Unikalų tyrimą atlikę mokslininkai: bulvės spalvotu minkštimu gali padėti kovoje su vėžiu

Pastaruoju metu bulvių dėl jose esančio krakmolo vis dažniau raginama atsisakyti. Kai kas tą jau ir padarė. Tačiau į Lietuvoje ir kaimyninėje Lenkijoje tradiciškai antrąja duona tebevadinamas bulves nauju žvilgsniu pažvelgę bei unikalius tyrimus atlikę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA), Lietuvos sveikatos mokslų ir Varšuvos gyvybės mokslų universitetų mokslininkai teigia, kad šių daržovių nevalia nuvertinti. Maža to – jų stiebagumbiai spalvotu minkštimu netgi gali padėti kovoje su skrandžio vėžiu.

Mažiau krakmolo ir gausybė išskirtinių medžiagų

„Šiandien jau esame apibendrinę dvejus metus trukusio bulvių spalvotu – violetiniu, mėlynu, rausvu – minkštimu tyrimo rezultatus ir galime jais pasidalyti su visuomene. Matydami tokias bulves ant prekystalio žmonės neretai klausia, gal jos dažytos ar modifikuotos. Tikrai ne. Tai natūralus ir labai vertingas gamtos dovanotas produktas, kuris turėtų nuolat būti ant mūsų stalo. Įprastinės bulvės taip pat turi daugiau nei 30 įvairių mikro- ir makrojunginių, naudingo kalio, magnio ir kitų mikro-, makroelementų, baltymų, pektinų, cukrų, tačiau stiebagumbiai spalvotu minkštimu vertingesni, nes juose ne tik mažiau krakmolo, bet ir gausu unikalių junginių – antocianinų, fenolinių rūgščių, flavonoidų – slopinančių skrandžio vėžinių ląstelių gyvybingumą, lėtinančių senėjimo procesus bei pasižyminčių priešuždegiminiu poveikiu”, – teigia tarptautinei tarpdisciplininei mokslininkų komandai vadovavusi VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė dr. Elvyra Jarienė.

Ekspertė pastebi, kad bulvės spalvotu minkštimu iš tiesų yra tikrosios mums įprastų stiebagumbių prosenelės, kilusios iš Pietų Amerikos. O tai, kokias bulves regime ir skanaujame šiandien, t. y. baltu, gelsvu, violetiniu ar mėlynu vidumi, yra šimtmečius trukusio selekcininkų darbo rezultatas. E. Jarienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialo mokslininkai jau yra sukūrę ir lietuviškų tokių bulvių veislių, galinčių sėkmingai augti ir duoti derlių mūsų sąlygomis.

Tarptautinį projektą „Ūkininkavimo sistemų poveikis bulvių gumbų su spalvotu minkštimu biologiškai aktyvių ir priešvėžinių junginių kaupimuisi“ sudarė dvi dalys. Žemės ūkio ir maisto kokybės srityje dirbantys mokslininkai aiškinosi, kokią įtaką derliaus kokybei daro pasirinktas žemdirbystės būdas, nes bulvės gali būti auginamos chemizuotai, ekologiškai ir biodinamiškai. (Lietuvoje kol kas tėra 15 sertifikuotų biodinaminių, t.y. aukščiausios pakopos ekologinių ūkių, besivadovaujančių holistiniu požiūriu į augalų, gyvūnų ir žmogaus santykį.)

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai tyrė bulvėse spalvotu minkštimu esančius biologiškai aktyvius junginius medicininiu požiūriu bei ieškojo atsakymo į klausimą, kaip šių junginių ekstraktai veikia vėžio ląsteles.

Prioritetas – išaugintoms ekologiškai ar biodinamiškai

„Moksliškai pagrindėme hipotezę, kad skirtingos žemdirbystės sistemos turi įtakos bulvių kokybei. Ekologiškai ir biodinamiškai augintų daržovių derlius buvo mažesnis, bet kokybiškesnis, o dirvožemis, kuriame jos augo, išliko gyvybingesnis.

Projekto metu lyginome įprastų ir spalvoto minkštimo bulvių maistinę vertę, cheminę sudėtį, krakmolo, baltymų, ląstelienos, biologiškai aktyvių junginių kiekius. Tarp tirtų veislių mažiausiai krakmolo ir daugiausiai antocianinų, pasižyminčių antivėžinėmis savybėmis, turėjo bulvės violetiniu ir raudonu minkštimu“, – tyrimo rezultatus komentuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto lektorė dr. Nijolė Vaitkevičienė.

Tyrimo metu taip pat įvertinti skirtingomis žemdirbystės sistemomis augintose bulvėse susikaupę junginiai, galintys neigiamai veikti žmonių sveikatą. Tyrimai parodė, kad bulvėse, kurios išaugintos intensyviai, buvo didesni nitratų, sunkiųjų metalų kiekiai, aptikta pesticidų likučių, nors leistinos normos ir neviršytos. Turint omenyje, kad pesticidai žmogaus organizme kaupiasi visą gyvenimą, vartotojams rekomenduojama rinktis ekologiškai arba biodinamiškai išaugintas bulves.

