Kvietimas dalyvauti 30-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2024”

Maloniai visus kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo Universiteto organizuojamoje 30-ojoje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2024”, kuri vyks 2024 m. gegužės 8–10 dienomis. Konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas minint Žemės ūkio akademijos ir Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus šimtmečius (1924–2024).

Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

KONFERENCIJOS SEKCIJOS:

Biosistemų inžinerija (2024 m. gegužės 9 d.):
– techninių ir technologinių priemonių taikymas tausojančiai gamybai ir perdirbimui;
– tiksliosios žemdirbystės diegimai ir aplinkos apsauga;
– technologijų sauga, profesinė rizika, ergonomika;
– vandens inžinerija.
Aplinka ir sveikata (2024 m. gegužės 8 d.):
Skirta pirmojo Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus 100-mečiui (1924–2024)

– gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnių poveikio žmogaus sveikatai tyrimai;
– biologinės įvairovės išsaugojimas, tyrimai, racionalus ir tvarus naudojimas.

Ekologija, darni miškininkystė (2024 m. gegužės 9 d.):
– agro, hidro ir miško ekosistemos, jų aplinkos tyrimai;
– darnus vystymasis, saugomos teritorijos, žmogaus veiklos poveikis aplinkai;
– miško auginimas, apsauga ir daugiatikslis naudojimas, rekreacinė miškininkystė;
– medžioklėtyra, laukinių gyvūnų populiacijų valdymas.

KONFERENCIJOS SEMINARAI:

Vaistiniai, prieskoniai (aromatiniai) augalai: dabartinės tendencijos ir perspektyvos (2024 m. gegužės 8 d., VDU Botanikos sodas)
Skirta Pirmojo Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus 100-mečiui (1924–2024)
Žmogaus ir gamtos santykis (2024 m. gegužės 10 d., išvažiuojamasis seminaras)

Registracija į konferenciją vyksta iki 2024 m. vasario 9 d.

Mokslinių straipsnių pateikimas konferencijos straipsnių rinkiniui – iki 2024 m. kovo 4 d. Mokslinių straipsnių leidinys referuojamas Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

KVIETIMAS (*.pdf)

Kontaktai:

Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademija
Studentų g. 15a-204, LT-53362, Akademija, Kauno r.

Organizacinio komiteto pirmininkas – dr. Gediminas VASILIAUSKAS

Tel. +370 689 77015;

Konferencijos administratorė – Nijolė POŠKIENĖ

Tel. +370 37 752357;

Konferencijos el. paštas: zmogaus.sauga@vdu.lt

Daugiau informacijos konferencijos puslapyje https://zgs.vdu.lt/

Informuojame, kad konferencijos renginiuose gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Šventinis sveikinimas

Inžinerijos fakulteto Tarybos posėdis

Š. m. lapkričio mėn. 7 d. (antradienį) 14.00 val. II rūmų 204 aud. vyks Inžinerijos fakulteto Tarybos posėdis.

Kviečiami dalyvauti Inžinerijos fakulteto tarybos nariai ir akademinės bendruomenės nariai.

Darbotvarkėje:

1. Pirmosios pakopos studijų programos ,,Vandens ir žemės inžinerija” pakeitimų svarstymas (pranešėja J. Valčiukienė).
2. Antrosios pakopos studijų programos ,,Žemės ūkio mechanikos inžinerija” pakeitimų svarstymas (pranešėjas V. Jankauskas).
3. Pirmosios pakopos studijų programos ,,Tvarioji inžinerija” komiteto sudėties svarstymas (pranešėjas R. Domeika).
4. Kiti klausimai.

Fakulteto tarybos narius prašome ne vėliau kaip iki lapkričio mėn. 6 d. 9.00 val. informuoti el. paštu (TAIP/NE principu el. paštu inga.adamonyte@vdu.lt) apie dalyvavimą posėdyje dėl INŽF Tarybos posėdžio kvorumo.

Tarybos pirmininkas Algirdas Radzevičius

Docento dr. Kazio Dabužinsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas

Spalio 7 d. (šeštadienis) 10.00-13.00 val.

10.00 val. Tabariškių bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios, po kurių bus lankomas K.Dabužinsko kapas Tabariškių kapinėse.

11.30 val. VDU Žemės ūkio akademijos 3 rūmų K.Dabužinsko vardo Hidraulikos laboratorijoje (755 aud.) įvyks iškilmingas minėjimas.

