Žemės ūkio inžinerijos startuolio idėja – sausumoje ir jūroje įdarbinti augalus 

Startuolio „Biovala“ įkūrėjus – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) aplinkos inžinerijos doktorantą Mantą Rubežių ir švariųjų technologijų agroverslo vystytoją Žygimantą Kidiką ką tik pasiekė puiki žinia – jųdviejų įmonė pelnė aukštą tarptautinį pripažinimą ir tapo solidžiausios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalimi. Ir tai nestebina, nes vaikinų siūloma idėja globalią dirvožemio užterštumo problemą spręsti ne ekskavatoriaus principu, o tokiame dirvožemyje auginti tam tikrus augalus – inovatyvi tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Specialiai sukurtomis fitosalelėmis „Biovala“ siūlo švarinti ir Baltijos jūrą.

Daugeliui mūsų, girdintiems raginimą šiuolaikiniam žmogui neapsiriboti viena konkrečia studijų programa, o patiems susiformuoti savo kompetencijų paketą, M. Rubežius ir Ž. Kidikas  šiandien galėtų būti įkvepiantis pavyzdys.

Idėja nuo mokyklos laikų

„Biovalos“ įkūrėjai nuo mokyklos suolo turėjo nuoseklią, bendrą kryptį, tačiau priemones jai siekti rinkosi  skirtingas. Tą pačią Rietavo Lauryno Ivinskio gimnaziją baigę vaikystės bičiuliai abu savo ateitį planavo susieti su biotechnologijomis, pažangiu ūkininkavimu, atsakingu gamtos išteklių naudojimu. Tačiau „teoretikas“ Mantas pasirinko ekologijos studijas VDU, o „praktikas“ Žygimantas energetikos inžinerijos mokslus derino su darbu paties įkurtame augalininkystės krypties ūkyje.

„Kartą aš, būsimasis ekologas, universitete gavau netikėtą pasiūlymą dalyvauti verslumo ugdymo mokymuose. Juos baigiant komisijai reikėjo pristatyti savo verslo idėją. Kadangi tuo metu rinkau medžiagą bakalauro darbui, skaičiau daug užsienio mokslinės literatūros, pasiūliau tai, kuo gyvenau pats ir ką tyrinėjau – siekį įdarbinti pačius augalus. Ši mano idėja pelnė komisijos pripažinimą bei apdovanojimą – profesionalių konsultacijų paketą ir finansavimą verslo įmonei steigti. Būsimo verslo partnerio taip pat ieškoti neteko, nes buvau tikras, kad nuo paauglystės su tėvais ranka rankon ūkyje dirbančio ir inžineriją studijuojančio Žygimanto įžvalgos bus labai naudingos. Taip ir gimė mūsų „Biovala“ – mokslinė gamybinė biotechnologijų įmonė, kurios tikslas teikti profesionalias konsultacijas aplinkos būklės gerinimo klausimais, siūlyti Lietuvos ir užsienio rinkoms aukštos kokybės produktus ir paslaugas, padedančias spręsti ekologines problemas, – pasakoja šiuo metu ir VDU ŽŪA doktorantūroje inovatyvių aplinkosaugos problemų sprendimų ieškantis M. Rubežius.

Dirvožemio užterštumas  yra globali problema

Mantas ir Žygimantas šiandien įvardija ne vieną Lietuvos teritorijų užterštumo priežastį – tai ir sovietmečio palikimas, ir dabartiniai pramonė bei žemės ūkis.  „Mūsų dirvožemis užterštas įvairiais organiniais naftos produktais, pesticidais, sunkiaisiais metalais ir netgi sprogmenimis“, – teigia „Biovalos“ įkūrėjai, pastebintys, kad, registro duomenimis, šiuo metu mūsų šalyje yra daugiau kaip 1000 teritorijų, kurias reikia išvalyti, ir priskaičiuojama apie 12 tūkst. potencialių taršos židinių. Tačiau „Biovala“ orientuojasi ne tik į Lietuvos rinką, nes dirvožemio užterštumas  yra globali problema – vien ES šiuo metu yra 1,2 mln. potencialių taršos židinių ir 300 tūkst. teritorijų, kurioms reikia valymo.

