VDU ŽŪA vakar ir šiandien
Ištakos
Mūsų aukštosios mokyklos istorija neatsiejama nuo Lietuvos istorijos, todėl jai būdingi visi dramatiški mūsų šalies posūkiai. Pirmosios aukštojo žemės ūkio mokslo užuomazgos susijusios su senuoju Vilniaus universitetu, kuriame 1819-1832 metais Fizikos-matematikos fakultete veikė Žemės ūkio (Agronomijos) katedra bei su 1920 m. įsteigtais Aukštaisiais kursais Kaune ir 1922 m. įkurtu Lietuvos universitetu.
Žemės ūkio akademija Dotnuvoje
Žemės ūkio akademija buvo įsteigta 1924 m. rugsėjo 3 d. Dotnuvoje, pertvarkius Lietuvos universiteto (Kaune) Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Jos steigimosi statutą Seimas patvirtino tų pačių metų liepos mėnesį. Iškilmingas Steigiamasis posėdis įvyko spalio 15 d. Ši diena laikoma Akademijos įkūrimo data. Pirmoje prezidento A. Stulginskio paskirtoje profesorių taryboje buvo išrinktas ir pirmasis Akademijos rektorius profesorius P. Matulionis. Tuomet Lietuvoje padėtis buvo labai sunki, ir Vyriausybė nedaug galėjo paremti naujai įsikūrusią aukštąją mokyklą. Bet, nepaisant to, Akademija augo ir tvirtėjo, brendo nauja žemės ūkio mokslininkų karta. Tarpukario Akademijoje (1924-1937 m.) išlaikė baigiamuosius egzaminus ir apgynė diplominius darbus 125 absolventai.
Deja, taikų darbą sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir viena po kitos sovietų, vokiečių ir vėl sovietų okupacijos. Vienas skaudžiausių likimo smūgių – sovietinė okupacija kartu su lietuvių tautos genocidu. Daug profesorių ir dėstytojų, kaip ir kitų mokyklų, buvo ištremti į Sibiro lagerius, iš kurių daugelis nebegrįžo. Nemaža jų dalis pasitraukė į Vakarus.
Lietuvos žemės ūkio akademija Kaune
1945 metais Akademija perkeliama į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. 1946 metų pradžioje jai perduodama dalis Noreikiškių tarybinio ūkio studentų gamybiniam mokymui. Tais pačiais metais įsteigti inžineriniai fakultetai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos. Galutinai Kaune Akademija įsikūrė 1947 metais.
Didėjant studentų skaičiui ir atidarius neakivaizdinį skyrių, patalpos, esančios Kaune, pasidarė ankštos, be to, buvo problemų vežiojant studentus į mokomąjį ūkį Noreikiškėse. Todėl buvo nuspręsta pastatyti atskirą Lietuvos žemės ūkio akademijos miestelį Noreikiškėse.
Lietuvos žemės ūkio akademija Noreikiškėse
Naujų rūmų kertinis akmuo buvo padėtas 1957 m. spalio 15 d., o galutinai į šį miestelį persikelta 1964 metais. 1969 metais buvo patvirtintas Akademijos generalinio išplėtimo planas, kuris su daliniais pakeitimais įvykdytas 1989 m. Miestelyje įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos bei Ekonomikos fakultetų rūmai su auditorijų ir mokomųjų laboratorijų korpusais. Miškų ūkio ministerija pastatė mokomosios girininkijos pastatą. Buvo pastatyti 9 bendrabučiai bei Akademijos gyvenvietė, kurioje šiuo metu gyvena daugelis Akademijos profesorių, docentų, dėstytojų bei darbuotojų. Įrengtas mokymo poligonas, plėtėsi bandymų stotis.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Akademija perėjo prie naujos studijų sistemos. Atsirado nauji kvalifikaciniai laipsniai – bakalauras, diplomuotas specialistas, magistras, naujos sąvokos – modulis, kreditas. Studijų ir mokslo pagrindu tapo fundamentiniai teoriniai dalykai. Lygiagrečiai, fakultetų tarybų sprendimu, organizuojamos ir taikomosios studijos. Taip Lietuvos žemės ūkio akademija tapo universitetinio tipo aukštąja mokykla, plėtojanti mokslinius tyrimus ir ruošianti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos žemės, miškų ir vandens ūkio specialistus, sugebančius spręsti teorinius ir praktinius žemės ūkio šakų uždavinius.
