Seminaras – lauko diena apie sodininkystės veiklas

Kviečiame dalyvauti birželio 27 d. Alytaus rajone vyksiančiame seminare – lauko dienoje apie sodininkystės veiklas. Seminaras vykdomas pagal projektą „Žemės ūkio-miškininkystės ir žemės ūkio-sodininkystės plėtojimo žemės ūkio naudmenose galimybių ir kuriamos viešosios naudos (lyginant su įprastine grūdininkyste) vertinimas“ Nr. MTE-23-4.

KVIETIMAS – PROGRAMA

Seminaro temos:

Alternatyvios augalininkystės būdai ir galimybės (pranešėjas doc. dr. Evaldas Klimas, VDU Žemės ūkio akademija)
Dirvožemio gyvybingumą didinantys veiksniai (pranešėja doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, VDU Žemės ūkio akademija)
Lietuvos gamtinėms sąlygoms tinkamos lazdynų ir trešnių veislės bei praktiniai auginimo niuansai (pranešėjas Marius Žėkas, Riešutas ir Uoga)
Apie lazdynų riešutų ir trešnių sodo priežiūrai reikalingą techniką (pranešėjas Aloyzas Jonikaitis, ŽŪB Atžalynas)
Trešnių degustavimas, dalyvių diskusijos ir dalijimasis patirtimi

Renginio vieta – lazdynų riešutų ir trešnių sodas RIEŠUTAS IR UOGA

Adresas: Dingiškiai, Alytaus raj. Tikslios kooridnatės: https://goo.gl/maps/UZksL8Gp52rDkYGc7

Data: Birželio 27 d. (ketvirtadienis)

Pradžia: 11 val. (numatoma trukmė 3-4 val.)

Daugiau informacijos: evaldas.klimas@vdu.lt

Tel. registracijai ir pasiteiravimui: 8 610 62360.

Pastangos įgyvendinant žaliojo kurso tikslus gali skatinti vietos ekonomikos augimą

Europos žaliasis kursas yra ambicingas Europos Sąjungos (ES) planas iki 2050 metų padaryti žemyną neutralų klimatui, t. y. iki šio dešimtmečio pabaigos išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. Šis išsamus politikos ir taisyklių rinkinys orientuotas į mūsų gyvenimo, vartojimo, judėjimo, darbo ir energijos gamybos būdų kaitą.

Įgyvendinant ES žaliojo kurso tikslus, tuo pačiu siekiama holistinio požiūrio į regioninės politikos įgyvendinimo integruotumą bei kaimiškųjų vietovių gyvybingumo užtikrinimą. Todėl Europos Komisija (EK) įsipareigojusi per dešimtmetį sutelkti bent 1 trln. EUR tvarių investicijų.

Ambicingos iniciatyvos, siekiančios paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų, atveria plačias galimybes ir kaimiškosioms savivaldybėms. Finansinės paramos galimybės leidžia imtis inovatyvių, ilgalaikių ir strategiškai svarbių tvaraus vystymosi bei kovos su klimato kaita projektų.

EK yra parengusi Europos žaliojo kurso investicijų planą, kitaip vadinamą Tvarios Europos investicijų planu, kuris yra žaliojo kurso dalis. Jame numatomas Teisingos pertvarkos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą ir teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Teisingos pertvarkos siekiams įgyvendinti sutelkta daug investicijų regionams ir kaimiškosioms savivaldybėms. Iki 2027 metų Teisingai pertvarkai ES šalyse numatyta skirti 55 mlrd. Eurų. Šiomis lėšomis remiamos investicijos į mikroįmones, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir naujas įmones, mokslinius tyrimus ir inovacijas, švarios energijos technologijas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, darbuotojų perkvalifikavimą ir su darbo paieška susijusią pagalbą.

