VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu išrinktas profesorius dr. Vigilijus Jukna

Spalio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdžio metu buvo renkama kanclerio kandidatūra. Tarybos narių balsų dauguma į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas išrinktas prof. dr. Vigilijus Jukna.

Išrinkto kanclerio kandidatūra bus teikiama tvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto rektorei prof. dr. Inetai Dabašinskienei.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ – kompleksiškas požiūris į tvarią ateitį

Spalio 1–3 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) dvyliktą kartą organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ tapo žinių sklaidos ir tarptautinių diskusijų spiečiumi. Šių metų konferencijos akcentas – atsparumas globaliems pokyčiams – konferencijos dalyvius skatino dalytis patirtimi ir įžvalgomis, spręsti klimato kaitos, biologinės įvairovės nykimo, geopolitinių iššūkių ir kitų regioninių bei pasaulinių problemų kontekste, siekiant formuoti efektyvias ir tvarias kaimo plėtros strategijas.

Dalijimasis žiniomis kuria reikšmingus pokyčius

Šiais metais tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ subūrė 366 mokslininkus, tyrėjus ir svečius iš 22 šalių – Suomijos, Švedijos, Japonijos, Vokietijos, Graikijos, Malaizijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos, Čekijos, Slovakijos, Albanijos, Kenijos, Estijos, Portugalijos, Belgijos, Mozambiko, Maroko, Nyderlandų, Prancūzijos, Ukrainos ir Lietuvos.

Renginys pasižymėjo itin plačiu globalumo lygmeniu: konferencija organizuota bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais: „AgroSERV – „Agroecology European Research Infrastructure Services“ (Prancūzija) ir „Forschungszentrum Jülich“ (Vokietija).

Sveikindama renginio dalyvius, VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, kad ši jau tradicine tapusi konferencija vienija mokslininkus, politikus, praktikus ir bendruomenių lyderius iš įvairių šalių. „VDU Žemės ūkio akademija didžiuojasi galėdama būti erdve, kur dalijamasi ir keičiamasi žiniomis, idėjomis ir patirtimi, siekiant tvarios ateities. Šiais metais pagrindinė konferencijos tema – atsparumas pokyčiams. Žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenės visame pasaulyje susiduria su dideliais iššūkiais. Tai apima klimato kaitą, biologinės įvairovės nykimą, geopolitinius pokyčius, bioekonomikos vystymą, demografinius ir socialinius pokyčius ir kt. Todėl ši konferencija skirta dialogui, ryšių dalijimuisi ir įkvėpimui. Tikiuosi, kad čia bus dalijamasi žiniomis, kurios prisidės prie reikšmingų pokyčių bendruomenėse ir už jų ribų“, – sakė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Astrida Miceikienė

Naujos perspektyvos: nuo mokslinių tyrimų iki praktikos

Pereinant prie tvarios žemės ūkio sistemos, būtina turėti stiprią mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri jungtų skirtingas disciplinas ir skatintų inovacijas. AnaEE-ERIC generalinis direktorius, Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, vadovas dr. Michel Boër pristatė pranešimą „Transdiciplininės paslaugos mokslinių tyrimų bendruomenei agroekologijoje: AgroServ projektas“. Dr. M. Boër pasižymi išskirtine karjera kaip CNRS astrofizikos tyrimų direktorius, prisidėjęs prie tokių atradimų kaip gravitacinės bangos, o šiuo metu vadovauja svarbioms iniciatyvoms agroekologijos srityje. Penkerių metų trukmės projektą pristatęs mokslininkas įvardijo, kad projekto metu siekiama remti mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkio bei agroekologijos srityje. Taip pat siekiama spręsti sudėtingus žemės ūkio sistemoms kylančius iššūkius, įskaitant būtinybę tvariai išmaitinti augančią pasaulio populiaciją, kovoti su klimato kaita, saugoti gamtos išteklius ir didinti biologinę įvairovę.

Atsparūs miškai yra būtini kaimo plėtrai, biologinei įvairovei ir atsakui į klimato kaitą. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvavęs Kopenhagos universiteto profesorius Erikas Dahl Kjær yra vienas iškiliausių miškų genetikos ekspertų, paskelbęs daugiau nei 250 mokslinių publikacijų ir vadovaujantis tyrimų grupei, nagrinėjančiai Europos medžių rūšių prisitaikymo galimybes, įskaitant naujausius darbus epigenetikos ir mikrobiomų srityse. Konferencijos metu mokslininkas pristatė strategijas atsparių ir prisitaikančių prie klimato kaitos miškų bei medžių vystymui. „Turime būti pasiruošę pasauliniams pokyčiams. Pirmenybė teikiama lanksčioms ir tvirtoms priemonėms, paliekančioms erdvės prisitaikymui. Tarptautinis bendradarbiavimas valdant miškų genetinę įvairovę yra svarbus. Taip pat reikia socialiai įgyvendinamų ir priimtinų sprendimų. Mokslas gali derinti naujus ir senus metodus – ir turi daug ką pasiūlyti. Pasitikėkime įvairove ir mokykimės iš gamtos“, – sakė mokslininkas.

