Miškų ir ekologijos fakulteto naujienos Archives | Page 8 of 41 | VDU Žemės ūkio akademija

100-mečio leidinys: ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA 100 metų – žemės ūkio pažangai

Kviečiame susipažinti su VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio leidiniu!

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA 100 metų – žemės ūkio pažangai

„Su pasididžiavimu ir jauduliu širdyse žengiame į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos naują, antrąjį, gyvavimo šimtmetį. Didžiuojamės, nes esame bendruomenė, kurios pirmtakai klojo nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus, jų svarbiausiu ramsčiu numatydami būsiant pažangų žemės ūkį. 1924-aisiais įsteigta Žemės ūkio akademija tapo šios pažangos židiniu, kūrusiu ir skleidusiu žemės ūkio mokslo žinias Lietuvos kaimui. To meto visuomenės pilietiškumas, darbštumas, pasiaukojimas įkvepia bei žavi ir šiandien. Įkvepia ir vos per du dešimtmečius išvystyto žemės ūkio fenomenas bei sumani strategija, kad mokslas visada turi žengti žingsniu priekyje nei žemės ūkio verslas“, – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

VDU ŽŪA 100-mečio istorinė apybraiža „Žemės ūkio akademija. 100 metų – žemės ūkio pažangai“ patalpinta VDU Institucinėje talpykloje CRIS.

Leidinį taip pat galima rasti ŽŪA Centrinių rūmų bibliotekoje.

Minint VDU ŽŪA 100-mečio jubiliejų bendruomenės nariams įteikti atminimo ženklai ir padėkos

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. Pirmojo dienos renginio – VDU ŽŪA mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“ metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU ŽŪA mokslininkai dalijosi įkvepiančia patirtimi ir džiaugėsi pasiekimais. Po konferencijos renginio dalyviai rinkosi į simboliškai 12 valandą prasidėjusią padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietę, kurios metu 100-mečio atminimo ženklais apdovanota 100 bendruomenės narių. Taip pat įteiktos padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai skirti VDU darbuotojams, VDU ŽŪA bendruomenės atstovams, VDU ŽŪA mokomojo ūkio darbuotojams.

Padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietė – lygiai po 100 metų nuo Akademijos veiklos pradžios

Renginio metu vedėjas Petras Slavinskas atkreipė susirinkusių dėmesį, kad per 100 veiklos metų VDU Žemės ūkio akademija tapo neatsiejama Lietuvos mokslo ir pažangos dalimi, išskirtine vieta, kur studijuoja ir dirba mylintys gamtą, siekiantys technologinio proveržio ir puoselėjantys darnaus vystymosi idėjas žmonės.

Švenčiant šimtmečio bendrystę, nuveiktus darbus, įveiktus iššūkius ir išmoktas pamokas šventinę renginio nuotaiką kūrė ne tik puikiai nusiteikę renginio dalyviai, bet ir išskirtinis Iškilmių salės apšvietimas bei gyvo garso grupės „Po aštuntos“ atliekami kūriniai.

Iškilmingam 100-mečio renginiui neatsitiktinai pasirinktas vidurdienis – prieš 100 metų, 12 valandą, pirmasis rektorius prof. Povilas Matulionis paskelbė Žemės ūkio akademijos veiklos darbų pradžią. Pirmasis rektorius ir kiti jau išėję bendruomenės nariai pagerbti tylos minute, išreiškiant pagarbą ir padėką.

Simboliškai paskelbti antrojo šimtmečio pradžią ir pasidžiaugti Akademijos nueitu šimtmečio keliu, vedėjas pakvietė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerę prof. dr. Astridą Miceikienę.

Akademija tapo technologijų ir inovacijų centru

Pradėdama padėkos popietę, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad per šimtą metų Akademija tapo tvirtu žemės ūkio mokslų, technologijų ir inovacijų centru, kuris prisideda prie visos Lietuvos pažangos ir vystymosi. „Įžengėme į antrąjį VDU ŽŪA šimtmetį, pirmasis šimtmetis simbolizuoja ne tik Akademijos ilgaamžiškumą, bet ir esamų ir buvusių, studentų, absolventų pastangas ir laimėjimus. Pradėję nuo nedidelių žingsnelių mes nuolat augome, plėtėmės, prisitaikėme prie besikeičiančių laikmečių iššūkių, išsaugodami svarbiausias savo vertybes – siekį tobulėti, pagarbą sau ir savo bendruomenei, ir kiekvienam žmogui. 100-mečio proga prisiminkime visus, kurie buvo šios kelionės dalis – mokėsi ir dirbo, rėmė ir palaikė Akademiją ir visus bendruomenės narius. Jūsų pastangos ir atsidavimas formuoja Akademijos veidą ir leidžia didžiuotis pasiektais rezultatais. Dėkoju jums visiems už tai“, – įvertindama kiekvieno Akademijos darbuotojo indėlį į reikšmingus pasiekimus kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

Prof. dr. A. Miceikienė džiaugėsi, kad VDU ŽŪA ir jos bendruomenė gali didžiuotis pasiekimais, kurie stiprina Akademijos, kaip turinčios istoriją, tradicijas, stiprų ryšį su alumnais ir partneriais, įvaizdį ir reikšmingai prisideda prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros. „Sukaupta ilgametė patirtis leidžia kokybiškai ruošti studentus ir kurti pažangą moksle. Tradicijų puoselėjimas ir tuo pačiu gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie naujovių užtikrina žinių perdavimą jaunimui ir dirbantiems žemės ūkyje. Didžiuokimės tuo, kad esame aktyvūs mokslinių tyrimų žemės ūkio, miškų, aplinkosaugos, ekonomikos, vadybos, inžinerijos ir kitose bioekonomikos srityse. Tai Jūsų, mokslininkų ir dėstytojų, darbai prisideda prie naujų technologijų kūrimo, darnaus ūkininkavimo metodų kūrimo ir taikymo, klimato kaitos problemų švelninimo ir kitų iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikinis pasaulis“, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Didžiausia vertybė – bendruomeniškumas

Prof. dr. A. Miceikienė atkreipė dėmesį, kad VDU ŽŪA propaguoja tvaraus ūkininkavimo principus, bioekonomikos vystymą, siekia kiek galima tvariau gyventi su gamta. „Šios pastangos yra matomos ir už jas mūsų mokslininkai gauna apdovanojimus, jie kviečiami kaip ekspertai ne tik Europos šalyse. Gebame parodyti, kad VDU ŽŪA bendruomenė yra stipri įvairiose srityse. Dalyvaujame įvairiose socialinėse iniciatyvose, skatiname jaunimą rinktis su žemės ūkiu susijusias studijų programas, remiame kaimo bendruomenes, bendraujame su regionų savivaldybėmis, tai padeda stiprinti ryšius su verslu, visuomene ir skatinti atsakingą elgesį, išlaikyti aukštą reputaciją, toliau plėtoti mokslą ir inovacijas prisidedant prie žemės ūkio ir kitų pramonės šakų pažangos“, – įžvalgomis dalijosi VDU ŽŪA kanclerė.

„Šis jubiliejus taip pat yra ir naujo pradžia. Sieksime būti lyderiais šalies ir tarptautinėje erdvėje, mūsų tikslas – ugdyti žiniomis ir gebėjimais aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius spręsti iššūkius ir juos paversti galimybėmis, prisidėti prie ekologinių problemų sprendimų, inovacijų plėtros, išlaikant pagarbą gamtai ir žmogaus darbui. Esame stipri bendruomenė ir didžiausia mūsų vertybė esate jūs, visi bendruomenės nariai. Švenčiant šią gražią sukaktį linkiu neblėstančios energijos, kūrybiškumo ir ryžto keistis pačiam ir keisti pasaulį. Tegul Akademijos 100-metis tampa pamatu dar šviesesnei ateičiai, tegul jis įkvepia kiekvieną iš mūsų tęsti pradėtus darbus ir siekti naujų aukštumų“, – sveikindama VDU ŽŪA su 100-mečio jubiliejumi kalbejo kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Po įkvepiančios kalbos 100-mečio atminimo ženklais apdovanota 100 bendruomenės narių. Taip pat įteiktos padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai skirti VDU darbuotojams, VDU ŽŪA bendruomenės atstovams, VDU ŽŪA mokomojo ūkio darbuotojams. Apdovanotiesiems taip pat įteikti leidiniai „Žemės ūkio akademija 100 metų – žemės ūkio pažangai“.

100-mečio atminimo ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros atstovai:

  1. laborantė Ira BAGDONIENĖ

– už ilgametį, nuoširdų ir kokybišką darbą, pagalbą vykdant lauko eksperimentus ir mokslinę tiriamąją veiklą.

  1. Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius daktaras Vaclovas BOGUŽAS

– už ilgametę mokslinę veiklą, Agronomijos fakulteto vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, nenutrūkstamą pedagoginę veiklą Universitete, aktyvią narystę profesinėse organizacijose ir ekspertinę veiklą.

  1. docentė daktarė Lina Marija BUTKEVIČIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, mokslinės veiklos vykdymą, nuoširdų darbą su studentais, bendruomeniškumą.

  1. docentė daktarė Darija JODAUGIENĖ

– už nuolatinį ir nuoširdų indėlį į Agronomijos studijas, sąžiningą bendradarbiavimą su agroverslo atstovais, teikiant ekspertines paslaugas, šviečiamąją veiklą  Agronomijos fakultete ir už jo ribų.

  1. profesorė daktarė Aušra MARCINKEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, sukauptą didelę patirtį ir norą naudingai ją perduoti kitiems, įtraukiant kiekvieną – nuo mokinio iki doktoranto.

  1. profesorius emeritas habilituotas daktaras Algirdas Juozas MOTUZAS

– už visapusišką atsidavimą Agronomijos mokslui ir Žemės ūkio akademijai.

  1. profesorius daktaras Kęstutis ROMANECKAS

– už nuolatinį naujų žinių ieškojimą ir gilinimąsi žemės ūkio srityse, aktyvų mokslinių projektų vykdymą, telkiantį darbą mokslinėse komandose.

  1. docentas daktaras Evaldas KLIMAS

– už ilgametę ir nenutrūkstamą pedagoginę veiklą, papildytą naudingomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

  1. profesorė daktarė Zita KRIAUČIŪNIENĖ

– už aktyvią mokslinę veiklą sujungiant tarpdisciplininius tyrimus, bendradarbiavimą su užsienio šalių partneriais, Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą.

