SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”

Balandžio 16-18 d. VDU ŽŪA vyko SILVA tinklo metinė tarptautinė konferencija “Kintantys politikos ir visuomenės lūkesčiai aukštajam miškininkystės išsilavinimui”.

Sveikinimo žodį nuo VDU ŽŪA kanclerės Astridos Miceikienės perdavė #MEF dekanas Vitas Marozas.

Konferenciją atidarė SILVA tinklo prezidentas Norbert Weber. SILVA tinklas yra ne pelno siekianti asociacija, susijusi su aukštuoju miškininkystės išsilavinimu. Pagrindinis jos tikslas – skatinti ir palengvinti tarp universitetinį bendradarbiavimą miškininkystės švietimo srityje Europoje.

Konferencija skirta miškininkystės studijų programų tobulinimui. Į konferenciją susirinko dalyviai iš Airijos, Latvijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Olandijos, Vengrijos, Vokietijos. Pranešimus skaitė ir Lietuvos atstovai – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis bei VDU ŽŪA doc. dr. Anželika Dautartė ir m. darb. dr. Nerijus Kupstaitis.

Renginio organizatoriai: VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas; SILVA tinklo prezidentas, Drezdeno technikos universiteto Miško politikos ir miško išteklių katedros prof. dr. Norbert Weber, SILVA tinklo sekretorė Sandra Liebal.

PROJEKTAS: “MIŠKŲ IR MIŠKŲ KELIŲ INFORMACINĖ SISTEMA (MIKIS)”

UAB „ART21“ kartu su partneriais Vytauto Didžiojo universitetu ir UAB „Benco Baltic Engineering Company“ įgyvendina projektą „Miškų ir miškų kelių informacinė sistema (MIKIS)“ Nr.08-004-K-0009, bendrai finansuojamą Europos Sąjungos.

Projekto tikslas – sukurti miškų ir miško kelių informacinę sistemą (MIKIS). Naujausių technologijų kombinaciją, pagrįstą 5G ryšiu ir nuotolinio stebėjimo technologijomis. Pagrindinė kuriamos sistemos paskirtis – išsamus ir greitas miškų abiotinų veiksnių (gaisrai, sausra, išvartos) padarytos žalos ir miško kelių būklės bei pagrindinių savybių vertinimas.

Projekto vertė – 1 748 271,88 €
ES finansavimas – 1 118 985,43 €

Projekto trukmė – 2024.01-2025.12

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS LATVIJOS GYVYBĖS MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ UNIVERSITETE

Aplinkos ir statybos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai. Dėstytojos susipažino su materialine studijų ir mokslinių tyrimų baze bei naujausia įranga. Fakultete yra keturios mokslinės laboratorijos, dvi iš jų įrengtos dviejų aukštų patalpose, leidžiančiose išnaudoti visas funkcines galimybes.

VDU ŽŪA atstovės susipažino su studijų organizavimu, dėstymo metodikomis, šiuo metu vykdomais tyrimais ir moksliniais projektais. Įgyta patirtis bus naudinga gerinant studijų kokybę VDU Žemės ūkio akademijoje bei tęsiant bendradarbiavimą mokslo srityje.

Dėstytojos nuoširdžiai dėkoja Aplinkos inžinerijos ir vandentvarkos instituto profesoriui dr. Ainiui Lagzdins už visapusišką pagalbą vizito Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete metu.

Forest 4.0 su partneriais aptarė miškų skaitmenizacijos iššūkius

Kovo 18 d. Valstybinėje miškų tarnyboje vyko apskritojo stalo diskusija tema „Dabartinė Lietuvos situacija skaitmenizuojant miškų informaciją bei sprendimų priėmimą ir kas laukia ateityje“. Mokslo, verslo ir valdžios institucijų atstovai iš Švedijos bei Lietuvos diskutavo, kaip sukurti vieningą Lietuvos informacinę sistemą, kuri apimtų visą informaciją apie miškus, jų valdymą bei naudojimą. Renginyje dalyvavo Švedijos Linnaeus, Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos universitetų mokslininkai, Švedijos interjero klasterio, vienijančio 116 pietų Švedijos baldų gamintojų, tiekėjų, institucijų ir savivaldybių, atstovai, Lietuvos skaitmeninių inovacijų centro ir klasterio „AgriFood Lithuania“, VĮ Registrų centro, UAB „Art21“ ir kitų organizacijų atstovai.

