VDU ŽŪA mokslininkams rūpi žalios Lietuvos ateitis
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto (BPF) Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė rugsėjo 26 d. dalyvavo Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) organizuotoje konferencijoje „Žalios Lietuvos vizija“. ŽFI yra pirmasis toks Lietuvoje bei Baltijos šalyse žinių ir kompetencijų centras, konsultuojantis privataus ir viešojo sektoriaus institucijas žaliojo (tvaraus) finansavimo klausimais, padedantis pasiruošti pokyčiams, susijusiems su ES tvarumo reikalavimų įgyvendinimu, siekiant žaliojo kurso tikslų. Institutas koordinuoja viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą žaliųjų (tvariųjų) finansų srityje taip skatinant žaliųjų (tvariųjų) finansų ekosistemos vystymąsi ir plėtrą Lietuvoje (plačiau apie ŽFI). Į ŽFI veiklą profesorė įsitraukė 2024 m. pradžioje, tapdama šio Instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo Žaliųjų finansinių produktų plėtros darbo grupės nare.
ŽFI organizuotoje konferencijoje dalyvavo politikai, savivaldos atstovai, verslo ir visuomeninės organizacijos bei mokslininkai. Konferenciją atidarė LR Finansų ministrė Gintarė Skaistė, akcentuodama, kad Lietuvos žingsnius link žalios ateities paspartino klimato kaitos keliami iššūkiai ir geopolitinė situacija. LR Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) strateginių įžvalgų formavimo grupės vyriausiasis politikos analitikas Justinas Mickus pabrėžė, kad Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ pamatinės vertybės yra demokratija ir kultūra. Konferencijos metu buvo diskutuojama kaip išlaikyti balansą tarp teikiamos naudos verslininkams ir Lietuvos žalinimo, kuris svarbus visuomenei ir ateinančioms kartoms. Jos dalyviams buvo suteikta galimybė ne tik išklausyti pranešimus, bet ir panelines diskusijas bei užduoti rūpimus klausimus. Vienos iš panelinių diskusijų metu dėmesys buvo sutelktas į žaliųjų finansų svarbą transformuojant Lietuvos ekonomiką bei savivaldybių, pasiruošusių tapti klimatui neutraliomis, apsirūpinimą finansiniais ištekliais. Lietuvos „žalinimui“ artimiausioje ateityje prireiks apie 30 mlrd. Eur, iš kurių apie 14 mlrd. bus pritraukiama iš įvairių ES ir nacionalinių paramos schemų, tačiau 16 mlrd. Eur teks užtikrinti per privataus finansavimo iniciatyvas. Visų pirma, valstybė turi padidinti reguliavimo vaidmenį, per kurį būtų ribojamos „nešvarios“ technologijos ir remiamos žaliosios technologijos, kad žaliosios investicijos taptų efektyvios. Panelinės diskusijos dalyviai identifikavo tokias privačių žaliųjų finansų pritraukimo kryptis: viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimas; žaliųjų paskolų gavimas su mažesne palūkanų norma, rizikos kaštus prisiimant bankams; rizikos kapitalo fondų formavimas dideliems investuotojams; sutelktinio finansavimo platformų kūrimas smulkiems investuotojams ir kt.
Konferencijos metu itin didelis dėmesys buvo skiriamas visuomenės švietimui, kuriame deramą vaidmenį atlieka ir universitetai ne tik per studijų dalykų dėstymą, bet studentų vertybinių nuostatų formavimą. Dalyvavimas konferencijoje „Žalios Lietuvos vizija“ davė peno mokslinių idėjų generavimui, atvėrė galimybes dalyvauti tinklaveikoje, kuri yra itin svarbi teikiant mokslo projektų paraiškas ir įgyvendinant projektus. Suformuotos įžvalgos davė peno ruošiantis moderuoti panelinę diskusiją „Darnos politikos susiejimas su ateities finansais ir apskaita“ lapkričio 14-15 dienomis vyksiančioje 14-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Apskaita ir finansai verslui 2024: Darnumo link“.