Tačiau reikia suprasti, kad šių iniciatyvų sėkmė priklauso nuo visų ES valstybių narių, regionų ir vietos valdžios bei visos visuomenės bendradarbiavimo ir atitinkamų institucijų įsipareigojimo. Europos regionų komitetas (RK) yra įsipareigojęs atlikti svarbų vaidmenį siekiant ES žaliojo kurso, regioninės plėtros integruotų tikslų, kad vietos ir regionų požiūris visada atsispindėtų ES veiksmų planuose ir nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. Tam RK įsteigė specialią darbo grupę – Žaliasis kursas vietos lygmeniu. Per politinio įsitraukimo veiklą ir komunikacijos kampaniją siekiama suteikti Europos šalių regionų ir vietos valdžios institucijų vadovams galių imtis veiksmų sprendžiant klimato, aplinkos, biologinės įvairovės, energijos ir taršos krizes bei kitus Teisingos valdysenos klausimus.

Kaimiškosios vietovės susiduria su specifiniais iššūkiais (žmogiškojo potencialo stoka, senėjanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, jaunimo migracija, didesnis nedarbas, viešųjų paslaugų prieinamumo apribojimai ir kt.). Tačiau kaimiškosios savivaldybės dažniausiai turi unikalias galimybes panaudoti savo natūralius gamtinius išteklius ir taip kurti tvarias pajamas.

Sėkmingi projektai, įgyvendinti ES šalių regionuose ir savivaldybėse, tampa pavyzdžiais, kaip galima efektyviai panaudoti ES lėšas tvariam vystymuisi ir tuo pačiu skatinti pačių savivaldybių finansinius srautus, savarankiškas pajamas bei didinti finansinį savarankiškumą ir būti mažiau priklausomomis nuo centrinės valdžios finansavimo.

Ko galima pasimokyti iš kitų ES šalių regionų ir savivaldybių veiksmų

RK parengė vadinamą Žaliojo kurso žemėlapį – #EUGreenDeal, kuris yra nuolat pildomas. Inovatyvioje informacinėje platformoje siekiama parodyti visuomenei gerąją patirtį, kokių veiksmų imasi ES miestai, regionai ir savivaldybės, kad vietos ekonomika efektyviai naudotų išteklius, kartu išsaugant ir gerinant piliečių gerovę, sveikatą, gamtos būklę bei formuojant vietos tvarių finansų potencialą.

ES šalys turi gerosios patirties pavyzdžių, iš kurių gali pasimokyti mūsų šalies, regiono ir vietos valdžios strategai.

Ispanija, kuri yra ES žaliojo kurso priemonių įsisavinimo gerosios patirties sklaidos lyderė, daugiausiai orientuojasi į atsinaujinančius energijos projektus. Kaimiškieji regionai stato saulės jėgaines, kurios generuoja elektros energiją tiek vietos bendruomenėms, tiek eksportui. Šios investicijos mažina elektros sąnaudas ir sukuria papildomas pajamas regionams bei savivaldybėms. Vienas iš gerųjų pavyzdžių yra Andalūzijos regiono administracija, kuri yra didžiausia pagal darbuotojų, viešųjų pastatų ir infrastruktūros skaičių Ispanijoje. Regionas sunaudoja daug energijos. Suvokdama savo atsakomybę būti pavyzdžiu kitiems ir galimą regiono energijos poreikių poveikį, Andalūzijos regioninė valdžia pasirašė elektros energijos tiekimo sutartį, kuria garantuojama, kad 100 proc. regiono administracijos objektuose suvartojamos elektros energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Žinoma, Ispanijoje daug dėmesio skiriama ir žemės ūkyje panaudojamų vandens išteklių užtikrinimo priemonėms. Naudodami ES žaliojo kurso lėšas, vietos ūkininkai įgyvendina pažangius drėkinimo projektus, kurie taupo vandenį, didina žemės ūkio produktyvumą ir tuo pačiu savivaldybių pajamas.