Įprastai bet kokie teršalai iš dirvožemio šalinami iškasant ir į specializuotas aikšteles išvežant užterštą gruntą. Vėliau toks gruntas valomas biologiškai, jame sukuriant sąlygas augti bakterijoms, teršalus pasisavinančioms kaip maisto medžiagas.

Manto ir Žygimanto siūlomas dirvožemio valymo būdas ne tik išsaugo nesudarkytą kraštovaizdį, bet yra ir daug pigesnis, nes užteršto grunto nereikia transportuoti. Tačiau vaikinai atkreipia dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju reikalingi mokslo tyrimai, nustatant taršos šaltinį ir atsakant į klausimą, kokie augalai geba su būtent tuo taršos šaltiniu susidoroti.

„Vieni augalai augdami taršą pasisavina kaip maisto medžiagą, kiti sukuria terpę dirvožemyje daugintis gerosioms bakterijoms, dar kiti  išskiria junginius, kurie teršalus suskaido. Yra septyni būdai, kaip, mūsų siūlymu,  galima augalus panaudoti“ – pasakoja Mantas ir Žygimantas.

Laukia jaunųjų kolegų

Šios srities praktinių mokslo darbų pasaulyje nėra daug. Todėl, pašnekovų teigimu, mokslu pagrįstos dirvožemiui valyti tinkančių augalų duomenų bazės sukūrimas yra kelerių metų darbas, analizuojant mokslinius straipsnius, tyrimų rezultatus ir patiems eksperimentuojant.

Tiesiogiai iš dirvožemio valymo Mantas ir Žygimantas dar nėra užsidirbę. Pajamas kol kas generuoja prekyba biologiniais produktais, skirtais pramonei, žemės ūkiui, namų buičiai.

„Šiame veiklos etape mūsų tikslas  – mokytis ir skleisti savo žinias, didinti įmonės žinomumą pasaulyje. Ir ši veikla jau duoda dividendus – „Biovala“ yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą, Lietuvoje patekusi į išradingiausių sukurtų startuolių sąrašą. Laimėtą galimybę dalyvauti prestižinėje tarptautinėje  programoje „Horizontas 2020“ planuojame išnaudoti naujiems mokslo tyrimams, duomenų sisteminimui, žinių skaidai“, – ateities planais dalijasi pašnekovai, prisipažįstantys, kad pagrindinis jų „statymas“ kaip buvo, taip ir lieka aplinkosauga.  O labiausiai vaikinus džiugina tai, kad visas savo veiklas, pradėtas studijų metais, pavyko suderinti ir sujungti į vieną visumą. Tad ir potencialius jaunuosius kolegas, šiųmečius abiturientus, „Biovalos“ steigėjai ragina drąsiai dėtis „žaliuosius akinius“ ir kibti į žemės ūkio inžinerijos studijas.

Rubežius ir Ž. Kidikas šiuo metu kuria ir dar vieną inovaciją – mobilų bioreaktorių, kuriame užterštas dirvožemis būtų valomas pritaikant unikalias mikroorganizmų savybes. Toks reaktorius dirbtų tiesiogiai užterštose vietose be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

O ką tik kartu su savo kolege, taip pat VDU ŽŪA absolvente dr. Alfreda Kasiuliene, „Biovalos” įkūrėjai M. Rubežius ir Ž. Kidikas už idėją Baltijos jūros taršą mažinti sukuriant joje fitosaleles su specialiais augalais ir mikroorganizmais, tarptautiniame konkurse  „Clean Water Hackathon“ pelnė prizinę trečiąją vietą.