  1. docentas daktaras Vytautas LIAKAS

– už gebėjimą sėkmingai sujungti mokslines žinias su praktiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje, viešinant Agronomijos fakultetą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

  1. docentė daktarė Rita PUPALIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į jaunosios kartos ugdymą, studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą vadovaujant Agronomijos studijų programos komitetui.

  1. docentas daktaras Rimantas VAISVALAVIČIUS

– už nuolatinį indėlį į dirvotyros mokslą ir švietimą Agronomijos fakultete ir už jo ribų, nuoširdų atsidavimą savo profesijai, jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros atstovai:

  1. VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros profesorė daktarė Aušra BLINSTRUBIENĖ

– už aukščiausių etikos standartų laikymąsi, visuomeniškumą, keliamus aukštus asmeninės atsakomybės reikalavimus, sugebėjimą telkti bendruomenę bendram ir kilniam tikslui.

  1. profesorė asocijuota emeritė habilituota daktarė Honorata DANILČENKO

– už nuopelnus Žemės ūkio akademijai visos darbo veiklos metu.

  1. profesorė daktarė Elvyra JARIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, už tarptautinio bendradarbiavimo puoselėjimą, Žemės ūkio akademijos mokslinės bazės tobulinimą.

  1. Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja, docentė daktarė Jurgita KULAITIENĖ

– už atsakingumą, pareigingumą, bendruomeniškumą telkiant Augalų biologijos ir maisto mokslų katedrą, mokslinę ir pedagoginę kompetenciją, projektų vykdymą.

  1. docentė daktarė Aurelija PAULAUSKIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą, atsakingą vadovavimą katedrai priklausančioms mokslo laboratorijoms.

  1. laborantė Vita SPŪDYTĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą.

  1. profesorė daktarė Živilė TARASEVIČIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, puikią pedagoginę veiklą ir mokslinių tyrimų vykdymą.

100-mečio ženklais apdovanoti Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros atstovai:

  1. profesorė daktarė Vilija ALEKNEVIČIENĖ

– už ilgametį nuoširdų darbą ir mokslinės tiriamosios veiklos rezultatus, VDU ŽŪA vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

  1. mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, docentė daktarė Erika BESUSPARIENĖ

– už atsakingą požiūrį į studijų kokybės gerinimą, studijų programų rengimą ir tobulinimą, nuoširdų darbą su studentais.

  1. Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja, docentė daktarė Dalia JUOČIŪNIENĖ

– už atsakingą požiūrį į studijų kokybės gerinimą, nuoširdų darbą su studentais.

  1. docentas daktaras Valdemaras MAKUTĖNAS

– už atsakingą požiūrį į studijų kokybės gerinimą, nuoširdų darbą su studentais, pagalbą viešinant studijų programas.

  1. docentė daktarė Daiva MAKUTĖNIENĖ

– už atsakingą požiūrį fakultetui svarbiais klausimais, studijų kokybės gerinimą, proveržį moksle.

  1. VDU ŽŪA kanclerė, Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė daktarė Astrida MICEIKIENĖ

– už ilgametį nuoširdų darbą sprendžiant fakultetui ir visai Akademijai svarbius klausimus, mokslinės tiriamosios veiklos rezultatus, VDU ŽŪA vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

  1. mokslinės ir projektinės veiklos koordinatorė, docentė daktarė Anastasija NOVIKOVA

– už atsakingą požiūrį į fakulteto mokslinės veiklos gerinimą,  dalyvavimą tarptautinių mokslinių tyrimų programose, nuoširdų darbą su užsienio studentais.

  1. Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros profesorė daktarė (2010–2019) Neringa STONČIUVIENĖ, fakulteto dekanė (2005–2012)

– už ilgametį nuoširdų darbą sprendžiant fakultetui svarbius klausimus, vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą ir mokslo tiriamąją veiklą.

  1. profesorė daktarė Vlada VITUNSKIENĖ

– už ilgametį nuoširdų darbą ir mokslinės tiriamosios veiklos rezultatus, VDU Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

  1. profesorė daktarė Danutė ZINKEVIČIENĖ

– už vertybines nuostatas, atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą su studentais, fakulteto atstovavimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros atstovai:

  1. profesorė daktarė Vilma ATKOČIŪNIENĖ

– už ilgametį nuoširdų darbą ir mokslinės tiriamosios veiklos rezultatus, VDU ŽŪA vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

  1. docentė daktarė Aistė ČAPIENĖ

– už nuoširdų ir inovatyvų darbą su esamais ir būsimais studentais, socialinės partnerystės vystymą.

  1. VDU garbės profesorius, daktaras Jonas ČAPLIKAS

– už kokybines Akademijos vadybos, studijų sistemos pertvarkas, lėmusias virsmą universitetine aukštąja mokykla, nuoširdžią ir nenutrūkstamą pagalbą visais Žemės ūkio akademijai ir Bioekonomikos plėtros fakultetui svarbiausiais klausimais.

  1. docentė daktarė Lina MARCINKEVIČIŪTĖ

– už atsakingą požiūrį į studijų kokybę, nuoširdų darbą su studentais, indėlį į vadybos krypties mokslo vystymą Žemės ūkio akademijoje.

  1. docentė daktarė Gintarė VAZNONIENĖ

– už atsakingą požiūrį į studijų proceso tobulinimą, nuoširdų darbą su studentais.

  1. Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja, docentė daktarė Milita VIENAŽINDIENĖ

– už atsakingą darbą vadovaujant studijų programos komitetui, nuoširdų darbą su užsienio studentais, reikšmingus mokslinius tyrimus.

  1. lektorė Jolanta VILKEVIČIŪTĖ

– už ilgametį nuoširdų darbą ŽŪA administracijoje ir fakultete, aktyvų dalyvavimą dėstytojų mainų programose, besiskleidžiantį rašytojos talentą.

  1. docentė daktarė Jurgita ZALECKIENĖ

– už atsakingą darbą vadovaujant studijų programos komitetui, nuoširdų darbą su studentais, pagalbą viešinant studijų programas.

  1. profesorius daktaras Jan ŽUKOVSKIS

– už ilgametį nuoširdų darbą ir mokslinės tiriamosios veiklos rezultatus, VDU Žemės ūkio akademijos vardo garsinimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

100-mečio ženklais apdovanoti Bioekonomikos tyrimų instituto atstovai:

  1. direktoriaus pavaduotoja Virginija KARGYTĖ

– už nuoširdų darbą plėtojant Žemės ūkio akademijos tarptautiškumą.

  1. Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovė daktarė Edita MEŠKINYTĖ

– už nuoširdų darbą plėtojant gyvulininkystės mokslinius tyrimus.

100-mečio ženklais apdovanoti Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros atstovai:

  1. Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas profesorius daktaras Rolandas BLEIZGYS

– už nuoširdų, ilgametį darbą plėtojant tvariosios gyvulininkystės technologijų mokslus.

  1. docentas daktaras Jonas ČĖSNA

– už nuoširdų ir ilgametį darbą, aktyvią veiklą populiarinant inžinerijos mokslus.

  1. profesorius daktaras Vytenis JANKAUSKAS

– už nuoširdų, ilgametį darbą ir aktyvią veiklą plėtojant mechanikos inžinerijos mokslus.

  1. profesorius daktaras Kęstutis NAVICKAS

– už nuoširdų, ilgametį darbą plėtojant ir puoselėjant atsinaujinančios energetikos mokslus.

  1. docentas daktaras Audrius ŽUNDA

– už nuoširdų, ilgametį darbą plėtojant medžiagų ir medžiagų technologijų mokslus.

100-mečio ženklais apdovanoti Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros atstovai: 

  1. Vandens inžinerijos katedros vedėja, docentė daktarė Inga ADAMONYTĖ

– už aktyvią mokslinę, pedagoginę, visuomeninę veiklą, jaunimo ugdymą ir profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. lektorius Raimundas BAUBLYS

– už aktyvią pedagoginę bei visuomeninę veiklą, jaunų žmonių ugdymą, profesinių vertybių puoselėjimą ir ilgametę veiklą visokeriopai saugant vandens išteklius.

  1. docentas daktaras Algis KVARACIEJUS

–  už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą, nuoširdų bendradarbiavimą su kolegomis, studentais ir absolventais, profesijos populiarinimą tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu.

  1. profesorius daktaras Arvydas POVILAITIS

– už aktyvų dalyvavimą tarptautinėse mokslo programose, prisidėjimą rengiant aukštos kvalifikacijos tausojančius aplinkos ir vandens išteklių inžinerijos specialistus ir profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorius daktaras Algirdas RADZEVIČIUS

– už profesinių vertybių puoselėjimą, ilgametį pedagoginį ir mokslinį darbą, aktyvią mokslo rezultatų sklaidą tarptautinėje ir nacionalinėje erdvėje.

100-mečio ženklais apdovanoti Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros atstovai:

  1. lektorius Giedrius BALEVIČIUS

– už nuoširdų, ilgametį darbą,  aktyvią visuomeninę veiklą ir profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. docentė daktarė Virginija GURSKIENĖ

– už nuoširdų, ilgametį darbą,  aktyvią visuomeninę veiklą ir profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. docentė daktarė Daiva JUKNELIENĖ

– už nuoširdų, ilgametį darbą ir reikšmingą mokslinę veiklą.

  1. Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja, docentė daktarė Jolanta VALČIUKIENĖ

– už aktyvią mokslinę, pedagoginę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros atstovai:

  1. profesorius daktaras Algirdas JASINSKAS

– už gerą ir ilgametę mokslinę, pedagoginę ir tarptautinę veiklą.

  1. profesorė daktarė Eglė JOTAUTIENĖ

– už gerą ir ilgametę mokslinę, pedagoginę ir tarptautinę veiklą.

  1. laborantė Nijolė POŠKIENĖ

– už nuoširdų, sąžiningą, ilgametį darbą ir lojalumą Žemės ūkio akademijai.

  1. profesorius daktaras Dainius STEPONAVIČIUS

– už gerą, ilgametę mokslinę ir pedagoginę veiklą, sėkmingą mokslininkų rengimą.

  1. Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas profesorius daktaras Egidijus ŠARAUSKIS

– už gerą, ilgametę mokslinę, pedagoginę ir organizacinę veiklą,  sėkmingą mokslininkų rengimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros atstovai:

  1. Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja profesorė daktarė Laima ČESONIENĖ

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą.

  1. docentė daktarė Anželika DAUTARTĖ

– už nuoširdų darbą, aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą.

  1. docentas daktaras Algirdas GAVENAUSKAS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą.

  1. profesorė daktarė Violeta MAKAREVIČIENĖ

– už nuoširdų darbą,  mokslinius pasiekimus.