Ekologiškai arba biodinamiškai išauginti stiebagumbiai spalvotu minkštimu buvo sukaupę ir daugiau biologiškai aktyvių vertingųjų junginių – antocianinų, fenolinių rūgščių, flavanoidų. Šie junginiai ir turi pigmentų, stiebagumbiams suteikiančių mėlyną, violetinę ar rausvą spalvą. Kadangi pigmentai lengvai išsiplauna į vandenį, bulves spalvotu minkštimu rekomenduojama kepti, o verdant nenulupti luobelės. Jokiu būdu negalima valgyti ar naudoti gyvūnų pašarams pažaliavusių bulvių, nes tokiose bulvėse esantis saloninas yra nuodingas.

Saikingi sulčių kiekiai rekomenduotini ligų prevencijai

Tarptautiniame tarpdisciplininiame tyrime dalyvavę LSMU mokslininkai, ištyrę bulvių spalvotu minkštimu ekstraktų biologinį poveikį, šiandien taip pat turi gerų naujienų.

„Projekto metu buvo tiriamas bulvių spalvotu minkštimu poveikis žmogaus skrandžio vėžinių ląstelių gyvybingumui, dauginimuisi ir bioenergetiniam metabolizmui. Tyrimai atlikti in vitro, t. y. laboratorinėmis sąlygomis, kiuvetėse. Tyrimų tikslas buvo iš penkių veislių išskirti perspektyviausią bulvių, kaupiančių antocianinus, veislę. Iki šiol analogiško tyrimo niekas nėra atlikęs“, – tarptautinio tarpdisciplininio projekto eigą komentuoja LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Sonata Trumbeckaitė.

Mokslininkės teigimu, nustatyta, kad nepriklausomai nuo auginimo būdo (chemizuotame, ekologiniame ar biodinaminiame ūkyje) liofilizuoti bulvių ekstraktai reikšmingai, t. y. apie 30-70 proc. slopino skrandžio vėžinių ląstelių gyvybingumą palyginti su ląstelėmis, kurios nebuvo paveiktos ekstraktais. Daugiausiai antocianinų turinčios ekologiškai augintos bulvės veikė intensyviausiai.

Be to, ekologiškai užaugintų ‘Tornado‘ bulvių veislės ekstraktas (turtingas fenolinėmis rūgštimis ir flavonoidais) stipriausiai slopino (apie 70 proc.) mitochondrijų veiklą skrandžio vėžinėse ląstelėse. (Mitochondrijos – ląstelės organelės, atsakingos už energijos gamybą ląstelėje ir daugelį joje vykstančių gyvybiškai svarbių procesų.)

„Šis faktas labai svarbus, todėl mokslininkai ir toliau ieškos biologiškai aktyvių junginių grupių, kurie vėžinėse ląstelėse slopintų jų gyvybingumą ir dauginimąsi bei energijos gamybą.

Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad bulvės spalvotu minkštimu, turtingos antocianinais, yra perspektyvi žaliava. Tiesa, dar reikėtų ištirti, kokiomis sąlygomis pagamintos sultys ar sukurta kita patogi vartoti forma būtų efektyviausios sveikatinimo tikslais. Mat antocianinai labai jautrūs aplinkos poveikiui ir greitai suyra. Daugybė faktorių – pH, šviesa, temperatūra, deguonies kiekis, virškinimo fermentai – gali paveikti antocianinų chemines savybes, dėl to keičiasi jų stabilumas. Nustatyta, kad antocianinai ilgiau gyvybingi išlieka rūgštinėje terpėje. Galbūt galima būtų galvoti apie bulvių su spalvotu minkštimu sulčių stabilumo pagerinimą įvedant papildomų komponetų ir sudarant rūgštinę aplinką tirpaluose, bet tam reikalingi tolimesni tyrimai, tad mokslininkams dar yra kur padirbėti. Tačiau jau šiandien akivaizdu, kad bulvės spalvotu minkštimu yra vertingos, o tinkamai paruošti jų produktai galėtų būti vartojami prevencijos tikslais, siekiant apsaugoti organizmo ląsteles nuo nepageidaujamo poveikio arba kryptingai veikiant jau pakitusias ląsteles. Moksliniu požiūriu gauti rezultatai yra nauji ir aktualūs, todėl tyrimai turėtų būti tęsiami toliau, siekiant išsiaiškinti tikslesnį bulvių ekstraktų veikliųjų junginių poveikį skrandžio vėžinėms ląstelėms ir to poveikio mechanizmą“, – reziumuoja S. Trumbeckaitė.

Studentams – galimybė teikti paraiškas dalinėms studijoms Latvijoje

Švietimo mainų paramos fondas kviečia studentus teikti paraiškas dalinėms studijoms, latvių kalbos ir kultūros vasaros kursams 2022–2023 mokslo metams.

Paraiškas galima teikti nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.

Aktuali informacija apie siūlomas stipendijas, reikalavimus kandidatams ir paraiškų teikimo tvarką skelbiama Latvijos Valstybinės švietimo plėtros agentūros interneto svetainėje.

