• Titulinis
• Visos naujienos

Informacija įstojusiems į VDU 2024 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2024 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

• Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt;
• Sumokėkite 45 € registracijos mokestį;
• Prisijunkite prie VDU e.pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ spausdami mygtuką „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį. Taip pat prisijungti galima naudojant elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą;
• Turėkite su savimi registracijos mokėjimo kvitą (tinka el. versija);
• Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu;

Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 1 d. 9-17 val. ir rugpjūčio 2 d. 9-16 val. adresu K. Donelaičio g. 52, II aukštas, Kaune ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu į VDU e.pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

• Registracijos mokesčio kvitą – 45 € ;
• Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
• Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
• Jeigu baigėte suaugusiųjų mokymo centrą, įkelti pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
• Jeigu esate tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojas – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
• Jeigu turite tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

Papildomo VDU ŽŪA priėmimo pirmasis etapas prasidės rugpjūčio 5 d.

Rugpjūčio 5 d. prasidės papildomo LAMA BPO priėmimo pirmasis etapas, kurio metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas galės pretenduoti ir per pirmąjį etapą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje, ir tie, kurie prašymų dar nebuvo pateikę. Prašymų teikimas vyks rugpjūčio 5-8 dienomis. Prašymą galima teikti iki rugpjūčio 8 d. 15 val. Papildomo priėmimo pirmojo etapo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 12 d. iki 12 valandos.

Papildomame LAMA BPO priėmimo pirmajame etape bus galima dalyvauti:

• dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą (VF) studijų sutartį su aukštąja mokykla;
• tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų (VNF) studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo pirmojo etapo metu (rugpjūčio 5-8 d.)  bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Papildomo priėmimo stojamieji egzaminai į VDU menų srities ir meno pedagogikos studijas, Specialiosios pedagoginės pagalbos Logopedijos specializaciją, Katalikų teologiją, Religijos pedagogiką vyks rugpjūčio 9-10 d. Informacija apie stojamuosius egzaminus ir tvarkaraštis.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimo pirmajam etapui, rugpjūčio 12 d. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą (su studijų stipendija arba be jos) universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės nuo rugpjūčio 12 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 16 val. patvirtinti elektroninę studijų sutartį internetu sistemoje epasirasymas.vdu.lt arba rugpjūčio 13 d. nuo 9 iki 17 val. ir rugpjūčio 14 d. nuo 9 val. iki 16 val. atvykę į universitetą.

Rugpjūčio 19-22 dienomis vyks papildomas LAMA BPO priėmimo antrasis etapas, kurio metu taip pat bus galima teikti prašymus LAMA BPO sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

	Žemės ūkio mokslai Agronomija Kraštovaizdžio dizainas Maisto kokybė ir sauga Miškininkystė
	Gyvybės mokslai Taikomoji ekologija
	Verslo ir viešoji vadyba Apskaita ir finansai Logistika ir prekyba
	Inžinerijos mokslai Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

VDU Studijų informacijos centras:

K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: (8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas:  loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Įvairiapusis požiūris į Tartu kraštovaizdį

Šių metų LE:NOTRE kraštovaizdžio forumas 2024 vyko Tartu, Estijoje, birželio 24-29 dienomis. Renginį globojo Estonian University of Life Sciences (EMU). Agronomijos fakulteto  Kraštovaizdžio dizaino programą atstovavo trys pirmo ir viena trečio kurso bakalauro studentės. 

Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studentės (iš kairės į dešinę): Ugnė Jurevičiūtė, Gustė Avižaitė, Emilija Sviderskytė, Rugilė Neverauskaitė.

 Į savaitę trukusias veiklas taip pat buvo įtraukti ir šiemet Tartu vykusių Tarptautinių studentų varžybų (angl. International Student Competition) laimėjusių komandų projektų pristatymai bei apdovanojimai.

Nuotrauka iš: https://forum.ln-institute.org/landscape-forum-tartu/. 