Kazys Dabužinskas (1923-1985) buvo hidrotechnikos inžinierius, technikos mokslų daktaras (nuo 1955m.), docentas (nuo 1968 m.), Hidrotechnikos ir melioracijos instituto direktoriaus pavaduotojas (1957-1966), dėstė Kauno politechnikos institute (1966-1969), vėliau 1969-1985 Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Buvo Hidroįrengimų katedros vedėjas (1969-1976), o 1976-1985 – Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakulteto dekanas.

Mokslinio darbo kryptys – hidrotechnikos statinių hidraulinis modeliavimas, drenažo nuotėkio formavimasis. Parašė vadovėlį ,,Hidraulika”, o kartu su bendraautoriais knygas ,,Ž.ū. melioratoriaus žinynas”, ,,Melioracija Lietuvoje”, ,,Siurbliai ir siurblinės”.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantus sėkmingai apgynus daktaro disertacijas

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantę LINĄ SALDUKAITĘ-SRIBIKĘ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Aplinkos užterštumo mažinimas taikant juostinio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos technologinius procesus žemdirbystėje

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantę RAIMONDĄ ZINKEVIČIENĘ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Aplinką tausojančių organinių granuliuotų trąšų išbarstymo technologijų tyrimai

Mokslinė vadovė prof. dr. Eglė Jotautienė

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą ANDRII ZABRODSKYI sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

The Effect of Maintaining Operating Parameters of Agricultural Tires for Minimize Soil Compaction

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą SHANKAR BHANDARI sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Mechanikos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Research of the Combine Threshing Mechanism Technical Condition by Vibration Analysis

Mokslinė vadovė prof. dr. Eglė Jotautienė

Tarptautinis seminaras „Miestų vandentvarkos tvarumo skatinimas: mikrohidroenergijos naudojimas urbanistiniuose vandens tinkluose”

TARPTAUTINIS SEMINARAS

Miestų vandentvarkos tvarumo skatinimas: mikrohidroenergijos naudojimas urbanistiniuose vandens tinkluose (Boosting sustainability of the urban water cycle: energy harvest in water industry using micro-hydropower technology)

2023 rugsėjo 12 d. Vandens inžinerijos katedros profesoriai Petras Punys ir Algirdas Radzevičius organizavo tarptautinį seminarą, kuris yra LIFE NEXUS projekto veikla. https://www.lifenexus.eu/en/home/

Seminaro dalyvavo daugiau 30 dalyvių, svečiai iš Ispanijos ir Lenkijos. Iš Lietuvos – suvažiavo vandens tiekimo, valymo įmonių – Alytaus, Anykščių, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir kt., mažųjų hidroelektrinių, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir LMA Vandens problemų tarybos atstovai.

Įvadinės sesijos pranešėjai atstovavo LR energetikos ministeriją, Lietuvos hidroenergetikos asociaciją, APVA ir įmonę „Kauno vandenys“.

Pirmoji seminaro dalis „Municipalinių vandenų hidroenergijos potencialo vertinimas Ispanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje“ pranešėjai iš Ispanijos technologijų centro (CARTIF) ir AQUATEC, Lenkijos Skysčių ir tėkmių mašinų instituto (IMP PAN) ir ŽŪA.

Antroji seminaro dalis „Mikro hidroenergijos technologija: hidroturbinų įrengimo vietovės Lietuvoje“ nagrinėjo praktinius projektų įgyvendinimo aspektus. Vakarėjant, svečiams organizuota išvyka laivu po Nemuną, apžiūrėta potenciali mikro hidroelektrines vieta netoli Kačerginės.

Projektą finansiškai remia Europos komisija ir VDU Žemės ūkio akademija.

Pranešėja dr. Lina Sveklaitė (LR Energetikos ministerija)

Pasisako hab, dr. Janusz Steller (IMP PAN, Lenkija)

LIFE NEXUS projekto partneriai. Viduryje – projekto koordinatorė dr. Raquel M. Lopez Fernandez (CARTIF, Ispanija)

Rėmėjai:

VDU ŽŪA Vandens inžinerijos katedra.

Lietuvos hidroenergetikų asociacija.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga.

Seminaro pranešimų pateiktis (Zip pdf) galima atsisiųsti / Seminar presentations for download here: https://zua.vdu.lt/wp-content/uploads/2023/09/Presentations-LIFE-Nexus-seminar_Kaunas-2023-09-12.zip

Mokymai „Mokslinių tyrimų projektų rengimas kitaip”

Birželio 12 d. 13:00–17:00 val. VDU akademinį ir neakademinį personalą, doktorantus kviečiame dalyvauti mokymuose „̨ ̨ ̨ “, kurie vyks VDU „Inno space“ bendradarbiavimo erdvėje, Universiteto g. 8a, Akademijoje. Mokymus ves VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys su komanda.