Tvarumas švietime ir regioninių kompetencijų ugdyme yra būtinas klestinčiai bioekonomikai. Biotechnologijų ir gamtos išteklių mokyklos (Suomija) dekanės dr. Monos-Anittos Riihimäki mokslinių tyrimų kryptys apima tvarumą maisto grandinėje bei aukštojo mokslo valdymą. Dr. M. A. Riihimäki vadovauja svarbioms Suomijos bioekonomikos švietimo iniciatyvoms, pirmininkauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose komitetuose bei prisideda prie aukštojo mokslo programų vertinimo.

Pristatydama pranešimą „AKIS Suomijoje ir taikomųjų mokslų universitetų vaidmuo kuriant regionines bioekonomikos kompetencijas“, mokslininkė išskyrė kelias kryptis: žinių perdavimo užtikrinimas ir mokslinių tyrimų bei praktikos ryšio stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; stiprus ir tarpsektorinis žinių perdavimas, mokymai ir konsultavimo paslaugos; tarptemininių inovacijų stiprinimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų; skaitmeninės transformacijos rėmimas žemės ūkio sektoriuje ir už jo ribų.

Novatoriški sprendimai atspariam ir efektyviam žemės ūkiui

Siekis užtikrinti maisto saugumą kartu saugant ekosistemas reikalauja augalų sveikatos ir tvaraus ūkininkavimo sprendimų. Atėnų žemės ūkio universiteto (Graikija) prof. Dimitri Tsitsigianni, turėdamas daugiau nei 30 metų patirtį augalų patologijos srityje, vadovauja tyrimų grupei, kuri kuria pažangias integruotos augalų apsaugos strategijas, derindama biologinę kontrolę, dirbtinį intelektą ir skaitmeninę precizinę žemdirbystę.

Pristatydamas pranešimą „Skaitmeninių technologijų galia augalų ir aplinkos apsaugai“, mokslininkas įvardijo proveržius žemės ūkio biotechnologijų ir augalų ligų valdymo srityse. „Žemės ūkio biotechnologijos yra priešakyje kovojant su klimato kaitos iššūkiais ir siekiant maisto saugumo. Pažanga sintetinės biologijos, mikrobiomo pagrindu kuriamų priemonių ir RNR pagrįstos augalų apsaugos srityse atveria naujus atsparumo lygius.
O dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios veisimo platformos spartina sausrai atsparių sėklų, ligoms atsparių augalų ir biologiškai patobulintų trąšų kūrimą.
Mikrobiomo sprendimai didina dirvožemio biologinę įvairovę ir optimizuoja augalų mitybą, užtikrindami didesnį derlių net ir ekstremaliomis sąlygomis“, – teigė mokslininkas.

Sprendžiant globalius iššūkius būtinas novatoriškas mąstymas ten, kur susikerta žemės valdymas, prisitaikymas prie klimato kaitos ir tvarūs pragyvenimo šaltiniai. Gento universiteto (Belgija) profesorius Hossein Azadi, daktaro laipsnį įgijęs žemės ūkio ekonomikos ir žmogaus geografijos srityse, yra paskelbęs beveik 400 recenzuotų mokslinių straipsnių ir patenka tarp 3 proc. geriausių pasaulio mokslininkų.

Pristatydamas pranešimą tema „Atsparus žemės ūkis smulkiųjų ūkininkų akimis: Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistemos kūrimas“, mokslininkas įvardijo, kad žemės ūkis dėl klimato kaitos susiduria su vis didesnėmis rizikomis, kai net nedideli aplinkos pokyčiai gali sukelti negrįžtamus padarinius, grėsmingus produktyvumui. Mažieji ūkininkai, kurie yra ypač pažeidžiami, dažnai neturi laiku prieinamų ankstyvojo įspėjimo mechanizmų, kad galėtų sušvelninti šias rizikas. Šiai spragai užpildyti tyrime pristatoma „Tip-Tap ankstyvojo perspėjimo sistema“ – novatoriška, proaktyvi stebėsenos sistema, skirta prognozuoti ir užkirsti kelią klimato pokyčiams dar prieš jų įvykimą. Sistema strategiškai identifikuoja ir reaguoja į šiuos taškus, siekiant stiprinti atsparumą klimato pokyčiams.

