Bandymų stotis
Bandymų stotis yra neakademinis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos padalinys, tenkinantis mokslo ir studijų reikmes.
BANDYMŲ STOTIES MISIJA
Plėtoti fundamentinius ir taikomuosius tyrimus prioritetinėse žemės ūkio mokslo srityse, ypatingą dėmesį skiriant tyrimų aktualumui, jų svarbai Lietuvos žemės ūkiui ir ekonomikai. Kurti ir skleisti pažangiausias biologines, žemės ūkio išteklių darnaus naudojimo bei plėtros žinias ir patirtį.
PAGRINDINĖS BANDYMŲ STOTIES FUNKCIJOS:
1. Sudaryti sąlygas vykdyti fundamentinius ir taikomuosius žemės ūkio mokslo tyrimus Universiteto mokslininkams;
2.Skleisti žemės ūkio mokslo ir technologijų naujoves;
3.Sudaryti palankias sąlygas ir galimybes bandymų vykdytojams naudotis stoties įranga, laboratorijomis, technika ir inventoriumi bei pagalbinio personalo paslaugomis;
4.Teikti studentams techninę ir metodinę pagalbą, sudaryti jiems sąlygas Bandymų stotyje mokytis žemės ūkio technologijų, atlikti mokomąsias praktikas;
5.Teikti pagalbą Universiteto mokslininkams organizuojant bandymų apžiūras, lauko dienas, konferencijas, seminarus, pasitarimus;
6.Dalyvauti bakalaurų, magistrantų, doktorantų mokslo ir studijų procese;
7.Teikti konsultacijas žemės ūkio specialistams, ūkininkams.
DIREKTORIUS PROF. HABIL. DR. RIMANTAS VELIČKA
Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.
Tel. nr.: 8 37 752 217; 8 37 788 161; +370 687 86019
el. paštas: rimantas.velicka@vdu.lt
Rezultatai
Prieš naujus iššūkius stoja tarpdisciplininės mokslininkų komandos
Bandymų stotis – tai kasmet vykdomų daugiau kaip 50 lauko bandymų prioritetinėse žemės ūkio mokslo srityse, apie 3 tūkstančiai eksperimentinių laukelių, taip pat sukauptos ir kiekvienais metais atnaujinamos augalų, sėjomainų kolekcijos bei išlyginamieji pasėliai 150 ha teritorijoje. Čia modernia lauko ir laboratorine įranga atliekamų tyrimų pagrindu kasmet paskelbiama 60 – 80 mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų, apginamos 1 – 2 daktaro disertacijos, parengiama apie pusšimtis bakalauro, 20 – 30 magistro baigiamųjų darbų. Be to, per 750 val. vyksta įvairių disciplinų mokomosios praktikos. Ne mažiau svarbi šio padalinio veiklos grandis – nuolat vykstantis dialogas su žemdirbiais, kitų agroverslų atstovais, jaunųjų tyrėjų projektuose dalyvaujančiais moksleiviais.
VDU ŽŪA Bandymų stotyje pastaraisiais metais vis dažniau buriasi tarpdisciplininės mokslininkų komandos, gvildenančios globalias agroekosistemų tvarumo, dirvožemio išteklių išsaugojimo, augalų mineralinės mitybos optimizavimo temas. Skirtingų sričių mokslininkai drauge ieško inžinerinių ir agronominių sprendimų, kaip žemės ūkyje pasiekti ekonominę naudą nedarant žalos aplinkai. Apibendrinti 50 metų trukusių tyrimų rezultatai, gauti iki šiol vykdomose skirtingos paskirties ir aprėpties sėjomainose, kurių kolekcija buvo įrengta dar 1965 m., rodo, ką po ko tikslinga sėti, kad dirvožemis neskurstų, nemažėtų jo derlingumas. Ilgalaikio stabilaus ūkininkavimo požiūriu tai labai aktualu, nes Lietuvos žemės ūkis nuėjo specializuotos augalininkystės kryptimi. Prieš tris dešimtmečius dirvą alinantys javai sėjomainos struktūroje sudarė apie 45 – 50 proc., o šiuo metu jau 70 – 80 proc. Tai stipriai pažeidžia dirvožemio derlingumą gerinančių ir alinančių augalų santykį. Todėl mokslininkai ragina auginti tarpinius, dirvą praturtinančius aliejinius ridikus, garstyčias, dobilus, pereiti prie bearimio žemės dirbimo būdo, nes paviršinis jos purenimas akivaizdžiai padidina vertingos organinės anglies sankaupas.