Mokymų metu išmėginsime „Biosymfonix“ sukurtą stalo žaidimą „Granted“– unikalią edukacinę priemonę, skirtą padėti komandoms parengti mokslinių tyrimų projektų struktūrą, geriau suprasti projektų rašymo procesą ir kartu įveiktų įvairius iššūkius. Išmėgindami „Granted“ stalo žaidimą dalyviai pasiners į konkurencingą aplinką, kurioje mokysis įveikti neapibrėžtumą, nuolat besikeičiančią finansavimo aplinką bei bendradarbiaujančių mokslininkų tikslų suderinamumą. Dalyviams žaidimas suteiks praktinių įgūdžių, kaip valdyti iššūkius, ir ugdys vertingas žinias, reikalingas sėkmingam projektų paraiškų teikimo procesui.

⤵️ Susidomėjusius, kviečiame registruotis: https://mokymosiakademija.vdu.lt/mokymai/studijos/857

AB „East West Agro“ vardinė stipendija studentams

AB „East West Agro“ skiria dvi vienkartines vardines stipendijas Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių studijų trečio ir ketvirto kurso studentams.

Vienkartinės vardinės stipendijos dydis 300 Eur. Stipendija skiriama vienam trečio kurso ir vienam ketvirto kurso Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos studentui.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse vienkartinei vardinei stipendijai gauti, iki 2023 metų vasario 24 dienos elektroniniu paštu info@ewa.lt pateikia:

– paraišką (prašymą) stipendijai gauti (pildoma INŽF dekanate), informacija tel. (8 37) 752 260 arba el. paštu inzf@vdu.lt;

– motyvacinį laišką;

– Papildomai gali atsiųsti katedros vedėjo pasirašytą rekomendaciją.

Kandidatai vertinami pagal paskutinės sesijos specialybės dalykų vidurkį bei paskutinį užsienio kalbos egzamino įvertinimą. Pirmenybė teikiama studentams, kilusiems iš kaimo vietovės. Svarbiausias kriterijus – motyvacija. Vardinės stipendijos gavėjas nepraranda teisės gauti valstybės biudžeto lėšų ar kitokių stipendijų.

Jei turėsite klausimų – kreipkitės tel. 8 662 41474 arba el. paštu: info@ewa.lt

VDU ŽŪA profesorius P. Punys: urbanistinių nuotekų tinklų mikro hidroenergija – realus pigios energijos šaltinis

Pasauliui patiriant energetinius iššūkius ir ieškant tvarių elektros energijos gamybos būdų, mokslininkai siūlo atsigręžti į seniai žinomus, aplinkai visiškai saugius, bet neišnaudojamus energijos šaltinius. Vienas iš jų – didesnių gyvenviečių ir miestų vandens ūkio tinklų mikro hidroenergija ir jos pasitelkimas elektros gamybai. Po žeme vamzdynais tekantis geriamasis vanduo ir nuvedamos nuotekos – visiškai izoliuoti nuo gyvosios gamtos, todėl turbinų įrengimas saugus ir tvarus. Kuo ši technologija išskirtinė ir kodėl vis dar netaikoma Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys.

Pigi energija galėtų kompensuoti kainų augimą

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad jau seniai yra žinoma apie mikro hidroenergiją ir jos potencialą, užsienyje, kur gyvenvietės ir miestai išsidėstę prie stačių upių slėnių, o vandens tinklai yra savitakiniai arba turi perteklinį slėgį, gyvenviečių ir miestų vandens ūkio tinklų energija jau daugiau nei pusšimtį metų pasitelkiama elektros gamybai. Lietuvoje ši technologija vis dar nesulaukia pakankamo susidomėjimo ir realaus įgyvendinimo.

„Metodas nėra visiškai naujas, bet pamirštas. Energetikos rinkoje nuolat vyksta negailestinga kova. Atsiradus techninei galimybei išnaudoti saulės energiją, į tai investavę verslai deda visas pastangas, kad investicijos greitai atsipirktų ir technologija būtų taikoma kuo plačiau. Nenuostabu, kad tada visas dėmesys nukreipiamas šiai sričiai, net jei tai gali būti ne visada racionalu. Lygiai taip pat ir su vėjo jėgainėmis. Laikui bėgant išsigryninama, kas efektyviausia, racionaliausia finansiškai, mažiausiai kenksminga aplinkai“, – kalba mokslininkas ir pastebi, kad šie procesai užtrunka ne vieną dešimtmetį ir taip prarandame nemažai laiko.

