Rekordiškai šilta žiema pranašauja rekordinį derlių. Ateityje taip gali ir nebebūti

Lietuvos ūkininkai iki šiol tik su pavydu žiūrėdavo į savo kolegas prancūzus ar vokiečius, kurių pasėlius lepina kur kas šiltesnės žiemos nei mūsiškės. Ir štai prašome – šiemet mūsų ūkininkai gavo tai, apie ką svajojo. Tik ar lietuviškai dirvai ir lietuviškiems augalams neįprasta žiema iš tiesų į naudą? Ekspertų nuomone, šiųmetis derlius, jei tik gamta neiškrės ekstremalių netikėtumų, iš tiesų gali būti rekordinis. Tačiau su sąlyga, kad ūkininkai sugebės pavasarį tinkamai pasirūpinti žiemkenčiais, o jei gerus derlius norės gauti ir ateityje, jau šiandien pradės labiau tausoti dirvožemį ir vandenį.

Žiemkenčiams sąlygos buvo fantastiškos

 „Lietuvoje tradiciškai tikimės žiemos su sniegu, šalčiu. Todėl daugelis ir galvoja, kad tai būtina sąlyga ateinančią vasarą gerai užaugti javams ar daržovėms. Tačiau ūkininkams nėra niūresnio vaizdo, kaip pavasarį matyti iššalusius žiemkenčių laukus. Nes temperatūrų svyravimai esant storai sniego dangai ar besniegis šaltis žemės ūkio kultūroms yra didesni priešai nei  šiluma. Todėl šią žiemą pavadinčiau fantastiška. Panaši ji buvo ir 2007 – aisiais, kuomet jau sausį žiemkenčiai buvo suformavę naujas šaknis, tiesa, sukauptų maisto medžiagų sąskaita. Kviečių ir rapsų derlingumas tuomet buvo rekordinis, išskyrus pavienes vietas, kuriose pavasarį pasėliai užmirko. Tikėtina, kad ne mažiau derlingi gali būti ir šie metai“, – spėja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos  (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. Vytautas Liakas, pastebintis, kad kaip beinterpretuotume klimato kaitos priežastis, ši kaita iš tiesų vyksta ir prie jos žemės ūkiui reikia prisitaikyti diegiant inovatyvias technologijas.

Kas kitaip šią žiemą vyko pačiuose augaluose? Pasak eksperto, žiemos  pradžioje trumpo šaltuko pakako tam, kad pasėliuose įvyktų šalčio iniciacija, t. y. reakcija, po kurios žiemkenčiai pereina į kitą vystymosi etapą.

Gamta pati sukūrė saugiklį nuo netikėtumų

Šaltą žiemą augalai išlieka ramybės būsenoje ir jų vegetacija atsinaujina tik pavasarį, o šiemet jie vegetavo visą laiką. Ir tai darė iš tų maisto medžiagų, kurias sukaupė rudenį, nes, kol diena nepasiekia 10 val. trukmės, augaluose fotosintezė nevyksta ir naujos maisto medžiagos nesikaupia – gamta pati yra numačiusi tokį natūralų saugiklį. Augalas auga tada, kai jam šilta ir šviesu. Šią žiemą šilta, bet šviesos netgi mažiau nei per šalčius.

„Vaizdžiai tariant, žiemkentys šiuo metu yra tarsi pati save išlaikanti vėjo jėgainė, kuomet pučia silpnas 5 m/s vėjas – patys „elektra“ apsirūpina, bet daugiau jos nepagamina. Todėl pavasarį matysime gražius, bet pavargusius  pasėlius. Tuomet ir reikėtų mokslu grįstų technologijų, galvojant apie tai, kaip inicijuoti augaluose cukrų ir amino rūgščių sintezę.

Ir neišvengs klaidos tie ūkininkai, kurie skubės berti vien augimą skatinančias pigias azoto trąšas. Nes pas mus, deja, įprasta perdozuoti azoto taupant kitiems dalykams. Tačiau šiemet tokiu atveju prognozuojamo gero derliaus galima ir nesulaukti“, – aiškina pašnekovas.

Pakenkė ne augalams, o dirvožemiui

Atsakydamas į daugelio nuogąstavimus, kad dėl šiltų orų šiemet nebus iššalę kenkėjai ir dėl to žemės ūkio produkciją reikės daugiau chemizuoti, V. Liakas teigia, kad kenkėjai paprastai neiššąla, tik žiemoti į žemę įsiskverbia giliau. O šiemet jiems to daryti tiesiog nereikėjo. Todėl, suprantama, šiemet ūkininkams reikės būti labai atidiems.

„Dirvožemyje mikrobiologiniai procesai nesustojo. Bakterijos ir grybeliai jame „dirbo“ visą žiemą. Ir tai puiku. Tačiau labai bloga yra mūsų ūkininkų praktika pavasario sėjai skirtus rudenį  suartus laukus palikti plynus, be tarpinių augalų. Besidarbuojantys mikroorganizmai atpalaidavo maisto medžiagas, kurias dabar lietus išplauna iš dirvos, juolab kad vietomis jau yra iškritę nemažai kritulių. Taip dirvožemis virsta smėliu, kurio jokiais chemikalais derlingu nepadarysi. Deja, tenka konstatuoti, kad per pastaruosius 30 intensyvaus ūkininkavimo metų Lietuvoje kai kur baigiame sunaikinti dirvožemį, užteršėme vandenį ir praradome tiek humuso, kad lokaliu mastu tai kelia didesnę grėsmę nei klimato kaita.

Mes negalima pakeisti klimato, bet galime keisti technologijas ir ūkininkaudami galvoti apie tai, kas liks po mūsų ateinančioms kartoms“, – reziumuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto ir Naujų technologijų centro vadovas doc. dr. V. Liakas.