Darbo skelbimas. VDU ŽŪA rinkodaros ir komunikacijos koordinatorius

Vytauto Didžiojo universitetas ieško VDU Žemės ūkio akademijos rinkodaros ir komunikacijos koordinatoriaus bei kviečia prisijungti prie komandos.

Darbo pobūdis:

VDU Žemės ūkio akademijos įvaizdžio formavimas ir komunikacijos strategijos įgyvendinimas;
VDU Žemės ūkio akademijos viešinimo projektų inicijavimas ir vykdymas įvairioms tikslinėms grupėms (moksleiviams, studentams, socialiniams partneriams ir pan.) ir įvairiais kanalais;
Patrauklaus ir įtraukiančio turinio kūrimas;
Renginių planavimas ir organizavimas;
Kitos tiesioginio vadovo pavedamos užduotys.

Reikalavimai:

Ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas komunikacijos rinkodaros ar panašioje srityje;
Darbo patirtis komunikacijos ir viešinimo projektuose;
Šiuolaikinių viešinimo tendencijų išmanymas bei gebėjimas parinkti tinkamas priemones ir kanalus;
Gebėjimas valdyti informacijos srautus;
Gebėjimas rengti straipsnius ir pranešimus;
lietuvių k. – puikiai raštu ir žodžiu; anglų k. – raštu ir žodžiu ne žemesniu kaip B2 lygiu;
Darbo su internetinėmis platformomis ir įvairiais socialiniais tinklais patirtis;
Gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti veiklą;
Mokėti dirbti Microsoft Office programiniu paketu ir gebėti naudotis informacinėmis sistemomis.

Mes siūlome:

Įdomų, dinamišką ir atsakingą darbą lyderiaujančioje tarptautinėje kompanijoje;
Galimybės dalyvauti tarptautinėse stažuotėse pagal tarptautines mainų programas;
Tobulėjimą ir saviraiškos galimybes bei didelę galimybę Tavo idėjų įgyvendinimui
Dinamišką darbą pilną pozityvių pokyčių bei iššūkių;
Darbo krūvį – 1 etatu (40 val./sav.);
Bruto atlyginimą 1300 eur (neatskaičius mokesčių);
Darbo pradžia – pagal susitarimą.

Gyvenimo aprašymą (CV) ir motyvacinį laišką siųsti el. paštu komunikacija@vdu.lt iki vasario 20 d. Atrinkus kandidatą (-ę) anksčiau, atranką stabdysime.

Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik kitam etapui atrinktus kandidatus.

VDU ŽŪA diplomai įteikti Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventams

Sausio 28 d. VDU Žemės ūkio akademijoje būriui Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų iškilmingai įteikti bakalauro ir magistro studijų baigimo diplomai. Ir nors tebesitęsiančios pandemijos valdymo priemonės reikalauja tam tikrų apribojimų – laikytis atstumo tarp žmonių, dėvėti veidą dengiančias kaukes – šie apribojimai neturėjo įtakos nuoširdiems dėstytojų linkėjimams ir šventės kaltininkų akių spindesiui, sėkmingai įveikus reikšmingą gyvenimo etapą bei pasiekus užsibrėžtą tikslą.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių ir ištęstinių studijų Apskaitos ir finansų studijų programos, pirmosios pakopos nuolatinių studijų Logistikos ir prekybos studijų programos, antrosios pakopos nuolatinių studijų Verslo logistikos studijų programos absolventams VDU rektoriaus prof. Dr. Juozo Augučio sveikinimo žodžius perdavusi renginio vedėja, fakulteto mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė doc. dr. Anastasija Novikova kalbėjo: „Diplomų įteikimo ceremonija – ypatingas reiškinys. Į šią akimirką sutelpa daug dėmenų: visų metų ryžtas ir užsispyrimas, kartais aplankęs netikrumo ar nepasitikėjimo jausmas. Ir galiausiai – pergalė, kurią lydi naujo etapo, naujo žingsnio jaudulys.“

Pasak rektoriaus, laiko atkarpa, praleista universitete, jaunuolius sustiprino, ugdė, išmokė, suteikė spalvų. „Žingsnio į kitą gyvenimo etape išgyvenkite akimirką: stabtelėkite įvertinti nueitą kelią ir pasidžiaugti savo atkaklumu, ryžtu, kantrybe. O tada su nauja jėga ir entuziazmu keliaukite tolyn. Šiandien labiausiai Jums noriu palinkėti, kad būtumėte drąsūs ir atviri, nes tvirtas pagrindas jau yra paklotas. Niekuomet nepamirškite, kad Vytauto Didžiojo universiteto durys Jums visuomet yra ir bus atviros“, – priminė rektorius.

Sveikinimo žodį tarusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė neabejojanti, kad universiteto baigimas yra vienas nuostabiausių įvykių žmogaus gyvenime. „Laipsnis ar diplomas nėra vien dokumentas. Tai – pripažinimas, kad sunkus darbas davė rezultatus ir ant mokslo sparnų galite skristi į ateitį. Tai nuostabus akademinis pasiekimas! Diplomas yra jūsų geresnių galimybių gyvenime bilietas, todėl branginkite jį“, – linkėjo kanclerė, ragindama absolventus grįžti į universitetą magistrantūros, doktorantūros studijoms bei tapti aktyviais absolventų klubo „ŽŪA alumni nariais“.

