Apskritojo stalo diskusija „Apskaitos ir finansų specialistų rengimas: kaip užtikrinti jų sėkmę darbo rinkoje?“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio universiteto (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedra lapkričio 28 d. sukvietė socialinius partnerius į apskritojo stalo diskusiją tema „Apskaitos ir finansų specialistų rengimas: kaip užtikrinti jų sėkmę darbo rinkoje?“. Diskusija skirta aptarti šiuolaikinio apskaitos ir finansų specialisto rengimo iššūkius bei kompetencijų poreikį darbo rinkoje. Joje dalyvavo gausus būrys socialinių partnerių, kuriuos atstovavo verslo ir viešojo sektoriaus organizacijų vadovai ar jų pavaduotojai, finansų direktoriai, apskaitos ir finansų skyrių vadovai, vyr. buhalteriai ir kiti finansinės apskaitos specialistai. Sveikinimo žodį tarė VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. A. Miceikienė, Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. B. Vaznonis ir Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. D. Juočiūnienė.

Diskusiją pradėjusios pirmosios ir antrosios pakopų Apskaitos ir finansų studijų programų vadovės prof. D. Zinkevičienė ir prof. V. Aleknevičienė trumpai pristatė vykdomų studijų programų turinį, absolventams suteikiamas apskaitos ir finansų krypčių kompetencijas, apžvelgė jų karjeros ir įsidarbinimo galimybes. Pažymėta, kad šiandieniniais globalizacijos ir skaitmenizavimo laikais apskaitos duomenys yra verslo procesų pagrindas, todėl gebėjimas juos surinkti, valdyti ir analizuoti tampa pagrindine apskaitą ir finansus tvarkančio asmens užduotimi. Rengiant apskaitos ir finansų specialistus būtina atliepti šiandienos darbo rinkos poreikius, todėl svarbu diskutuoti kokius naujus reikalavimus apskaitos ir finansų specialistams formuoja sparčiai kintanti verslo aplinka bei kokiais įgūdžiais ir savybėmis turi pasižymėti šios srities darbuotojai.

Dauguma socialinių partnerių pažymėjo, kad būtinos ne tik geros dalykinės apskaitos, mokesčių, finansų ir jų valdymo, teisės, vadybos žinios bei įgūdžiai, bet ir gebėjimas naudotis šiuolaikiniais skaitmeniniais buhalteriniais įrankiais, finansų analizės ir valdymo sistemomis, elektroniniais mokesčių deklaravimo įrankiais ir pan. Ypač akcentuotas Excel finansinių funkcijų išmanymas ir jų panaudojimas dideliems duomenims analizuoti, išsamesnėms analizės ataskaitoms generuoti, tendencijoms ir problemoms identifikuoti bei pagrįstiems finansiniams sprendimams priimti. Šiandieniniam apskaitos ir finansų specialistui labai svarbūs asmeniniai ir socialiniai gebėjimai: kūrybiškumas, holistinis mąstymas, gebėjimas nustatyti ryšius, rasti problemas ir jų sprendimo būdus, komunikuoti ir imtis lyderystės. Diskusijos metu buvo išsakytos nuomonės ir dėl profesinės veiklos praktikos. Pastebėta, kad praktikos užduotys turėtų būti konkretesnės ir labiau atliepti verslo ar viešojo sektoriaus organizacijos, kurioje atliekama praktika, veiklos pobūdį. Diskutuota ir dėl studijų trukmės. Socialinių partnerių nuomone, universitetinio lygmens specialistai turi būti plačios erudicijos, pasižymėti giliu teoriniu pasirengimu, gebėjimu analizuoti, vertinti ir kurti naujas žinias, spręsti kompleksines problemas bei inicijuoti pokyčius, todėl studijos turėtų trukti ilgiau nei kolegijose.

Diskusijos metu išsakytos mintys bus naudingos peržiūrint ir tobulinant vykdomas Apskaitos ir finansų studijų programas.

Artėjant šventėms – specialisto patarimai: kaip tinkamai išsirinkti ir prižiūrėti Kalėdų eglę?