  1. profesorius daktaras Valdas PAULAUSKAS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorė daktarė Eglė SENDŽIKIENĖ

– už nuoširdų darbą, aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą.

  1. docentė daktarė Daiva ŠILEIKIENĖ

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros atstovai:

  1. profesorius daktaras Algirdas AUGUSTAITIS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius daktaras (2014–2021) Edmundas BARTKEVIČIUS, fakulteto dekanas (2000–2021)

– už nuoširdų darbą, aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorius daktaras Gediminas BRAZAITIS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorius daktaras Darius DANUSEVIČIUS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorius emeritas habilituotas daktaras Antanas JUODVALKIS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. asistentas daktaras Artūras KIBIŠA

– už nuoširdų darbą,  aktyvią visuomeninę veiklą, puoselėjant medžioklystės mokslus.

  1. docentas daktaras Almantas KLIUČIUS

– už nuoširdų darbą,  profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. Miško mokslų katedros vedėjas, profesorius daktaras Gintautas MOZGERIS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorius daktaras Edmundas PETRAUSKAS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. profesorius emeritas habilituotas daktaras Edvardas RIEPŠAS

– už nuoširdų darbą,  aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą, profesinių vertybių puoselėjimą.

  1. docentė daktarė Lina STRAIGYTĖ

– už nuoširdų, ilgametį darbą, plėtojant dendrologijos mokslus.

  1. docentas daktaras Remigijus ŽALKAUSKAS

– už nuoširdų darbą,  profesinių vertybių puoselėjimą.

100-mečio ženklais apdovanojami Bandymų stoties atstovai:

  1. traktorininkas Virginijus BUTKEVIČIUS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

  1. direktoriaus pavaduotojas docentas daktaras Robertas KOSTECKAS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

  1. inžinierius Žydrūnas ŠIAUČIULIS

– už didelį indėlį vykdant lauko eksperimentus, kompetentingą techninę, metodinę pagalbą ir mokslo rezultatų diegimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Verslo ir socialinės partnerystės centro atstovai:

  1. Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Parodų organizavimo centro vadovas (1998–2005), Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas (2004–2021) Rimantas ČIŪTAS

– už indėlį organizuojant žemės ūkio parodas ir jų šviečiamuosius renginius, lyderystę Akademijoje formuojant programos LEADER konsultantų tinklą ir partnerystės ryšių su Lietuvos vietos veiklos grupėmis stiprinimą.

  1. specialistas Robertas MAŽEIKA

– už visos darbo veiklos indėlį Akademijoje rengiant tarptautines žemės ūkio parodas, ypatingą atsidavimą, pareigingumą, atsakomybę, darbą neskaičiuojant valandų, gebėjimą telkti ir rasti sprendimą sunkiausiose situacijose.

  1. Parodų organizavimo skyriaus vadovė daktarė Rima PRANAITIENĖ

– už tarptautinių žemės ūkio parodų ir kitų inovacijų sklaidos renginių, garsinančių Akademijos vardą, organizavimą, ypatingą darbštumą, pareigingumą, atsakomybę, kūrybiškus sprendimus ir gebėjimą sutelkti komandą.

  1. Inovacijų centro (1995–1998), Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko (1998–2021), Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorius (2021–2022) docentas daktaras Virginijus VENSKUTONIS

– už ilgametį ir kryptingą darbą Akademijoje puoselėjant žemės ūkio parodų tradiciją ir jų infrastruktūrą, partnerystės ryšių su verslo partneriais kūrimą ir plėtojimą.

100-mečio ženklais apdovanoti Mokomojo ūkio atstovai:

  1. buhalterė Žydra ČEKANAUSKIENĖ

– už ilgametį darbą Mokomajame ūkyje, profesines ir bendražmogiškas vertybines nuostatas, autoritetą kolektyve.

  1. VDU ŽŪA mokomojo ūkio direktorius (1992–2022) Vladas KURUTIS

– už ryškius nuopelnus kuriant, vystant ir plėtojant Mokomąjį ūkį.

  1. agronomas Henrikas OERTELIS

– už rūpinimąsi Mokomojo ūkio ateitimi ir tęstinumu, norų ir nuoširdų dalijimąsi savo profesine patirtimi ir patarimais su jaunaisiais specialistais.

100-mečio ženklais apdovanoti administracijos atstovai:

  1. VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė docentė daktarė Aida ADAMAVIČIENĖ

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Agronomijos fakultete.

  1. VDU Leidybos centro vyr. specialistė Aldona BAGDONIENĖ

– už nuoširdų, sąžiningą, ilgametį  darbą ir lojalumą Žemės ūkio akademijai.

  1. Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius profesorius habilituotas daktaras Romualdas DELTUVAS

– už ilgametį vadybinį, mokslinį ir kūrybinį darbą, tarptautiškumo didinimą.

  1. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas docentas daktaras Rolandas DOMEIKA

– už Žemės ūkio akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Inžinerijos fakultete.

  1. Lietuvos žemės ūkio akademijos rektorius profesorius emeritas habilituotas daktaras Albinas KUSTA

– už ilgametį darbą, studijų, mokslo ir verslo vienovės propagavimą, ryšių su verslu plėtojimą.

  1. VDU Finansų departamento direktorės pavaduotoja Aušra MALAKAUSKIENĖ

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, pagalbą, aukštos profesinės kompetencijos standartų taikymą Akademijos finansinių veiklų organizavime ir valdyme.

  1. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas profesorius daktaras Vitas MAROZAS

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Miškų ir ekologijos fakultete.

  1. Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius emeritas profesorius daktaras Antanas MAZILIAUSKAS

– už ilgametį vadybinį, mokslinį ir pedagoginį darbą.

  1. VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita PETLICKAITĖ

– už nuoširdų darbą, aukštą vadybinę kompetenciją stiprinant ryšius su verslu.

  1. VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius docentas daktaras Rytis SKOMINAS

– už Žemės ūkio akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, prioritetinių mokslo krypčių vystymą Bioekonomikos tyrimų institute.

  1. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas profesorius daktaras Bernardas VAZNONIS

– už Akademijos strateginių tikslų įgyvendinimą, studijų ir mokslo vystymą Bioekonomikos plėtros fakultete.

  1. VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius profesorius habilituotas daktaras Rimantas VELIČKA

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, atsidavimą ir profesionalumą vadovaujant Bandymų stočiai ir joje kuriant palankią aplinką moksliniams tyrimams vykdyti.

Padėkos skirtos Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenės nariams:

  1. VDU Žemės ūkio akademijos tautinių šokių kolektyvo „Sėja“ vadovei Idalijai BRAŠKYTEI

– už kūrybišką, nuoširdų ir ilgametį darbą garsinant Akademijos vardą.

  1. VDU Žmogiškųjų išteklių departamento Personalo valdymo skyriaus vyresniajai specialistei Ramunei BRAZAUSKIENEI

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, administruojant ŽŪA personalo dokumentus.

  1. VDU Žmogiškųjų išteklių departamento Personalo valdymo skyriaus vyresniajai specialistei Genei JŪŠKŪNIENEI

–  už ilgametį ir nuoširdų darbą, administruojant ŽŪA personalo dokumentus.

  1. VDU Sporto centro tinklinio ir lengvosios atletikos treneriui Alfonsui KAZLAUSKUI

– už ilgametį ir nuoširdų darbą, sporto tradicijų ir sveikos gyvensenos puoselėjimą Akademijoje.

  1. VDU Žemės ūkio akademijos studentų mišraus choro „Daina“ vadovei Ramunei NAVICKIENEI

– už nenuilstamą, nuoširdų ir ilgametį darbą puoselėjant Žemės ūkio akademijos kultūrines vertybes, išlaikant tradicijų tęstinumą, aktyviai dalyvaujant dainų ir šokių šventėse, tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose, garsinant Akademijos ir seniausio Lietuvoje choro vardą.

  1. VDU Viešųjų pirkimų departamento direktorei Vilmai PAVLOVIENEI

– už nuoširdų bendradarbiavimą su Akademijos bendruomene viešųjų pirkimų klausimais.

  1. VDU profesinės sąjungos „Akademus“ pirmininkui Romualdui POVILAIČIUI

– už aktyvią visuomeninę veiklą ir Akademijos bendruomenės interesų atstovavimą.

  1. VDU Bibliotekos Mokslinės komunikacijos skyriaus vyriausiajai specialistei Aušrai RAGUCKAITEI

– už ilgametį, nuoširdų darbą ir pagalbą Akademijos bendruomenei sprendžiant informacinių išteklių valdymo klausimus, suteikiant kokybišką informaciją.

  1. VDU Tarptautinių ryšių departamento „Erasmus“ mainų skyriaus vyriausiajam specialistui Raimundui RUKUIŽAI

– už ilgametį darbą, aktyvų ir nuoširdų bendradarbiavimą su Akademijos bendruomene didinant tarptautiškumą, plėtojant tarptautines veiklas.

  1. VDU Žemės ūkio akademijos kapelos „Ūkininkas“ vadovui Romualdui SADZEVIČIUI

– už nenuilstamą, nuoširdų ir ilgametį darbą puoselėjant Žemės ūkio akademijos kultūrines vertybes, aktyviai dalyvaujant dainų ir šokių šventėse, tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose, garsinant Akademijos vardą.

  1. VDU Žemės ūkio akademijos teatro „Jovaras“ vadoveiRemigijai SADZEVIČIENEI

– už kūrybišką, nuoširdų ir ilgametį darbą buriant Akademijos bendruomenės narius į teatro kūrybinę bendrystę, puoselėjant Žemės ūkio akademijos kultūrines vertybes.

Padėkos skirtos VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariams:

  1. VDU Valdymo ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Žemės ūkio akademijos centrinių rūmų patalpų administratorei Aušrai VITKAUSKIENEI

– už ilgametį darbą ir nuoširdų rūpinimąsi Akademijos bendruomenei palankios, gražios darbo aplinkos užtikrinimu.

  1. Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Jūratei ALEINIKOVENEI

– už sėkmingą ir aktyvų atstovavimą siekiant dirvožemio gyvybingumo išsaugojimo ir produktyvią mokslinę veiklą.

  1. Agronomijos fakulteto dekanės referentei, doktorantei Justinai DEVEIKYTEI

– už kruopštumą, atsakingumą ir sąžiningą požiūrį į darbą, dėmesingumą kiekvienam bendruomenės nariui.

  1. Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros lektorei Aurelijai LOZURAITIENEI

– už profesionalumą, kūrybiškumą ir atsakingumą kuriant kraštovaizdį,  patirties, žinių ir įkvėpimo kurti perdavimą jaunajai kartai.