Drąsos prisiimti atsakomybę bei sėkmingos karjeros absolventams linkėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis, VDU ŽŪA socialinių partnerių atstovas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ transporto sektoriaus vadovas Algirdas Grybauskas.

Absolventų vardu buvusiems dėstytojams, administracijos darbuotojams bei bendramoksliams už paskatą, paramą ir drauge prasmingai praleistą laiką padėkos žodį tarusi pirmosios pakopos nuolatinių studijų Logistikos ir prekybos studijų programos absolventė Simona Domarkaitė pastebėjo, kad buvusių šios aukštosios mokyklos bendruomenės narių nėra, nes jais žmonės tampa visam gyvenimui. Pačiai Simonai už ypač gerus mokymosi rezultatus VDU rektoriaus įsakymu įteiktas studijų baigimo diplomas su pagyrimu.

Kvietimas dalyvauti ŽŪA kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos veikloje

Gerbiamieji,

Pastaraisiais metais drąsių pokyčių kelią pradėjusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija stipri ir saugi šiandien gali jaustis tik Jūsų – mūsų mecenatų, alumnų, verslo ir socialinių partnerių – dėka. Esame dėkingi už Jūsų indėlį ugdant profesionalus ateities žemės ūkiui bei plėtojant šios krypties mokslą.

Tikime, kad tik drauge priimdami strateginius sprendimus įgyjame galių kurti žalią, tvarią ir turtingą Lietuvos ateitį. Todėl maloniai prašytume Jus arba Jūsų deleguotą įmonės atstovą dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos veikloje.

Ši taryba – visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali grupė, atliekanti patariamąją funkciją Akademijos veiklos strateginiais klausimais bei skatinanti specialistus šalies agrosektoriui rengiančios šios aukštosios mokyklos prestižo augimą.

Apie galimybę dalyvauti Žemės ūkio akademijos kanclerio Verslo ir socialinių partnerių patariamosios tarybos veikloje prašome informuoti el. paštu zua@vdu.lt iki vasario 21 d.

Nuostatai

VDU ŽŪA kanclerė
prof. dr. Astrida Miceikienė

Konkursas studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatoms gauti

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokestinių lengvatų konkursą 2021-2022 m. m. pavasario semestrui VDU studentams, kurio tikslas – įgyvendinti socialiai atsakingo universiteto misiją mažinant studentų socialinę atskirtį, siekiant sudaryti tinkamas finansines sąlygas VDU studentams (įvertinus skirtingą jų socialinę (materialinę) padėtį, studijų rezultatus ir (ar) gyvenamąją vietą bendrabutyje) gyventi ir (ar) studijuoti.

2021-2022 m. m. pavasario semestrui skelbiamas konkursas šioms mokestinėms lengvatoms, kurios gali sudaryti iki 100 proc. mokamo mokesčio gauti:

MOKESČIO UŽ STUDIJAS LENGVATAI, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams, kurių:

sunki socialinė (materialinė) padėtis;
paskutinės sesijos išklausytų studijų dalykų, įvertinus kreditus, vidurkis ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai.

APGYVENDINIMO MOKESČIO LENGVATAI, kuri gali būti skiriama nuolatinės studijų formos I, II, III pakopų ir vientisųjų studijų VDU studentams, gyvenantiems universiteto bendrabutyje, atsižvelgiant į studento:

socialinę (materialinę) padėtį;
bendrabutį ir kambario tipą, kuriame studentas gyvena (SVARBU: studentams, gyvenantiems vienviečiame bendrabučio kambaryje lengvata – neskiriama).

Mokestinės lengvatos konkurso būdu, vertinant sudėtingą socialinę (materialinę) padėtį, yra skiriamos šia prioriteto tvarka:

studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
studentams, turintiems negalią, atsižvelgiant į esamą neįgalumo (darbingumo) lygį;
studentams iš šeimų, kurios augina 4 (keturis) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
- mažamečiai;
- mokosi pagal bendrojo ugdymo programą;
- būdami vyresni kaip 18 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
- studijuoja aukštojoje mokykloje;
studentams, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui.

SVARBU: našlaičiai, neįgalieji ir studentai iš šeimų, auginančių 4 ir daugiau vaikų, turi teisę prašyti tiek mokesčio už studijas, tiek už apgyvendinimą lengvatų, visi kiti – pasirinktinai tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos.

Mokesčio už studijas ir apgyvendinimą lengvatos skiriamos atsižvelgiant į visą studentui skirtą VDU paramą, mokamas stipendijas, suteiktas lengvatas ir (ar) universitetui mokamų mokesčių dydį, ar iš valstybės biudžeto lėšų (per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinį studijų fondą ir t. t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka, ar iš privačių juridinių ar fizinių asmenų studentui suteikiamą paramą ir (ar) skiriamas stipendijas.

Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi laikotarpyje nuo š. m. sausio 31 d. iki vasario 16 d. užpildyti elektroninę paraiškos formą naudojant asmeninius universiteto suteiktus prisijungimus prie MS Office 365 programų paketo. Atkreipiame dėmesį, kad nurodytą paraišką galima pilnai užpildyti tik vieną kartą, todėl rekomenduojame visų pirma pasirūpinti tinkamais dokumentais (jų sąrašą galima rasti čia, taip pat yra galimybė atsižvelgiant į savo socialinę padėtį pasitikrinti, kokius konkrečiai dokumentus turite pateikti šioje nuorodoje), kurie grindžia atitinkamą studentų socialinę (materialinę) padėtį, nes juos reikia pateikti (įkelti į paraišką) norint ją pagrįsti ir tai tinkamai užpildyti. Studentams nepateikusiems visų dokumentų apie savo socialinį statusą, mokestinės lengvatos gali būti neskirtos.

Konkurso rezultatai bus skelbiami iki š. m. kovo 1 d., informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą asmeniškai elektroniniu laišku į VDU suteiktą el. pašto dėžutę.

Daugiau informacijos:

Kartu su tarptautine komanda VDU ŽŪA mokslininkai inicijuos pokyčius Europos maisto tiekimo grandinėje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Jungtinių tyrimų centro Biodujų laboratorijos mokslininkai ne vienai šalies įmonei yra padėję įsirengti aplinkai draugiškas biodujų jėgaines ir organines gamybos atliekas perdirbti į energiją. Šios laboratorijos tyrėjų komanda, vienintelė atstovausianti visam Baltijos regionui, pakviesta dalyvauti dideliame tarptautiniame projekte, kurio tikslas – inovacijos, mažinančios CO₂ emisijas maisto tiekimo grandinėje.

Biodujų laboratorijos vadovo, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesoriaus Kęstučio Navicko teigimu, iš pradžių skepsį galbūt kėlusi ambicija iki 2050 m. Europai tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu, labai tikėtina, bus įgyvendinta. O Lietuva turi resursų šį tikslą sėkmingai pasiekti ir gerokai anksčiau.

Identifikuos problemas ir siūlys inovacijas

Žemės ūkį ir visą maisto sektorių (įskaičiuojant perdirbimo, transportavimo, namų ūkiuose išmetamų produktų kiekius) ekspertai įvardija kaip reikšmingą aplinkos teršėją ir klimato kaitos kaltininką. Didelio masto tarptautiniame projekte „ENOUGH“ bus ieškoma sprendimų, kaip maisto grandinėje nuo lauko iki stalo taupyti išteklius ir išvengti anglies dvideginio emisijų. Ketverius metus vyksiančiam tyrimui suburtas tarptautinis 28 narių iš 9 Europos šalių konsorciumas – universitetai, pramonės subjektai, verslo asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Pasak Lietuvos komandai projekte vadovaujančio prof. Kęstučio Navicko, maisto grandinei keliami trys uždaviniai: mažinti aplinkos taršą, taupyti energiją, taikyti atsinaujinančios energijos technologijas, kiek įmanoma daugiau atliekų panaudojant energijai išgauti.

„Pirmiausia keturiose darbo grupėse identifikuosime esamas problemas, vėliau siūlysime konkrečias technologijas situacijai gerinti. Europos agrosektorius labai įvairus – vienoms šalims aktualu sumažinti transporto taršą pervežant vaisius ir daržoves, kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, taršos problemų kelia gyvūninės kilmės produktų gamyba ir perdirbimas. Šioje grandinėje ieškome silpniausių vietų. Galbūt ir stebina, tačiau statistika atskleidžia, kad labai didelės yra maisto šaldymo sąnaudos. Kita silpnoji grandis – nesutvarkytos atliekos“, – tarptautinio projekto tikslus komentuoja prof. K. Navickas, pastebėdamas, kad jo vadovaujamos laboratorijos tyrėjai kelioms dešimtims Lietuvos įmonių jau yra padėję sėkmingai įsidiegti biodujų gamybos technologijas ir taip apsirūpinti energija. Projekto metu šios įmonės bus pristatomos kaip gerieji pavyzdžiai kitoms ES šalims.

Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai gali tapti pavyzdys kitoms šalims

VDU ŽŪA Jungtinių tyrimų centro Biodujų laboratorijos mokslininkai nuolat konsultuoja ūkininkus, pramonės įmonių specialistus, projektuotojus, energetikus. K. Navickas pasakoja, kad Lietuvoje didelė grandinės nuo lauko iki stalo problema – epidemiologiniu požiūriu pavojingos, nemalonius kvapus į aplinką skleidžiančios skerdyklų atliekos, kurių susidaro šimtai tonų. Jomis atsikratyti tiesiog deginant, eksperto įsitikinimu, yra neleistina atgyvenusi technologija. K. Navickas tarp gerųjų pavyzdžių mini Biržuose įsikūrusią mėsos perdirbimo įmonę „Agaras“, kuri su VDU ŽŪA mokslininkų pagalba biodujas iš gamybos atliekų gaminasi jau nuo 2014 m. Praėjusių metų pabaigoje biodujas pradėjo gaminti žuvies perdirbimo įmonė „Norvelita“. Projektus rengia ir kitos šalies maisto pramonės įmonės. Modernumo siekiančiame žemės ūkyje taip pat ne tik generuojamos biodujos, bet einama dar žingsniu pirmyn – iš šių dujų savoms reikmėms pradedama gamintis biodegalus.

