Pirmoji Tarptautinė pluoštinių kanapių verslo paroda: senoje kultūroje  –  ateities potencialas

Vasario 28 – 29 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko pirmoji Tarptautinė pluoštinių kanapių verslo paroda, konferencija „Pluoštinių kanapių verslo vystymas: gerosios patirties ir inovacijų sklaida skatinant verslo partnerystę“ bei išankstinių sandorių tarp augintojų ir verslo atstovų mugė. Renginio organizatoriai – VDŪ ŽŪA ir Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA).

Nenutrūkstantis lankytojų srautas ir jų susidomėjimas pasibaigus parodai leidžia daryti vienareikšmę išvadą: pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo potencialą šiandien galima prilyginti galingam automobiliui su, deja, vis dar nuspaustu stabdžio pedalu.

Suvienijo mokslininkus, augintojus ir perdirbėjus

Inovatyvaus formato parodos ekspozicija atspindėjo visą pluoštinių kanapių verslo ciklą „nuo lauko iki stalo“. Lankytojai turėjo galimybę susipažinti su specializuota žemės ūkio technika, pabendrauti su pluoštinių kanapių sertifikuotų sėklų pardavėjais, šiuolaikiškas kanapių auginimo technologijas siūlančiais specialistais, ekologinių trąšų, augalų apsaugos priemonių ir biostimuliatorių gamintojais ir pardavėjais, mokslo, konsultavimo, valdžios institucijų atstovais bei degustuoti įvairius maisto gaminius su kanapėmis.

Sandorių mugėje buvo galima tartis dėl pluoštinių kanapių sertifikuotų sėklų įsigijimo ir užaugintos produkcijos pardavimo. Šioje mugėje kartu su Lietuvos verslininkais dalyvavo ir Latvijos bei Ukrainos  verslo atstovai. Mugės metu prisistatė ir norintieji pluoštinių kanapių derliaus nuėmimo metu į savo ūkius priimti talkininkų.

KAPVIA valdybos pirmininkas Nerijus Slesariūnas teigė neabejojantis, kad pluoštinių kanapių verslas šiandien yra akivaizdus draugiškos aplinkai ekonomikos lyderis, o pati KAPVIA skirtingai nei daugelis kitų agroprofilio savivaldos asociacijų sėkmingai sugebėjo „po vienu skėčiu“ suvienyti ir augintojus, ir perdirbėjus, ir mokslininkus. Ir tai yra KAPVIA stiprybė, leidžianti galvoti apie ateities inovacijas ir Lietuvos konkurencingumo didinimą globaliose rinkose.

Aštriausi – Seimui adresuoti  klausimai

Šiuo metu šalyje galiojanti įstatyminė bazė leidžia pramoniniu būdu sėklai ir pluoštui auginti įteisintų veislių pluoštines kanapes, kurių išdžiovintoje augalinėje masėje yra ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio (THC). Tai užkerta kelią gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus iš kitų šio augalo dalių, o verslą verčia Lietuvos mokslininkų sukurtas inovacijas komercializuoti JAV, Vokietijoje ar kitose šalyse. Todėl parodos metu buvo keliamas Seimui adresuotas klausimas, kada pagaliau bus priimta nauja Pluoštinių kanapių įstatymo redakcija. Diskusijoje su KAPVIA atstovais dalyvavę Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai Andriejus Stančikas, Kazys Starkevičius, Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė teigė, kad šiuo metu parengtas įstatymo projektas visiškai atitinka tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų nuostatas, jame nėra likusių jokių „pilkųjų zonų“, todėl tikimasi, kad Seimo pavasario sesijoje šis įstatymas bus svarstomas vienas pirmųjų.

KAPVIA atstovai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ES reikalaujant mažinti anglies dioksido emisijas žemės ūkyje ir grasinant didelėmis baudomis, vienas sprendimų galėtų būti kanapių plotų didinimas, taip pat leidimas auginti jų sodinukus. Šie augalai pasižymi didele CO2 absorbcija, be to, jų stiebai papildo dirvožemį organine anglimi, o jos Lietuvos dirvožemiui itin trūksta – turima net 6 kartus mažiau, nei, pavyzdžiui, Vokietijoje. Vienas hektaras pluoštinių kanapių sugeria iki 15 t CO2, o 1 t kanapių stiebų gali papildyti dirvožemį 0,445 t organinės anglies. Todėl leidimas auginti kanapių sodinukus duotų gerokai daugiau naudos nei dabartinis aplinkosaugininkų siūlymas apie 5 – 8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų kasmet apsodinti mišku.

Konferencijos idėjos – nuo bioplastikų iki funkcinio maisto

Abi parodos dienas vykusios tarptautinės konferencijos „Pluoštinių kanapių verslo vystymas: gerosios patirties ir inovacijų sklaida skatinant verslo partnerystę“ metu apie pluoštinių  kanapių  perdirbimo  technologijas, Lietuvoje atliekamus mokslinius tyrimus ir iš to kylančias teisines problemas kalbėjo  UAB „Endobiotech“ atstovė Kristė Pukelytė, į klausimą, kaip kanapinės statybinės medžiagos padeda mažinti klimato kaitą, atsakė Vilniaus  Gedimino  technikos  universiteto mokslininkas Sigitas Vėjelis, savo patirtimi dalijosi užsienio svečiai, įvairius inžinerinius bei technologinius sprendimus siūlė VDU ŽŪA mokslininkai, įvairių agroverslo įmonių atstovai.

Potencialių startuolių ir investuotojų valandos metu projektą „Fortivitum: CBD funkcinis maistas, maisto papildai ir kosmetika“ pristatė MB „Signumus“ atstovas Simas Didžbalis, projektą „Pluoštinių  kanapių  pritaikymas  bioplastikų  ir  biokompozitų  gamybai“ –  UAB „Kanapiniai sprendimai“ atstovas Antanas Valčiukas bei kiti potencialūs startuoliai.

Viena renginio organizatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. Vilma Atkočiūnienė teigė neabejojanti,  kad prie pluoštinių kanapių verslų plėtros prisidės ir  pradėtas įgyvendinti EIP veiklos grupės „INNOFOOD HUB“ projektas „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“. Jame kartu su VDU ŽŪA dalyvaus Lietuvos Šeimos ūkininkų sąjunga, UAB „Kvalitetas“, Pilnų namų bendruomenė, ūkininkų ūkiai. Projekto tikslas – sukurti savireguliacijos pagrindu funkcionuojantį inovacijų diegimo ir sklaidos modelį, skirtą spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) formavimą ir vietos rinkų plėtrą.