VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai: ateities ekonomiką lems žmogaus požiūris į gamtą
Lietuvos aukštosiose mokyklose vienintelėje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje esančio Bioekonomikos plėtros fakulteto (VDU ŽŪA BPF) mokslininkai šalyje neatsitiktinai įvardijami šios srities mokslo lyderiais – jie yra parengę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją bei gali pasiūlyti mokslo tyrimais pagrįstų socialinių inovacijų, kurios realiai padėtų vystyti šalies regionus, kurti tvarų ūkį ir mažintų klimato pokyčius. Čia rengiami ateities kartos profesionalai darbui agrosektoriuje ir kitose bioekonomikos srityse, ugdomas jaunų žmonių verslumas bei lyderystė. Visa tai – nuoseklios veiklos rezultatas, kurią šiandieninio VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto pirmtakas pradėjo kaupti prieš 70 metų. Būtent tokią sukaktį, prisimindamas savo mokytojus ir nueitą kelią, fakultetas mini šiomis dienomis.
Naujos biomasės panaudojimo sritys – ne fantastika, o realybė
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė spėja, kad fakulteto steigėjus šiandien, tikėtina, gerokai nustebintų margaspalvė studentų auditorija, nes kartu su lietuviais čia studijuoja jaunuoliai iš Azijos, Afrikos kontinentų. Ir be, abejo, į plačius tarptautinius vandenis išplukdyta akademinės bendruomenės mokslinė veikla, vykdomi plačios aprėpties tarptautiniai projektai, verslo, valstybinių institucijų užsakymai.
„Mūsų fakultetas keitėsi kartu su valstybe ir bene sparčiausiai – per pastarąjį dešimtmetį. Šiuo metu vykdome unikalias studijų programas ir atliekame mokslo tyrimus, orientuotus į kertinę bioekonomikos sritį – žemės ūkį, kaimo plėtrą ir atsinaujinančius gamtos išteklius. Kitaip tariant, dedame pamatą ateities ekonomikai“, – teigia A. Miceikienė.
VDU BPF Bioekonomikos tyrimų instituto vadovė prof. Vilija Aleknevičienė pastebi, kad sparčiai intensyvėjančiame žemės ūkyje šiandien svarbu ne tik išauginti produkciją, bet ir gebėti atsakyti į klausimą, kiek tai našu ekonominiu ir tvaru aplinkosauginiu aspektais bei rasti pusiausvyrą tarp šių komponentų.
„Žemės ūkio gamyba pagrįsta biomase. Bioekonomikos vystymas – tai kuo efektyvesnis pirminės biomasės ir jos atliekų panaudojimas kuriant pridėtinę vertę. Vienas būdų šiuo atveju žaliąją masę naudoti bioenergetikoje. Tačiau didesnė pridėtinė vertė iš biožaliavų gaunama kosmetikos, farmacijos, buitinės chemijos sektoriuose“, – aiškina pašnekovė.
Komentuodama Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, V. Aleknevičienė pripažįsta, kad mokslininkai nuveikė titanišką darbą, nes norint šį sektorių apibūdinti, numatyti jo perspektyvą, pirmiausia reikėjo jį išmatuoti, pasitelkiant statistiką. „Duomenų, kiek žmonių pas mus bioekonomikos sektoriuje dirba, kokia pridėtinė vertė jame sukuriama, iki tol niekas nekaupė. Todėl teko išrinkti atskiras eilutes iš žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, maisto, kosmetikos, energetikos sektorių statistikos registrų“, – prisimena mokslininkė, apgailestaudama, kad Vyriausybė iki šiol taip ir nėra patvirtinusi Lietuvos bioekonomikos plėtros strategijos. Todėl, kol nėra politinio postūmio, sektorius neauga taip sparčiai, kaip galėtų ir turėtų augti. V. Aleknevičienės nuomone, procesą spartintų pokyčiai mokesčių sistemoje, viešieji pirkimai, t.y. pats viešasis sektorius pirmiausia turėtų pradėti pirkti produktus, pagamintus remiantis bioekonomikos principais.