Kiekvienais metais kartu su artimaisiais džiaugdamiesi gražiausiomis žiemos šventėmis, į savo namus pakviečiame ir dar vieną ypatingą viešnią – tviskančią žaliaskarę. Pasiūla – kiekvieno poreikiams: namus dabinsime gyva ar dirbtine eglute, galbūt puošime žaliaskarės šaką ar vazone įsitaisiusią eglę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Arboretumo vadovas Juozas Girinas pataria rinktis gyvą žaliaskarę – atsakingai ir tinkamai nukirsta eglutė gamtai žalos nedaro, o mes į namus parsinešame simbolį, kuris parodo, kad jau visai netrukus atgims ir pati gamta.

Eglučių pasiūla – gausi: kaip išsirinkti tinkamą?

„Atsakingai kertant eglutes, žala gamtai tikrai nedaroma. Svarbiausia, kad žaliaskarės būtų kertamos teisingai. O didžioji masė eglučių, skirtų kirtimui, yra auginamos plantacijose. Šiais laikais pasiūla didelė – žmonės gali rinktis tarp gyvos ir dirbtinės eglutės. Tačiau pasvarstykime: kokį simbolį turi gyva eglutė? Tai gamtos atgimimo ženklas – po švenčių netrukus pradės ilgėti dienos“, – gyvos žaliaskarės svarbą akcentuoja VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Užauginti sveiką ir gražią eglutę – ilgas ir sudėtingas procesas. „Tai priklauso nuo dirvožemio, priežiūros, formavimo – du kartus per metus reikia formuoti šakas. Užauginti gražią metro aukščio eglutę prireikia apie septynerių–aštuonerių metų“, – teigia pašnekovas.

Plantacijose užaugintos eglutės, atėjus tinkamam laikui, yra nukertamos – lieka plynas laukas, kuris vėliau ir vėl yra užsodinamas. O kaip žinoti, kad miške augančių eglučių kirtimas nėra žalingas gamtai? „Miške pasodintas eglutes reikia retinti. Todėl miškininkai, kirsdami eglutes, tikrai gamtai nieko blogo nedaro“, – sako J. Girinas.

Kad namuose papuošta žaliaskarė, jos šaka ar vazone auganti eglutė džiugintų kuo ilgiau ir spygliai nenubyrėtų dar net nesulaukus švenčių, ja reikia tinkamai pasirūpinti. Pasak VDU ŽŪA Arboretumo vadovo, nukirstą eglutę ar jos šaką būtina nuolat laistyti, talpoje visada turi būti vandens. O vazone augančios eglutės žemė turi būti drėgna. Todėl papuošus žaliaskarę ja reikia ne tik grožėtis, bet nepamiršti ir nuolat prižiūrėti.

VDU Žemės ūkio akademijos Arboretumo vadovas Juozas Girinas

Namus puošusi eglutė lauke gali džiuginti visus metus

Dar vienas puikus sprendimas, norint namus papuošti gyva žaliaskare – pirkti eglutę, esančią vazone. „Žinau ne vieną žmogų, kuris tokias eglutes vėliau pasodina lauke ir turi eglučių alėją. Vazone užauginti eglutę nėra paprasta. Pardavėjai dažniausiai to nedaro – eglutę iškasa iš dirvos. Labai svarbu, kaip eglutė yra iškasama: ar šaknys anksčiau buvo suformuotos, ar iškasant šaknys buvo saugomos, o galbūt – nukapotos. Tačiau, jeigu eglutė bus tinkamai iškasta ir patalpinta į tinkamą vazoną – tai puikus pasirinkimas“, – teigia pašnekovas.

Deja, prekybos vietose norint įsigyti eglutę vazone ir „plika“ akimi pamatyti, ar žaliaskarės šaknys sveikos, ar pažeistos – sunku. Belieka teirautis pardavėjų ir tikėti jų sąžiningumu.

Nusipirkus eglutę vazone, praėjus gražiausioms žiemos šventėms ir sulaukus tinkamos temperatūros ją galima sodinti į dirvą. VDU ŽŪA Arboretumo vadovas pataria – namuose nupuošus eglutę ją reikėtų palaikyti vėsesnėje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje. „Taip eglutę reikėtų palaikyti iki pavasario ir tuomet pasodinti. Tačiau būna taip, kad po švenčių nebūna didelių šalčių, tuomet norint pasodinti eglutę pavasario laukti nebūtina“, – sako J. Girinas ir priduria, kad geriausiai eglutės auga lengvoje derlingoje žemėje, pavyzdžiui, komposte su durpėmis.