Suomijos Kalajoki kaimiškoji savivaldybė įgyvendino biodujų gamybos projektus, kurių pagalba vystomas žemės ūkio atliekų perdirbimas biometano gamybai. Biometanas naudojamas vietos transporto priemonėms arba parduodamas taip sukuriant papildomas pajamas.

Kitas Suomijos pavyzdys, iliustruojantis galimybes, yra Yli-li regiono dviejų nekilnojamojo turto objektų (bibliotekos ir vaikų lopšelio-darželio) šildymo sistemų, naudojančių šildymą alyva, pakeitimas į centralizuoto šildymo sistemą, kurioje šiluma gaminama naudojant medžio drožles. Centralizuotą šildymą tiekia vietos ūkininkai ir miškų savininkai, taip pat miškų valdymo asociacija. Tik poros pastatų šildymo sistemų pokyčiai regionui buvo labai reikšmingi, nes pereita nuo naftos prie atsinaujinančios energijos, o šiluma gaminama centralizuotai, taip remiant darbo vietų kūrimą vietos gyventojams.

Lenkijos kaimiškosios savivaldybės taip pat aktyviai naudoja ES žaliojo kurso finansavimą, siekdamos padidinti savo finansinį savarankiškumą ir skatinti tvarumą. Pavyzdžiui, Mazovijos regiono oro kokybės priemonės bandomoji programa yra orientuota į realią finansinę pagalbą kovojant už švarų orą ir su žemės ūkio sausra. Programos priemonės suteikia galimybę sustiprinti veiksmus, susijusius su oro kokybe, o vietos valdžios institucijoms – kovoti su žemės ūkio sausros padariniais.

2019 metais Mazovijos regione buvo finansuoti 103 projektai (biudžetas – apie 1,16 mln. EUR), 2020 metais jau skirta beveik 6 mln. EUR, daugiausia veiksmams, susijusiems su individualių šilumos šaltinių inventorizacija (240 projektų), taip pat žaliųjų erdvių kūrimu ir /arba atgaivinimu (skverai, parkai, arboretumas, sodinimas – 25 projektai).

Ši programa sulaukė didelio kaimiškųjų savivaldybių susidomėjimo, nes pagal ją teikiama reali parama savivaldybių biudžetams (finansuojama iki 50 proc. arba 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų), o tai lemia geresnį savivaldybei nustatytų įpareigojimų oro kokybės srityje įgyvendinimą.

Pagal Mazovijos regiono strateginius planus, orientuotus į žemės ūkio sausros stebėsenos sistemas, suinteresuotos savivaldybės ir apskritys 2020 metais galėjo gauti iki 80 proc. automatinių meteorologinių stotelių įsigijimo ir jų įrengimo išlaidų finansavimą.

Lenkijoje taip pat stipriai orientuojamasi į ekoturizmo plėtrą, populiarinant žaliuosius turizmo maršrutus. Ši iniciatyva jungia Lenkijos kaimiškąsias savivaldybes, kurios kuria ir reklamuoja ekoturizmo maršrutus, apimančius gamtos parkus, kultūrinius objektus ir ekologinius ūkius. Tai skatina turizmą ir padidina pajamas iš vietos ekonomikos.

Žaliojo kurso žemėlapyje gerasis pavyzdys Lietuvoje – Tauragės r. savivaldybės veiksmai įsisavinant Žaliojo kurso galimybes. Tauragės mieste ir rajone gatvių apšvietimas sudarė didelę dalį savivaldybės išlaidų elektros energijai. Modernizuotos gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos (pakeista daugiau kaip 3500 šviestuvų) šiandien leidžia sutaupyti apie 120 000 Eur per metus, savivaldybei nebereikia rūpintis šviestuvų keitimu, o išlaidos elektros energijai sumažėjo 60 proc. Įrengti nauji išmanieji LED šviestuvai sunaudoja net perpus mažiau elektros energijos, palyginti su anksčiau naudotais šviestuvais (bendra senųjų šviestuvų galia siekė 423,8 kW, o naujų LED šviestuvų bendra galia – 205,84 Kw).