„Esame tikri, kad maisto grandinės atliekas galima efektyviai panaudoti energijai išgauti. Lietuvoje jau turime įmonių, kurios iš atliekų pasigamina daugiau energijos, negu reikia jų pačių technologiniams procesams. Ir tai įrodymas, kad nulinis CO₂ tikslas ne taip jau sunkiai pasiekiamas“, – teigia K. Navickas.

Pasak pašnekovo, pastaruoju metu Lietuvoje į biomasės atliekų tvarkymo veiklą vis daugiau įsitraukia stambusis verslas. Jis yra žalias, inovatyvus, tačiau norėdamas uždirbti didina pajėgumus, dėl to susidaro didelė atliekų koncentracija viename ūkio subjekte, ir tai kelia vietos bendruomenių nepasitenkinimą.

„Viena vertus puiku, kad organinės atliekos tampa vertę turinčia preke, tačiau esu šalininkas proceso, kai įmonės savo teritorijose diegia inovatyvias technologijas ir nesiveržia į socialiniu požiūriu jautrias erdves“, – savo nuomonę dėsto mokslininkas.

Lyderystei resursų ir technologijas turime. Ar nepritrūks politinės valios?

Paklaustas apie Lietuvos perspektyvas tapti Europos lydere plėtojant biodujų gamybą ir taip mažinti anglies dvideginio emisijas, K. Navickas teigia, jog maisto grandinėje turime nepaprastai daug biomasės, leidžiančios praktiškai atsisakyti išorinių energijos išteklių ir technologiniams procesams, ir transportui.

„Esu linkęs tikėti, kad tai ir įvyks, nes kito kelio tiesiog nėra – iškastinio kuro ištekliai senka, o energijos kainos auga. Didžiausi ištekliai Lietuvoje biodujoms gaminti yra gyvulių fermose susikaupiantis mėšlas. Jau pasigirsta raginimų visą mėšlą perdirbti arba į kompostą, arba į energiją. Ir tai logiška, nes praėjęs bioreaktorių mėšlas virsta dar geriau augalų pasisavinama trąša. Tai rodo ir mokslo tyrimai. Šiaudus paversti biodujomis sudėtingiau, tačiau naudojant tam tikrus biostimuliantus tai irgi įmanoma. Taip pat turėtume aktyviau auginti energines kultūras – daugiametes žoles, cukrinius runkelius, kukurūzus ir įvairius netradicinius augalus. Lietuvai jau seniai reikėjo užsiimti biomasės ruoša, nes nėra tvaru įsivežti nei naftą, nei medieną ar jos atliekas“, – kalba pašnekovas, atkreipiantis dėmesį, kad didelis Lietuvos biomasės potencialas gali būti daugiamečiai žolynai.

Navicko nuomone, Lietuvoje neturėtume perdėtai jautriai reaguoti į ES reikalavimą atkurti suartas pievas, nes jos – didelis potencialas bioenergetikai vystyti.

„Esame atlikę tyrimą ir gaminę biodujas iš kelių skirtingų rūšių žolynų. Vėliau išanalizavome visą ciklą, kiek tai apsimoka, ir gavome labai intriguojantį rezultatą – iš kai kurių rūšių žolių išgautos biodujos turėjo 6 kartus didesnę energinę vertę, negu buvo sunaudota energijos visame cikle nuo sėjos iki pat biodujų reaktoriaus“, – teigia ekspertas, besistebintis ydinga finansinės paramos schema biodujų jėgaines norintiems statyti žemdirbiams. ES ir nacionalinė parama teikiama tik tuo atveju, jei statomoje biodujų jėgainėje planuojama perdirbti mėšlą arba kitokias organines atliekas. Naudojantiesiems pievų žolę ar energiniu augalus parama nenumatyta.

„Tikrai sutinku, kad atliekos yra žaliava numeris vienas, bet niekam ne paslaptis, kad pievas ūkininkai neretai šienauja vien tam, kad gautų už tai išmokas. Vėliau žolės biomasė tiesiog pūdoma laukuose ar pamiškėse ir didina CO₂ emisijas. Argi nebūtų ūkiška ją paversti biodujomis? – stebisi K. Navickas, apgailestaudamas, kad kuriant strateginius žemės ūkio planus ir finansinės paramos schemas mokslininkų nuomonės neklausiama.

„Išteklių turime. Technologijos sukurtos ir išbandytos. Savarankiškai investuoti pajėgus verslas jomis sėkmingai naudojasi. Tačiau iš politikų pusės reikia atitinkamos komunikacijos ir lankstesnių paramos formų, motyvuojančių žemdirbius aktyviai ir drąsiai imtis biomasės perdirbimo į biodujas. Priešingu atveju su žaliuoju kursu gali nutikti taip, kaip su skiepais nuo COVID-19 – teoriškai aišku, kad be jų pandemijos neįveiksime, tačiau praktiškai vakcinacijos tempai nėra tokie, kurie duotų laukiamą efektą“, – reziumuoja mokslininkas.