Pagrindinė forumo tema: Kraštovaizdis kaip bioekonomikos talpa (angl. The Landscape as the Container of the Bioeconomy). Dalyviai buvo suskirstyti į šešias tyrimų grupes: Vandens kraštovaizdžio (angl. Waterscapes), Miškų kraštovaizdžio (angl. Forestscapes), Pluoštų kraštovaizdžio (angl. Fiberscapes), Maisto kraštovaizdžio (angl. Foodscapes), Gamtos turizmo (angl. Nature Tourism), Tartu kaip aktyvaus transporto miestas (angl. Tartu as a City of Active Transport). Dirbdami išsirinktose grupėse dalyviai vyko į ekskursijas Tartu mieste ir jo regionuose. Komandos žvelgė į supantį gamtovaizdį, gilinosi į estišką kultūrą ir papročius, agrikultūrines, socioekonomines tradicijas, bei kasdienius ir sezoninius gyventojų įpročius. Remiantis lauko tyrimų stebėjimais, kiekviena grupė turėjo suformuluoti po tris apibendrinančias formuluotes sekant pagrindine tema. Paskutinę dieną savaitės apžvalgas ir rezultatus komandos pristatė parengtuose pranešimuose, o iki liepos 4 dienos reziumavo galutinėse ataskaitose. 

Tartu miesto aplinka, estiška kasdienybė sudomino ir sužavėjo dalyvius iš įvairiausių šalių, tačiau prisilietimas prie šios realybės yra įkvepiantis viso Baltijos regiono kontekste. Estijos inovacijos daugely sričių, tame tarpe ir žemės ūkio, urbanistikos, gali būti laikomos pavyzdinėmis ir sektinomis. O dėl kultūrinių ir klimato panašumų galimos lengvai pritaikyti ir Lietuvoje. 

 

Emilija Sviderskytė 

VDU ŽŪA studentus graibsto pirmuose kursuose – dabar renkasi studentai, ne darbdaviai

Augant žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistų poreikiui, ir toliau tolygiai auga jų trūkumas. Darbui su šiuolaikinėmis technologijomis reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl žemės ūkio ir susijusių sektorių specifiką išmanančius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus darbdaviai kviečia dirbti jau pirmuose kursuose, taip suteikdami galimybę studijų metu tiesiogiai susipažinti su sektoriumi ir įgyti praktinio darbo patirties. Dėstytojai pasakoja, kad „laisvų“ absolventų ieškantiems darbdaviams dažnai tenka nusivilti, motyvuoti studentai dar studijuodami išsirenka darbdavius.

Trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Šios srities specialistų nuolat trūksta tiek žemės ūkio technika prekiaujančioms ir serviso paslaugas atliekančioms įmonėms, tiek žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio verslo įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmaniąsias technologijas išmanančių inžinierių yra paruošiama per mažai. Žemės ūkis intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu neinvestavo papildomai į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti naujų žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuolaikinė technika turi daug naujų technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų, norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Norinčių inicijuoti pokyčius laukia plačios karjeros galimybės

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Živilė Tarasevičienė pasakoja, kad žemės ūkio mokslų studijų patrauklumą lemia pažangiausių technologijų, dronų, inovatyvios technikos, informacinių technologijų pritaikymo galimybės, todėl ši sritis yra įdomi, inovatyvi ir sparčiai besikeičianti. „Susidomėjimą šia sritimi didina ir galimybė keisti pasaulį, darant teigiamą poveikį ir atkreipiant dėmesį į tvarumą bei pasaulinius iššūkius, tokius kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės netektis. Šių studijų absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos versle, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitose srityse“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA prof. dr. Živilė Tarasevičienė

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pastebi, kad maisto studijų kryptis atitinka Lietuvos bei Europos darbo rinkos poreikius – siekiama kokybiškai paruošti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. „Populiacijos aprūpinimas saugiu ir kokybišku maistu, maisto grandinių perėjimas prie tvaresnių, skaitmenizacija, struktūriniai pokyčiai, naujų verslo modelių atsiradimas ir kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia kūrybiškų, turinčių inovatyvų požiūrį, gebančių priimti ir įgyvendinti mokslo žiniomis grindžiamus atsakingus sprendimus, universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį“, – kalba prof. dr. E. Jarienė ir atkreipia dėmesį, kad dėl vykstančių pokyčių galima prognozuoti tolygų šių specialistų poreikio augimą ateityje.