#EUGreenDeal atskleidžia, kokios plačios yra ES žaliojo kurso fondų finansavimo galimybės, jos leidžia savivaldybėms tapti aktyviais tvarumo ir žiedinės ekonomikos šalininkais bei geriau valdyti savo išteklius. Kaimiškųjų savivaldybių pastangos įgyvendinant žaliojo kurso tikslus ne tik prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir skatina vietos ekonomikos augimą, kuria darbo vietas bei gerina gyvenimo kokybę vietos bendruomenėms.

Tuo pačiu RK kviečia visų ES šalių regionų ir vietos valdžias nuolat dalintis sėkmingomis iniciatyvomis, nes geroji patirtis gali įkvėpti centrinės ir vietos valdžios politikus, pačių kaimiškųjų savivaldybių valdžią, darbuotojus ir kaimiškąsias bendruomenes imtis panašios praktikos bei paspartinti perėjimą prie tvarios ateities ir taip stiprinti finansinio savarankiškumo galias.

Namų darbų turi ir sprendimų priėmėjai, ir kaimiškosios savivaldybės

Lietuvos centrinės valdžios sprendimų priėmėjai turėtų suvokti, kad ES žaliojo kurso iniciatyvų ir priemonių įgyvendinimas vis tik tenka didžiąja dalimi savivaldybėms. Todėl Lietuvos centrinė valdžia turėtų modeliuoti tvarias fiskalinės politikos tobulinimo kryptis ir numatyti aiškias teisines priemones, skatinančias vietos valdžios finansinį savarankiškumą.

O Lietuvos kaimiškosios savivaldybės, norėdamos efektyviau pasinaudoti ES žaliojo kurso finansinėmis priemonėmis, turėtų tarpusavyje skatinti savo bendrystę ir bendradarbiavimą,. Tik bendradarbiaujant, mokantis vieniems iš kitų, dalinantis bendrais ištekliais galima greičiau parengti ir įgyvendinti sėkmingus bendrus projektus, kurti aplinkai draugišką vietos ekonomiką ir taip pasinaudoti kitų šalių išmoktomis pamokomis.

Taigi kiekvienas žingsnis link tvaresnio rytojaus yra žingsnis link geresnės gyvenimo kokybės visiems Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojams.

VDU ŽŪA langas pranešimą paruošė – VDU Žemės ūkio akademijos administravimo grupės vadovė, Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros mokslo darbuotoja, lektorė dr. Laima Skauronė

Partnerio turinys:

VDU ŽŪA dėstytojų apsilankymas Chulalongkorn universitete (Tailandas)

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS CHULALONGKORN UNIVERSITETE (TAILANDAS)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė – pagal Erasmus+ mainų programą 2024 m. birželio 10-14 d. lankėsi Chulalongkorn universitete, esančiame Bankoke (Tailandas).

Chulalongkorn universitetas (Chula) yra pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Tailande, įkurta 1917 metais. Jau 14 metus iš eilės Chulalongkorn universitetas užima pirmąją vietą Tailande ir yra 224-tas pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“. Universitete yra 26 fakultetai, mokyklos, kolegijos ir institutai, siūlantys 447 studijų programas. Šioje mokslo įstaigoje mokosi daugiau nei 37 tūkst. studentų, dirba apie 8 tūkst. dėstytojų ir kito personalo.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė savo universitetą, dalijosi mokslinių tyrimų ir dėstomų dalykų žiniomis bei pačios susipažino su studijų procesu ir atliekamais tyrimais Chulos universiteto Inžinerijos fakulteto Aplinkos inžinerijos katedroje. Buvo aptartos bendrų projektų ir bendradarbiavimo galimybės vykdant dėstytojų ir studentų mainus pagal Erasmus+ programą.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos turėjo galimybę dalyvauti Chula tarptautinėje darbuotojų mainų savaitėje „Connecting Through Differeces“. Šiame renginyje dalyvavo Kinijos, Indonezijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetų atstovai. Tarptautinės savaitės dalyviai buvo supažindinti su universiteto tarptautiniais siekiais, naujovėmis, studentų veikla, taip pat tajų kalba ir tradicijomis. Renginio metu buvo organizuotos ekskursijos į žymius šalies istorijos ir kultūros objektus.