Lietuvos žemės ūkio universitetas
Įvykus įvairiems pertvarkymams bei bendradarbiaujant su Europos universitetais, Akademijos kolektyvas nutarė pakeisti savo aukštosios mokyklos pavadinimą. 1996 metų spalio 8 d. Lietuvos Seimo nutarimu Lietuvos žemės ūkio akademija pavadinama Lietuvos žemės ūkio universitetu.
Aleksandro Stulginskio universitetas
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. birželio 28 d. nutarimu Lietuvos žemės ūkio universitetas pavadintas Aleksandro Stulginskio universiteto vardu.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
2019 m. sausio 1 d. tapo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Po Lietuvos universitetų pertvarkos nuo 2019 metų pradžios trys universitetai (Aleksandro Stulginskio universitetas, ASU), Lietuvos edukologijos universitetas, LEU) ir Vytauto Didžiojo universitetas, VDU) oficialiai tapo konsoliduotu Vytauto Didžiojo universitetu.
VDU ŽŪA šiandien
IŠSKIRTINIAI PASIEKIMAI
VDU ŽŪA – mokslo ir žinių sklaidos lyderis Lietuvoje. Nuo 1995 m. Universitete rengiamos tarptautinės žemės ūkio parodos – vienos didžiausių ir populiariausių tokio pobūdžio parodų Baltijos šalyse.
2021 m. VDU ŽŪA įteiktas Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų apdovanojimas „Už pasiekimus 2021 metais“.
Pasauliniame universitetų reitinge „QS World University Rankings by Subject“ 2021 m. VDU žemės ūkio ir miškininkystės srityje pakilo į 301–350 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų.
VDU ŽŪA – INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS LYDERIS
VDU ŽŪA – vienintelio Lietuvoje žemės ūkio ir maisto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas” iniciatorius ir steigėjas bei lyderis.
SVARBIAUSI FAKTAI
Fakultetai: Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos.
Moderni Infrastruktūra: Akademija įsikūrusi 719 ha plote, turi 4 mokomuosius korpusus, Bandymų stotį, Mokomąjį ūkį, unikalų studentų ir dėstytojų miestelį. Įgyvendinant ES fondų finansuojamus projektus Akademijoje yra įkurtas jungtinių tyrimų centras su moderniausia įranga aprūpintomis atviros prieigos mokslinių centrų laboratorijomis. Studijų miestelyje yra trys parodų paviljonai, kuriuose vyksta tarptautinės ir nacionalinės parodos, tokios kaip „Ką pasėsi…“, „Inno panorama“ ir kt.
Akademijos mecenatai: UAB „ROVALTRA“, UAB „LYTAGRA“, UAB „DOTNUVA BALTIC“, UAB „BALTIC AGRO“, UAB „DELAVAL“, UAB „DOJUS AGRO“, UAB „AGROCHEMA“, UAB „BIRŽŲ ŽEMTIEKIMAS”, UAB „IVABALTĖ”, UAB „AGROKONCERNAS”, UAB „PLUNGĖS JONIS“, VŠĮ „LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA“, UAB „EAST WEST AGRO“, MOCKEVIČIAUS FIRMA „GINALAS“, UAB „BALTIC AGRO MACHINERY“.
Tarptautiniai partneriai: VDU ŽŪA turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių (aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų). Dalyvaujama Europos Sąjungos Erasmus+, Šiaurės ir Baltijos šalių žemės ūkio universitetų NOVA-BOVA tinkle. Vytauto Didžiojo universitetas yra „Transform4Europe“ aljanso narys. VDU ŽŪA mokslininkai dalyvauja tarptautinių programų Erasmus+ (angl. EuRopean Community Action Scheme for the Mobility of University Students), COST (angl. European Cooperation in Science and Technology), mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programų „Horizontas 2020“ (angl. Horizon 2020), „Europos horizontas“ (angl. Horizon Europe), ERA-NET, Interreg Baltijos jūros regiono (angl. Interreg Baltic Sea Region Programme), finansinio instrumento aplinkai LIFE+ bei kitų programų finansuojamose veiklose, tarptautiniuose mokslo projektuose. Pagal Europos Sąjungos Erasmus+ programą VDU ŽŪA turi daugiau kaip 90 Europos šalių universitetų partnerių, iš viso turi daugiau kaip 170 Erasmus+ parnerių. Yra pasirašytos 7 dvigubo diplomo studijų programų sutartys, kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu ir Estijos gyvybės mokslų universitetu vykdoma jungtinė magistrantūros studijų programa “AgriFood Business Management”. VDU ŽŪA mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse ir tinklinėse organizacijose.