Inovacijos biologijos ir skaitmeninių technologijų sankirtoje yra esminės siekiant užtikrinti kitos kartos tvarias žemės ūkio sistemas. Konferencijoje dalyvavusi doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, savo mokslinėje veikloje jungia augalų fiziologiją su praktine agronomija ir aktyviai prisideda prie tvaraus žemės ūkio plėtros ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Lietuva kuria lyderystę bioekonomikos srityje – ekonomikoje, kurios varomoji jėga – inovacijos. Šalyje yra aiškus nacionalinis dėmesys – Vyriausybė, universitetai ir pramonė veikia išvien, laikydami žemės ūkį, miškininkystę ir biotechnologijas tvaraus augimo varikliais. Šimtametį paveldą turinti VDU Žemės ūkio akademija užima centrinę vietą, o jos vienas iš akademinių padalinių – Bioekonomikos tyrimų institutas veikia kaip tyrimų centras, sutelktas į skaitmeninį žemės ūkį, biotechnologijas ir klimatui atsparų ūkininkavimą. Šios pastangos sprendžia vietinius iššūkius ir stiprina Lietuvos, kaip Europos žinių šaltinio, pozicijas. Lietuvos ekspertai prisideda prie ES politikos formavimo ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja.

Politikos, mokslo ir verslo diskusijoje – būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai

Konferencijos metu Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (DG AGRI) atstovas dr. Michael Losch pristatė būsimąją ES bioekonomikos strategiją; Lietuvos bioekonomikos HUB koordinatorė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė dr. Rasa Pakeltienė pasidalijo įžvalgomis dėl nacionalinės strategijos iš Lietuvos bioekonomikos HUB dalyvių pusės.

Į politikos, mokslo ir verslo diskusiją prie šių dviejų pranešimų taip pat prisijungė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyresnioji patarėja Dalia Miniataitė, „Investuok Lietuvoje“ produkto strategė Rugilė Skvarnavičiūtė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, Biotechnologijų įmonės „Nando“ generalinis direktorius Justinas Taruška, AnaEE-ERIC – Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo, skirto ekosistemų analizei ir eksperimentiniams tyrimams, generalinis direktorius dr. Michel Boër.

Diskusijoje, moderuotoje asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentės Virginijos Kargytės, aptarti pagrindiniai būsimos ES bioekonomikos strategijos akcentai; svarbiausios tendencijos Europos bioekonomikos pramonėje; Lietuvos potencialas plėsti novatoriškų, didelės pridėtinės vertės bioekonominių produktų gamybą ir plėtoti susijusias paslaugas.

Sujungus skirtingas disciplinas – kompleksiškas požiūris į aktualijas

Konferencijos metu mokslininkai įžvalgomis ir patirtimis dalijosi ir keturiose mokslinėse sekcijose: „Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo“, „Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą“, „Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos“, „Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui“.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotojos, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkės dr. Laimos Skauronės, konferencijoje integruotos ne tik žemės ūkio, bet ir socialinių, inžinerinių, aplinkosauginių, ekonominių bei politikos mokslų aktualijos ir perspektyvos. „Toks įvairių disciplinų sujungimas leidžia kompleksiškai nagrinėti kaimo plėtros klausimus – nuo technologinių inovacijų iki socialinių sprendimų“, – teigė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad tarptautinė konferencija orientuota į kaimo darnaus vystymosi ir transformacijos, bioekonomikos vystymo, agroinovacijų diegimo ir socialinės atsakomybės iššūkius bei galimybes globalių pokyčių kontekste.

„Mus vienija bendras tikslas ir vizija – nagrinėti, diskutuoti ir strateguoti, kaip bioekonomikos verslai ir kaimo bendruomenės gali prisitaikyti, klestėti ir būti lyderiais sparčių ir dažnai nenuspėjamų pokyčių eroje“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams, tarptautinės mokslinės konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė.

Konferencijos sekcijose tradiciškai vyko ir stendinių pranešimų (poster) sesija, kurioje tyrėjai turėjo galimybę pristatyti tyrimus vizualiai, o dalyviai galėjo tiesiogiai diskutuoti su autoriais. Taip aptarti ir kiti klausimai, papildantys pagrindines temas.

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Laima Skauronė

Tarptautiškumas padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius

Tarptautinės mokslinės konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė džiaugiasi gausiu būriu dalyvių, atvykusiu net iš 22 šalių. Iš viso konferencijoje pristatyti 157 pranešimai, tarp jų 6 įkvepiantys plenariniai pranešimai. Mokslinės diskusijos plenarinės sesijos metu ir sekcijose atsiskleidė, kad atsparumas globaliems pokyčiams kaimo plėtros kontekste yra reikšminga tematika ne tik Europos, bet ir pasaulio žemės ūkio tvarumo užtikrinimo kryptyse. Pasak mokslininkės, VDU Žemės ūkio akademija tapo gerųjų praktikų ir patirčių sklaidos erdve.