Seminaras-lauko diena „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas kviečia dalyvauti seminare-lauko dienoje „Organinių medžiagų kompostavimo technologijos, kompostų panaudojimas įvairių tręšiamųjų produktų gamybai, giluminis skystų organinių preparatų panaudojimo būdas žemės ūkio augalų auginime“.

RENGINIO PROGRAMA

Data ir laikas: 2024 m. birželio 20 d. 9:00 val.

Vieta: J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai, Kėdainių r. savivaldybės administracijos II aukšto salė.

Antrasis Erasmus+ projekto „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“ [DiBluCa] tarptautinis partnerių susitikimas Tesalio universitete

Birželio 11-12 dienomis Tesalio universitete Volose (Graikija) įvyko antrasis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) koordinuojamo tarptautinio Erasmus+ projekto „Skaitmeninė mėlynoji karjera įveikus anglies krizę – akvakultūros mokymo programos naujovės“ [DiBluCa] (Nr. 2023-1-LT01-KA220-HED-000154247) partnerių susitikimas.

Susitikimo metu apžvelgti pirmieji projekto rezultatai – esamos akvakultūros švietimo situacijos projekto partnerių šalyse analizė. Balikesiro universiteto mokslininkų parengti klausimynai buvo išplatinti projekto partnerių šalyse studentams ir dėstytojams bei tikslinių grupių atstovams. Apklausoje dalyvavo 261 dalyvis, iš viso 110 akademikų ir (arba) dėstytojų ir 151 aukštojo mokslo studentas.

Apklausos dalyviai vieningai sutarė, kad būtina gilinti žinias ir įgūdžius, susijusius su klimato kaita, ateities po anglies krizės pasekmėmis ir naujomis temomis akvakultūros švietimo srityje, siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį. Akvakultūros poveikis aplinkai, ypač susijęs su visuotiniu atšilimu, išryškėjo kaip aktualiausia problema, kartu su tokiomis problemomis kaip žuvų veisimas, biotechnologijos ir ligų valdymas.

Apklausos parodė, kad reikia į ateitį orientuoto požiūrio į akvakultūros švietimą. Norint užtikrinti ilgalaikį akvakultūros pramonės tvarumą, labai svarbu suteikti studentams žinių ir įgūdžių, kurie padėtų įveikti klimato kaitos keliamus iššūkius.

Pažymėtina išvada, kad didžioji dauguma dalyvių nežino termino „mėlynoji karjera“, nors daugelis žino tokias sąvokas kaip visuotinis atšilimas ir ateitis po anglies krizės.

Apklausų rezultatai rodo, kad studentai yra atviri inovatyviems mokymosi metodams ir mato, kad šios žinios gali būti naudingos jų karjerai. Kalbant apie pageidaujamą mokymosi aplinką, studentai pirmenybę teikia mišriam mokymuisi, kai tiesioginis bendravimas derinamas su internetiniais arba lanksčiais mokymosi metodais.

Susitikimo metu buvo pristatyta ir antrojo projekto rezultato – Pedagoginės metodikos – darbinis dokumentas, kurį parengė Nacionalinio Odesos technikos universiteto mokslininkai. Šis rezultatas ypač svarbus, kadangi padės projekto dalyviams rengiant el. mokymosi platforma, el. knygą, paskaitų skaidres ir konspektus. Apibendrinus partnerių pasiūlymus ir komentarus, šis dokumentas bus pabaigtas rengti liepos pabaigoje.