Kur dėti eglutę šventėms pasibaigus?

Jeigu namus puošia nukirsta žaliaskarė ar jos šaka, praėjus šventėms, su ja reikia tinkamai atsisveikinti. „Apmaudu, kad šiais laikais žmonės skuba gyventi – vos praėjus Kalėdoms eglutės jau yra išmetamos. Anksčiau tradicijos buvo kitokios – eglutė namuose dabinta tik Kūčių vakarą, o nupuošiama – sulaukus Trijų Karalių šventės. Praėjus šventėms eglutės numesti į patvorį tikrai negalima. Miestuose eglutės yra surenkamos. Jeigu turite galimybę, eglutę galima sukarpyti ir sudeginti. Dar vienas būdas – eglutę kompostuoti. Yra ir kitų panaudojimo būdų – pavyzdžiui, atėjus šiltajam sezonui, eglutės kotu sode galima parišti vaismedžius, o darže – daržovių stiebus“, – tvarius eglutės panaudojimo būdus vardija VDU ŽŪA Arboretumo vadovas.

Artėjant šventėms – svarbus palinkėjimas

J. Girinas savo namuose puošia žaliaskarės šaką. „Anksčiau, kai anūkai buvo maži, puošdavome eglutę. Kartais eglutę dabindavome ir užaugintą vazone. Įprastai eglutę puošiame likus dienai iki Kūčių, o nupuošiame po Trijų Karalių šventės“, – apie šeimos tradicijas pasakoja pašnekovas.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, VDU ŽŪA Arboretumo vadovas bendruomenei ir visiems žmonėms linki sveikatos. „Ji – svarbiausia. Būdami sveiki galėsime džiaugtis gyvenimu ir būti darnoje su savimi, gamta ir visu pasauliu. Akademijai linkiu produktyvių metų, naujų galimybių ir dar didesnio proveržio“, – sako J. Girinas.

Mokslininkų ir verslo partnerystė: kurs bioskaidžių atliekų tvarkymo technologiją

Nuo 2018 m. trąšų ir azoto junginių gamybos srityje veikianti įmonė UAB „Cignera“ kartu su partneriu Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) įgyvendina projektą „Inovatyvių aplinkai draugiškų technologijų sukūrimas, demonstravimas Cignera, UAB“.

Projekto koordinatorė: VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prof. dr. Zita Kriaučiūnienė.

Viena iš daugiausiai žalos mūsų aplinkai ir gamtai keliančių problemų – tvarkyti bioskaidžias atliekas (BSA), bioskaidžios žaliosios atliekos pradeda pūti ir skleisti blogus kvapus. Lietuvoje daugelyje kitų šalių yra labai silpnai išvystytos bioskaidžių atliekų tvarkymo technologijos bei gamybiniai pajėgumai. Nekvalifikuoto BSA tvarkymo ir šalinimo metu išsiskiria dideli išlakų kiekiai ir šios pavojingos išlakos veikia ne tik klimato kaitą, bet ir aplinką, gyventojus, gyvūnus ir kt. Iškyla problemos su paviršinių bei gruntinių vandenų tarša bei ligų platinimo galimybėmis. Kiekviena savivaldybė įprastai turi savitas atliekų tvarkymo taisykles, tačiau tikrai didžiojoje jų dalyje yra nurodyta, kad žaliąsias atliekas reikia tvarkyti atskirai.

Labai svarbus yra ir gyventojų įsitraukimas bei atidumas rūšiuojant šias atliekų rūšis. Neteisingai sutvarkytos bioskaidžios žaliosios atliekos pūva ir išskiria nuodingas metano dujas, kurios teršia aplinką ir prisideda prie klimato kaitos procesų. Pagal Europos Sąjungos (ES) atliekų politiką, pagrindinis atliekų tvarkymo principas remiasi atliekų hierarchija: pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, tuomet – parengimui pakartotiniam naudojimui, perdirbimui, o šalinimas sąvartyne laikomas mažiausiai pageidaujama parinktimi. Todėl laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo, atliekos, kurių neįmanoma išvengti, paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Žaliųjų atliekų problema itin opi didmiesčiuose.

