ŽŪA atidaryta žemės ūkio inžinerijos mokslų pradininko Lietuvoje profesoriaus Antano Kondroto auditorija

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje atidaryta žemės ūkio inžinerijos mokslų pradininko Lietuvoje profesoriaus Antano Kondroto (1889 – 1978) auditorija.

Pažangos žemės ūkio moksle ir praktikoje visą gyvenimą siekusio profesoriaus vardui įamžinti skirta auditorija yra moderni ir atitinka naujausius standartus – joje įrengtas interaktyvus 86 colių lietimui jautrus “SMART” ekranas su programine įranga “SMART Notebook”. Dalį įrangos įsigijimo parėmė AB “Lytagra”.

A.Kondrotas – išskirtinio likimo asmenybė. Carinėje Rusijoje įgijęs išsilavinimą 1921 – aisiais jis palieka darbą Novoaleksandrijsko žemės ūkio ir miškininkystės institute Charkove ir grįžta stiprinti besikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės. 1924 m. Dotnuvoje įkurtos Žemės ūkio akademijos profesorių taryba inžinierių A. Kondrotą išrenka žemės ūkio statybos, įvado į mechaniką bei žemės ūkio mašinų dalyko lektoriumi. Nuo to laiko iki gyvenimo pabaigos jo likimas visada buvo susijęs su Žemės ūkio akademija. 1928 m. papildžius ŽŪA statutą čia įsteigiama Žemės ūkio inžinerijos katedra, o jos vadovu paskiriamas inžinierius agronomas A. Kondrotas. Tais pačiais metais akademijos teritorijoje A. Kondroto iniciatyva Dotnuvoje pastatomas atskiras pastatas žemės ūkio padargams laikyti. Vadinamoji „Kondroto daržinė“ – pirmoji žemės ūkio mašinų mokymo laboratorija Lietuvoje.

A. Kondrotas Dotnuvoje tyrė šalyje gaminamus žemės ūkio padargus ir iš užsienio įvežamas žemės ūkio mašinas. Profesorius yra buvęs aštuonių aspirantų, sėkmingai parengusių ir apgynusių disertacijas, mokslinis vadovas, daugelio šalies aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų aspirantų disertacijų oponentas.

1950 m. prof. A. Kondrotas dėl politinių motyvų buvo atleistas iš darbo ŽŪA, nes išdrįso paskirti studentams konsultaciją tuo metu, kai akademijoje turėjo vykti iškilmingas susirinkimas, skirtas Gegužės 1-ajai paminėti. Į minėjimą neatvyko ne tik pats profesorius, kviestas į prezidiumą, bet ir studentai. Netrukus po to prasidėjo profesoriaus paskaitų tikrinimai ir svarstymai, studentų užrašų kontrolė. Buvo priekaištaujama

dėl sovietinei ideologijai nepriimtinų posakių ir terminų: „Švedų plienas – geriausias“, Amerikoniški noragėliai“, „Paskaitas baigsime po Kalėdų“ ir panašių.

Po Stalino mirties 1953 m. A. Kondrotas vėl buvo priimtas į akademiją vyr. dėstytoju, o nuo 1954 m. ėjo profesoriaus pareigas.

1964 m. A. Kondrotui suteiktas nusipelniusio inžinieriaus vardas. 1967 m. ŽŪA įkūrus Gyvulininkystės mechanizacijos katedrą, A. Kondrotas perėjo dirbti į ją. 1969 – aisiais jis paskirtas profesoriumi konsultantu.

A. Kondrotas yra daugelio vėlesnių kartų ŽŪA mokslininkų, profesorių, mokslinės literatūros autorių mokytojas.