Žemėtvarkininkas. Ar be jo sustotų gyvenimas?

Šiuo metu dažnoje šeimoje daug diskusijų sukelia situacijos, kuomet atžala pareiškia, ką norėtų studijuoti, o tėvai nebūna girdėję net tokios specialybės pavadinimo, o ką jau kalbėti apie tai, ką šią specialybę įgijęs žmogus gyvenime veiktų. Tačiau nėra abejonės, kad vyresnioji karta pritariamai paplekšnotų per petį kiekvienam jaunuoliui, besirenkančiam visais laikais gerbtą ir reikalingą žemėtvarkininko karjeros kelią. Ekspertai neabejoja, tai itin paklausi, perspektyvi ir solidų atlygį garantuojanti profesija, klausimas, kiek apie šiuolaikinę žemėtvarką žino patys moksleiviai.

Ar be šių specialistų sustotų valstybės ir privačių žmonių gyvenimas? „Tikrai taip, atsako mūsų kalbinama ekspertė ir vardija 3 faktus:

  1. Be šių specialistų niekas kitas negali suformuoti ar performuoti žemės sklypų, juos išmatuoti, įteisinti juos norint naudoti pagal paskirtį. Nesvarbu ar tai liečia valstybinius ar privačius žemės sklypus.
  2. Be žemėtvarkininkų sunkiai įsivaizduojamas bet kokios infrastruktūros plėtros planavimas. Keičiant ar planuojant naujus projektus, reikalingi matavimai, identifikavimai, informacija apie esančią požeminę infrastruktūrą ir pan.
  3. Valstybės mastu, be žemėtvarkininkų sutriktų visos žemės ar kito nekilnojamojo turto valdymo, administravimo sistemos funkcionalumas.

„Yra ir kur kas daugiau itin svarbių faktų, patvirtinančių, jog ir labai trumpam sustojus žemėtvarkos specialistų darbams, būtų praktiškai paralyžiuotas valstybės funkcionavimas ir vystymasis.“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto docentė, Žemėtvarkos ir geomatikos instituto direktorė Jolanta Valčiukienė.

„Nė vienos viešos ar privačios teritorijos formavimas, naujo kelio, tilto, pastato statyba,  jo kaip nekilnojamojo turto vertinimas šiandien nevyksta, rankos nepridėjus žemėtvarkos specialistui”, – neabejoja Jolanta Valčiukienė.

Pašnekovės teigimu, žemėtvarka skirtingai nei daugelis kitų šiuolaikinių profesijų yra ir originali, įgyjama mokantis labai specifinių dalykų, ir perspektyvi, nes šalyje nuolat atliekami projektavimo darbai, statomi įvairūs statiniai, sudaromi nekilnojamojo turto sandoriai. O šiems darbams atlikti reikalingi žemėtvarkininkai, matininkai, geodezininkai.

„Visi šie specialistai, pasirinkę gretutines studijų programas, ypač susijusias su teisės mokslais, tampa ir puikiais teisininkais, kuomet sprendžiami su žemės santykiais susiję ginčai. Be to, kuriant nuosavus verslus, steigiant žemėtvarkos, nekilnojamojo turto, kadastrinių ir geodezinių matavimų darbus atliekančias įmones, svarbios yra vadybos bei informacinių technologijų žinios“, – žemėtvarkos studento kompetencijų „krepšelį“ komentuoja J. Valčiukienė.

VDU ŽŪA Žemėtvarkos studijų programos absolventai turi galimybę gauti kvalifikacinius pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti žemėtvarkos projektavimo, kadastrinių matavimų ir geodezinius darbus. Šiems specialistams atsiveria didelis darbų spektras: nuo projektinės medžiagos parengimo žemės sklypų formavimui, žemės sklypų projektavimo iki žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų, vertinimo ir įregistravimo.

„Mūsų studentai įgyja žinių, susijusių ir su aplinkosauga bei kraštovaizdžio formavimu. Pastaruoju metu įvairiose patvirtintose Vyriausybės ir kitų institucijų  programose, strategijose bei teisės aktuose labai dažnai vartojamos tokios sąvokos kaip „darnus krašto vystymas“, „racionalus žemės naudojimas“. Visa tai turi glaudų ryšį ir su žemėtvarka.

Žemėtvarkininkas privalo užtikrinti darnius žemės tvarkymo principus, atsižvelgdamas į ekonominius, socialinius, aplinkosauginius reikalavimus. Šie dalykai turi veikti integruotai ir  neprieštarauti vieni kitiems“, – pasakoja pašnekovė.

“Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad šios srities specialistų trūksta ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuosešalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje“, –  teigia J. Valčiukienė, kviesdama tarp diskusijų apie būsimą profesiją – neaplenkti ir pastarosios – amžinos profesijos.