Mokslininkai kviečiami teikti paraiškas stažuotėms Vokietijoje

VDU moksininkai kviečiami teikti paraiškas akademinėms ir profesinėms stažuotėms Vokietijoje.

Stažuotės trukmė – 6 mėn. su galimybe pratęsti iki 1-erių metų. Priimanti institucija parenkama atsižvelgiant į stažuotės projekto specifiką ir kandidato pageidavimus. Tai gali būti universitetas, mokslinių tyrimų institutas, valstybinė įmonė, pramonės įmonė ir pan.

Stažuočių projektų temos nėra ribojamos. Laukiame paraiškų iš VISŲ mokslo sričių atstovų! Svarbiausia, kad stažuotės projekto tema būtų aktuali aplinkosauginiu/ tvarumo aspektu.

Stažuotes finansuojantis fondas suteikia:

1250 eurų per mėn. stipendiją
Sveikatos, nelaimingų atsitikimų ir civilinės atsakomybės draudimą
Pagalbą susirandant priimančią instituciją

Išsami informacija lietuvių kalba

Svarbi informacija apie studijų semestro pradžią

Įvertinus dabartinę situaciją šalyje dėl COVID-19 ir siekiant apsaugoti visą Universiteto bendruomenę, pirmąjį semestro mėnesį (vasario 1-28 dienomis) visas studijų procesas – paskaitos, laboratoriniai ir praktiniai darbai – bus vykdomas nuotoliniu būdu.

Universiteto bibliotekos ir kiti padaliniai dirbs įprastai. Bibliotekų darbo laikas

Lankantis universiteto patalpose maloniai kviečiame visus būti sąmoningais bei laikytis rekomendacijų, kurios padėtų likti sveikais ir sumažintų riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija: laikytis saugaus fizinio atstumo, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (medicinines veido kaukes, respiratorius), taip pat reguliariai plauti rankas ir, jei jums privaloma izoliacija, jaučiate peršalimo ar kitų užkrečiamų ligų simptomus, likti namuose.

Išlikime sveiki!

VDU Rektoriaus įsakymas dėl 2021/2022 m. m. pavasario semestro studijų organizavimo

Telemetrija – pranašumas ne tik karyboje, bet ir žemės ūkyje

Efektyvų duomenų valdymą ekspertai šiandien įvardija kaip vieną pažangiausių bei reikalingiausių žemės ūkio veiklos grandžių. Tam pasitelkiama telemetrija – nuotolinis automatinis duomenų stebėjimas, užrašymas, perdavimas į kompiuterius bei archyvavimas duomenų serveriuose. Šis stebėjimo nuotoliu ir analizės metodas, plačiai taikomas karyboje, medicinoje, meteorologijoje, technologinį proveržį išgyvenančiame žemės ūkyje pastaruoju metu populiarėja ypač sparčiai bei duoda apčiuopiamų rezultatų.

Šiuolaikinis įrankis, padedantis optimizuoti veiklą

Telemetrinė sistema ūkininkams suteikia puikią galimybę naudotis nuotoliniu būdu realiu laiku surinkta ir išsaugota informacija, kuri padeda optimizuoti veiklą, valdyti turimą technikos parką bei racionaliai planuoti kitų metų pirkinius. Telemetrines sistemas įsidiegę ūkiai nuotoliniu būdu operatyviai gauna technikos serviso paslaugas teikiančių įmonių specialistų konsultacijas. Tai žemdirbiams ypač aktualu darbymečiu.

Telemetrine sistema sukaupti duomenys gali būti persiunčiami radijo, infraraudonųjų spindulių, ultragarso bangomis, palydoviniu ryšiu ar kabeliu. Žemės ūkyje dažniausiai informacija perduodama radijo ryšiu arba mobiliuoju tinklu, rečiau – duomenys įrašomi į mašinoje sumontuotus duomenų kaupiklius, kurie vėliau perkeliami į asmeninį ūkininko kompiuterį.

Telemetrine sistema galima aprėpti pačius įvairiausius žemės ūkio technikos parametrus – nuo degalų kiekio mašinos bake iki jos darbo valandų apskaitos, įdirbtų hektarų ar suvyniotų šienainio rulonų skaičių. Taip pat telemetrija leidžia atlikti nuotolinę technikos gedimų diagnostiką, stebėti technikos darbinius parametrus, nustatyti prastovų skaičių, laiką bei pobūdį. Programinės įrangos kūrėjai savo ruožtu stengiasi išsiaiškinti, kokias telemetrinės sistemos funkcijas galutiniai vartotojai naudoja dažniausiai bei siūlo vis naujesnius, patogesnius variantus.

Kaipgi telemetrija veikia? Bendrąja prasme tai vyksta per nuotolinio šaltinio jutiklius. Šie jutikliai matuoja įvairius fizinius duomenis (degalų sąnaudas, slėgį, temperatūrą, pasėlių derlingumą, grūdų drėgnį ir kt.) bei elektrinius duomenis (elektros grandinės srovės, įtampos pokyčius), taip pat fiksuoja techninių gedimų įvykius, jų atsiradimo pobūdį, įvykių skaičių ir kt. Visi surinkti duomenys paverčiami elektros įtampa, kurios kiekvienas signalas susiejamas su laiku, taip nustatant įvykių dažnį.