Antrojoje dalyje renginio dalyviai vyko į Dubravos mišką, Kauno raj., kur buvo supažindinti su ūkininkaujamo ir neūkininkaujamo miškų pavyzdžiais bei Dubravos rezervatine apyrube. Parodyta, kokiu gali tapti neprižiūrimas miškas.

Taip pat VDU Rektorate įvyko pirmasis Forest 4.0 projekto Valdybos (Governing board) susitikimas, kurio metu išrinktas Forest 4.0 ekscelencijos centro vadovas Laimonas Butkus, pristatyta centro 5 m. strategija ir aptarti kiti klausimai.

Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas kartu su Švedijos Linnaeus universitetu ir Lietuvos Valstybine miškų tarnyba, vyko projekto „FOREST 4.0 Creation of the Centre of Excellence in Smart Forestry“ rėmuose. Projekto FOREST 4.0 tikslas – įkurti Kompetencijos centrą, kuris transformuotų miško aplinkos monitoringą, duomenų rinkimą ir analizę bei surinktų duomenų vertę (HORIZON-WIDERA-2022-ACCESS-01-two-stage).

Projekto koordinatorius – Vytauto Didžiojo universitetas, vadovas – prof. dr. Tomas Krilavičius.

This project has received funding under the European Union’s Horizon programme under grant agreement No 101059985.

VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS LATVIJOS GYVYBĖS MOKSLŲ IR TECHNOLOGIJŲ UNIVERSITETE

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas yra ilgamečiai Erasmus+ programos partneriai. VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė bei Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė lankėsi šio universiteto Aplinkos ir statybos inžinerijos fakultete pagal Erasmus+ mobilumo programą 2024 m. kovo 19-21 d.
Aplinkos ir statybos inžinerijos fakultetas yra antras pagal dydį universiteto fakultetas, kuriame ruošiama nauja inžinierių karta – statybos, aplinkos ir vandentvarkos specialistai, matininkai, kraštovaizdžio projektuotojai ir planuotojai. Dėstytojos susipažino su materialine studijų ir mokslinių tyrimų baze bei naujausia įranga. Fakultete yra keturios mokslinės laboratorijos, dvi iš jų įrengtos dviejų aukštų patalpose, leidžiančiose išnaudoti visas funkcines galimybes.
VDU ŽŪA atstovės susipažino su studijų organizavimu, dėstymo metodikomis, šiuo metu vykdomais tyrimais ir moksliniais projektais. Įgyta patirtis bus naudinga gerinant studijų kokybę VDU Žemės ūkio akademijoje bei tęsiant bendradarbiavimą mokslo srityje.
Dėstytojos nuoširdžiai dėkoja Aplinkos inžinerijos ir vandentvarkos instituto profesoriui dr. Ainiui Lagzdins už visapusišką pagalbą vizito Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitete metu.

Paaiškėjo nacionalinio konkurso „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“ nugalėtojai

Tradiciškai kovo 20 d,. pavasario lygiadienio metu, visame pasaulyje pakeliamos Žemės vėliavos. Tuo pačiu metu skambantys ir susilieję į visumą valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų Planetą. Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 metais. Lietuvoje Žemės diena oficialiai įteisinta 1992 m.

Pažymint šią ypatingą dieną, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultetas nuo 2011 metų organizuoja nacionalinį konkursą „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“. Šių metų konkurso organizatoriai buvo ir Kauno švietimo inovacijų centras bei Kauno rajono savivaldybės administracija. Konkurso partneriai: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, VĮ Valstybinė miškų urėdija. Konkursą globojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konkurso tikslas – skleisti darnaus vystymosi vertybes, plėtojant žinias apie darnios plėtros koncepciją, lietuvių tautinį, kultūrinį paveldą, stiprinant moksleivių, universitetinės bendruomenės ryšius ir bendradarbiavimą.

Šiemet konkurse pareiškė norą dalyvauti 40 komandų iš 38 ugdymo įstaigų. Po penkių regioninių atrankų į du VDU Žemės ūkio akademijoje vykusius pusfinalius pateko 16 komandų, o į finalą iškopė 6 stipriausios: Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Kauno jėzuitų, Kauno „Vyturio“, Rokiškio r. Juodupės, Šilalės Simono Gaudėšiaus ir Tauragės „Versmės“ gimnazijų komandos.

Konkurso finalas vyko Raudondvario dvare. Moksleiviai susirungė ne tik atsakinėdami į konkurso organizatorių parengtus klausimus, bet ir parengė originalius komandų prisistatymus tema „Žmogaus ir aplinkos santykis šio amžiaus pabaigoje“.