  1. Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Povilui MULERČIKUI

– už jaunatvišką energiją, ryšį su mokiniais ir studentais, gebėjimą sudominti vabzdžių pasauliu.

  1. Agronomijos fakulteto Agronomijos bakalauro studijų programos studentui Arnui ŠADBARUI

– už aktyvų įsitraukimą į Žemės ūkio akademijos Tarybos veiklą, ryšio kūrimą bendruomenėje.

  1. Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros lektorei Aurelijai ŠALUCHAITEI

– už ilgametę pedagoginę veiklą, aktyvų bendradarbiavimą su Erasmus mainų programų studentais ir nuoširdžią pagalbą kolektyvo nariams.

  1. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano referentei  Aurelijai MARKELYTEI

– už nuoširdžiai ir profesionaliai atliekamą darbą, geranorišką pagalbą kolegoms.

  1. Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros lektorei Indrai MŪGIENEI

– už nuoširdų darbą viešinant Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantūros studijų programas.

  1. Bioekonomikos plėtros fakulteto Apskaitos ir finansų bakalauro studijų programos studentei Augustei RONKYTEI

– už puikius akademinius pasiekimus ir Bioekonomikos plėtros fakulteto atstovavimą VDU ŽŪA Taryboje.

  1. Bioekonomikos plėtros fakulteto vyresniajai laborantei Jūratei ŽVIRZDINAITEI

– už nuoširdžiai ir profesionaliai atliekamą darbą, geranorišką pagalbą kolegoms.

  1. Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros jaunesniajam asistentui, doktorantui  Justinui ANUŠAUSKUI

– už aktyvią visuomeninę veiklą populiarinant studijas.

  1. Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Savelii KUKHARETS

– už aktyvią mokslinę veiklą ir inžinerijos studijų populiarinimą.

  1. Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros asistentui dr. Dainiui SAVICKUI

– už aktyvią mokslinę veiklą.

  1. Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros lektoriui Tomui ŪKSUI

– už aktyvią visuomeninę veiklą populiarinant studijas.

  1. Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros dr. Edvardui VAICIUKEVIČIUI

– už ilgametę ir gerą pedagoginę veiklą.

  1. Inžinerijos fakulteto vyr. referentei  Daivai VAITIEKŪNIENEI

– už lojalumą, nuoširdų, sąžiningą ir ilgametį darbą.

  1. Miškų ir ekologijos fakultetoMiško mokslų katedros lektorei Loretai BISIKIRSKIENEI

– už nuoširdų ir sąžiningą darbą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros jaunesniajai mokslo darbuotojai Nijolei MARŠALKIENEI

– už nuoširdų ir atsakingą darbą su studentais.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asistentei dr. Daivai TIŠKUTEI-MEMGAUDIENEI

– už nuoširdų, sąžiningą pedagoginį ir mokslinį darbą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros laborantei  Danguolei PAŠKEVIČIŪTEI

 – už nuoširdų ir sąžiningą darbą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asistentei dr. Jolantai STANKEVIČIŪTEI

– už nuoširdų, sąžiningą pedagoginį ir mokslinį darbą, Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo magistrantūros studijų programos populiarinimą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros laborantei  Aušrai TAMULAITIENEI

– už nuoširdų ir sąžiningą darbą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo antrosios pakopos studijų programos studentei Urtei CIRONKAITEI

– už aktyvią veiklą, nuolatinę pagalbą telkiant studentų bendruomenę.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo magistrantūros studijų programos studentui Haroldui ČEKAVIČIUI

– už aktyvią veiklą telkiant studentų bendruomenę.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos studentei Robertai DOVIDAVIČIŪTEI

– už aktyvią veiklą, nuolatinę pagalbą telkiant studentų bendruomenę.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Ekologijos ir klimato kaitos magistrantūros studijų programos studentui Modestui JANUŠAUSKUI

– už aktyvią veiklą, nuolatinę pagalbą telkiant studentų bendruomenę.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Miškininkystės magistrantūros studijų programos studentui Leonardui MEKIONIUI

– už aktyvią veiklą, profesionalumą.

  1. Miškų ir ekologijos fakulteto Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo magistrantūros studijų programos studentei Gabrielei MINCEVIČIŪTEI

– už aktyvią veiklą telkiant studentų bendruomenę.

  1. Bandymų stoties traktorininkui Kęstučiui BUKŠAIČIUI

– už sąžiningą ir profesionalų darbą.

  1. Bandymų stoties traktorininkui Kęstučiui JANUŠAUSKUI

– už ilgametį nuoširdų, sąžiningą ir profesionalų darbą.

  1. Bandymų stoties traktorininkui Vincui KUDIRKAI

– už ilgametį sąžiningą darbą ir ypač profesionalią techninę pagalbą vykdant lauko eksperimentus.

  1. Bandymų stoties vyresniajai laborantei Vidai NORKIENEI

– už ilgametį nuoširdų darbą ir nuolatinę pagalbą lauko eksperimentų vykdytojams.

  1. Bandymų stoties vyresniajam laborantui Zenonui OBELIENIUI

– už nuoširdų, sąžiningą darbą ir nuolatinį rūpestį Bandymų stoties teritorijos tvarkymu.

  1. Verslo ir socialinės partnerystės centro vyriausiajai specialistei Asolei ANDRIJAUSKIENEI

– už ilgametį darbą, indėlį Akademijoje organizuojant tarptautines žemės ūkio parodas ir kitus inovacijų sklaidos renginius.

  1. Verslo ir socialinės partnerystės centro vyriausiajam specialistui Mindaugui MARTINKUI

– už ilgametį darbą, indėlį Akademijoje organizuojant tarptautines žemės ūkio parodas ir kitus inovacijų sklaidos renginius.

  1. Verslo ir socialinės partnerystės centro vyriausiajai specialistei  Neringai MATULIONIENEI

– už ilgametį darbą, indėlį Akademijoje organizuojant tarptautines žemės ūkio parodas ir kitus inovacijų sklaidos renginius.

  1. Verslo ir socialinės partnerystės centro vyriausiajai specialistei  Eugenijai VASYLIENEI

– už ilgametį darbą, atstovavimą Akademijai Lietuvoje įgyvendinant LEADER programą, indėlį rengiant tarptautines žemės ūkio parodas.

  1. VDU ŽŪA administravimo grupės studijų administratorei Daivai ARDZIJAUSKIENEI

– už lojalumą, nuoširdų, sąžiningą ir ilgametį darbą.

  1. VDU ŽŪA administravimo grupės studijų administratorei Loretai GRIGAITIENEI

– už nuoširdžiai ir profesionaliai atliekamą darbą, geranorišką pagalbą kolegoms.

  1. VDU ŽŪA administravimo grupės tarptautinės veiklos koordinatorei doc. dr. Ekaterinai MAKRICKIENEI

– už aktyvų ir nuoseklų tarptautinės veiklos vystymą, naujų tarptautinių strateginių ryšių plėtojimą.

  1. VDU ŽŪA administravimo grupės tarptautinės veiklos koordinatorei Monikai MEDIKIENEI

– už nuoširdų darbą, organizuojant „Erasmus“ tarptautinius mainus, „Erasmus“ mišrių intensyvių kursų inicijavimą ir koordinavimą.

  1. VDU ŽŪA administravimo grupės marketingo vadybininkei dr. Brigitai MEDVECKIENEI

– už aktyvų glaudžių ryšių su gimnazijomis, socialiniais partneriais vystymą, plėtojant VDU ŽŪA „Sumanaus moksleivio akademijos“ veiklas.

  1. VDU ŽŪA administravimo grupės studijų administratorei Jolantai MITKUTEI

– už lojalumą, nuoširdų, sąžiningą ir ilgametį darbą.

Padėkos skirtos anksčiau dirbusiems Žemės ūkio akademijos bendruomenės nariams:

  1. Lietuvos Žemės ūkio akademijos, Lietuvos Žemės ūkio universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto ilgametei darbuotojai Liudai DELTUVIENEI

– už ilgametį ir atsakingą darbą.

  1. Lietuvos Žemės ūkio universiteto Tarptautinio skyriaus vedėjui (1996–2011), Aleksandro Stulginskio universiteto Tarptautinio skyriaus vedėjui (2011–2018), VDU Tarptautinių ryšių departamento ŽŪA skyriaus vyriausiajam specialistui (2018-2019) Minvydui LIEGUI

– už ilgametį ir atsakingą darbą, plėtojant ŽŪA tarptautines veiklas.

Kanclerės padėkos skirtos VDU Žemės ūkio akademijos mokomojo ūkio bendruomenės nariams

  1. agronomui Dovydui BARTKUI

– už nuoširdų ir sąžiningą darbą, aktyvų sinergijos tarp ŽŪA Agronomijos fakulteto  ir Mokomojo ūkio kūrimą.

  1. Gyvulininkystės padalinio vadovui Vitui RIŠKEVIČIUI

– už nuoširdų ir sąžiningą darbą, iniciatyvumą pristatant Mokomąjį ūkį ŽŪA bendruomenei ir atvykusiems svečiams.

  1. traktorininkui-dirbtuvių vedėjui Sauliui RUDŽIUI

– už nuoširdų, profesionalų ir ilgametį darbą.

  1. zootechnikei-selekcininkei Janinai SADAUSKIENEI

– už nuoširdų ir sąžiningą darbą.

  1. inžinieriui-mechanikui Kęstučiui SIRTAUTUI

– už nuoširdų, sąžiningą ir ilgametį darbą.

PADĖKOS VDU ŽŪA BENDRUOMENEI POPIETĖS NUOTRAUKŲ GALERIJA

VDU ŽŪA mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“ nuotraukų galerija

Padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietės nuotraukų galerija

100-mečio jubiliejų švenčiančioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  spalio 17 d. – pirmoji iškilmingų renginių diena. Pirmojo dienos renginio – VDU ŽŪA mokslinės-praktinės konferencijos „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“ metu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU ŽŪA mokslininkai dalijosi įkvepiančia patirtimi ir džiaugėsi pasiekimais. Po konferencijos renginio dalyviai rinkosi į simboliškai 12 valandą prasidėjusią padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietę, kurios metu 100-mečio atminimo ženklais apdovanota 100 bendruomenės narių. Taip pat įteiktos padėkos – 100-mečio jubiliejaus proga padėkos raštai skirti VDU darbuotojams, VDU ŽŪA bendruomenės atstovams, VDU ŽŪA mokomojo ūkio darbuotojams.

Maloniai kviečiame aplankyti padėkos VDU ŽŪA bendruomenei popietės NUOTRAUKŲ GALERIJĄ.

