Sumanūs kaimai – tikrovė ar iliuzija?
„Sumanus kaimas – tam tikros teritorijos bendruomenė kartu su socialiniais partneriais laiku, efektyviai ir išmintingai pritaikiusi holistinį požiūrį ir naujas technologijas tikslingai bei integruojančiai veikia ir sukuria darnius sisteminius pokyčius savo teritorijoje“, – kalbėjo prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, sumanaus kaimo vystymo planus ir projektus prilygindama dvinyčiam drobinio pynimo audiniui. Tokia „drobė“ yra sąveikų tarp vietovių, sektorių, veiklų ir suinteresuotųjų kūrimas atliepiant vietos gyventojų ir vietovių poreikius bei kuriant pozityvų poveikį kaimo, savivaldybių ir regionų vystymuisi.
Prof. dr. V. Atkočiūnienė išskyrė pagrindines prielaidais, kurios suponuoja sąlygas sumanaus kaimo integruotam vystymuisi: orientavimasis į vietinius iššūkius ir galimybes bei geresnį kaimo išteklių panaudojimą; aktyvus vietos bendruomenės dalyvavimas ir bendradarbiavimas su įvairiais suinteresuotaisiais, nepaliekant nieko nuošalyje, stiprinant tarpteritorinius, miesto kaimo integracinius ryšius; LEADER metodas stiprinant dalyvaujamojo principo įgyvendinimą vietinės valdžios sprendimų priėmimo procese; nuolatinis kaimo gyventojų ir kitų suinteresuotųjų žinių ir gebėjimų ugdymas skaitmeninių technologijų ir kitose srityse; sisteminis požiūris, kuriant bendradarbiavimo tinklus tarp įvairių suinteresuotųjų, ir veiksmų planas sumaniai veikti; sinergija tarp žmogiškųjų gebėjimų, socialinių inovacijų, technologijų, galimybių ir strateginio planavimo.
Sumanių kaimų vystymasis yra viena iš prioritetinių krypčių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijų programoje „Kaimo plėtros administravimas“. Kaimo plėtros administravimo specialistų poreikį sąlygoja sparčiai besiplėtojanti kaimo plėtros ir regioninė politika ES ir Lietuvoje, globaliai vykstančios socialinės, ekonominės, technologinės, kultūrinės transformacijos ir klimato kaita, sumanių kaimų judėjimai, poreikis vystyti regionų ekonomiką ir vietos maisto sistemas. Pokyčiams valdyti reikalingi pagal šiuolaikinius kaimo plėtros principus ir metodus dirbantys aukštos kvalifikacijos viešojo administravimo magistrai.
Absolventai, baigę studijų programą gebės įgyvendinti vietovės plėtros projektus, kuriais formuojama šiuolaikiška infrastruktūra, organizuojamos gyvybingos veiklos, socialiniai, alternatyvūs, bioekonomikos verslai ir diegiamos inovacijos, kurios didina kaimo vietovių konkurencingumą.
Daugiau apie magistrantūros studijų programą „Kaimo plėtros administravimas“.
Vaizdo įrašai sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