Ateitis prognozuojama tausojamajai žemdirbystei, precizinio ūkininkavimo plėtrai
Tradiciniai mūsų žemės ūkio augalai prie klimato pokyčių savaime neprisitaikys. Dėl to tenka tobulinti įprastines ir kurti naujas technologijas, koreguoti jų parametrus, pavyzdžiui, tręšimą, augalų apsaugos priemones, sėjos ar derliaus nuėmimo laiką. Bandymų stotyje tyrėjai nuo drauge su partneriais įgyvendino itin reikšmingą Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinį projektą “Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agroekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“ ir eilę kitų projektų. Buvo nuveiktas didžiulis fundamentinis darbas, o žemdirbiams skirtose rekomendacijose atkreiptas dėmesys į tai, kad moksliniais tyrimais pagrįstas priemones, galinčias sumažinti tikėtiną augalininkystės produkcijos praradimą ir dirvožemio alinimą kintančio klimato ir intensyvaus ūkininkavimo sąlygomis, reikia taikyti kompleksiškai: agrotechninės ir dirvožemio kultūrinimo priemonės, gausinančios humuso ir maisto medžiagų atsargas, gerinančios jo struktūrą ir vandens režimą, turi būti pagrindu kuriant ir taikant aplinką ir išteklius tausojančias, konkurencingas bei klimato pokyčiams adaptuotas agrotechnologijas.
Ilgamečiais tyrimais, atliekamais VDU ŽŪA Bandymų stotyje, pagrįsta, kad palankiausi humifikacijos ir mineralizacijos procesai, užtikrinantys stabilų dirvožemio derlingumo palaikymą ir didinimą vyksta ekologinės ir tausojamosios žemdirbystės sistemose. Todėl toks ūkininkavimo būdas užtikrina šių agroekosistemų tvarumą ilgalaikio jų funkcionavimo požiūriu. Tausojamoji žemdirbystė Lietuvoje turėtų tapti ateities ūkininkavimo sistema, kurioje 30 proc. sumažinama trąšų ir pesticidų, tačiau dirvai praturtinti naudojama daugiau organikos, auginami tarpiniai pasėliai. Tačiau norint, kad intensyvios augalininkystės ūkiai, kurių Lietuvoje yra dauguma, sparčiau persiorientuotų į tausojančiąją žemdirbystę, turėtų būti sukurta valstybinė ekonominio skatinimo sistema.
ES Žaliojo kurso veiksmų plane siekiama investuoti į aplinką tausojančias technologijas. Todėl moksliniais tyrimais būtina pagrįsti tokį ūkininkavimą, kuris būtų ne tik konkurencingas, bet ir draugiškas aplinkai. Tam pasitarnauja Bandymų stotyje jau eilę metų vykdomi „Tiksliosios žemdirbystės“ tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad diegiant inovatyvias precizinės žemdirbystės technologijas galima iki 22 proc. sutaupyti gamybinių išlaidų degalams, sėkloms, trąšoms, pesticidams, kartu sumažinant neigiamą ūkininkavimo įtaką aplinkai ir padidinant maisto žaliavų saugumą.