Mokslininkė pastebi, kad motyvuotam jaunimui šios modernios studijos turėtų būti itin patrauklios, nes Lietuvoje ypač skatinama regionų vietovėse kurti verslą, kuriam aktualūs aukštos kvalifikacijos specialistai.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Darbdaviai aktyviai ieško kvalifikuotų miškininkų

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris atkreipia dėmesį, kad neseniai atliktoje studijoje „Miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio nustatymo metodikos parengimas ir poreikio prognozė 2021–2024 metams“ įvardyta, kad „atliepiant rinkos poreikius į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus“ bei „kasmet Lietuvos darbo rinkai reikės naujai parengtų vidutiniškai po 20 miškininkystės krypties magistrų“.

Prof. dr. G. Mozgeris pasakoja, kad dabar visi to pageidaujantys Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai nesunkiai suranda darbą pagal profesiją. Pavyzdžiui, 2023 metais iš 17 nuolatines miškininkystės bakalauro studijas baigusių absolventų VĮ Valstybinėje miškų urėdijoje įsidarbino apie 15.

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti, norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Efektyvi logistika, racionalūs finansų valdymo sprendimai – visos ekonomikos variklis

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad augančios tarptautinės prekybos apimtys, didėjanti produktų gamyba ir mainai vidaus rinkoje reikalauja pažangių logistikos sprendimų. „Siekiant užtikrinti efektyvų ir savalaikį prekių judėjimą reikia specialistų, gebančių valdyti sudėtingus prekių pristatymo tinklus. Elektroninės prekybos augimas kvalifikuotų logistikos profesionalų deficitą tik dar labiau padidina“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis.

„Nors VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas parengia ir kasmet darbo rinką papildo gausiu būriu logistikos absolventų, tačiau potencialiems darbdaviams atvykus į fakultetą ne kartą teko nusivilti – daugelis antrojo ir trečiojo kurso studentų jau dirba ir atsparūs socialinių partnerių vilionėms“, – su šypsena kalba dekanas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Absolventai ne tik puikiai išmano savo profesinę sritį ir joje naudojamas informacines sistemas, bet ir kalba užsienio kalbomis, dėl to darbo rinkoje žino savo vertę. Tai pasakytina ir apie apskaitos ir finansų specialistų rengimą. Darbo rinkoje nepamainomi studijų programos Apskaita ir finansai absolventai, puikiai įvaldę naujoves finansų valdymo ir apskaitos srityse, gebantys savarankiškai priimti finansų valdymo sprendimus pasitelkiant modernias verslo valdymo sistemas. „Tai įtraukiantis, įdomus darbas, atveriantis plačias karjeros galimybes netgi užsienio kapitalo kompanijose. Finansininkai tiesiogiai dalyvauja strateginių sprendimų, kurie daro įtaką įmonės augimui ir sėkmei, priėmime, todėl galimybė stebėti sprendimų poveikį įtraukia nuo pirmųjų dienų. Sėkminga karjera finansų ir apskaitos srityse dažniausiai lydi smalsius, dėmesingus ir gebančius dirbti komandoje“, – neabejoja prof. dr. B. Vaznonis.

