VDU ŽŪA pristatė sumaniosios inžinerijos technologijas šalies akademikams
Rugsėjo 9 d. VDU ŽŪA vyko Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis ir mokslinė praktinė konferencija „Sumanioji inžinerija“, sulaukusi išskirtinio įvairiuose šalies mokslo tyrimų institutuose bei universitetuose dirbančių akademikų dėmesio.
Pastaruoju metu žemės ūkiui yra iškilę naujų labai sudėtingų iššūkių: sparti klimato kaita iš esmės keičia nusistovėjusias ūkininkavimo sąlygas, auga būtinybė užtikrinti ekosistemų tvarumą, pasaulyje didėjanti kokybiško maisto paklausa skatina veikti efektyviai, o rinka tuo pačiu metu reikalauja išlikti konkurencingiems. Išeitis šiame sudėtingame kontekste – technologinės inovacijos, neatsitiktinai į agrosektorių besiveržiančios itin sparčiai. Sumaniosios inžinerijos sprendimai yra vieni efektyviausių instrumentų precizinės žemdirbystės plėtrai bei vandens išteklių tvarkymui.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, atidarydama konferenciją teigė, kad pats jos pavadinimas „Sumanioji inžinerija“ koreliuoja su tokiomis svarbiomis frazėmis kaip „Europos žaliasis kursas“ ir „pandemijos pasekmių valdymas“. A. Miceikienė pastebėjo, kad pastarasis laikotarpis yra palankus mokslininkams prisidėti prie pasaulyje vykstančių pokyčių ir padėti vystytis verslui.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. Rolandas Domeika priminė, kad inžinerijos mokslas akademijoje gyvuoja jau 75 metai, ir kiekvienas laikotarpis kėlė skirtingus iššūkius, kuriuos mokslininkai gebėjo išspręsti. Paskutiniųjų metų jų darbo rezultatas – drauge su verslu sukurta nauja moderni studijų programa „Sumanioji inžinerija“, integravusi savyje būrio Inžinerijos fakulteto mokslininkų žinias ir tyrimų rezultatus.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas atkreipė dėmesį, kad sumaniosios inžinerijos srityje dirbantiems mokslininkams be kitų užduočių tenka ir sudėtingas uždavinys prisidėti didinant anglies sankaupas šalies dirvožemyje. Ir tam turi būti telkiamos tarpdisciplininės ekspertų komandos.
Konferencijos metu apie inžinerinius sprendimus precizinėje žemdirbystėje kalbėjęs akademikas Egidijus Šarauskis (VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas) teigė, kad žemės ūkio progresas negali nestulbinti – jei prieš gerą šimtmetį, vienai tonai kviečių derliaus nuimti reikėjo 30 žmogaus darbo dienų, šiuo metu kombainas šį darbą atlieka per 3-5 min.
„Spartų pastarojo meto progresą lėmė keli veiksniai: programavimas, chemikalų efektyvumas, robotai, dronai, daiktų internetas, o artimoje ateityje laukia iššūkis pereiti prie technologijų, paremtų atsinaujinančiais ištekliais. Šiuo metu sumaniosios inžinerijos sprendimai taikomi imant dirvožemio ėminius, sudarant derliaus žemėlapius, stebint pasėlių būklę. Ekspertai prognozuoja, kad ateityje net apie 80 proc. visų rinkoje esančių dronų sudarys žemės ūkyje dirbantys dronai. Perėjimas nuo traktorinės sistemos prie robotų sistemos vyks taupant darbo jėgą bei siekiant tausoti aplinką“, – kalbėjo E. Šarauskis.
Inovatyvius sprendimus vandens išteklių inžinerijoje pristatęs akademikas Arvydas Povilaitis ( VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas) supažindino su šio fakulteto mokslininkų sumaniosios, skaitmeninės inžinerijos darbais žemėtvarkos ir vandentvarkos srityse. Vienas tokių sėkmingai įgyvendintų projektų – vandentiekio sistemoje sukurti jutikliai, reaguojantys į tam tikras medžiagas, sustabdantys vandens tekėjimą ir užkertantys kelią galimiems teroristiniams aktams. Sumaniosios inžinerijos sprendimai šiuo metu padeda rinkti įvairius žemėtvarkai reikalingus duomenis, tyrinėti vandens telkinius, sumaniąją inžineriją pasitelkę mokslininkai vysto išmaniojo drenažo idėją.
Apie pasėlių purškimo dronais perspektyvas ir derliaus nuėmimo naujoves kalbėjęs prof. dr. Dainius Steponavičius (VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas) teigė, kad viena sparčiausiai į žemės ūkį bei aplinkosaugos sritį besiveržiančių inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Bepilotė skraidyklė, pasitelkus dirbtinį intelektą, sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kg krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl skraidyklės valdytojas jos darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais.
Steponavičius drauge su VDU ŽŪA magistrantu Michail Semenišin dronų kaip tiksliosios žemdirbystės įrankių darbą pademonstravo ir gyvai. Šią galimybę sudarė įmonė „Agrodronas“ – pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse pristatanti moderniausius dronus-robotus, kurie gali efektyviai bei preciziškai dirbti ūkyje, sėti, tręšti, purkšti, diagnozuoti pasėlių ligas, taip pat padėti prižiūrėti miškus, atlikti teritorijų dezinfekciją bei daugybę kitų darbų. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Dorelio, visa tai atliekama lengvai valdoma mobiliąja programėle.
VDU ŽŪA socialinės ir verslo partnerės – įmonės BALTIC AGRO MACHINERY – teritorijoje konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti naujausią sumaniąją žemės ūkio techniką, kurios galimybes komentavo doc. dr. Antanas Juostas (VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas).