VDU ŽŪA mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai nuolat plėtoja partnerystės ryšius su verslu – kartu įgyvendinami projektai, kuriami ir komercializuojami nauji produktai, technologijos. Siekiant dar plačiau plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei atskleisti mokslinio darbo rezultatus plačiajai visuomenei spalio 17 d. VDU ŽŪA surengta mokslinė-praktinė konferencija „Žemės ūkio mokslai verslui: 100 metų pažangai“. Pranešimus skaitys LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos mokslų tarybos atstovai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Konfernecija VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmų konferencijų salėje (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.). Konferencijos pradžia spalio 17 d. 9:00 val.

Kaip alternatyva negalintiems atvykti – konferencijos transliacija YouTube:

Renginys dedikuotas VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečiui.

 

 

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

Daugiau apie projektą: Įgyvendinamas renginių komunikacijos priemonių projektas | VDU Žemės ūkio akademija.

Inovacijų ekspertai su partneriais siekia pagerinti Lietuvos miškų ir jų kelių būklę

Išmanūs sprendimai tvariai miškininkystei – vienas prioritetų, į kuriuos šiandien fokusuojasi agromaisto ir susijusių sektorių technologinę raidą skatinantys ART21. Baltijos šalyse ir už jos ribų novatoriškas idėjas realizuojanti įmonė drauge su patyrusiais partneriais ėmėsi naujos ForestTech iniciatyvos: kuria 5G ryšiu ir nuotoliniu stebėjimu grįstą miškų ir jų kelių informacinę sistemą (MIKIS). Kompleksinius uždavinius spręsianti technologija teiks pridėtinę vertę ne vien miškų ūkio, bet ir transporto sektoriui.

 Motyvą pasufleravo neefektyvūs dabartiniai metodai ir alternatyvų stoka

 Miškotyros mokslinėje veikloje daug kompetencijų turintis Vytauto Didžiojo universitetas ir veržlios IT sistemų kūrimo bei diegimo įmonės „Benco Baltic Engineering Company“ komanda dalinsis žiniomis bei praktine patirtimi, įgyvendinant MIKIS.

Sistema atliks kelias esmines funkcijas: vertins miškų gaisringumą, identifikuos išvartytus jų plotus, atnaujins miškų kelių būklės informaciją ir pateiks jų kokybės analizę. Skirtingi modulių uždaviniai glaudžiai susiję, nes keliai –  miško ekosistemos dalis, būtina veiksmingai miškų priežiūrai ir ekstremalių situacijų valdymui. Miškų kelių būklė neatsiejama ir nuo susisiekimo infrastruktūros gerinimo bei plėtros, taip pat rekreacijos.

Šiose srityse dirbantiems žmonėms MIKIS pateikiami išsamūs rezultatai padės greičiau, tiksliau priimti reikiamus svarbius sprendimus. Visgi tai ne vieninteliai aspektai, paskatinę naują mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros iniciatyvą dar menkai skaitmenizuotai šalies miškininkystei stiprinti.

„Šiuo metu miškų gaisringumas vertinamas pagal statistinius duomenis ir orų prognozes, o pažeisti plotai nustatomi vykdant fizines inspekcijas. Analogiškai vyksta miško kelių būklės vertinimas. Tuo tarpu miškingų vietovių kelių identifikavimui ir koordinačių nustatymui įtakos turi mechaniniu būdu renkamų įvairių miško parametrų nepakankamas tikslumas.

Rinkoje kol kas nėra technologiškai pažangių sprendimų, kurie galėtų sumažinti minėtiems metodams reikalingus nemenkus žmogiškuosius resursus, palengvinti tam tikrų specialistų darbą ir pateikti efektyvų rezultatą: kiek įmanoma tikslesnius duomenis“, – komentuoja ART21 įkūrėjas Augustas Alešiūnas.

Pažangus veikimas lemia paprastą naudojimą

Kuriama miškų ir jų kelių informacinė sistema vertinimą atliks analizuodama tiriamos vietovės palydovinius vaizdinius duomenis, meteorologinę informaciją, taip pat bepiločiu orlaiviu sukauptus aerofotografijos duomenis ir automobilyje sumontuotos stebėjimo įrangos informaciją.

Dėl automatizuoto duomenų perdavimo, pasitelkiant 5G ryšio komunikaciją, MIKIS galės lengvai naudotis net specifinių techninių žinių neturintis asmuo. „Naujausios kartos ryšio technologija taip pat užtikrins stabilų sistemos ryšio tinklą, taigi informacijos perdavimo ir išanalizavimo procesas vyks sparčiau. Be to, 5G savybės leidžia atvaizduoti rezultatus artimu realiam laiku“, – priduria A. Alešiūnas.

Naujasis sprendimas rinkoje atlieps ne vienos tikslinės grupės poreikius. Pradedant valstybinėmis institucijomis, kurios kasdien sprendžia su miškais ir jų keliais susijusius strateginius bei praktinius klausimus: Valstybine miškų urėdija, Valstybine miškų tarnyba, Aplinkos bei Susisiekimo ministerijomis.

Miškų savininkams sistema padės efektyviau rūpintis jų valdomų teritorijų, įskaitant miško kelius, priežiūra ir tvarkymu. Gelbėtojams ir gaisrininkams operatyvi, patikima informacija apie miško kelių būklę ar pravažumą būtina ekstremaliose situacijose. Mokslo institucijoms inovacija pasitarnaus tyrimų srityje. Turizmo, aktyvaus laisvalaikio atstovams ir savarankiškai tokio tipo poilsį praktikuojantiems gamtos mylėtojams miško kelių būklė aktuali planuojant žygių maršrutus ar kitas veiklas.

Iniciatyva atliepia ambiciją skatinti sektoriaus augimą

Pradėję nuo pažangių produktų bei paslaugų kūrimo, vystymo ir diegimo agromaisto industrijoje, jau kelerius metus ART21 aktyviai siekia inovuoti neišnaudotų galimybių pilną miškininkystę. Veiklų tematika apima nuotolinius tyrimus ir naujoves miškų būklės analizei, ligų bei parazitų identifikavimui, laukinių žvėrių stebėjimui ir skaičiavimui.

„Pavyzdžiui, prieš metus startavusios tarptautinės iniciatyvos FOREST 4.0 tikslas – sukurti išmaniosios miškininkystės kompetencijų centrą, kuriame dirbtinis intelektas ir daiktų internetas tarnauja kaip įrankis pertvarkyti miškų veiklą, skaitmenizuojant visą vertės grandinę: nuo išteklių valdymo iki galutinių produktų. Auginant centro teikiamas perspektyvas sieksime įtraukti suinteresuotąsias šalis pasauliniu mastu“, – pasakoja įmonės įkūrėjas.

Anot A. Alešiūno, būsimoji miškų ir miškų kelių informacinė sistema – nacionalinės reikšmės žingsnis, tačiau ieškant efektyviausių kelių į visuotinį tvarumą ir technologinį progresą derėtų žvelgti globaliai, bet pradėti veikti pirmiausia lokaliai.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

 

Vilkų tyrimai Lietuvoje 2018–2024 metais: nuo balto lapo iki individualaus genetinio identifikavimo

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė

2018 metai kėlė daug nežinios ir nerimo dėl vilkų kiekio ir populiacijos būklės Lietuvoje. Buvo naudojama vilkų apskaitos pagal pėdsakus sniege metodika (apskaita vykdoma tą pačią dieną visoje šalies teritorijoje), kuria nelabai pasitikėta. Žiniasklaidoje nuvilnydavo straipsniai ir kalbos, kad Lietuvos miškuose gyvena ir gyvulius pjauna vilko ir šuns hibridai. 2005 metais įvestas vilkų sumedžiojimo limitas kasmet tapdavo aršių diskusijų objektu. Nors 2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas, tačiau kuriant šį dokumentą iš esmės buvo naudotasi kitose šalyse atliktais tyrimais, o duomenų iš Lietuvos teritorijos buvo minimaliai.

2018 metais buvo žengtas didelis žingsnis pirmyn – pradėti išsamūs sumedžiotų vilkų tyrimai, sukurta stambiųjų plėšrūnų ir jų veiklos registravimo visus metus sistema biomon.lt. Vilkų tyrimai natūraliose jų buveinėse visada yra komplikuoti, ypač kai norima gauti informaciją visos šalies mastu. Šalys, kurios vilkų nemedžioja, priverstos eiti šiuo keliu. Lietuva, turėdama išimtį dėl vilkų medžiojimo, turėjo galimybę pasirinkti paprastesnį kelią. Taigi, nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono kiekvienas sumedžiotas vilkas ne tik buvo užregistruojamas, bet iš jo paimamas raumens mėginys genetiniams tyrimams, iltinio danties šaknis amžiaus tyrimams ir, jeigu sumedžiota patelė, gimda reprodukcijos tyrimas (1 pav.). Dėka atsakingo visų medžiotojų požiūrio ir darbo jau šešerius metus yra surenkama virš 98 % visų privalomų mėginių. Taip visi kritę vilkai neša informaciją apie bendrą populiacijos būklę Lietuvoje, o kadangi mėginiai renkami ir tiriami jau eilę metų, galima analizuoti ir populiacijos būklės pokyčius.

1 pav. Nuo 2018–2019 metų medžioklės sezono iš kiekvieno sumedžioto vilko paimamas raumens mėginys genetiniams tyrimams, iltinio danties šaknis amžiaus tyrimams ir, jei sumedžiota patelė, gimda reprodukcijos tyrimas

Genetiniai tyrimai atskleidžia įvairiapusę informaciją apie vilkus ir jų populiaciją: genetinę įvairovę ir struktūrą; vilkų hibridizacijas su šunimis įvairiose tėvinėse kartose; giminystės ryšius, o giminingų individų sumedžiojimo vietos ir „svetimų“ vilkų aptikimai atskleidžia migracijas. Danties pjūvyje, padidintame 100 kartų, matomos susisluoksniavusios metinės rievės, pagal kurias, tarsi medienoje, galima suskaičiuoti vilko nugyventus metus. Patelės gimdoje išlieka buvusių embrionų prisitvirtinimo dėmės, kurios parodo, ar paskutinį pavasarį ji turėjo atsivedusi jauniklių.