„Dalyviai iš įvairių šalių turėjo galimybę palyginti savo tyrimų rezultatus su kitų šalių kontekstu, pasidalinti įžvalgomis ir pasimokyti vieni iš kitų. Pavyzdžiui, tai, kas pasiteisino kaimo plėtros srityje Prancūzijoje, Vokietijoje ar Japonijoje, gali įkvėpti naujus sprendimus Lietuvoje, ir atvirkščiai. Tarptautiškumas taip pat padeda megzti naujus mokslinio bendradarbiavimo ryšius. Konferencijoje susipažinę tyrėjai dažnai imasi bendrų projektų, rengia tarptautines tyrimų paraiškas – tai ilgalaikė vertė, kuri tęsiasi ir pasibaigus renginiui. Platus geografinis dalyvių spektras sukuria įvairiakultūrę aplinką, skatina platesnį požiūrį į globalius pokyčius, iššūkius, problemas. Toks renginio atvirumas pasauliui didina ir Universiteto bei Lietuvos matomumą tarptautinėje mokslo erdvėje bei parodo, kad esame aktyvūs sprendžiant kaimo plėtros ir bioekonomikos vystymo atsparumo globaliems pokyčiams klausimus“, – sakė dr. L. Skauronė ir pridūrė, kad 12-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2025: atsparumas globaliems pokyčiams“ pasižymėjo globalumu tiek turinio, tiek dalyvių prasme.

Užsienio svečiams ypatingą įspūdį paliko ir konferencijos kultūrinė programa – Gala vakarienės metu surengtas vakaras, persmelktas lietuviškų tradicijų. Šiltą atmosferą kūrė VDU Žemės ūkio akademijos kapela „Ūkininkas“ ir šokių kolektyvo „Sėja“ šokėjai. Muzika, dainos ir šokiai tapo puikiu kultūriniu tiltu tarp skirtingų šalių dalyvių, atskleidusiu lietuvišką svetingumą ir tarptautinės bendrystės dvasią.

Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti su Kauno miestu – ekskursijos metu aplankė istorinius ir kultūrinius objektus, o paskutinę renginio dieną grožėjosi nuostabiu rudenėjančio Birštono kurortu, kuris svečiams paliko neišdildomą įspūdį savo jaukumu ir gamtos harmonija.

Mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. A. Miceikienė, apibendrindama konferenciją, teigė, kad nors kita konferencija vyks tik 2027 metais, jau dabar pradedama galvoti apie jos teminį tęstinumą, naujas tarptautines partnerystes ir dar gilesnį mokslo bei praktikos dialogą, kuris leistų dar labiau stiprinti universiteto vaidmenį formuojant Europos kaimo plėtros ir bioekonomikos kryptis.

Organizatoriai dėkoja konferencijos partneriams ir rėmėjams – AgroServ ERSAC, Jülich Forschungszentrum, SRH universitetui, Lietuvos kaimo tinklui, Lietuvos mokslo tarybai, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centrui (BioTEC), AB „Kauno grūdai“, UAB „Mantinga“ – už jų reikšmingą indėlį ir palaikymą.

Vykdoma pagal projektą Nr. LKT-PK-24-2-06554-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos Žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Mokslo renginiui finansavimas skirtas iš Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT), sutarties Nr. P-MOR-25-23.

VDU Žemės ūkio akademija tęsia kelionę antrajame šimtmetyje

Modernus agrosektorius traukia talentus: į VDU ŽŪA įstojo rekordinis skaičius šimtukininkų

Šiais metais tarp Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) pasirinkusių abiturientų – rekordinis skaičius 100-tukininkų. Maksimalų balų skaičių brandos egzaminuose pasiekę ir perspektyvias studijas pasirinkę motyvuoti jaunuoliai drąsiai žengia į naują gyvenimo etapą, kuriame – ir gaivaus naujų patirčių vėjo gūsiai, ir svarbios gyvenimiškos pamokos.

Savarankiškas gyvenimo etapas įkvepia mėgautis naujomis patirtimis

Studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pasirinkęs raseiniškis Kajus Kareiva – vienas iš šimtukininkų: maksimaliais balais įvertintos Kajaus anglų kalbos brandos egzamino žinios. „Manau, kad 100 balų įvertinimą labiausiai lėmė mano noras ir motyvacija siekti kuo geresnių rezultatų. Baigęs mokyklą nusprendžiau pasirinkti studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – mane visada traukė inžinerijos krypties mokslai. Nors svarsčiau apie studijas kolegijoje, sesuo paskatino siekti universitetinio išsilavinimo“, – apie svarbaus žmogaus patarimą pasakoja studentas.

Pasak Kajaus, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo sritis yra svarbi sklypų skirstymui, įvairių projektų įgyvendinimui. „Prisidėję prie atitinkamo projekto, šios srities specialistai gali stipriai pagelbėti visuomenei. Ši sritis užtikrina nuoseklų ir kokybišką miestų, kaimų, miestelių vystymąsi, todėl tai svarbu miestuose ir regionuose gyvenančiai visuomenei. Studijų metu noriu siekti tikslingų ir naudingų žinių, nes būtent mokslas prisideda prie pilnavertiškumo jausmo“, – vardija vaikinas ir priduria, kad studijuodamas tikisi sustiprinti ir kitas savybes – punktualumą bei darbštumą.