Išskirtinis dėmesys – rapsams
Tai, kad šiuo metu mūsų šalies žemdirbiams stabilų pelną nešančių žieminių rapsų plotai jau yra perkopę 250 tūkst. ha – didžiulis ir VDU ŽŪA mokslininkų, Bandymų stotyje skiriančių ypatingą dėmesį šiam augalui, nuopelnas. Šia tema per pastaruosius 15 m. apgintos net šešios daktaro disertacijos, atliekama daug fundamentinių ir taikomųjų tyrimų, nes rapsai labai jautriai reaguoja į tinkamai arba netinkamai parinktą agrotechniką, klimato pokyčius ir augintojui neatleidžia padarytų klaidų. Rapsai yra svarbūs ne tik kaip prekiniai, bet ir kaip sėjomainos augalai – jie priskirtini prie dirvos derlingumą didinančių augalų. Nustatyta, kad rapsai išskiria medžiagas, kurios gali veikti kaip žemės ūkio augalų stimuliatoriai bei piktžolių inhibitoriai. Be to, dėl fitoncidinių savybių rapsai sterilizuoja dirvožemį. Klimatas sparčiai kinta, rinkoje atsiranda vis naujesnių šios kultūros veislių, todėl Bandymų stotyje atliekamų eksperimentų pagrindu žemdirbiams pateikiamos naujos rapsų agrotechnikos rekomendacijos, padedančios optimizuoti šios kultūros sėją ir priežiūrą. Nemažą tyrimų dalį užima ir įvairūs verslo įmonių prašymu atliekami eksperimentai, nes verslas atsakymų į jam rūpimus klausimus vis dažniau nori ieškoti drauge su mokslininkais.
Daugiau kaip ketvirtį amžiaus kasmet vykstanti mokslinė – praktinė konferenciją „Žemdirbio vasara“.
Naujausių tyrimų rezultatų sklaidai Bandymų stotyje kasmet organizuojama eilė seminarų ir konferencijų ūkininkams, konsultantams, mokslininkams. Tačiau pats svarbiausias ir daugiausiai tiesioginių žinių vartotojų – ūkininkų dėmesio susilaukiantis renginys birželio mėnesį vykstanti tradicinė mokslinė- praktinė konferencija „Žemdirbio vasara“, kurios tematika kasmet parenkama aktualiausia žemdirbiams būtent tuo laikotarpiu. Šis renginys, skirtas ūkininkams, konsultantams, rajonų ž. ū. skyrių specialistams, ž. ū. bendrovių, žemdirbius aptarnaujančių įmonių ir firmų atstovams. Jame kviečiami dalyvauti Žemės ūkio rūmų, ž. ū. ministerijos darbuotojai, Lietuvos mokslų akademijos Agronomijos sekcijos nariai, VDU Žemės ūkio akademijos ir kitų ž. ū. studijų ir mokslo institucijų dėstytojai ir mokslininkai. Jau nekartą buvo pristatytos ekologinio ūkininkavimo, bearimo žemės dirbimo, sėjomainų, sėklininkystės problemos, augalų tręšimo, dirvožemio derlingumo didinimo, ūkininkavimo sistemų vertinimo, tiksliosios žemdirbystės, rapsų ir kitų ž. ū. kultūrų agrotechnikos klausimai. Konferencijos metu žemdirbiai, taip pat agronomines konsultacijas teikiančių įmonių atstovai bei kolegos iš giminingų studijų ir mokslo institucijų išgirsta ūkininkavimo aktualijas, sužino jų sprendimo būdus, naujausias mokslo rekomendacijas, apžiūri verslo įmonių demonstruojamą naujausią techniką bei turi išskirtinę progą tiesiog eksperimentiniuose laukeliuose pasikonsultuoti su Žemės ūkio akademijos mokslininkais.
Pagrindiniai Bandymų stoties veiklą reglamentuojantys dokumentai:
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties nuostatai
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties gamybinės veiklos reglamentas
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties metodinė – koordinacinė komisija
VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties metodinės – koordinacinės komisijos darbo reglamentas
Bandymų stoties veikla 2023 m.
Bandymų stoties veikla 2022 m.
Bandymų stoties veikla 2021 m. ir Strateginis veiklos planas 2022-2024 m.