Pasirinkę šias studijų kryptis, neretai nustemba – modernios laboratorijos, dronai ir dirbtinis intelektas tampa studentų kasdienybe

Daug kalbant apie ateities iššūkių sprendimą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad iš laboratorijų į praktikų rankas perleistos šiuolaikinės technologijos jau pakeitė žemės ūkio ir su juo susijusius sektorius. Inovatyvios technologijos jau ne tik laukuose ir miškuose dirbančioje technikoje, bet ir vartotojų kasdienybėje – VDU Agroinovacijų centre iš augalinių žaliavų kuriami sveikatai palankesni produktai. Prie pokyčių prisideda ir dirbtinio intelekto atvertos naujos galimybės. Mokslininkai toliau tobulina jau sukurtas technologijas ir kuria naujus efektyvesnius, tvaresnius, žmogaus sveikatai bei aplinkai palankesnius sprendimus.

Agronomijos inovacijos – resursų taupymui ir gamtos saugojimui

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį į agronomijos srities žemės ūkio inovacijų galimybes. „Agrosektorius nuolat kinta ir prisitaiko prie įvairių iššūkių. Keičiantis aplinkai ir besikeičiant ūkininkavimo praktikoms, šiame sektoriuje taip pat pastebimi pokyčiai. Naujos technologijos industrijoje daugeliu atvejų padeda pagerinti produkcijos kokybę, efektyvumą, mažinti išlaidas ir valdyti poveikį aplinkai. Automatizuota technika, kurioje integruoti dirbtinio intelekto sprendimai, dronai, tręšimo, purškimo žemėlapiai naudojant GPS sistemas – tai tik keletas pavyzdžių, kaip technologijos keičia žemės ūkį, vis labiau palengvinant žmogaus darbą, didinant produktyvumą, tačiau tuo pačiu ieškant sprendimų, kaip puoselėti santykį su gamta“, – apie naujų technologijų galimybes kalba VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė.

„Taikant išmanias technologijas, ūkininkavimas tampa tvaresnis, į trąšų, augalų apsaugos priemonių atiduodama tiksliai pagal poreikį. Ūkininkai daugiau dėmesio skiria aplinkai draugiškų technologijų taikymui, minimaliam pesticidų ir trąšų naudojimui, dirvožemio ir vandens išsaugojimui. Dauguma ūkininkų vis dažniau naudoja skaitmeninius įrankius derliaus prognozavimui, derliaus nuėmimo optimizavimui ar kitoms veikloms“, – agrosektoriaus ir agronomijos pokyčius vardija doc. dr. A. Adamavičienė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Mokslininkė pastebi, kad keičiantis visam agrosektoriui reikia vis daugiau su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti specialistų – žmogiškieji ištekliai itin svarbūs naujų technologijų diegimui ir efektyviam darbui.

Laboratorijose – beatliekės gamybos technologijos naujų sveikesnių maisto produktų kūrimui

Daug pokyčių vyksta ir augalinių žaliavų apdirbimo bei sveikatai palankių produktų kūrimo srityje. VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pasakoja, kad VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose aktyviai vyksta mokslo tyrimai bei modernizuojamas studijų procesas. Neseniai atidaryto VDU Agroinovacijų centro laboratorijose jau vykdoma Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla – maisto studijų krypties dėstytojai jau pateikė ekspertiniam vertinimui naujas projektines paraiškas, akcentuojant produktų sukūrimo galimybes būtent šiose laboratorijose.

„Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria išskirtinių produktų kūrimui pagal beatliekės gamybos technologijos principą. Siekiama, kad gamybos metu gaunami šalutiniai produktai būtų panaudojami kaip žaliavos kitiems gaminiams. Be to, norint sukurti kokybišką galutinį rezultatą, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuoti gėrimai, praturtinti įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais. Itin aukštos kokybės ekstraktų gamybai naudojami ekstraktoriai, kurių veikimo principas pagrįstas mikrobangomis, ultragarsu ar dideliu slėgiu. Moksliniams tyrimams vykdyti įsigytas bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Inovatyvių konservuotų produktų gamybai bus naudojamas daugiafunkcis pasterizatorius-sterilizatorius, moduliuojant technologinius parametrus taip, kad produkte būtų galima maksimaliai išsaugoti vertingąsias maistines savybes“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Pasitelkia naujausią DNR tyrimų įrangą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pasakoja, kad fakulteto misija yra kurti, diegti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus biologinių išteklių naudojimo bei pilnavertės ir saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto kuriamų ir diegiamų inovacijų ratas – įvairialypis ir daug platesnis nei numatyta formaliose Europos Sąjungos iniciatyvose.

„Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje vystomos su biotechnologijomis ir genetika susijusios inovacijos. Naudojama naujausia DNR tyrimų įranga, įskaitant ir DNR sekų nustatymo analizatorių, ir DNR žymenų nustatymo įrangą. Biologinės įvairovės išteklių laboratorijoje tarp kitų veiklų nagrinėjami praktiniai ekologinės miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos aspektai. Kuriami sprendimai, kaip elgtis NATURA 2000 teritorijose, kaip pasitelkti kontroliuojamus gaisrus natūraliems procesams miško ekosistemose imituoti, kaip atkurti pažeistas ekosistemas“, – apie ateities kartoms svarbius tyrimus kalba prof. dr. G. Mozgeris ir atkreipia dėmesį, kad su šios įrangos galimybėmis susipažįsta ir studentai, jiems sudarytos visos galimybės įsitraukti į vykdomus mokslinius tyrimus. Inovacijos diegiamos ir pačiame VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykdomų studijų programų įgyvendinimo procese bei keliant fakulteto mokslininkų ir dėstytojų kvalifikaciją, siekiant sklandaus žinių perteikimo ir studentų įtraukimo į šiuolaikinius mokslinius tyrimus.

Miškininkystės iššūkių sprendimui – dronai, sensoriai ir mokslininkų kuriamos inovacijos

Kitas svarbi tyrimų sritis – anglies kaupimą skatinančių miškininkavimo praktikų paieška bei šių praktikų patvirtinimo įrankių kūrimas. „Vienas iš pavyzdžių – neseniai pasiūlytas miškininkavimo modelis Lietuvos pušynuose, orientuotas į praktiškai nuolatos išlaikomą medžių dangą. Geresnis eko-fiziologinių procesų medyje ir miško ekosistemose pažinimas veda kokybiškai naujų praktinių miškininkavimo modelių Lietuvos miškuose link, ypač besikeičiančio klimato ir žmogaus pastangų šią kaitą sušvelninti sąlygomis“, – pastebi mokslininkas.

Prof. dr. G. Mozgeris atkreipia dėmesį, kad katedros mokslininkai su verslo įmonių partneriais yra vienintelė visiškai lietuviška grupė, siūlanti aerofotografavimo ir, artimiausioje ateityje, lazerinio skenavimo iš pilotuojamų orlaivių paslaugas. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai džiaugiasi turimu bei nuolat stiprėjančiu bepiločių orlaivių laivynu, kurį pasitelkia įvairiems jutikliams nešti. Nuolat kuriami nauji sprendimai, kaip užtikrinti tikslesnę ir efektyvesnę miško išteklių, jų būklės, medienos, laukinių gyvūnų populiacijų apskaitą. Be to, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai aktyviai įsitraukė į nesenai pradėtą vykdyti Forest 4.0 projektą, kuriame vystomi specialiai miškininkystei skirti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

Šiuolaikinės technologijos – tvaresniam ir žalesniam žemės ūkiui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad pastaraisiais metais ūkininkavimas tampa vis išmanesnis, nes tradicines žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo technologines operacijas keičia naujos, šiuolaikinės sumaniosios technologijos, palengvinančios ne tik sudėtingus darbo procesus, bet ir leidžiančios pasiekti gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu.

„Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – modernios inžinerinės priemonės, kurios tvirtais žingsniais skinasi kelią žemės ūkyje. Mūsų mokslininkų tikslas aktyviai dirbant ieškoti naujų jų panaudojimo galimybių, spręsti kylančius iššūkius, kurti ir tobulinti šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas ir džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su verslo įmonėmis ir užsienio universitetais.