Projektas skirtas spręsti šiai problemai ir šio projekto įgyvendinimas prisidės prie bioskaidžių žaliųjų atliekų sugeneruoto metodiškai teisingo tvarkymo, sukuriant BSA greitesnio suirimo proceso antrinio panaudojimo technologiją pritaikytą gyventojams prieinamu principu. Hipotezė – taikant naują sukurtą sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, tikėtina, jog gali būti pagreitintas BSA žaliųjų atliekų suirimas ir įdiegtas naujas antrinis BSA panaudojimo būdas – bio-trąša veiksmingam dirvožemiui tręšimui.

Projekto tikslas – vykdant MTEP veiklas sukurti sugeneruotų bioskaidžių žaliųjų atliekų kompostavimo su kaulų miltų biopriedu technologiją, kuri pagreitins BSA žaliųjų atliekų suirimą ir bus efektyvi bio-trąša dirvožemiui.

Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto vertė: 457 165,04 Eur

ES finansavimas:269 061,32 Eur

Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. – 2027 m. kovo mėn.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2024 m. gruodžio 4 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Pasta: Forma + Spalva = Fun“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 9-12 kl. moksleivius, besidominčius maisto kokybe ir sauga, kviečia į kūrybines dirbtuves „Pasta: Forma + Spalva = Fun“, kurios vyks gruodžio 10 d. 10-13 val. VDU ŽŪA Agronomijos fakultete.

Kūrybinėse dirbtuvėse:

– Gaminsite ypatingus makaronus;

– Sužinosite, kas yra funkcionalusis maistas ir jį pagaminsite;

– Makaronai bus kuriami unikaliomis formomis ir spalvomis;

– Praturtinti įvairiais sveikatai naudingais ingredientais.

Maisto kūrybines dirbtuves ves: dėstytoja Dovilė Levickienė ir Maisto kokybės ir saugos studentės Deimantė Šeibokaitė ir Deimantė Vileikytė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 6 d.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 12 asm.

Data: Gruodžio 10 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-13.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Renginio metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto 100-metis – su ištikimybe fundamentikai ir atvirumu pokyčiams

Šiais metais veiklos šimtmetį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) 1924-aisiais įkurta kaip jaunai Lietuvos valstybei gyvybiškai reikalingas žemės ūkio mokslo ir studijų židinys, kurio pagrindas tuo metu buvo agronomija. Tad šimtmečio sukaktis – puiki proga pasidalyti šiandieninio Agronomijos fakulteto atstovų įžvalgomis apie tai, kuo šis fakultetas ypatingas ir koks vardiklis vienijo ir vienija skirtingas jo bendruomenės kartas.

Profesorius emeritas: teisingą kryptį nubrėžė vyresnioji karta

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas yra ta ryški asmenybė, be kurios šiandien sunkiai galėtume įsivaizduoti visos Akademijos, o ypač Agronomijos fakulteto identitetą. Tačiau pats mokslininkas, pedagogas, vadovėlių, monografijų, tarp kurių mokslo istorijai ypač vertinga monografija „Agronomijos mokslinės mokyklos Lietuvoje“ (2018), žemės ūkio terminų žodynų autorius su šypsena teigia, kad nuopelnai turėtų tekti ne jam, o jo mokytojams – studijų metais Akademijoje dirbusiems tarpukario Lietuvos mokslo šviesuoliams. Ir istoriografines knygas profesorius emeritas A. J. Motuzas sako rašęs dėl vienintelės priežasties – iš pagarbos Akademijos profesoriams Vincui Vilkaičiui, Juozui Tonkūnui, Petrui Vasinauskui, Broniui Baginskui ir, be abejo, nuo pat Akademijos įkūrimo joje dirbusiam profesoriui Viktorui Ruokiui, paskatinusiam pašnekovą gilintis į dirvožemio mokslą.

„Meilę lauko rieduliams ir jų pažinimo kibirkštį profesorius V. Ruokis stengėsi įžiebti ir savo studentams. Į auditoriją dažnai atsinešdavo krepšį įvairiausių akmenų ir apie juos galėdavo kalbėti valandas. Vėliau egzaminuojami studentai privalėdavo pasakyti jų pavadinimus, kilmę ir savybes. Žinojome, kad neišvengiamai turėsime išberti ir painią indikatrisės taisyklę, pagal kurią nustatomos kristalų savybės. Kai 1965-aisiais buvau paskirtas asistentu į profesoriaus V. Ruokio vadovaujamą dirvožemio mokslo katedrą, privalėjau drauge su profesoriumi dalyvauti egzaminuose ir stebėti, kad studentai nesukčiautų“, – juokiasi profesorius emeritas A. J. Motuzas, prisipažįstantis, kad iki šiol viena brangiausių relikvijų, saugomų jo asmeniniame archyve, – prašymas priimti į asistento pareigas su originaliu profesoriaus V. Ruokio parašu.

