Žemės ūkio mokslai ir verslas ateitį mato ta pačia kryptimi
Europos žaliasis kursas, Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos naujus uždavinius kelia Lietuvos verslui ir mokslui. Abi pusės supranta, kad atsiveria naujos galimybės bendradarbiaujant plėtoti naujas mokslines temas, kurti inovacijas, aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Ilgametes bendradarbiavimo su verslo partneriais tradicijas turinčiai Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA) prognozuojamas ypač didelis šuolis įgyvendinant bioekonomikos sektoriui aktualius projektus. Savo mokslinio potencialo tyrimų galimybes VDU ŽŪA verslo atstovams pristatė balandžio 23 d. surengtoje nuotolinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Žemės ūkio mokslai verslui: iššūkiai ir galimybės“.
Stiprybė – tarpdisciplininės komandos
Pristatydama VDU ŽŪA mokslinės veiklos rezultatus, akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad pasaulio universitetų QS reitinge geriausiai buvo įvertinti VDU rezultatai žemės ūkio ir miškininkystės srityje. Šioje dalykinėje kategorijoje 2020 m. universitetui buvo skirta aukšta 301 – 350 vieta.
„VDU ŽŪA pernai buvo vykdomi net 106 tarptautiniai ir nacionaliniai mokslo projektai, kurių bendra vertė siekė 8,35 mln. eurų. Tarp jų – 4 „Horizon 2020“, 2 – LIFE , 2 – INTERREG, 61 nacionalinis. Didžioji jų dauguma buvo įgyvendinami vienaip ar kitaip dalyvaujant verslo įmonėms, ūkininkų ūkiams“, – kalbėjo A. Miceikienė pastebėdama, kad mokslinių tyrimų tematika atspindi visas VDU ŽŪA vystomas mokslo kryptis – žemės, miškų, vandens ūkio, ekonomikos, t. y. apima visą bioekonomikos sektorių. Pasak kanclerės, gyvename didelių pokyčių laikotarpiu, kuomet tampa vis svarbiau ir studijas, ir gamyboje priimamus sprendimus grįsti mokslu, skatinant jo tarpdiscipliniškumą. VDU ŽŪA tam yra ypač palankios sąlygos, kadangi akademijoje dirba praktiškai visų sričių ekspertai, galintys dirbdami tarpdisciplininėse komandose prisidėti prie žemės ūkio pažangos. Ir tai yra didžioji akademijos stiprybė.
Siekiama lyderystės bioekonomikos tyrimų erdvėje
„Turime ambicijų nuo šių metų pradėti vystyti naujas inovatyvias mokslines kryptis ir formuoti mokslines grupes, kurios geriausiai sąveikautų su naujausiomis mokslo ir politikos tendencijomis ir atitiktų verslo bei socialinių partnerių poreikius. Turime daug galimybių dalyvauti tarptautinių organizacijų, klasterių veikloje, tikimės laimėti konkursus ir įsitraukti į visai Europai svarbius projektus bei iniciatyvas“, – ateities planais dalijosi A. Miceikienė, pastebėdama, kad Europos žaliojo kurso iššūkiai, keliami žemės ūkiui ir visam bioekonomikos sektoriui, reikalauja naujų mokslo žinių, todėl mokslininkai teks dar daugiau dėmesio skirti robotizacijai, skaitmenizacijai, didžiųjų duomenų analitikai. Dar viena nauja sritis moksliniams tyrimams – gamtinių, technologinių ir žmogiškųjų rizikų valdymas naujais įrankiais.
VDU ŽŪA turi ambicijų didinti patentų, išradimų skaičių, jų ir kitų mokslo tyrimų rezultatų komercializavimą. Tarp artimiausių planų –- įsteigi pirmąjį Baltijos šalyse bioekonomikos tyrimų institutą, jame sudaryti sąlygas tarpdisciplininiams tyrimams ir eksperimentinei veiklai, nukreiptai bioekonomikos ir kaimiškųjų vietovių vystymuisi. „Bus siekiama lyderystės šios srities mokslinių tyrimų erdvėje. Beveik 90 proc. visų VDU ŽŪA vykdomų mokslinių tyrimų yra nukreipti į bioekonomikos sektorių, kuris yra ir bus prioritetas ateinančiame laikotarpyje tiek Lietuvoje, tiek visoje ES“, – kviesdama verslą dar aktyviau bendradarbiauti reziumavo A. Miceikienė.