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas, kai įvairūs dirvožemio ar augalų skenavimui naudojami išmanūs jutikliai ir pagal mokslininkų bei praktikų sukurtus metodus galima iškart nustatyti, kokių medžiagų trūksta, sudaryti tikslius tręšimo žemėlapius arba tręšti realiu laiku pagal jutiklių pateikiamus duomenis. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Naujos ir labai svarbios mokslinių tyrimų sritys – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Daug dėmesio skiriama ir automatiniam žemės ūkio technikos vairavimui, kuris ūkininkams žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad naujosios žemės ūkio mašinos turi daug išmaniųjų įrenginių – jutiklių, skenerių, filmavimo kamerų, kurių duomenys siunčiami į kompiuterius. Sukaupiama labai daug duomenų, tačiau žemdirbiai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu atlikus išsamias tokių duomenų analizes būtų galima gauti daug naudingos informacijos, leidžiančios optimizuoti technologinius darbo procesus, efektyvinti žemės ūkio gamybą, taupyti laiką ir lėšas“, –  apie naujų technologijų suteikiamas galimybes tvariai ir taupiai dirbti žemės ūkyje kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Tarpdisciplininis projektas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimui

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad daug dėmesio skiriama įvairių sričių specialistus sutelkiantiems projektams. „Transdisciplininio bendradarbiavimo projekte „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ dalyvavo 9 partneriai – agronomijos, socialinių ir inžinerinių mokslų mokslininkai, konsultantai ir 6 ūkininkai“, – pasakoja mokslininkė ir atkreipia į trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą – jų diegimas padeda mažinti aplinkos taršą, stiprina vietos ekonomiką ir užtikrina šviežesnį bei kokybiškesnį maistą galutiniams vartotojams. Be to, tai gali padidinti maisto saugumą ir skaidrumą, skatinti tiesioginį bendravimą tarp ūkininkų ir jų sukurtų produktų vartotojų.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad transdisciplininis bendradarbiavimas gali skatinti proveržį į naujas pažinimo gelmes bei aktyvų gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų dialogą, stiprinti egzistuojančius ir nuolat besiformuojančius tinklus bei jų tinklaveiką. „Mokslininkų kartu su praktikais ir konsultantais sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Pagrindinė varomoji jėga, kurianti pagrindus vietos maisto sistemai, yra kooperacija, padedanti spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Kooperacija yra „greitintuvas“, galintis padėti skaitmeninti biologiškai vertingų produktų pardavimų procesą, rasti kompromisą tarp gamintojo ir vartotojo poreikių užtikrinant partnerystės gyvybingumą, mokumą, likvidumą, produktų vertės bendrakūros procesą,  pagalbą reaguojant į mikro bendruomenių poreikius. Socialinės inovacijos atveria naujas galimybes stiprinti kaimo vietovių atsparumą, ugdyti studijuojančiųjų pagal magistrantūros studijų programą Kaimo plėtros administravimas ir praktikų žaliąsias ir kitas kompetencijas“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Inovacijoms valdyti reikės vis daugiau specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad besikeičiantis agrosektorius lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Tokie specialistai, turintys tarpdisciplininių žinių, gebantys valdyti naujausias technologijas ir priimti vadybinius sprendimus, rengiami VDU Žemės ūkio akademijoje. Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti VDU Žemės ūkio akademija žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams, pasitelkdama naujausias technologijas ir kartu prisidėdama prie gamtos puoselėjimo.

Virtualus atsakymų bankas. Klausk ir gauk visus atsakymus apie VDU ŽŪA studijas mylintiems gamtą ir technologijas

KLAUSIMŲ PATEIKIMAS ČIA.

Klausimų pateikimas aktyvus iki liepos 23 d. Atsakymai bus pateikti anketoje nurodytais kontaktais (el. paštu arba telefonu).

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas: 
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas  
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Papildoma galimybė stojantiesiems – antroji konkursinė eilė

Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.

Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:

• yra baigę trumposios pakopos studijas;
• atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį;
• turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
• yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
• turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
• yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Stojantieji, turintys teisę dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, LAMA BPO svetainėje turi pažymėti pageidavimą būti įtrauktiems į šią eilę.

Daugiau informacijos ČIA.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2024

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Liepos 16 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Iki liepos 24 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. 

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas: 
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas  
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Apdovanoti geriausiai 2023–2024 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023–2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

• Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
• Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
• Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
• Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
• Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
• Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
• Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
• Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
• Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
• Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
• Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
• Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
• Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
• Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
• Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
• Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

• Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
• Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
• Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
• Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
• Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
• Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
• Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
• Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
• Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
• Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
• Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
• Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berū
• kštienė.
• Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
• Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
• Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
• Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

 

 

 

 

 

Pradedamas įgyvendinti projektas „Inovatyvios pomidorų auginimo kontroliuojamoje aplinkoje technologijos GROWOR sukūrimas“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), kaip partnerė, kartu su UAB „Omna“ įgyvendina projektą „Inovatyvios pomidorų auginimo kontroliuojamoje aplinkoje technologijos GROWOR sukūrimas“ Nr. 02-020-K-0056. Bendra projekto vertė – 1 891 934,38 Eur, iš kurių 1 313 494,53 Eur sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos.

Projektas įgyvendinamas pagal Sutartyje, plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklos „Skatinti inovacijų pasiūlą“ poveiklės „Investuoti į naujų APV produktų kūrimo veiklas ir sudaryti sąlygas tyrėjams dalyvauti įmonių MTEP veiklose, skatinti intelektinę nuosavybę, ankstyvąją sukurtų naujų produktų bandomąją gamybą, parengimą rinkai“ (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) projektų finansavimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2023 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-368, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ ir juose nurodytuose ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką.

UAB „Omna“ yra specializuota įmonė, savo veiklą orientuojanti į investicinius projektus, IT technologijų diegimą, tarptautinę prekybą ir investicines programas. Subūrę aukštos kvalifikacijos specialistų komandą, ypatingą dėmesį skiriame dirbtinio intelekto diegimui daržovių, vaisių ir kitų kultūrų auginimo technologijose. Ilgalaikėje perspektyvoje planuojame tapti pirmaujančia daržovių auginimo kontroliuojamoje aplinkoje sprendimų tiekėja, kurios tikslas – spręsti maisto tiekimo problemas ir diegti inovatyvius agrotechninius sprendimus Lietuvos ir Europos rinkose.

Projekto metu panaudojant sukauptas žinias ir bendradarbiavimą su mokslo institucija planuojama sukurti Išmaniąją pomidorų auginimo technologiją kontroliuojamoje aplinkoje ir rinkai pasiūlyti pilnai automatizuotą standartizuotą, tačiau lengvai plečiamą ir modifikuojamą pomidorų auginimo modulį, kuriame lemiamą reikšmę turi išmanus aplinkos valdymas ir procesų cikliškumas, leidžiantis užauginti gausų kokybišką derlių. Šiame modulyje daržovės auginamos uždaroje kontroliuojamoje aplinkoje, vertikaliose lysvėse aeroponiniu būdu, dirbtinio intelekto pagalba optimizuojant apšvietimą, mikroklimatą, augalų mitybą. Toks metodas įgalina gauti užauginti ne mažiau kaip 8 ciklus pomidorų per metus ir gauti nuo 300 iki 500 kg/m2 kokybiškos ekologiškos produkcijos. Planuojama pateikti rinkai aplinkai draugišką technologiškai naują sprendimą su ypač dideliu ploto išnaudojimo efektyvumu ir konkurencingomis gamybos sąnaudomis, leidžiantį auginti šviežias daržoves ištisus metus. Sprendimo vartotojai (užsakovai) – ūkininkai, daržovių augintojai, verslininkai, auginantys ir tiekiantys šviežias daržoves Lietuvos ir Europos miestams ir siekiantys modernizuoti savo verslą.