Genetiniai tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkų komandos pradėti vykdyti sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai jau pirmaisiais metais atskleidė, kad Lietuvos vilkų populiacija buvo patyrusi reikšmingą genetinės įvairovės sumažėjimą. Šį vilkų kiekio, o tuo pačiu ir genetinės įvairovės, nuosmukį patvirtina ir užfiksuoti istoriniai faktai: apie 1970 metus visoje Lietuvos teritorijoje buvo priskaičiuojama tik apie 40 vilkų. Taigi, dabartinių vilkų genetikoje vis dar buvo išlikę 50 metų senumo įvykių pėdsakai. Pastaraisiais metais atliekami tyrimai konstatuodavo, kad dėl išaugusio vilkų skaičiaus ir efektyvios imigracijos vilkų populiacija yra sėkmingo genetinės įvairovės atstatymo proceso eigoje. O šiais metais tyrimų rezultatai parodė džiugią žinią – vilkų populiacijos genetinė įvairovė pilnai atsistatė.

Atliekant sumedžiotų vilkų duomenų analizę pagal jų genetinį panašumą tarpusavyje, išryškėjo įdomus vaizdas – tarsi Lietuvoje gyventų vilkai žemaičiai, aukštaičiai ir dzūkai/suvalkiečiai (2 pav.). Lietuvos vilkų populiacijoje genetiškai išsiskiria: (a) rytų ir centrinės Lietuvos genetinė vilkų grupė, kurios genetinį panašumą, tikėtina, lemia migracijos iš šiaurės rytų pietų link; (b) dar stipriau diferencijuojasi Žemaitijos regionas, kuris, tikėtina, yra likęs nuošaliau migracijos linijų, todėl išsaugojo savo genetinį savitumą ir (c) stiprus pietinės Lietuvos populiacijos genetinis savitumas, tikėtina, dėl srautų iš Lenkijos. Lietuvos gamtinėmis sąlygomis nėra vilkų migracijas užkertančių rimtų barjerų, todėl gyvūnai, o tai reiškia ir genai, migruoja. Tačiau, kaip matyti iš žemėlapio, „savo“ teritorijose „savi“ yra dažnesni.

2 pav. 2023–2024 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal panašumą Lietuvos teritorijoje, individus suskirstant į tris genetines grupes

Atliekami genetiniai tyrimai paneigė kažkada grėsmingai skambėjusį gandą, kad Lietuvos miškuose pilna vilko ir šuns mišrūnų. Tačiau kažkuriose protėvių kartose buvusių vilko ir šuns hibridizacijų vis dėlto aptinkama. Tokių iš senų kartų ateinančių šuniškų genų atvejų skaičius yra labai nedidelis, tik 1,1 % iš ištirtų individų turėjo 15 % ir daugiau procentų genų, būdingų šunims. Tokius hibridus patikimai galima nustatyti tik atliekant genetinius tyrimus, nes savo išvaizda jie gali būti tiek identiški grynakraujam vilkui, tiek turėti kai kurių šuniškų bruožų. Pavyzdžiui, keli labai reti atvejai, kai sumedžioti „vilkai“ turėjo didesnį kiekį šunims būdingų genų: 2021–2022 metų medžioklės sezono metu prie Vilniaus sumedžiota 5 metų amžiaus vilkė (3 pav. A), kuri turėjo 44 % šuniškų genų, bet atrodė identiškai, kaip ir kiti tos pačios medžioklės metu sumedžioti vilkai; 2023–2024 metais prie Prienų sumedžiotas 11 metų vilkas (3 pav. C) turėjo 67 % šuniškų genų, tačiau jo išvaizdoje šuniški genai „išlindo“ tik snukio spalvoje – kailio spalva aplink nasrus buvo tamsi; priešingas pavyzdys – 2021–2023 metais Kėdainių rajone sumedžiotas jauniklis (3 pav. D) turėjo tik 17 % šuniškų genų, tačiau jo išvaizda akivaizdžiai skyrėsi nuo būdingos vilkams (aplink nasrus jo kailis buvo juodas, kojos beveik baltos, viso kailio plaukai menkesni, plonesni, minkštesni). Panevėžio rajone auginta žymioji Luna (3 pav. B), turėjusi 50 % šuns genų, buvo tipinės vilkams būdingos išvaizdos.

3 pav. Vilkų ir šunų hibridų išvaizda (Renatos Špinkytės-Bačkaitienės ir Aplinkos ministerijos „Facebook“ nuotr.)

Atliekami genetiniai tyrimai suteikia galimybę identifikuoti retas genų formas, nebūdingas Lietuvos teritorijoje gyvenantiems vilkams. Tai reiškia, kad vilkas, turintis didesnį kiekį tokių retų genų formų, tikėtina, yra atėjęs iš tolimesnių teritorijų, kuriose jis neturėjo galimybės paveldėti genų, būdingų Lietuvos teritorijoje gyvenantiems vilkams. Įdomu tai, kad tokie tolimieji migrantai pasitaiko tiek tarp patinų, tiek ir tarp patelių. Taigi, pirmuosius keturis tyrimų sezonus (nuo 2018–2019 m. iki 2021–2022 m.) buvo stebima stipri „svetimų“ vilkų migracija iš šiaurės–rytinės pusės į šalies gilumą (4 pav.). 2022–2023 metai buvo pirmieji, kai nebeišryškėjo tolimųjų migrantų judėjimo kryptys. Migracijos sustojimo priežastys nėra įrodytos, tačiau galima daryti prielaidą, kad genų migraciją sustabdė atsiradusi vilkams neįveikiama tvora pasienyje su Baltarusija. Kita galima to priežastis – pernelyg tanki vilkų populiacija Lietuvos teritorijoje, dėl to neliko laisvų teritorijų atkeliaujantiems vilkams įsilieti. Naujausi tyrimų rezultatai iš 2023–2024 metų medžioklės sezono parodė, kad šiaurės rytinė vilkų migracijos kryptis atsistatė (tiesa, ne tokia stipri kaip ankstesniais metais), o ją papildo naujai atsiradęs tolimųjų migrantų srautas iš pietų pusės.

4 pav. Retas genų formas turinčių tolimųjų migrantų judėjimo kryptys Lietuvos teritorijoje

Tolimieji migrantai praturtina Lietuvoje gyvenančių vilkų genetinę įvairovę bei mažina giminingų individų kryžminimosi tikimybę. Reikia pasidžiaugti, kad yra genetiškai ištirta virš tūkstančio vilkų imtis, ir tarp tokio didelio ištirtų vilkų kiekio nepasitaikė atvejų, kad būtų kryžminęsi artimai giminiški vilkai. Tai reiškia, kad nebuvo nustatyta dauginimosi atvejų nei tarp brolių ir seserų, nei tarp pusbrolių ir pusseserių, nei pirmos, nei antros kartos.

Gyvūnų amžiaus tyrimai

Sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal amžių buvo gana stabilus per visus šešerius tyrimo metus (5 pav.). Kiekvienais metais apie 48–60 % sumedžiotų vilkų sudarė 5–10 mėnesių amžiaus jaunikliai. Vyresnių vilkų proporcija (skaičiuojant kiekvienoje amžiaus grupėje pamečiui) buvo ženkliai mažesnė. 2023–2024 metų medžioklės sezono metu buvo sumedžioti du seniausi vilkai per visą tyrimo laikotarpį. Šie patinai ėjo tryliktus metus ir buvo sumedžioti Molėtų ir Utenos rajonuose. Ankstesniais sezonais sumedžioti seniausi vilkai (patelės) ėjo dešimtus ir dvyliktus metus.

5 pav. Sumedžiotų vilkų pasiskirstymas pagal amžių per pastaruosius šešerius metus

Lietuvoje vidutinis sumedžiotų suaugusių vilkų (vilkas laikomas suaugusiu nuo trečiųjų gyvenimo metų) amžius 2023–2024 metų sezoną buvo 5,84 metų. Ankstesniais sezonais buvo atitinkamai 4,85; 4,40; 4,12; 4,83 ir 5,25 metų. Šie skaičiai rodo, kad vilkų populiacija nėra permedžiojama, nes medžiojant pernelyg intensyviai vilkai praktiškai neturėtų galimybės sulaukti vyresnio amžiaus. Be to, nuo 2021–2022 metų sezono stebima tendencija, kad vidutinis sumedžiotų suaugusių vilkų amžius didėja, o tai taip pat yra teigiamas vilkų populiacijos būklės rodiklis.

Turimi duomenys leido atsakyti į klausimą, ar vienodai pasiskirsto sumedžiotų jauniklių ir suaugusių  proporcija, priklausomai nuo sumedžiojimo mėnesio (6 pav.). Skaičiavimai atskleidė, kad medžioklės sezono pradžioje yra ženkliai didesnė tikimybė sumedžioti kelių mėnesių amžiaus jauniklį. Spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais jaunikliai sudarė vidutiniškai 58–67 % tarp visų tais mėnesiais sumedžiotų vilkų. Tuo tarpu sausio mėnesį jauniklių procentas krito iki vidutiniškai 38 %, o vasario ir kovo mėnesiais jauniklių dalis sudarė tik vidutiniškai 17–19 %.

6 pav. Jauniklių proporcija tarp sumedžiotų vilkų priklausomai nuo sumedžiojimo mėnesio

Apskaičiuota jauniklių proporcija tarp sumedžiotų vilkų patvirtino sklandžiusią nuomonę, kad medžioklės sezono pradžioje dažniau sumedžiojami nepatyrę jaunikliai. Tęsiantis medžioklės sezonui, vilkų atsargumas didėja. Labai tikėtina, kad dėl tos pačios priežasties, tęsiantis medžioklių varant sezonui, mažėja ir sumedžiojamų vilkų kiekis per tą patį laiko tarpą.

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto lektorė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė

Produktyvumo tyrimai

Daug atidumo ir kruopštumo iš medžiotojų reikalauja produktyvumo tyrimams reikalingos gimdos suradimas ir išėmimas. Tačiau, žinant sumedžiotos patelės amžių ir turint tyrimams pateiktą gimdą, galima nustatyti, nuo kokio amžiaus patelės pradeda vesti jauniklius ir iki kiek metų veda, ar pasitaiko suaugusių patelių, kurios nevedė jauniklių, kiek jauniklių atsivedė paskutinį pavasarį ir panašiai. Taigi, šešerių metų laikotarpio tyrimo duomenimis, patelės pirmųjų savo jauniklių susilaukė ne anksčiau kaip per ketvirtąjį arba penktąjį savo gimtadienį. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visos patelės, būdamos tokio amžiaus, susilaukė pirmųjų jauniklių. Vidutiniškai būdamos ketverių metų amžiaus jauniklius vedė 27 % patelių, būdamos penkerių – 43 % patelių; visos kitos pirmuosius savo jauniklius atsivedė dar vėlesniame amžiuje. Nustatyti tik du atvejai, kai jauniklius atsivedė trejų metų amžiaus patelės. Amžiui didėjant, tikimybė, kad patelė bus vedusi jauniklius, taip pat didėja. Tačiau imant bendrai visas pateles nuo trejų metų (subrendusias), nustatyta, kad 2023 metų pavasarį jauniklius buvo atsivedusi tik kas trečia patelė (31 %). Stebimas šio rodiklio kritimas. Palyginimui, 2018, 2019 metų pavasariais 50–70 % patelių buvo vedusios jauniklius. Tokias pasekmes galėjo lemti teritorijos „prisotinimas“ vilkais, nes tam, kad vilkai vestų palikuonis, yra būtini du veiksniai: vilkas turi turėti partnerį dauginimuisi ir neužimtą teritoriją naujai šeimai gyventi ir maitintis. Jeigu nėra laisvos 100–200 km2 teritorijos, vilkai, net turėdami sau porą, įprastai nesidaugina. Įdomu tai, kad visos pačios seniausios sumedžiotos patelės, kurioms buvo dešimt (dvi) ir vienuolika (penkios) metų, paskutinį pavasarį buvo vedusios jauniklius.