„Atvykau iš Raseinių, todėl esu pripratęs būti mažo miestelio apsuptyje. Iš pradžių buvo sunku, baisu ir gal net keista gyventi ir mokytis didmiestyje. Tačiau dabar galiu tvirtinti – jau susipažinau su Akademijos miesteliu ir dalimi Kauno. Pradėjus studentišką gyvenimą labiausiai sužavėjo savarankiškumo svarba. Dėstytojai į studentus žiūri kaip į suaugusius žmones, taip pat pradėjau gyventi atskirai nuo tėvų, todėl jaustis tokiu savarankišku man yra tikra atgaiva“, – atvirauja Kajus.

VDU ŽŪA studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas studentas Kajus Kareiva

Šimtuko paslaptis: kruopštumas, tikėjimas savimi ir palaikymas

Pirmakursė Kamilė Kiltinaitė studijuodama Akademijoje mato ne tik profesines galimybes, bet ir asmeninio tobulėjimo kelius. Mintimis grįždama į dvylika metų trukusios kelionės, kurią vainikavo puikūs egzaminų rezultatai, etapą, mergina sako, kad artimųjų ir pedagogų palaikymas tapo kertiniu akcentu, reikiamu momentu suteikusiu pasitikėjimo savimi.

„Likus dienai iki geografijos brandos egzamino, mokytoja pasakė, kad manimi tiki ir žino, jog tikrai gausiu aukščiausią įvertinimą. Tėvai taip pat kartojo, kad neabejoja mano galimybėmis, nes visada mokiausi nuosekliai. Sužinojusi, kad mano laikytas geografijos brandos egzaminas įvertintas šimtuku, labai apsidžiaugiau ir didžiavausi savimi. Manau, kad ne tik mano mokytojos, bet ir tėvų padrąsinimas padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Todėl galiu teigti, kad pasitikėjimas savimi ir kruopštumas man padėjo pasiekti tokį rezultatą“, – sako Kamilė.

Studijų programą Logistika ir prekyba pasirinkusi mergina įsitikinusi – šios srities svarba tarptautiniu mastu yra reikšminga ir nuolat auganti. „Logistikos ir prekybos specialistai užtikrina, kad žmonės norimas paslaugas, prekes gautų greitai, laiku ir be papildomų trikdžių. Analizuojant studijų programą mane patraukė po studijų atsiveriančios plačios karjeros galimybės. O kalbant apie asmeninius siekius, studijų metu labiausiai noriu sustiprinti savo gebėjimą dirbti komandoje – esu įsitikinusi, kad norint būti geru logistikos specialistu, ši savybė yra itin reikalinga“, – teigia studentė.

Į Akademiją iš Marijampolės studijuoti atvykusi Kamilė atvira – naujas gyvenimo etapas įdomus ir dovanojantis visą puokštę patirčių bei galimybių. „Pirmą kartą atvykusi į Akademijos miestelį susižavėjau šia vieta ir supratau, kad man čia tikrai patiks, nes tai rami erdvė ir ne tokia triukšminga, kaip kai kurios kitos Kauno vietos. Man patinka rami aplinka, todėl ir VDU Žemės ūkio akademija mane patraukė savo atmosfera – tai padeda susikaupti studijoms“, – sako Kamilė.

Raktu į sėkmę tapo praktikoje įgytos žinios

Studijų programos Agronomija pirmakurse tapusios Arnetos Bukantytės brandos atestate taip pat puikuojasi šimtukas. „Pamačiusi, kad laikytas anglų kalbos egzaminas įvertintas 100 balų, nustebau, nes to tikrai nesitikėjau. Manau, kad tokį rezultatą lėmė loginis mąstymas ir žinios, įgytos per praktiką: tai man efektyviausias mokymosi būdas“, – atskleidžia mergina.

Arnetos sprendimą pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje įkvėpė lemtingas susitikimas. „Būdama moksleivė svarsčiau apie taikomosios chemijos studijas kitame universitete. Tačiau savo sprendimu sudvejojau, kai mokykloje apsilankiusi Akademijos marketingo atstovė pristatė studijų programas. Po šio susitikimo VDU atsirado mano svarstomų pasirinkimų sąraše. Dabar, būdama studentė, žinau ir tikiu, kad agronomijos srities žinios yra itin perspektyvios, tarpdisciplininės. Planuoju pasinaudoti ir gretutinių studijų galimybe – žinias noriu gilinti ir studijų programoje Miškininkystė. Beje, studijuoti atvykau iš Šiaulių, o Akademijoje mane labiausiai sužavėjo studentų miestelio aplinka“, – priduria mergina.