Projekto partneris – VDU Žemės ūkio akademija, kurios prioritetinės mokslo vystymo kryptys – darnus bioekonomikos vystymasis, augalų ir gyvūnų biologinis potencialas bei agrobiotechnologijos, apsirūpinimas kokybišku maistu, biožaliavos pramonei, klimato kaitos poveikio ekosistemoms švelninimas ir adaptacija, tausojamosios žemės, miško ir vandens ūkio technologijos, tvarus išteklių naudojimas. Projekto parneris papildys projektą mokslo žiniomis ir agrotechninėmis kompetencijomis ir suteiks infrastruktūrą projekto vystymui.

Projektas atliepia Europos strateginių dokumentų, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas maisto saugai ir kokybei bei tvarių agrobiologinių išteklių išsaugojimui, tikslus ir tiesiogiai prisideda prie tvaraus ūkininkavimo plėtros, nes yra efektyvus būdas užauginti gausų derlių, minimaliai naudojant žemės plotus, vandens ir energetinius ištekliu. Projektas skatina pažangių technologijų ir paslaugų žemės ūkiui kūrimą, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2024 m. liepos mėn. 8 d. – 2026 m. liepos mėn. 8 d.

Su projektu susijusios užklausos gali būti adresuojamos info@omna.lt

• Antropoceno era
• Apie VDU ŽŪA
• Dabartis
• Darbuotojai
• Darbuotojams
• Didžioji tuja – Tltuja plicata Donn ex D. Don
• Disertacijos
• Dviskiautis ginkmedis – Ginkgo biloba L.
• Ekologija ir aplinkotyra
• Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos institutas
• Energetinių augalų ekspozicija
• ERASMUS+ dėstymo vizitai
• Fakultetai
• Geležinė parotija – Parrotia persica (DC.) C. A. Mey.
• Gelsvažiedis tulpmedis – Liriodendron tulipifera L.
• Geltonoji pušis -Pinusponderosa Dougl. Ex P.et C. Laws.
• Intensyviai  naudojamų agroekosistemų tvarumas
• Istorija
• Įvairaus intensyvumo sėjomainų, monopasėlių ir pūdymų ilgalaikiai tyrimai
• Įvykių archyvas
• Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas
• Juodasis riešutmedis – Juglans nigra L.
• Kaip vyks 2019 m. priėmimas į bakalauro studijas?
• Kernza introdukcijos galimybės šiaurės ir baltijos šalių regione (viking)
• Klevalapis platanas – Platanus x hispanica Mill. Ex Munchh.
• Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2022“
• Konferencijos
• Kontaktai
• Kvalifikacijos tobulinimas
• Metodinė medžiaga
• Mokslas
• Mokslinė veikla
• Mokslinių tyrimų kryptys
• Mokslo ir jo sklaidos renginiai
• Monografijos ir straipsniai
• Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
• Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
• Parodos (VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centre)
• Patentai
• Patentai ir projektai
• Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus L.
• POSHMyCo suinteresuotųjų šalių seminaras ‘Selektyvus derliaus nuėmimas remiantis mikotoksinų kiekio grūdinėse kultūrose vertinimu’
• Skatinamosios stipendijos
• Studijos
• Studijų dalykai/moduliai
• Studijų kainos
• Sveiko dirvožemio formavimas didinant anglies sankaupų sluoksniavimąsi armenyje
• Svetainės žemėlapis
• Tarptautinė veikla
• VDU ŽŪA 100-metis
• VDU ŽŪA bakalauro studijos
• Veimutinė pušis – Pinus strobus L.
• Veislės
• Verslui ir visuomenei
• Visi įvykiai
• Visos naujienos
• ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS ARBORETUMAS
• Žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai
• Žieminių žirnių (Pisum sativum L.) auginimo galimybės Lietuvos klimatinėmis sąlygomis
• Žmogaus ir gamtos sauga 2020
• Leidinys „Žmogaus ir gamtos sauga”