Antroji susitikimo diena buvo skirta techniniam vizitui įmonėje „BioMar“. Tai viena didžiausių pasaulyje aukštos kokybės tvarių pašarų, skirtų pasaulinei akvakultūros pramonei, gamintoja. Iš viso įmonė valdo 17 pašarų gamyklų Norvegijoje, Čilėje, Danijoje, Škotijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vietname, Graikijoje, Turkijoje, Kinijoje, Ekvadore, Australijoje ir Kosta Rikoje, kurios aptarnauja daugiau kaip 90 pasaulio šalių. Įmonėje įdiegti ISO 9001, ISO 14001, GLOBALG.A.P. standartai.

Susitikimo dalyviai aptarė informacijos sklaidos, pasirengimo tarpinei projekto ataskaitai ir kitus organizacinius ir darbinius klausimus.

Šio projekto partneriai: Balikesiro universitetas (Turkija), Dubrovniko universitetas (Kroatija), Nacionalinis Odesos technikos universitetas (Ukraina), Tesalio universitetas (Graikija), koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas.

Kitas susitikimas vyks 2025 m. sausio mėn. Dubrovniko universitete (Kroatija)

Projekto vykdymo laikotarpis 2023 11 01 – 2025 10 31.

Priėmimas į doktorantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) siūlo doktorantūros studijas 8-iose mokslo kryptyse gamtos, technologijos, žemės ūkio bei socialinių mokslų srityse.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūros studijas konkurse ir būtinų dokumentų skenuotos kopijos pateikiami internetu epasirasymas.vdu.lt.

Mokslo sritis	Mokslo kryptis	Dokumentų priėmimo datos
Gamtos mokslai	Ekologija ir aplinkotyra	Informacija bus pateikiama vėliau
Technologijos mokslai	Aplinkos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Mechanikos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Transporto inžinerija	Informacija bus pateikiama vėliau
Žemės ūkio mokslai	Agronomija	2024 04 24 – 2024 08 26
Žemės ūkio mokslai	Miškotyra	2024 06 03 – 2024 08 23
Socialiniai mokslai	Ekonomika	2024 06 03 – 2024 08 29
Socialiniai mokslai	Vadyba	2024 06 03 – 2024 08 29

* stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento.

Daugiau informacijos apie konkursų sąlygas ir tvarką, disertacijų tematikas ir kandidatus į mokslinius vadovus bei dokumentų formos.

Daugiau informacijos teikia:

Mokslo ir inovacijų departamento Doktorantūros mokykla
Universiteto g. 8A-203 kab., 53341 Akademija, Kauno r.
Telefonas (8 37) 752 254, vidinis: 2254, mob: 8 672 63856
El. paštas monika.brimaite@vdu.lt

Telefonas (8 37) 209 815
El. paštas: doktorantura@vdu.lt

In memoriam: klubo „ŽŪA alumni“ prezidentas Irmantas Tarvydis

Birželio 7 d., eidamas 58-uosius metus, mirė VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, absolventų klubo „ŽŪA alumni“ prezidentas, Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys, Rokiškio verslo klubo viceprezidentas, UAB „Ivabaltė“ įkūrėjas ir savininkas Irmantas Tarvydis. Netekome veiklios, aktyvios asmenybės, palikusios ryškų pėdsaką VDU Žemės ūkio akademijos veikloje.

I. Tarvydis aktyviai veikė VDU Žemės ūkio akademijos labui, skatinant moksleivių ugdymo, studentų pritraukimo ir skatinimo veiklas. Siekiant spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo regionuose problemas 2021 m. inicijavo „Sumanaus moksleivio akademijos“ Rokiškio eksperimentinės inžinerijos klasės, kuri buvo sėkmingo VDU ŽŪA ir vietos verslo bendradarbiavimo skatinant moksleivių ugdymą pavyzdys, kūrimą. Šios iniciatyvos pagrindu tokios eksperimentinės, moksleivių ugdymui skirtos klasės, šiandien veikia devyniuose šalies rajonuose.