Po atkaklios kovos paaiškėjo 2023 – 2024 m. konkurso nugalėtojai. Sveikiname III vietą iškovojusią Tauragės „Versmės“ gimnazijos komandą, II vietą iškovojo Kauno „Vyturio“ gimnazijos komanda, o nugalėtojais tapo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos moksleiviai.

Visiems finalistams buvo įteiktos VDU Rektoriaus padėkos ir atminimo dovanėlės bei eglaičių sodinukai, kuriuos parūpino VĮ Valstybinių miškų urėdija.

Nugalėtojų komandos buvo apdovanotos Kauno švietimo inovacijų centro prizu, VDU prizais, II vietos laimėtojams specialų prizą įsteigė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, I vietos laimėtojai buvo apdovanoti konkurso globėjo prizais.

Komandas rengusiems mokytojams buvo įteiktos Kauno švietimo inovacijų centro Direktorės padėkos ir VĮ Valstybinių miškų urėdija atminimo dovanos.

VDU Žemės ūkio akademijoje iškelta Žemės vėliava – atsakomybės už planetos tvarumą simbolis

Kovo 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) minint Pasaulinę žemės dieną iškelta Žemės vėliava. Ši tradicinė ceremonija yra patvirtinimas, kad VDU ŽŪA ir jos socialiniai partneriai jungiasi prie pilietinės akcijos, kuria siekiama atkreipti dėmesį į mūsų planetai iškilusias grėsmes bei raginama imtis pokyčių.

Kovo 20-osios vidurdienį suplevėsuojančios mėlynos spalvos vėliavos su simboliniu mūsų planetos apskritimu, pavaizduotu centre, ir visuotinai sugaudžiantys varpai – Pasaulinės žemės dienos kulminacinė akimirka, primenanti žmonijos atsakomybę už ekosistemas, rūšis, buveines bei raginanti išmokti gyventi santarvėje su gamta. Kovo 20-ąją Žemės vėliava suplevėsavo ir VDU Žemės ūkio akademijoje.

VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, kreipdamasi į ceremonijos dalyvius, džiaugėsi, kad kuriamomis ir skleidžiamomis mokslo žiniomis bei inovacijomis Akademija aktyviai prisideda prie klimato kaitos pokyčių stabdymo, gamtos ir žemės išteklių išsaugojimo. VDU ŽŪA vicekanclerė taip pat kvietė kasdieniuose savo pasirinkimuose kiekvienam dar atsakingiau galvoti apie tai, ką po savęs paliksime būsimoms kartoms, bei būti dar atviresniems ir nuoširdesniems santykyje su planeta.

Renginyje dalyvavęs Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas Vaidas Laukys priminė, kad kadaise Lietuvoje gyvavo tradicija per pavasario lygiadienį išsimaudyti „iš Rytų atitekančioje upėje“.

„Jeigu tai padarytume šiandien, šalies upių prieigose ir jose pačiose neišvengiamai aptiktume plastiko atliekų. O tai – neatsakingos žmogaus veiklos, neleistino vartotojiškumo rezultatas“, – kalbėjo svečias, ragindamas kiekvienam mūsų kasdien atlikti nors ir nedidelį, bet prasmingą darbą planetos labui.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vyr. specialistė Giedrė Juknienė Žemės dienos proga negailėjo gerų žodžių VDU ŽŪA bendruomenei, kuri, Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovės teigimu, yra atsakingo požiūrio į aplinkos apsaugą pavyzdys. G. Juknienė pasidžiaugė ir Kauno rajono gyventojais, kurie yra atviri švietimui ir naujiems įgūdžiams bei atsakingai tvarko atliekas.

Kauno rajono savivaldybės Akademijos seniūnijos seniūnas Skirmantas Nominaitis atkreipė dėmesį į tai, kad sąvokos „Žemės diena“ ir „Žemės ūkio akademija“ yra beveik identiškos ne tik savo forma, bet ir turiniu, nes abiejų jų dėmesio epicentre yra Žemė ir jos gerovė. „Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo įsteigta Žemės ūkio akademija, vadinasi, nesuklysime teigdami, kad šiemet 100-ąjį kartą Lietuvoje švenčiame ir Žemės dieną“, – kalbėjo Akademijos seniūnijos seniūnas S. Nominaitis.

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais.

VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno sodinimo renginys. Kviečiame būti 100-mečio dalimi!

Minint Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio metus maloniai kviečiame dalyvauti VDU ŽŪA 100-mečio ąžuolyno sodinimo renginyje. Renginys vyks 2024 m. balandžio 12 d. 12 val. teritorijoje už VDU Sporto centro futbolo aikštės (Studentų g. 9A, Akademija, Kauno r.).

Apie savo sprendimą dalyvauti prašome pranešti užpildant apklausos formą.

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA atvirų durų dienos parodos „Ką pasėsi… 2024“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2024“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stende, kuriame susipažins su VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija antrąją ir trečiąją parodos dienas – kovo 22 d. ir 23 d.– atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų dienos“, kuriose lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

„VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ interesantai bus laukiami VDU ŽŪA Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) kovo 22 d. 14 val. ir kovo 23 d. 10.00 val.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 14.00 val. (kovo 22 d.) ir/ar 10.00 val. (kovo 23 d.), kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – pagal poreikį interesantai bus supažindinti su skirtingomis Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto „VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

VDU ŽŪA mokslininkams – vardinė Lietuvos mokslų akademijos premija

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama įvertinti Lietuvoje vykdomų skirtingų mokslo sričių mokslinių tyrimų laimėjimus ir skatinti mokslininkų kūrybinį aktyvumą, periodiškai organizuoja vardinių premijų konkursus už vertingiausius mokslo pasiekimus. LMA yra įsteigusi 19 vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus. LMA prezidiumas, remdamasis LMA vardinių premijų konkursų rezultatais, konkursams pateiktų darbų vertinimo komisijų siūlymais ir LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė Povilo Matulionio (miškotyra) premiją skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro akad. Dariui Danusevičiui ir dr. Virgilijui Baliuckui už mokslo darbą „Paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.) evoliucinė kilmė Lietuvoje“.

Paprastasis ąžuolas yra brangi Lietuvai miško medžių rūšis, tiek ekologiniu, ekonominiu, etnologiniu tiek istoriniu požiūriais. Tačiau, ąžuolo medynai sudaro tik apie 2 % visų Lietuvos medynų. Pastebimai vis stipriau reiškiasi ąžuolynų gyvybingumo mažėjimo požymiai. Šis ąžuolynų gyvybingumo mažėjimas sietinas su ąžuolynų genofondo išeikvojimu ir kritusiu adaptabilumu. Dėl šimtmečius vykusios ąžuolynų eksploatacijos, geros ūkinės vertės paprastojo ąžuolo haplotipai buvo palaipsniui išeliminuoti, taip sumažinant paprastojo ąžuolo medynų genetinę įvairovę ir tuo pačiu adaptabilumą. Todėl, puoselėjant Lietuvos ąžuolynus, būtina atstatyti ąžuolynų genofondą, bet ne bet kaip, o mokslinių tyrimų pagrindu parengus ąžuolynų plėtros programą.

Šis mokslinis darbas ir yra pradinis ąžuolynų genofondo atstatymo etapas. Mokslinio darbo tikslas buvo ištirti Lietuvos augančių paprastojo ąžuolo medžių senolių evoliucinę kilmę pagal DNR žymenis bei evoliucinės kilmės linijas reprezentuojančių haplotipų morfologinius požymius, kas sudarytų aukštesnės pakopos Lietuvos ąžuolynų genetinio pagerinimo programos pagrindą. Pagal populiacijų struktūros ir evoliucinės kilmės tyrimai leidžia optimizuoti genetinių išteklių išsaugojimo objektų tinklą, taip išsaugojant retesnius haplotipus ir populiacijas. Pagal motininio paveldėjimo chloroplasto ir branduolio mikrosatelitų DNR žymenis buvo ištirti 347 visos Lietuvos teritorijoje augantys paprastojo ąžuolo medžiai senoliai (apytikris senolių populiacijos amžius apie 500 metų) bei paprastojo ąžuolo šeimos, augančios bandomuosiuose želdiniuose, nustatytas jų evoliucinės kilmės haplotipas, selekciškai svarbūs morfotipniai požymiai, bei genetinės įvairovės rodikliai. Premijai pristatytas mokslinis darbas yra reikšmingas Lietuvos ąžuolyno adaptyvumo stiprinimui ir ąžuolynų plėtros programos kūrimui.

Konkurso nugalėtojams premijos laureato diplomai bus įteikti kovo 26 d. LMA narių visuotiniame susirinkime.