VDU ŽŪA studijų programos Agronomija studentė Arneta Bukantytė

Kaip sako pati Arneta, šiandieninių iššūkių kontekste agronomo profesija įgauna itin reikšmingą prasmę, o studijų metu įgytos žinios, gali būti pritaikytos itin plačiu mastu – pavyzdžiui, sprendžiant aplinkosaugos problemas. „Tvarumas, ekologija, klimato kaitos sukeltų iššūkių sprendimų paieškos šiandien – kaip niekada aktualios ir svarbios. Mano manymu, tvarumas žemės ūkyje privalo būti vienas svarbiausių prioritetų, o stebint diegiamas inovacijas – akivaizdu, tai įgyvendinti pavyksta“, – sako studentė.

Studijos leidžia būti arti gamtos

Biologijos, anglų kalbos ir matematikos B lygio egzaminuose šimtukais įvertinta kaunietė Meda Jegelevičiūtė atvira – maksimalūs balai tapo malonia staigmena. „Tokių rezultatų tikrai nesitikėjau – tuo labiau trijuose egzaminuose! Žinoma, prie tokių įvertinimų prisidėjo švietimo ministrės „padovanoti“ dešimt balų, tačiau ir pati turėjau įdėti daug pastangų. Tokius rezultatus pasiekti padėjo nuoseklus darbas, nes jeigu pradėsi mokytis tik prieš egzaminą, nespėsi tinkamai pasiruošti, o ir streso bus daugiau“, – neabejodama sako pašnekovė.

Nuo vaikystės gamta ir gyvūnais besidomėjusią merginą šis interesų laukas lydėjo ir mokykloje: biologija buvo labiausiai Medą dominusių mokomųjų dalykų viršūnėje. „Galvodama apie studijų krypties pasirinkimą, svarsčiau įvairius variantus, tačiau galiausiai nusprendžiau, kad noriu stoti į su gyvybės mokslais susijusią studijų programą. Medicinos kryptis manęs nedomino, biotechnologijos taip pat netraukė. O štai studijų programa Taikomoji ekologija man pasirodė praktiška ir perspektyvi“, – sako pašnekovė.

VDU ŽŪA studijų programos Taikomoji ekologija studentė Meda Jegelevičiūtė

Studijas VDU Žemės ūkio akademijoje Meda rinkosi tikslingai – mergina džiaugiasi ne tik studijų programos Taikomoji ekologija teikiamomis naudomis, bet ir žvelgia plačiau: kadangi Akademija yra gamtos apsuptyje, tai suteikia puikias sąlygas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsigilinti į paskaitose aptariamas temas.

„Man visada atrodė svarbu saugoti aplinką ir protingai naudoti turimus resursus, nes nuo to priklauso ne tik gamtos, bet ir mūsų pačių gerovė. Manau visi norime ir ateityje turėti švarų orą, žaliuojančius miškus, augalus apdulkinančius vabzdžius ir kitas gamtos teikiamas dovanas, todėl mano įsitikinimu itin svarbu su gamta stengtis kurti darnų ryšį. Kadangi dar tik pradėjau studijuoti su ekologija susijusius dalykus, visų pirma norėčiau įgyti daugiau žinių ir gilesnį supratimą, o tada bus lengviau nuspręsti, prie kokių problemų sprendimo galėčiau prisidėti. Tikiu, kad studijos padės atrasti tai, kas mane traukia ir įkvėps stengtis dėl šviesesnės ateities“, – sako pašnekovė.

Meda, nors yra kaunietė, tačiau, kaip pati sako, Akademijos miestelio gerai nepažinojo. „Džiaugiuosi, kad čia aplinkui daug gamtos, erdvės, yra kur pasivaikščioti laisvu nuo paskaitų laiku. O pačiose studijose man patinka VDU Artes liberales principas – galimybė pasimokyti dalykų iš įvairių disciplinų, neapsiribojant vien savo studijų programa“, – studijų teikiamas naudas aptaria studentė.

Gabiausi abiturientai pasitiki Akademijos siūloma studijų kokybe

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einančios prof. dr. Aušros Blinstrubienės teigimu, rekordinis studijas Akademijoje pasirinkusių šimtukininkų skaičius įrodo, kad ši aukštoji mokykla yra patraukli puikiais rezultatais mokyklą baigusiems jaunuoliams, kurie pasitiki siūloma studijų kokybe. „VDU Žemės ūkio akademijos pirmakursiais tapęs jaunuoliai – atkaklūs ir pasirengę siekti karjeros aukštumų, o Akademija jiems suteikia tinkamą aplinką ir priemones jų potencialui atsiskleisti“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė.

