Šylantis klimatas kelia pavojų ir miškams, ir jų lankytojams | VDU Žemės ūkio akademija

Šylantis klimatas kelia pavojų ir miškams, ir jų lankytojams

Šiųmetė žiema visiškai nedžiugina Lietuvos miškininkų ir turėtų nedžiuginti visų tų, kas savo laisvalaikį planuoja praleisti gamtoje.  Nes tikimybė pamiškėje sutikti lapę ar stirną plaukagraužių pažeistu kailiu, namo parsinešti erkių sau ir savo augintiniams šiemet bus tokia didelė, kaip niekad anksčiau.

Miškininkų laukia sudėtingas sezonas

„Šiais metais miško floros ir faunos gyvavimo cikle žiemos tiesiog nebuvo. Medžiai neužmigo jiems įprastu „žiemos miegu“, lazdynai pradėjo žydėti ir barstyti žiedadulkes dar sausio mėnesį.  Tad jeigu dabar netikėtai atšaltų, tai neabejotinai neigiamai paveiktų augalų pumpurus, žiedus bei sėklų derlių. Šilta žiema neabejotinai turės įtakos medžių prieaugiui – tai atsispindės jų šių metų rievėse, o ateityje medienos kokybėje.

Kadangi nebuvo šalčių, sniego dangos, visą žiemą gyvybingi išliko miško kenkėjai – žievėgraužiai tipografai (populiariai vadinamosios   kinivarpos), viršūniniai žievėgraužiai, didysis, mažasis kirpikai ir kt. Tad ateinančią vasarą galima tikėtis itin didelio visų šių kenkėjų suaktyvėjimo ir žalos svarbiausiems mūsų spygliuočiams – eglėms bei pušims. Todėl miškininkų laukia sunkus darbų sezonas“, – prognozuoja  aplinkos viceministrė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytoja dr. Rasa Vaitkevičiūtė.

Plis gyvūnams pavojingos ligos

Šilta žiema ne į naudą buvo ir miško gyvūnijai, nes nesant šalčių gyvybingi išliko parazitai plaukagraužiai, helmintai (parazitinės kirmėlės) erkės, uodai.

Jų invazija bus pavojinga ne tik miško žvėrims, bet ir žmonėms, taip pat medžiokliniams ar tiesiog į mišką pasivaikščioti atvestiems šunims,

Miškininkai jau dabar mato vilkų, lapių ir netgi miškinių kiaunių, barsukų, kurių kailį yra pažeidę plaukagraužiai. Įprastą šaltą žiemą ligų apnikti miško gyventojai, kurių imunitetas nusilpęs, dažniausiai neišgyvendavo. Taip gamta pati sureguliuodavo populiaciją. Šiemet ji to padaryti negalėjo, todėl ligos plis.

Pašnekovės pastebėjimu, neturėtų stebinti, kad keičiantis klimatui keičiasi ir miško žvėrių, ypač plėšrūnų, įpročiai. Šiuo metu Lietuvos miškuose gyvena keli  tūkstančiai vilkų. Tai – ypatingai gudrūs žvėrys. Todėl užuot vargę vaikydamiesi grobį miške, vilkai vis dažniau suka sodybų link. Nes ūkiniai gyvūnai  – avys, ožkos, galvijai – irgi ganosi lauke ir visai žiemai neuždaromi  į tvartus, kaip tai žmonės darė anksčiau.

Nėra sniego – nėra žvėrių pėdsakų

Vaitkevičiūtė teigia, kad blogai ir tai, jog buvo neįmanoma atlikti kanopinių bei plėšriųjų žvėrių apskaitos. Šie žvėrys yra valstybės ištekliai ir privalome žinoti, kiek jų turime ir kokia kryptimi reguliuoti populiaciją, nes žvėrių perteklius daro įtaką žemės ūkiui ir miškui. Tačiau šią žiemą medžiotojai, kuriems valstybė yra delegavusi šią funkciją, negalėjo surinkti duomenų, nes tai daroma sniege skaičiuojant žvėrių pėdsakus.

„Duomenis apie didžiųjų plėšrūnų paplitimą surinksime, nes šiuos duomenis internetinėje platformoje www.biomon.lt gali teikti ne tik medžiotojai, bet ir visi kiti asmenys, kam tik pavyksta nufotografuoti vilką, lūšį ar mešką. Tačiau pagal pėdsakus sniege  nustatomos elninių žvėrių populiacijos tikrųjų apimčių nežinosime“, – su nerimu kalba pašnekovė.

Pietų europiečiai sodinukus jau vežasi iš Afrikos

Besikeičiantis klimatas kelia nerimą ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos miškininkams. Pietinės Europos specialistai jau konstatuoja, kad pas juos vyksta rūšių kaita, keičiasi įprastų rūšių medžiai, nes jiems per karšta ir per sausa, todėl naujų medžių rūšių sodinukų pradedama įsivežti iš Afrikos.

Vaitkevičiūtės teigimu, galima prognozuoti, kad ir Lietuvoje miškininkystė ateityje keisis, įprastų mums medžių arealas trauksis į šiaurę ir kai kurias medžių rūšis prarasime. Tačiau, tikėtina, auginsime daugiau šiltesnio klimato augalų.

„Apie tai, kokie Lietuvos miškai bus po  100 metų turime galvoti ir diskutuoti jau dabar. Neabejotinai daugės iššūkių bei veiklos ir miškininkystės sektoriuje dirbantiems profesionalams“, – reziumuoja R. Vaitkevičiūtė.