2024 m. kovo 22 d. I. Tarvydis pradėjo eiti VDU Žemės ūkio akademijos absolventų klubo „ŽŪA alumni“ prezidento pareigas. Aktyviai veikė siekiant pagrindinio klubo tikslo – platesnio bendradarbiavimo su mokyklomis, greta „Sumanaus moksleivio akademijos“ projekte veikiančių Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Kaišiadorių, Kauno, Šakių, Mažeikių, Akmenės, Zarasų rajonų eksperimentinių klasių, kuriose šiemet dalyvavo daugiau kaip 1600 moksleivių, į projektą įtraukti daugiau interesantų, kurie neštų žinią per visas Lietuvos mokyklas.

Nuveikti darbai, esantys pavyzdžiu, tęsis ir leis velionio atminimui gyvuoti amžinai.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą, artimuosius, kolegas ir bendražygius.

Kvietimas dalyvauti Sumner Welles trumpųjų vaizdo įrašų konkurse

Šiemet, minėdama 84-ąsias Sumner Welles deklaracijos metines, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kartu su JAV ambasada Lietuvoje kviečia 9–12 klasių moksleivius ir studentus dalyvauti „Instagram“ trumpųjų vaizdo įrašų konkurse.

Pasirinkite mėgstamą temą ir atsiųskite 30–60 sekundžių trukmės originalų vaizdo įrašą iki 2024 m. liepos 23 d. el. pašto adresu WELLESDECLARATION24@URM.LT.

Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia: https://lt.usembassy.gov/lt/kvietimas-dalyvauti-sumner-welles-trumpuju-vaizdo-irasu-konkurse/

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2024“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė 25 šalies ateičiai neabejingų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), festivalyje dalyvaujančios jau trečius metus, atstovai pristatė mokslininkų atliekamus tyrimus ir žaliąsias inovacijas. Festivalyje analizuotos aplinkosauginės temos, pristatytos iniciatyvos, kurios prisideda prie žalios Lietuvos kūrimo.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas dr. Rytis Skominas, Inžinerijos fakulteto laborantė Rūta Puzienė, Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, Agronomijos fakulteto lektorė, marketingo vadybininkė, „Sumanaus moksleivio akademijos“ vadybininkė dr. Brigita Medveckienė.

VDU ŽŪA moskleininkai „Žaliųjų idėjų festivalyje 2024“ pristatė unikalų VDU ŽŪA mokslininkių sukurtą maisto produktą – liofilizuotus jogurto kąsnelius – praturtintus įvairiomis netradicinėmis, ir organizmui vertingomis, ir skonį sustiprinančiomis, žaliavomis. Taip pat buvo demonstruojamos inovatyvios technologijos – žalieji sprendimai žemėtvarkoje. Buvo pristatomos VDU ŽŪA mokslininkų naudojamos žemėtvarkos srityje taikomos inovatyvios technologijos – tokios kaip bepilotis orlaivis, antžeminis skeneris – ir jų efektyvumas žemėtvarkos veikloje (įranga įsigyta pagal projektą „Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centro vystymas“ (BioTEC), sutarties Nr. S-A-UEI-23-14 (2023 12 27), finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Finansavimo programa – „Universitetų ekscelencijos iniciatyva” (Nr. V-940)).

Prezidento inicijuotame Žaliųjų idėjų festivalyje taip pat vyko Česlavo Kudabos premijos teikimas, Lietuvos savivaldybių aplinkos reitingo pristatymas ir apdovanojimai, moksleiviams skirtas aplinkosaugos protmūšis, įvairios pamokos ir edukacijos, o festivalio svečiai turėjo galimybę susipažinti su tarptautinio tvarumo idėjų konkurso „Think Smart, Create Green“ dalyvių darbais.

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2024

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 20 d.
Susitikimo laikas: 9:00-10:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2024 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.