„Mikro hidroenergijos pasitelkimas elektros gamybai nėra pelninga technologija, ji niekada neatneš kelių šimtų procentų pelno, todėl mažai tikėtina, kad sulauktų ypatingo investuotojų dėmesio. Yra sudarytas internetinis žemėlapis, kuriame Lietuvoje parodytos 25 potencialios hidroenergijos vietos vandens tinkluose su pagrindinėmis charakteristikomis. Šios hidroenergijos rūšies vargu, ar rasime Klaipėdos mieste lygumų vietovėse išsidėsčiusiose gyvenvietėse ir ten, kur vandens vartojimas ir kartu nuotekų išleidimas yra nežymus. Technologija gana pigi, bet ir pelningumas nėra įspūdingas, ypač Lietuvoje“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad mikro hidroenergijos išnaudojimui kol kas trūksta ne tik žinių, bet ir politinės valios.

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. Petras Punys

Efektyviausiai veiktų geriamojo vandens tinkluose

Profesoriaus teigimu, beveik visas pasaulis geria vandenį iš vandens saugyklų (rezervuarų), pas juos yra žymiai daugiau hidroenergijos panaudojimo galimybių dėl talpyklose ar rezervuaruose susidarančio didelio perteklinio vandens slėgio. Mes geriame ar buityje naudojame požeminį vandenį pakeldami jį mechaniškai – siurbliais – ir taip prarandame galimybę išgauti papildomą energiją iš vandentiekio tinklų.

Anot prof. dr. P. Punio, Lietuvoje taip pat galėtume gerti paviršinį, net ir Kauno marių vandenį – yra šiuolaikinės valymo technologijos, visas pasaulis jas naudoja, jų vanduo toks pats saugus kaip pas mus. „Baltarusijoje, ant Neries upės, yra Vileikos vandens saugykla, Minskas geria Neries vandenį ir nefiksuojami su vandens kokybe susiję normų neatitikimai. Prieš kelerius metus atlikdami tyrimus radome tik kelias vietas geriamo vandens tinkle Lietuvoje, vieną Vilniaus mieste, kur pasitelkus perteklinį vandens slėgį būtų galima pagaminti gana daug energijos, bet tai – pavieniai atvejai. Žymiai daugiau galimybių Lietuvoje teikia nuotekų tinklai“, – pasakoja hidroenergetikos ekspertas.

Siūlo išnaudoti nuotekų tinklų mikro hidroenergijos potencialą

Nors efektyviausiai ši technologija veiktų su švariu vandentiekio vandeniu, bet, pasak mokslininko, ji veikia ir su laisvos tėkmės nuotekomis, kurių vamzdynai turi žymesnį aukščių skirtumą ir žymesnę tėkmę, kurią galima panaudoti.

„Žinoma, nuotekų vanduo nešvarus ir energijos išgavimas ne toks efektyvus, bet galima turbinas statyti už vandens valymo stočių, tokių kaip Kauno (Marvelės), Vilniaus ir Alytaus vandens valymo įrenginių, ir naudoti išvalytą vandenį. Kitose šalyse sėkmingai naudojamas ir nevalytas nuotekų vanduo, yra paprastos technologijos, tereikia jas įgyvendinti ir pasiimti laisvą energiją. Skaičiavome, kiek energijos galėtų būti išgaunama iš Lietuvos miestų vandens ūkių. Kiekiai nėra stebuklingi, perversmo nepadarysime, nes Lietuva – lygumų kraštas. Kaip lygumų upės, taip ir lygumų vandens ūkio tinklai neturi didelio hidroenergijos panaudojimo potencialo, bet gaunamos energijos užtektų, kad būtų galima sumažinti augančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas“, – teigia mokslininkas ir pastebi, kad miestų vandens ūkiai ypač imlūs elektros energijai.