Pašnekovė prognozuoja, kad pažangiam pasauliui vis aktyviau pereinant į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymą Lietuva gali neįgyti pagreičio ir dėl visuomenės švietimo, ugdant vartojimo įpročius, stokos, nes bioekonomika prasideda nuo žmonių pasirinkimo gyventi santarvėje su gamta, sutinkant brangiau mokėti už aplinkai draugišką prekę.
Vienas šiuo metu mokslininkų įgyvendinamų projektų – INTERREG projektas „Bio-grįstos vertės grandinės atvėrimas Baltijos jūros regione“. Jo tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono viešųjų ir privačių subjektų gebėjimą gaminti ekologiškesnę ir ekonomiškai perspektyvesnę bioenergiją, naudojant naujus biomasės šaltinius. Kaip vieną jų V. Aleknevičienė įvardija pluoštines kanapes, kurių auginimas ir Lietuvoje pastebimai populiarėja.
Mokslininkų šlifuojamas brangakmenis – Lietuvos regionai
Prof. Jan Žukovskis VDU ŽŪA BPF vadovauja Verslo ir kaimo vystymosi institutui, kurio komanda kuria mokslu grįstas rekomendacijas tvaraus žemės ūkio, bioekonomikos principais paremtų verslų kūrimui, kaimo vietovių integruotam vystymuisi.
„Agroverslą žmonės dažnai stereotipiškai tapatina su agronomija, miškininkyste, žemės ūkio inžinerija. Tačiau iš tiesų juos į vieną visumą sujungia socialiniai mokslai. Nes būtent sociumas, t.y. žmonės turi sugebėti būti lyderiais, planuoti ir organizuoti veiklą bei gauti iš to rezultatą. Mūsų instituto veikla fokusuojama dviem kryptimis – į žemės ūkio bei kitokio bioekonomikos verslo ir į kaimiškų vietovių integruotą vystymąsi. Tai aprėpia bioekonomikos produktų rinkodarą ir logistiką, verslo procesus, kaimo socialinės infrastruktūros valdymo inovacijas, sprendžiant gerovės visuomenės problemas, socialinį verslą, kultūros ir turizmo vystymą kaimo vietovėse, žemės ūkio ir kaimo plėtros institucijų administravimo sistemos tobulinimą“, – mokslinių tyrimų sritis vardija pašnekovas, kaip vieną aktualiausių jau ketverius metus komandos vykdomų projektų minintis tarptautinį projektą SOILS. Jo tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo ir žemdirbių profesinių organizacijų inovatyvios edukacinės veiklos srityje, daugiausia dėmesio skiriant mažų ir šeimos ūkių veiklos vertinimui kaimo vietovių darnaus vystymosi kontekste.
„Mokslininkai, specialistai, politikai turime matyti bendrą kaimo viziją. Naujos žinios bei modernios technologijos šiuo metu žemdirbiams leidžia dirbti labai našiai. Tačiau kaimas – ne tik žemės ūkis. Lietuvoje, deja, jau įvyko kaimo gyventojų migracija į didmiesčius, ypač – į Vilnių. Iš tiesų žmonės ateityje galėtų ne mažiau kokybiškai gyventi kaimo vietovėse ir dirbti nuotoliniu būdu ar vietoje vystyti verslą“, – kalba mokslininkas, neabejojantis, kad kaimą ir regionus iš sąstingio išjudintų aktyvesni kooperacijos procesai, glaudesnis žmonių bendradarbiavimas, nuoseklus darbas dėl bendros kaimo vizijos.
„Tarkime, šiuo metu kuriame internetinę platformą, prie kurios galėtų jungtis norintieji parduoti prekes, paslaugas, išnuomoti ar išsinuomoti žemės ūkio techniką. Atsikandę buvusios sistemos žmonės, suprantama, džiaugiasi galimybe veikti savarankiškai ir atsakyti už savo veiklos rezultatus. Tačiau tik bendruomeninės vertybės Lietuvos kaimui visais laikais padėjo išlikti gyvybingam“, – teigia J. Žukovskis, bendruomeniškumą, komandinį darbą įvardijantis kaip kertinę vertybę ir 70 metų trunkančioje VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto veikloje.
„Žmonės ir bendruomeniškumas“ – esminės sėkmingos lyderystės vertybės, sako fakulteto bei institutų vadovai.
