Tvarus dirvožemis – tvari augalinė žaliava | VDU Žemės ūkio akademija

Tvarus dirvožemis – tvari augalinė žaliava

Dirvožemio kokybės prastėjimo problema dėl intensyvėjančių biodegradacijos procesų Europos Sąjungoje ir Lietuvoje aštrėja. Tokiuose dirvožemiuose išauginami prastesnės maistinės vertės augalai, taigi ir žaliava perdirbimui. Todėl dirvožemio reikšmė yra gyvybiškai svarbi, siekiant išlaikyti žemės ūkio ekosistemos pusiausvyrą ir išauginti geresnės kokybės maistą. Tvaraus žemės ūkio sektoriaus plėtojimas galėtų būti atsakas sprendžiant šias problemas. Tokios ūkininkavimo sistemos yra viena prioritetinių ūkio šakų Europos Sąjungoje, nes jos atliepia „Žaliąjį kursą“ ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“. Tvarus žemės ūkis – tai ekologinis ir biodinaminis ūkininkavimai, padedantys tausoti ir didinti dirvožemio derlingumą, kartu išauginant ir aprūpinant vartotojus saugesniais ir didesnės maistinės vertės maisto produktais.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja docentė dr. Jurgita Kulaitienė 

Skirtingos ūkininkavimo sistemos skirtingai veikia dirvožemį

Šiuo metu vienas prioritetinių tikslų yra dirvožemio derlingumo išsaugojimas. Turime suprasti, kad pagrindinė dirvožemio išsaugojimo priemonė yra tvarus dirvožemio naudojimas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai vykdė dvejus metus trukusį mokslinį eksperimentą bei ištyrė intensyvios, ekologinės ir biodinaminės žemdirbystės sistemų įtaką pagrindiniams dirvožemio derlingumo vertinimo kriterijams (dirvožemio mikroorganizmų biomasei, dirvožemio dehidrogenazės aktyvumui, humusui) bei bulvių spalvotu minkštimu stiebagumbių kokybei. Į šį tyrimą taip pat buvo įtraukti ir VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto bakalauro studijų programos „Maisto kokybė ir sauga“ bei magistrantūros studijų programos „Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga“ studentai. Intensyvios žemdirbystės laukeliuose bulvių pasėliai buvo tręšiami mineralinėmis trąšomis, ekologinės žemdirbystės laukeliuose – kompostu, o biodinaminės žemdirbystės sistemų laukeliuose – kompostu, kurio gamyboje buvo naudoti biodinaminiai preparatai. Antraisiais tyrimo metais nustatyta, kad dirvožemis prieš bulvių pasodinimą, kur buvo taikytos ekologinės ir biodinaminės žemdirbystės sistemos, pasižymėjo 12 % ir 16 % didesniu humuso kiekiu, 5 % ir 6 %  didesne dirvožemio mikroorganizmų biomase bei 29 % ir 39 % didesniu fermentų aktyvumu, palyginti su intensyviai žemdirbystei naudojamu dirvožemiu. Atlikti tyrimai parodė, kad tvariose žemdirbystės sistemose naudojamas kompostas turėjo teigiamos įtakos dirvožemio derlingumui ir gyvybingumui. Mikroorganizmai yra labai svarbi dirvožemio sudedamoji dalis, jie dalyvauja organinių liekanų mineralizacijos procese, vėl paversdami šias atliekas augalų maisto šaltiniu. Mikroorganizmų biomasės gausa ir fermentų aktyvumas gali nulemti auginamos produkcijos derlių. Mikroorganizmų biomasė yra biologinis dirvožemio matmuo, parodantis, kokią dalį organinėje medžiagoje sudaro gyvoji dirvožemio mikroorganizmų dalis. Siekiant išsamiau įvertinti skirtingų ūkininkavimo sistemų poveikį dirvožemio agrocheminėms ir biologinėms savybėms, reikia atlikti daugiau išsamesnių mokslinių tyrimų.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorė dr. Nijolė Vaitkevičienė

Tvariai išaugintame derliuje daugiau biologiškai vertingų junginių

Lietuvai maisto žaliavų kokybės ir saugos užtikrinimas yra itin svarbus uždavinys. Intensyvus sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimas augalinių žaliavų auginimo agrotechnikoje sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes, susijusias su maisto produktų sauga (didėja žemės ūkio produktų tarša) ir blogėjančia žmonių sveikata. Todėl užauginta žaliava, pagaminti ir apdoroti nenaudojant cheminių medžiagų produktai vis labiau vertinami vartotojų. Moksliniai tyrimai rodo, kad tvariuose žemės ūkiuose užauginta augalinė žaliava pasižymi išskirtine maistine verte. Tai patvirtino ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų atlikti tyrimai, kurių metu nustatyta, kad ekologiškai ir biodinamiškai užaugintose bulvėse buvo 24 % ir 36 % daugiau fenolinių junginių, 15 % ir 8 % daugiau flavonoidų, 27 % ir 45 % daugiau fenolinių rūgščių,  43 % ir 80 % daugiau karotenoidų, palyginti su intensyviai užaugintomis bulvėmis. Šie biologiškai aktyvūs junginiai pasižymi ypač vertingomis maistinėmis ir farmakologinėmis savybėmis, taip pat nulemia augalinės žaliavos ir iš jų pagamintų maisto produktų maistinę vertę, skonį ir spalvą.

Prioritetas – augalininkystės produktų sauga

Užtikrinti augalininkystės produktų saugą itin svarbu, nes užteršti cheminiais teršalais jie gali sukelti apsinuodijimus ar ligas. Tokių kenksmingų medžiagų kaip nitratai ir pesticidai augaluose ir produktuose atsiranda dėl netinkamos ūkinės veiklos, o jų kiekis augalinėje žaliavoje ar maiste yra tiesiogiai susijęs su gausiu mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimu. Ar galime jų išvengti? Tikrai taip, ir tai patvirtina VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų atlikti tyrimai. Bulvės, užaugintos biodinamiškai, sukaupė 50 % mažiau nitratų, užaugintos ekologiškai – 30 % mažiau nitratų, palyginti su užaugintomis intensyviai. Taip pat šis tyrimas parodė, kad bulvėse, užaugintose intensyviai, buvo nustatyta naudotų pesticidų likučių, nors jų kiekiai neviršijo didžiausių leistinų kiekių.