Visi šie duomenys sudaro atitinkamą informacijos srautą, kuris gali būti perduodamas radijo arba mobiliuoju ryšiu arba saugomas duomenų kaupiklyje.

Nešališkai vertina technikos ir jos operatorių darbą

Svarbiausia telemetrijos žemės ūkyje funkcija – sudaryti ūkininkui galimybę stebėti techniką – matyti jos fizinę vietą, darbinius parametrus, darbo našumą. Žmogui fiziškai yra gana sudėtinga stebėti netgi vieną mašiną, dirbančią laukuose. Ir tai praktiškai visiškai neįmanoma, jei laukuose vienu metu dirba keliolika mašinų.

Telemetrijos sistemomis visą laukuose dirbančią techniką naudotojai gali stebėti asmeninių kompiuterių ekranuose, netgi neišeidami iš biuro patalpų.

Pasitelkiant telemetriją taip pat sudaromi technikos važiavimo lauku bei pasėlių derlingumo žemėlapiai. Važiavimo lauku žemėlapiuose atsispindi, kokius važiavimo metodus pasirinko operatorius, kaip buvo apsisukinėjama galulaukėse, kur buvo sustojimo vietos, koks buvo važiavimo lauku greitis ir pan. Žemėlapiuose galima matyti technikos variklio darbo režimus, grūdų išpylimo bei rulonų išmetimo vietas, technikos darbinių dalių (galios veleno, pjaunamosios ir kt.) paleidimo ar sustabdymo veiksmus. Automatiškai sudaryti pasėlių derlingumo žemėlapiai padeda ūkininkui išskirti derlingiausius ir mažiau derlingus plotus. Todėl vadovaujantis derlingumo žemėlapių duomenimis galima efektyviau atlikti ir tolimesnes technologines operacija, pavyzdžiui, tręšti ar purkšti pasėlius kintamomis normomis.

Vadovaudamasis ekrane pateikta informacija ūkininkas gali tiesiogiai analizuoti gautus duomenis ir operatyviai imtis veiksmų situacijai koreguoti, pavyzdžiui, informuoti vairuojantį operatorių, kad reikia pakeisti tam tikrus mašinos techninius parametrus ir taip pasiekti didesnio darbo našumo ir aukštesnės jo kokybės. Tolimesnėje eigoje surinkti duomenys suteikia galimybę ūkininkui atlikti išsamią veiklos analizę bei priimti sprendimus ūkinės veiklos efektyvumui bei konkurencingumui didinti.

Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad ūkiai, savo mašinose naudojantys telemetrines sistemas, iki 10 proc. padidina darbo našumą, iki 0,5 proc. sumažina derliaus nuėmimo nuostolius, sutaupo iki 3 darbo dienų derliaus nuėmimui skirto laiko.

Įvertinęs telemetrijos sistema surinktus duomenis ūkininkas gauna atsakymus į jam labai aktualius klausimus – ar eksploatacijos metu buvo panaudos visos turimos technikos funkcijos bei galimybės, ar buvo pasirinkti patys tinkamiausi darbiniai mašinos parametrai, kokių ir kodėl dažniausiai pasitaikė gedimų. Tai suteikia galimybę nuolat tobulinti ūkinės veiklos procesus, diegti naujas technologijas, kelti darbo našumą.

Telemetrinių sistemų naudojimas kelia ir tam tikrų iššūkių. Vienas dažniausių jų – ne pati telemetrija, bet techniką valdančio operatoriaus nenoras, kad ji veiktų. Technikos operatoriai, žinodami, kad jų valdoma technika yra stebima nuotoliniu būdu, kai kada ją tiesiog išjungia. Suprantama, nuo to momento nauji duomenys daugiau nekaupiami, ir tolesnis technikos darbo optimizavimas nebus galimas.

Agrosektoriui trūks tarpdisciplininių žinių įgijusių specialistų

Džiugu, kad telemetrinės sistemos Lietuvos ūkiuose žengia koja kojon su kitomis išsivysčiusiomis pasaulio šalimis. Šios sistemos įdiegiamos žemdirbiams įsigyjant naujus javų nuėmimo kombainus, traktorius, savaeigius pašarų smulkintus, teleskopinius krautuvus ir kitokią techniką. Šią paslaugą teikia didelė dalis žemės ūkio technikos prekybos atstovų. Žemės ūkio techniką parduodantys ir šias sistemas aptarnaujantys specialistai pasirengę ir konsultuoti telemetrinės sistemos naudojimo ir pritaikymo, efektyvinant ūkio veiklą, klausimais. Tačiau dar spartesniam naujų technologijų diegimui žemės ūkyje ateityje koją kiš tarpdisciplininių žinių įgijusių specialistų trūkumas tiek tiesiogiai ūkininkų ūkiuose, tiek visoje agrosektoriaus darbo rinkoje.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentas dr. Antanas Juostas