Technologija tvari ir saugi aplinkai

Šios technologijos privalumas –išgaunat energiją iš vandentiekio ar nuotekų tinklų nėra neigiamo poveikio aplinkai ar jis visiškai minimalus. „Statant turbinas upėse, siekiant išnaudoti jų tėkmės energiją, fiksuojamas poveikis gamtai – pakenkiama žuvims, tvenkiniai akumuliuoja kitų šaltinių skleidžiamą vandens taršą. Siekiant to išvengti, reikalingos papildomos investicijos – žuvitakių įrengimas ir kitos priemonės. Tuo tarpu miesto vandens ūkio tinklai – visiškai izoliuotos sistemos, tereikia pasinaudoti ten esančia tėkme – po žeme šulinyje įdėti turbiną ir išgauti elektros energiją“, – mintimis dalijasi profesorius P. Punys.

Pašnekovas pastebi, kad nuotekų tinklai turi ir daugiau energijos gamybos galimybių – nuotekų valyklose susidaro dumblas, kurį fermentuojant išgaunamos aplinkai nekenkiančios biodujos. Pasak profesoriaus, nauda – ne tik dujos, bet ir sumažintas nemalonių kvapų patekimas į aplinką, kuris pradėjus išgauti biodujas sumažėjo ir netoliese Kauno Marvelės nuotekų valykloje.

Hidrotechninė statyba – perspektyvi sritis

Profesoriaus teigimu, hidrotechnikos srityje visada reikia profesionalių specialistų, tai vieta, reikalaujanti specifinio išsilavinimo ir žinių, todėl baigusieji studijas lengvai randa savo nišą – VDU Žemės ūkio akademijoje ruošiami kvalifikuoti specialistai, po studijų galintys rinktis jiems artimiausią sritį.

„Hidrotechninės statybos inžinerijos specialistai šiandien sprendžia ne tik energetines problemas, jie gali dirbti vandentiekos ar vandenvalos srityse, gali statyti ar tvariai demontuoti užtvankas, apsaugoti nuo žalingo vandens poveikio arba jį panaudoti ūkio tikslams. Iš tikrųjų jie yra statybos inžinieriai, giliai išmanantys vandenų ir jų apsaugos reikalus. VDU Žemės ūkio akademijos Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programos studentai bei absolventai prisideda prie vykdomų tarptautinių tyrimų, kurių hidroenergijos objektai yra Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, specializuojasi norimose srityse ir toliau sėkmingai dirba“, – apie magistrantūros studijų programos Hidrotechninės statybos inžinerija patrauklumą kalba VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius P. Punys.

AB „Lytagra“ skatinamąją stipendiją mechanikos inžinerijos pirmakursis šiandien vadina bilietu į sėkmingą karjerą

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Morozovas bendramokslių grupėje yra vienintelis „ant asfalto“ užaugęs kaunietis ir taip pat vienintelis prestižinės Kauno „Aušros“ gimnazijos abiturientas, savo laidoje pasirinkęs su agrosektoriumi susijusias universitetines studijas. Gausų būrį iškiliausių Lietuvos žmonių išugdžiusią gimnaziją baigęs vaikinas teigia, kad jis taip pat turi ypatingą misiją. Ir ši misija – laužyti klaidingus stereotipus apie šiuolaikinį žemės ūkį. Ir, regis, Mantui tai daryti jau sekasi – jo motyvaciją siekti užsibrėžto tikslo agroverslo įmonė „Lytagra“ įvertino skatinamąja 1000 Eur stipendija, t. y. 200 Eur dydžio išmokomis kiekvieną mėnesį iki pat mokslo metų pabaigos.

VDU Žemės ūkio akademijoje išpildė vaikystės svajonę

„Visada mėgau tiksliuosius mokslus, tad sunkumų ir netikėtumų pradėjęs studijas VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete tikrai nepatyriau. Man ypač patinka tai, kad mokomės ne tik teorinių dalykų, bet jau lankėmės ir keliose moderniose agroverslo įmonėse, turėjome galimybę „pačiupinėti“ šiuolaikišką techniką, kuria iki šiol galėjau žavėtis tik parodų metu“, – studijų įspūdžiais dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto pirmakursis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija pirmakursis Mantas Morozovas

Kuomet buvo dar visiškai mažas, Mantas yra leidęs atostogas kaime, kur jo senelis turėjo ūkį. Todėl, sako, kai po daugelio metų pats galėjo priimti sprendimus ir realiai planuoti savo ateitį, studijos VDU Žemės ūkio akademijoje simboliškai tapo šviesios vaikystės svajonės išsipildymu. O reali vaikino pažintis su šalies agroverslo įmonėmis, jų produktais bei paslaugomis prasidėjo ne tėvų ar kaimynų laukuose stebint javus kuliantį kombainą ar vairuojant traktorių, o naršant internete. Tai ne sumažino norą pasirinkti su agroverslu susijusią inžinieriaus specialybę, bet priešingai – skatino domėtis plačiau ir sužinoti daugiau.