Žemdirbių lūkesčiai mokslui auga
Tuo, kad pažanga agroversle be mokslo indėlio neįmanoma, neabejojo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis. Jis pastebėjo, kad siekiantys pažangiai klimato poveikio atžvilgiu ūkininkauti ūkiai turi lūkesčių mokslui diegiant aplinkai draugiškas technologijas ir gyvulininkystės, ir augalininkystės sektoriuose. Dar viena pastarojo laikotarpio aktualija – ūkio energetikos sureguliavimas, t. y. mašinų, energiją taupančių technologijų parinkimas, išmaniojo ūkio valdymo modelio sukūrimas. „Žemdirbiai šiandien nori vadovautis ne konkrečius produktus jiems siūlančių pardavėjų rekomendacijomis, o Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų rezultatais“, – agroverslo bendruomenės lūkesčius dėstė LŽŪKT atstovas.
Verslo paslaugoms – „vieno langelio“ principas
VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys taip pat pastebėjo, kad mokslas ir verslas 21 a. nebėra atskiri poliai. Pristatydamas bendradarbiavimo galimybes „vieno langelio principu“ dirbančio universiteto padalinio vadovas kalbėjo, kad verslui pakanka kreiptis ir išdėstyti savo problemą, ir sukurta partnerystės grupė šią problemą „deleguos“ konkrečiai laboratorijai, kurių VDU yra net 50, ar atitinkamoje mokslo srityje dirbantiems ekspertams.
„Kviečiame verslą bendradarbiauti atliekant tyrimus, kuriant inovacijas, galima naudotis universiteto sukurtais patentais, kurių turima daugiau kaip 30, verslo inkubatoriumi, klasteriais“, – VDU išteklių galimybes vardijo E. Samys, pastebėdamas, kad verslas gana dažnai pateikia klausimą, ar bendradarbiaujant su universitetu projekto įgyvendinimui galima „prisitraukti“ papildomą finansavimą. „Taip, galima, – patikino VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas.
Konferencijos metu perskaitę pluoštą pranešimų pačiomis įvairiausiomis temomis, VDU ŽŪA mokslininkai atkreipė dėmesį, kad prie kintančio klimato, dirvožemio, aplinkos sąlygų žemės ūkio augalai patys neprisitaikys. Todėl buvo kalbama apie įvairiose srityse vykdomus tyrimus, priemones agroekosistemų ilgalaikiam tvarumui kintančio klimato sąlygomis užtikrinti, drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimą, biologiškai aktyvius junginius tam tikruose augaluose, ozonuoto vandens panaudojimą daržovių paruošimo technologijoje, inovatyvias veisimo technologijas mėsinių galvijų ir avių genetinei vertei didinti, trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo vertinimą, telematinių duomenų žemės ūkyje panaudojimo galimybes.
Startuojantis ES finansinis laikotarpis – momentas, kurio nevalia praleisti
Mokslinė – praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: iššūkiai ir galimybės“ atskleidė, kad Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ribos plečiasi. Šiandien tai – ne vien pirminė augalininkystės ir gyvulininkystės žaliavų gamyba, bet ir įvairūs su bioekonomika susiję verslai, kuriantys aukštos pridėtinės vertės produktus. O jų plėtrai būtinos inovacijos, kurias įmanoma sukurti tik verslui ir mokslui aktyviai bendradarbiaujant. Startuojant naujam ES finansiniam laikotarpiui kuriamos būsimos paramos schemos šiai partnerystei, tikimasi, bus dar palankesnės.
Mokslinės – praktinės konferencijoje „Žemės ūkio mokslai verslui: iššūkiai ir galimybės“ vaizdo įrašas.