Laikinai VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės pareigas einanti prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Manome, kad šimtukininkų pasirinkimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje lėmė kelios svarbios priežastys: studijų programų aktualumas ir modernumas, studijų mainų galimybės, praktikos veiklos moderniose verslo įmonėse Lietuvoje ir užsienyje, taip pat plačios karjeros perspektyvos sparčiai besikeičiančiame agrosektoriuje. Šiandien žemės ūkis išsilaisvina iš stereotipų – tai nebėra tik tradicinė veikla, o pažangi, inovacijomis grįsta sritis, kurioje jungiasi biologija, inžinerija, informacinės technologijos ir vadyba. Jaunoji karta pripažįsta modernėjantį agrosektorių kaip sritį, kurioje sprendžiami svarbūs tvarumo, klimato kaitos, maisto saugos bei bioekonomikos klausimai. Tai sektorių daro patrauklų tiek akademiniu, tiek profesiniu požiūriu“, – vardija laikinai kanclerės pareigas einanti prof. dr. A. Blinstrubienė.

Motyvuotiems studentams, pasirinkusiems žemės ūkio, inžinerijos bei verslo ir vadybos krypties studijų programas, atsiveria itin plačios galimybės. Studentai gali gilintis į mokslą – prisidėti prie tyrimų klimato kaitos, tvarumo, biotechnologijų, agroinžinerijos srityse, tęsti studijas doktorantūroje ir kurti inovatyvius sprendimus tvariai ateičiai. „Taip pat laukia įvairiapusės karjeros perspektyvos: nuo darbo pažangiose, proveržį kuriančiose tarptautinėse ir nacionalinėse agroverslo ar maisto pramonės įmonėse bei konsultacijų sektoriuje, iki lyderystės ūkiuose, įmonėse ar organizacijose“, – sako prof. dr. A. Blinstrubienė ir priduria, kad šios studijos ugdo specialistus, gebančius derinti technologines žinias su vadybiniais įgūdžiais, todėl absolventai tampa konkurencingi tiek Lietuvos, tiek pasaulinėje darbo rinkoje.

Vieša paskaita „Universalios bazinės pajamos – finansinis žmonijos pažangos ir dirbtinio intelekto ateities garantas“

2025 m. spalio 23 d. nuo 14.30 val. Žemės ūkio akademijos III rūmų (Universiteto g. 10, Akademija, Kauno r.) 154 auditorijoje vyks prof. dr. Birutės Teodoros Visokavičienės vieša paskaita „Universalios bazinės pajamos – finansinis žmonijos pažangos ir dirbtinio intelekto ateities garantas“.

Kviečiame dalyvauti ir kartu apmąstyti universalių bazinių pajamų reikšmę šiuolaikinėje visuomenėje bei jų vaidmenį formuojant tvarią ir socialiai teisingą ateitį.

12-oji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“

Lapkričio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks 12-oji mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“. Ši konferencija – tai svarbi erdvė susitikti mokslininkams, ūkininkams, verslo atstovams, bendruomenių lyderiams bei viešojo sektoriaus specialistams, siekiantiems kurti tvarią, gyvybingą ir išmanią Lietuvos kaimo ateitį.

Konferencija kviečia ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių. Renginyje bus aptariamos aktualiausios temos – vietos maisto sistemos kūrimas, sumanūs kaimai, socialinės inovacijos, trumpųjų tiekimo grandinių plėtra, kūrybiška vietokūra, o taip pat – ateities maistas ir naujoji slow/ smart mitybos kultūra.

Konferencijos metu dalyviai kviečiami prisidėti prie pokyčių, apjungiant žinias, iniciatyvą ir bendruomeninę atsakomybę. Tai ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo augimą, skatinant bendruomenių įtrauktį bei vietinį verslumą.

Renginio metu taip pat vyks Kalėdinė mugė, kurioje bus pristatomi socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo kalėdiniai atvirukai, žaisliukai ir kitos šventiški gaminiai – puiki proga susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenės dvasia.

REGISTRACIJA

PROGRAMA

Daugiau informacijos teikiant gerosios praktikos pavyzdžius, straipsnius:

REIKALAVIMAI MOKSLINIAMS STRAIPSNIAMS

REKOMENDACIJOS GEROSIOS PRAKTIKOS PAVYZDŽIŲ PRISTATYMUI

Laikas: 2025 m. lapkričio 27 d. 9.00–17.00 val.

Vieta: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, IV rūmų 214 salė (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno rajonas)

Detalesnę informaciją teikia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, mob. tel. nr. +370 682 14169; el. paštas: vilma.atkociuniene@vdu.lt

Konferencijos organizatorius:

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, VSPC Socialinės partnerystės skyrius

Projektas Nr. LKT-PK-25-1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.