Agroversle – perspektyvios darbo vietos

Pirmoji Manto pažintis su AB „Lytagra“ taip pat įvyko internete. Susidarytas įspūdis apie įmonės modernumą, diegiamas inovacijas bei karjeros perspektyvas buvo puikus, todėl šiandien vaikinas teigia dėsiantis visas pastangas, kad šioje įmonėje studijų metais galėtų padirbėti, atlikti praktikas, o ateityje įsitvirtintų kaip visateisis profesionalus komandos narys.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas pasakoja, kad šios įmonės dėmesį VDU Žemės ūkio akademijos studentams lemia bent kelios dedamosios. „Didžioji dalis įmonės darbuotojų esame šios aukštosios mokyklos absolventai, dėkingi už įgytą tvirtą žinių pamatą. Tad gerai žinome, kaip svarbu jauną, motyvuotą žmogų laiku paskatinti bei sustiprinti jo apsisprendimą. Siekiame, kad praktikų metu užsimezgęs ryšys su studentais nuosekliai stiprėtų, kad jauni žmonės būtų suinteresuoti gerai mokytis bei žinotų, jog įgiję studijų baigimo diplomą jie turės perspektyvią darbo vietą“, – teigia R. Norvilas, pastebintis, kad studijų programą Žemės ūkio mechanikos inžinerijabaigusių specialistų jau kuris laikas trūksta praktiškai visoms šalies agroverslo įmonėms.

AB „Lytagra“ komercijos direktorius Rimas Norvilas

„Tradicinių veržliarakčių komplekto šiandien jau nebepakanka. Šiuolaikinis specialistas privalo gebėti kurti bei kontroliuoti inovacijas, būti įgijęs atitinkamų žinių apie programinę įrangą, mokėti užsienio kalbų, nes jam ateityje reikės stažuotis bei tobulinti kvalifikaciją užsienio šalių žemės ūkio technikos gamybos įmonėse“, – agroverslo sektoriaus darbdavių lūkesčius komentuoja R. Norvilas.

Pasak pašnekovo, siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius ir turint omenyje tai, kokie didžiuliai geopolitiniai, energetiniai, aplinkosauginiai iššūkiai laukia žemės ūkio ateityje, aktyviai bendradarbiaujančių socialinių partnerių – VDU Žemės ūkio akademijos ir agroverslo įmonių – iniciatyvų šiandien jau nebepakanka. R. Norvilo įsitikinimu, valstybiniu lygmeniu turėtų būti konstruktyviai sprendžiami klausimai, kaip regionų jaunuoliams padidinti studijų prieinamumą VDU Žemės ūkio akademijoje, koreguojant konkursinį balą, kaip kitais motyvaciniais būdais skatinti šalies jaunimą rinktis agrosektoriui ir šalies vystymuisi aktualias studijų programas. „Esantieji valdžioje neturėtų pamiršti, kad būtent žemės ūkis yra tas lokomotyvas, kuris traukia Lietuvos ekonomiką sunkmečių laikotarpiais. Todėl būtų didžiulė klaida prieiti iki situacijos, kai inžinerijos specialistų agrosektoriaus įmonės turėtų ieškoti užsienio šalyse“, – įspėja AB „Lytagra“ komercijos direktorius.

Sėkmingam agrosektoriaus vystymui – kompleksinės žinios

R. Norvilo nuomonei pritaria ir VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, teigiantis, kad žemės ūkis yra vienas sparčiausiai skaitmenizuojamų, robotizuojamų, besikeičiančių verslo segmentų. Todėl norint sėkmingai plėtoti agroverslus, vis didesnę svarbą įgyja kompleksinės žinios, kurių suteikiama studijuojantiesiems VDU Žemės ūkio akademijoje.

VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Džiaugiamės ir esame dėkingi socialiniams partneriams, kurie svariai prisideda ugdant ateities specialistus. Skatinamoji stipendija – tai ne tik piniginė išraiška. Tai žinia jos gavėjams bei visiems šiuo metu besirenkantiesiems profesiją, kad šiuolaikiškas, vakarietiškomis vertybėmis besivadovaujantis agroverslas jauniems žmonėms yra puiki terpė augti bei tobulėti“, – rinktis su karjera agroversle susijusias studijas ragina VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

Kvietimas dalyvauti 30-ojoje tarptautinėje mokslinėje­–praktinėje konferencijoje “ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2024”