Sveikatingumo stebėjimai

Medžiotojai, sumedžioję vilką, registruoja, ar kailyje ir odoje yra plika akimi matomi požymiai, kad gyvūnas užsikrėtęs niežinėmis erkėmis. Tokie duomenys renkami nuo 2014–2015 metų medžioklės sezono. Taigi, per dešimties metų laikotarpį užkrėstumas niežinėmis erkėmis svyravo nuo 10 % (2023–2024 metų medžioklės sezonas) iki 31 % (2018–2019 metų medžioklės sezonas). Pastarieji treji metai buvo mažiausio užkrėstumo (15–10 %) niežinėmis erkėmis laikotarpis.

Vilkų populiacijos valdymas

Bendru sutarimu vilkų šeimų skaičius yra vienas kertinių rodiklių, nusakančių populiacijos gausą visose Europos šalyse, kur gyvena vilkai. Neretai atsispiriama nuo šeimų skaičiaus ir planuojant vilko populiacijos valdymą-medžioklę. Pastaruosius šešis medžioklės sezonus vilkų sumedžiojimo limitas vis buvo didinamas, taigi, kasmet augo sumedžiojamų vilkų skaičius (7 pav.). Kasmet tyrimai buvo atliekami iš vis didėjančios vilkų imties, todėl nekeista, kad kasmet buvo „atrandamas“ vis didesnis vilkų šeimų skaičius. Reikia suprasti, kad realus Lietuvos teritorijoje gyvenančių vilkų šeimų skaičius nebūtinai augo, tiesiog didėjančioje duomenų imtyje vis didėjo tikimybė priartėti prie tikrojo šeimų skaičiaus. Šį teiginį netiesiogiai patvirtina kitas skaičiavimas: jeigu kasmet imti tik pirmus 50 sumedžiotų jauniklių (taip galima vienodai lyginti visus medžioklės sezonus) ir paanalizuoti, kiek šeimų nustatyta, jeigu imtis kasmet vienoda, paaiškėja, kad vienodoje imtyje per pastaruosius penkerius metus nustatytų šeimų skaičius išliko pastovus. Iš esmės, didinant limitą, didėjo iš šeimos sumedžiojamų individų skaičius. Galima daryti prielaidą, kad pastaraisiais metais vilkų šeimų skaičius esminiai nedidėjo, tačiau augo šeimoms priklausančių individų skaičius. Štai 2023–2024 metų medžioklės sezono metu Anykščių rajone buvo sumedžioti net septyni tos pačios vados jaunikliai. Tai netiesiogiai įrodo palankias aplinkos sąlygas (nedidelė konkurencija, pakankamai maisto, nėra lemtingų ligų ar parazitų) vilkams daugintis – šeimai buvo sėkmingai pavykę išauginti net septynis vilkiukus.

7 pav. Sumedžiotų vilkų skaičiaus pokyčio palyginimas su nustatytų šeimų skaičiumi

Per pastaruosius šešis medžioklės sezonus 836 medžiotojai sumedžiojo po vieną ar po keletą vilkų. Užregistruota, kad per šį laikotarpį 19 medžiotojų sumedžiojo po 5 ir daugiau vilkų. Didžioji dauguma medžiotojų (689) buvo sumedžioję po vieną vilką.

Skaičiuojant nuo 2016–2017 metų medžioklės sezono, buvo stebimas vilkų sumedžiojimo greitėjimas kiekvieną kitą sezoną, lyginant su prieš tai buvusiu (8 pav.). Vilkų sumedžiojimo greitis buvo apskaičiuotas kiekvienam medžioklės sezonui, pradedant nuo spalio 15 dienos; buvo imti laikotarpiai kas penkios dienos, ir sumuoti per tuos laikotarpius sumedžioti vilkai. Tai yra, suskaičiuota, kiek vilkų buvo sumedžiota per pirmąjį penkių dienų laikotarpį (nuo spalio 15 iki 19 dienos) tada pridėti vilkai, sumedžioti per antrąjį laikotarpį (nuo spalio 20 iki 24 dienos) ir taip toliau. Taip skaičiuojant kiekvieno medžioklės sezono duomenis, pastebėta, kad kiekvieną kitą medžioklės sezoną sumedžiojimo kreivė kaskart kilo vis sparčiau. Didžiąja dalimi vilko sumedžiojimas yra sėkmės dalykas – kuo vilkų yra daugiau, tuo didesnė tikimybė juos sumedžioti ir atvirkščiai, kuo mažiau vilkų, tuo sumedžiojimai retesni. Galima daryti prielaidą, kad tik didėjant vilkų skaičiui aplinkoje, galimas toks sumedžiojimo greičio kreivės kasmetinis kilimas. Tačiau vilkų skaičiaus augimas turi gamtines talpumo ribas, todėl ir kreivės kilimas kažkuriais metais turi sustoti. Toks kilimo sustojimas ir buvo nustatytas po 2023–2024 metų medžioklės sezono, tai yra, paskutinįjį medžioklės sezoną pirmą kartą kreivė kilo lėčiau nei prieš tai buvusį 2022–2023 metų sezoną. Paskutiniais metais vilkų populiacijos gausos augimas sustojo. Matomai buvo pasiekta tiek vilkų gamtinė talpa, tiek sumedžiojimo riba, kai išmedžiojamas populiacijos augimą lemiantis prieaugis.

8 pav. Vilkų sumedžiojimo greitis kiekvieną medžioklės sezoną, skaičiuojant suminį sumedžiojimą kas penkios dienos

Pastaruoju metu kyla diskusijos apie vilkų medžioklės sezono prailginimą. Siūloma ankstinti medžioklės sezono pradžią: kelti iš spalio 15 dienos į rugpjūčio mėnesį. Tokie siūlymai argumentuojami: (I) per trumpu medžioklės laikotarpiu, kad būtų įmanoma suvaldyti populiacijos augimą; (II) efektyvesne ūkinių gyvūnų apsauga nuo juos puldinėjančių vilkų, kaip tik pjovimo piko laikotarpiu, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Paankstinta medžioklės sezono pradžia atvertų galimybę sumedžioti daugiau vilkų per medžioklės sezoną bei medžioti vilkus gyvulių pjovimo piko laikotarpiu. Tačiau kokie vilkai būtų medžiojami? Didžiąją dalį vilkų populiacijos sudaro šeimose gyvenantys vilkai ir apie 10–15 % vilkų yra pavieniai, ieškantys savo galimybės daugintis. Iš esmės šeimas sudaro tėvai ir jų jaunikliai (rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais tai būtų trijų–keturių mėnesių amžiaus vilkiukai). Jeigu būtų medžiojama atsitiktinai (tykojant elnių ar kitų žvėrių), taip, kaip dabar dažniausiai ir medžiojama, tai didžiausia tikimybė, kad visų pirma būtų sumedžiojami jaunikliai, nes jie tuo laikotarpiu sudaro ženklią dalį populiacijoje bei nepasižymi tokiu atsargumu, kaip suaugę vilkai. Rugpjūčio mėnesį pirmų metų jaunikliai dar būna su visais pieniniais dantimis, dalis skruostinių dantų dar net pilnai nesudygę, kaukolės kaulai ploni, porėti, kaulų siūlės nesuaugusios (9 pav.). Nuotraukose rugpjūčio 25 ir rugpjūčio 28 dienomis (gavus atskirą leidimą medžioti gyvulių pjovimo rajone), sumedžiotų vilkų jauniklių kaukolės, kuriose matyti, kad tikrieji iltiniai dantys dar net neprasikalę. Tik rugsėjo mėnesį išauga tikrosios iltys, tačiau jų sienelės dar būna labai plonos ir trapios, ilties šaknis net nesusiformavusi (tuo laikotarpiu iltys būna nykštuko kepurėlės formos), o šalia kurį laiką vis dar „kabo“ ir pieninės iltys. Rugpjūčio pabaigoje kaukolės ilgis tesiekia 17,5 cm, o plotis 9,4 cm (kaukolės įvertinimo balas 26,9). Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pirmamečiai jaunikliai dar akivaizdžiai mažesni už suaugusius vilkus. Lieka medžioti šių jauniklių maitintojus ir mokytojus tėvus. VDU ŽŪA mokslininkų kai kurių stebėjimų duomenimis, pernykštės vados jaunikliai (jeigu jie vis dar laikosi tėvinėje gaujoje), likę be tėvų nesugebėjo sėkmingai prižiūrėti ir išmaitinti jaunesniosios vados brolių ir seserų. Medžioklė rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais atveria duris vilkų šeimų destrukcijai.

9 pav. Rugpjūčio 25 ir rugpjūčio 28 dienomis sumedžiotų vilkų jauniklių kaukolės (Renatos Špinkytės-Bačkaitienės nuotraukos)

Iš vienos pusės turima net keletą kartų išaugusią elninių žvėrių gausą, kurie daro nepageidaujamą poveikį ne tik miško želdiniams, bet ir ūkininkų pasėliams. Šiuo atžvilgiu gausi vilkų populiacija žmonėms turėtų atrodyti kaip pagalba iš gamtos. Tačiau iš kitos pusės, vilkai, nors ir nestokodami laukinio grobio, pjauna naminius gyvulius ir augintinius. Vilkai, pradėję pjauti ir maitintis naminiais gyvuliais ir augintiniais, tampa probleminiais vilkais. Kaip išmedžioti žmonėms nepriimtinos elgsenos probleminius vilkus, bet neardyti laukiniais žvėrimis besimaitinančių vilkų šeimų? Šiuo atveju, deja, nebegali padėti iki šiol vykdomas kiekybinis populiacijos valdymas. Net nedideliame kiekyje vilkų gali pasitaikyti besispecializuojančių pjauti gyvulius. Jeigu vilkai naminių gyvulių pjovimo nesieja su pavojumi, jie neturi jokios priežasties vengti rinktis tokį maisto šaltinį.