UAB „Agrokoncerno grupė“ marketingo ir komunikacijos projektų vadovės Ž. Mediekšienės paskaita „Nuo žinutės iki vertės: praktiniai komunikacijos metodai ūkininkams ir viešajam sektoriui“

Spalio 21 d. 18 val. kviečiame dalyvauti UAB „Agrokoncerno grupė“ marketingo ir komunikacijos projektų vadovės, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos absolventės Živilės Mediekšienės paskaitoje „Nuo žinutės iki vertės: praktiniai komunikacijos metodai ūkininkams ir viešajam sektoriui“. Paskaitoje sužinosite kaip komunikacija padeda kurti pasitikėjimą, įvaizdį ir vertę.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu „MS Teams“ platformoje.

„Esu sukaupusi daugiau kaip 10-ies metų darbo patirtį komunikacijos, rinkodaros ir reputaciją bei vertę kuriančių projektų valdymo srityse. Mano patirtis apima prekės ženklo komunikaciją, darbdavio įvaizdžio formavimą, renginių organizavimą bei verslo ir švietimo partnerystes. Mane labiausiai žavi galimybė prisidėti prie organizacijų tikslų įgyvendinimo – nuo kūrybinės idėjos iki realaus rezultato. Tikiu, kad sėkminga komunikacija gali pakeisti žmonių nuomonę, sustiprinti įvaizdį ir užmegzti prasmingus ryšius su skirtingomis auditorijomis. Turėdama patirties tiek akademinėje, tiek verslo aplinkoje, suprantu, kaip teorines žinias paversti praktiniais sprendimais. Todėl pranešime daug dėmesio skirsiu realiems pavyzdžiams, kaip komunikacija kuria pasitikėjimą, įvaizdį ir vertę“, – sako Ž. Mediekšienė.

VDU ŽŪA studentai gilino logistikos žinias UAB „Hegelmann Logistics“ centre

Spalio 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Logistikos ir prekybos bei Logistics and Commerce studijų programų studentai lankėsi UAB „Hegelmann Logistics“ centre. Šis vizitas tapo dar viena tvirta jungtimi tarp akademinės bendruomenės ir verslo pasaulio.

Studentai turėjo galimybę iš arti susipažinti su modernios logistikos centro veikla, pažinti sandėliavimo, transportavimo ir prekių srautų valdymo procesus. Įmonės atstovai pristatė, kaip diegiamos pažangios technologijos padeda optimizuoti procesus ir užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę.

Vizito metu studentai bendravo su UAB „Hegelmann Logistics“ direktoriumi Andriumi Šumskiu bei kitais įmonės specialistais. Patyrę logistikos profesionalai dalijosi įžvalgomis apie sektoriaus iššūkius, karjeros galimybes ir kompetencijas, kurių reikia norint sėkmingai dirbti šioje sparčiai kintančioje srityje.

„Su UAB „Hegelmann Logistics“ bendradarbiaujame jau daugelį metų, ir kiekvienas vizitas tampa prasminga mokymosi patirtimi mūsų studentams. Džiaugiamės, kad įmonė atvira dalintis savo žiniomis, inovacijomis ir praktiniais pavyzdžiais. Tokie susitikimai padeda studentams geriau suprasti realaus verslo veikimo principus ir skatina juos toliau siekti profesinio tobulėjimo,“ – teigia studentų vizitus įmonėje organizuojanti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė.

Šis susitikimas suteikė studentams galimybę pamatyti kaip teorinės studijų metu įgytos žinios pritaikomos praktikoje ir paskatino juos aktyviau domėtis karjeros galimybėmis logistikos sektoriuje.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas nuoširdžiai dėkoja UAB „Hegelmann Logistics“ už ilgalaikį bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi ir paramą ugdant ateities logistikos bei prekybos profesionalus.

Daugiau informacijos apie UAB „Hegelmann Logistics“: https://hegelmann-logistika.lt/.

Kviečiame VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenę dalyvauti diskusijoje su kandidatais į kanclerio pareigas

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas bendras Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos ir bendruomenės posėdis, skirtas pretendentų į VDU ŽŪA kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU ŽŪA bendruomene.

Planuojamas laikas – nuo 9:00 iki 12:00 val., kiekvienam kandidatui skiriant 30 min. prisistatyti ir apie 30 min. diskusijai.

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 59 straipsnio 3 dalimi ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu, Taryba skelbia užregistruotų pretendentų sąrašą (abėcėlės tvarka):

Prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Prof. dr. Vigilijus Jukna
Prof. dr. Bernardas Vaznonis

Su kandidatų programomis galite susipažinti čia.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio posto siekia trys kandidatai

	PROF. DR. AUŠRA BLINSTRUBIENĖ	PROGRAMA
	PROF. DR. VIGILIJUS JUKNA	PROGRAMA
	PROF. DR. BERNARDAS VAZNONIS	PROGRAMA

2025 m. spalio 16 d. 9:00 val. VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) kviečiamas atviras VDU Žemės ūkio akademijos Tarybos posėdis, skirtas pretendentų į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU Žemės ūkio akademijos bendruomene.