Dabartiniu laikotarpiu stebimi susidarę gyvulių pjovimo židiniai. Tai parodo kai kurių vilkų įprotį nuolat maitintis naminiais gyvuliais. Taigi, reikalingas specializuotas probleminių vilkų sumedžiojimas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūloma ne mažinti vilkų skaičių gyvulių pjovimo rajonuose, o sumedžioti konkrečius vilkų individus (ar individą), kurie vėl ir vėl pjauna gyvulius. Šis tikslas yra pasiekiamas – vilkas turi būti sumedžiojamas prie jo paties pasipjauto gyvulio. Daugkartiniai stebėjimai atskleidė, kad vilkams yra būdinga sugrįžti prie pasipjauto gyvulio dar keletą naktų (10 pav. Petro Adeikio atliekamų tyrimų nuotraukos). Žinant vilkų elgsenos niuansus, galima sėkmingai išimti probleminių vilkų individus, netrikdant „tinkamo elgesio“ vilkų šeimų jautriu jauniklių auginimo ir mokymo laikotarpiu.

10 pav. Vilkams yra būdinga sugrįžti prie pasipjauto gyvulio dar keletą naktų. (Petro Adeikio atliekamų tyrimų nuotr.)

MEF atstovai ForestSAT 2024 konferencijoje

Per daugiau kaip du dešimtmečius ForestSAT konferencijos tapo didžiausiu pasauliniu mokslininkų, dirbančių miško erdvinės analizės metodų srityje, forumu. ForestSAT 2024 konferencijoje, įvykusioje rugsėjo 9-13 dienomis Rotorua mieste, Naujojoje Zelandijoje, dalyvavo beveik tūkstantis dalyvių, nepabūgusių keliauti į kitą Žemės kraštą iš viso pasaulio. Beveik dviejuose šimtuose žodinių pranešimų nagrinėtos įvairiausios su miškininkyste susijusios nuotolinių tyrimų, erdvinės duomenų analizės ir pan. problemos.

Konferencijoje dalyvavo VDU ŽŪA MEF dėstytojai bei projekto Forest 4.0 mokslo darbuotojai Donatas Jonikavičius ir Gintautas Mozgeris. D.Jonikavičius pristatė tyrimą, kuriame nagrinėjamos iš drono atliekamo daugiaspektrio skenavimo galimybės miškų atkūrimo būklei vertinti. G.Mozgerio pranešime aptarta nuotolinių tyrimų reikšmė Lietuvos Nacionalinėje miškų inventorizacijoje bei pristatyti naujos miško išteklių informacinės sistemos metmenys.

Gamta pagrįsti sprendimai aukštajame moksle ir TVET siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą

Praėjus 8 mėnesiams, ENABLS projektas įsibėgėja!
Žmogaus veikla skatina išnykti daugiau rūšių nei bet kuriuo kitu istorijos laikotarpiu. Dėl tebesitęsiančio biologinės įvairovės mažėjimo kyla pavojus, kad milijonai rūšių išnyks visam laikui, o tai labai pablogins gyvybiškai svarbias ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, oro ir vandens kokybę, anglies dioksido sugėrimą ir gerą dirvožemio būklę.
Reaguojant į šiuos iššūkius, programos Horizon Europe projektas eNaBlS yra vienas iš lyderių siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą pasitelkiant švietimą, bendradarbiavimą, informuotumo didinimą ir socialinį dalyvavimą. Pagrindinis projekto komponentas yra gamta pagrįstų sprendimų (NBS) – ekonomiškai efektyvių, gamtos įkvėptų metodų, kuriais saugomos, valdomos ir atkuriamos natūralios ar pakeistos ekosistemos – skatinimas. Šie sprendimai ne tik saugo biologinę įvairovę, bet ir teikia didelę naudą visuomenei.
eNaBlS tikslas – įtraukti biologinę įvairovę ir NBS į aukštojo mokslo bei techninio ir profesinio mokymo (TVET) programas. Tai turėtų būti pasiekta taikant tarpdisciplininį požiūrį, kuris remiasi įvairiomis žiniomis ir visos visuomenės indėliu. Gyvosios laboratorijos bus įkurtos Vokietijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Graikijoje ir Čekijoje. Šiose įtraukiose, daugelį dalyvių vienijančiose platformose bus suteikiamas balsas visiems, skatinamas į gamtą orientuotas požiūris ir skatinami reikšmingi pokyčiai.
eNaBlS partneriai sėkmingai užbaigė pirmąjį šio projekto etapą – įvertino, kaip NBS ir biologinės įvairovės nykimo temos šiuo metu integruojamos į aukštojo mokslo ir TVET mokymo programas. Šiame etape taip pat buvo tiriamas visuomenės požiūris, tarptautinės politikos tendencijos ir bendradarbiavimo schemos tiek tarp universitetų, tiek tarp universitetų ir TVET institucijų. Šios įžvalgos padės pagrindą būsimai veiklai, kuria bus siekiama didinti informuotumą apie biologinę įvairovę ir NBS, ugdyti gebėjimus ir skatinti perėjimą prie gamtai palankios visuomenės.

Ateityje eNaBlS įtrauks specialistus į konstruktyvų dialogą dėl esamų NBS standartų ir protokolų, skatins universitetus ir profesines mokyklas tapti visuomenės pavyzdžiu ir, bendradarbiaudama su „Gyvosiomis laboratorijomis“, rengs ir bandomuoju būdu išbandys NBS mokymo modulius.
Likite prisijungę! Sekite mus socialiniuose tinkluose ir apsilankykite mūsų svetainėje, kad gautumėte naujienų: https://enabls.eu/

 

VDU įvadinė savaitė ’24

Labas, STUDENTE! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!

Kviečiame jungtis prie pirmų žingsnių universitete VDU įvadinėje savaitėje ir pradėti kelionę link jaudinančios savo ateities užtikrintai, su parama ir atsakymais!

Visą VISĄ reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali čia: https://ivadas.vdu.lt/

FB renginys. 

O čia dalinamės įvadinės savaitės programos Kaune ir Vilniuje apžvalga ⬇️

(detali programa: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/)

 RUGPJŪČIO 26 D., PIRMADIENIS
Šią dieną Kaune ir Vilniuje susitiksi bei susipažinsi su kurso draugais, dėstytojais, pirmakursių mentoriais, universiteto kultūra bei aplinka, savo studijų miestu ir fakultetu!
Vakare lauks neeilinė pažintis su universiteto rektoriumi prie (nealkoholinio) alaus bokalo!

14.00-15.30 val. vyks susitikimai fakultetuose. Įstojusieji į VDU Žemės ūkio akademiją bus laukiami savo fakultete:

  • Agronomijos fakultetas: Studentų g. 11, 505 aud., Akademija, Kauno r.
  • Bioekonomikos plėtros fakultetas: Universiteto g.10, 164 aud., Akademija, Kauno r.
  • Inžinerijos fakultetas: Studentų g. 15, 204 aud., Akademija, Kauno r.
  • Miškų ir ekologijos fakultetas: Studentų g. 11, 503 aud., Akademija, Kauno r.

 RUGPJŪČIO 27 D., ANTRADIENIS
Antrąją įvadinės savaitės dieną tavęs lauks visiems pirmakursiams būtini anglų kalbos testai, ranką ties ir apie save pasakos universiteto organizacijos, įtrauks VDU Sporto centro veiklos, o su tavo studijų miestu susipažinti artimiau padės orientacinis žaidimas bei ekskursija!

 RUGPJŪČIO 28 D., TREČIADIENIS
Akademinėje mugėje turėsi visas galimybes sužinoti viską, kas aktualu apie studijas. Taip pat bus daug naudingos informacijos studentams turintiems papildomų poreikių ar norintiems gauti papildomos paramos!

 RUGPJŪČIO 29 D., KETVIRTADIENIS
Ketvirtadienį registruositės į studijų dalykus

 RUGPJŪČIO 31 – RUGSĖJO 1 D. tikimės šėlsi VDU Studentų atstovybės organizuojamoje FUXŲ stovykloje!
Registracija: https://forms.gle/Ke3QrLKRJcJBCgAU6 (registracija užsidaro rugpjūčio 16 d. vidurnaktį)

 RUGSĖJO 2 D., PIRMADIENIS
Tavęs laukia tradicinė VDU pirmakursių priesaika, universiteto eisena, VDU rektoriaus sveikinimas ir šventinis Manto Jankavičiaus koncertas!

❗️Su pilna VDU įvadinės savaitės programa susipažink: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Informacija įstojusiems į VDU 2024 m.

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2024 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete.

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio 12 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 16 val. pasirašyti studijų sutartį elektroniniu būdu jungiantis adresu https://epasirasymas.vdu.lt/.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Studijų sutarties pasirašymo elektroniniu būdu žingsniai:

  • Norėdami pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, prisijunkite prie LAMA BPO sistemos adresu lamabpo.lt;
  • Sumokėkite 45 € registracijos mokestį;
  • Prisijunkite prie VDU e.pasirašymo sistemos https://epasirasymas.vdu.lt/ spausdami mygtuką „Kurti naują paskyrą“. Tuomet prisijungti reikia naudojant naujos paskyros prisijungimo vardą ir slaptažodį. Taip pat prisijungti galima naudojant elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą;
  • Turėkite su savimi registracijos mokėjimo kvitą (tinka el. versija);
  • Patvirtinkite studijų sutartį elektroniniu būdu;

Jei kyla sunkumų, skambinkite telefonu (8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359.

Nepavykus savarankiškai sudaryti studijų sutarties, galima atvykti į universitetą rugpjūčio 13 d. 9-17 val. ir rugpjūčio 14 d. 9-16 val. adresu K. Donelaičio g. 52, II aukštas, Kaune ir studijų sutartį sudaryti su universiteto darbuotojų pagalba. Norint studijų sutartį pasirašyti universitete rekomenduojama 45 € registracijos mokestį sumokėti iš anksto per elektroninę bankininkystę.

Pasirašant studijų sutartį elektroniniu būdu į VDU e.pasirašymo sistemą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • Registracijos mokesčio kvitą – 45 € ;
  • Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
  • Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
  • Jeigu baigėte suaugusiųjų mokymo centrą, įkelti pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
  • Jeigu esate tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojas – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
  • Jeigu turite tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52–102, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206 arba +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštasvdu[eta]vdu.lt