„Mano tėviškė – atokus Joniškio rajonas. Tačiau kaip mokslininkas dirvožemininkas šiandien galiu pasakyti, jog dirvožemiai ten – vieni derlingiausių Lietuvoje. Tad, regis, neturėtų stebinti, kodėl tėvelio ūkininko džiaugsmui pasirinkau agronomijos studijas. Buvau tapęs respublikinio moksleivių meninio skaitymo konkurso laureatu, kaskart su nekantrumu laukdavau Šiaulių dramos teatro gastrolių ir, neslėpsiu, svajojau tapti aktoriumi. Bet tėvukas laiku „nuleido ant žemės“. Tad labai apsidžiaugiau Akademijoje atradęs profesionalių aktorių Algirdo Vrubliausko ir Aldonos Jodkaitės vadovaujamą liaudies teatrą, kurio veikloje aktyviai dalyvavau tris dešimtmečius. Džiugu, kad Akademijos teatras „Jovaras“ kūrybingai tebedirba iki šiol“, – pastebi pašnekovas.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas emeritas Algirdas Juozas Motuzas, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Daugiau nei 10 metų jau dirbdamas dėstytoju profesorius A. J. Motuzas dalyvavo ir anuomet populiarių studentų statybinių būrių judėjime. Akademijos studentai vasaromis yra dirbę ne tik Sovietų Sąjungos platybėse, bet ir Vengrijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje. „Sakyčiau, tą metą ir galėtume laikyti Akademijos tarptautiškumo pradžia, nes mums buvo labai svarbu bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio šalių kolegomis“, – prisimena profesorius emeritas.

Tačiau tikrasis tarptautiškumo, modernumo proveržis, profesoriaus emerito A. J. Motuzo teigimu, Akademijoje prasidėjo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę bei atsiradus galimybei dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamoje TEMPUS programoje. Ši programa buvo skirta remti Rytų, Vidurio Europos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų aukštojo mokslo pertvarką ir turėjo padėti suartinti šių šalių ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemas.

„Akademijoje šie procesai sėkmingai vyko: buvo ne tik pertvarkomi atitinkami klasifikatoriai, studijų struktūra, bet ir Agronomijos fakultete įkurta moderni vakarietiška dirvožemio ir maisto produktų analizės laboratorija, mūsų mokslininkų galimybes pakėlusi į naują lygmenį“, – pasakoja profesorius A. J. Motuzas, iki šiol apgailestaujantis dėl dviejų dalykų: dėl to, kad Lietuvoje analogiškai kaip kaimyninėje Latvijoje laiku nebuvo įkurtas stiprus Gyvybės mokslų universitetas. Be to, pašnekovą ir šiuo metu jaudina valstybės strategijos nebuvimas specialistų žemės ūkiui rengimo srityje.

„Ne studentams suteikiama laisvė vienur ar kitur nusinešti savo finansinius krepšelius, o valstybės poreikiai turi nulemti, kiek ir kokių specialistų reikės ateityje“, – įsitikinęs pašnekovas. Tačiau svarbiausia, pasak jo, šiandien yra tai, kad Akademija ir Agronomijos fakultetas į antrąjį gyvavimo šimtmetį žengia išlaikydami pamatines savo vertybes: pagarbą vyriausiųjų bendruomenės narių kartai, unikalumą, nuoširdžią bendrystę. Visa tai, profesoriaus emerito pastebėjimu, gerai atskleidė ir Akademijos 100-mečio jubiliejui skirtų renginių turinys.

Glaudžiai sutelkta komanda ir moderni infrastruktūra – dedamosios, leidžiančios atliepti verslo lūkesčius ir bendradarbiauti tarptautiniame lygmenyje

Viena iš būrio profesoriaus emerito A. J. Motuzo buvusių studentų, tapusių mokslininkais ir pedagogais, – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė. Jos teigimu, VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas iš tiesų yra unikalus – universitetiniame lygmenyje kito tokio ar net į jį panašaus Lietuvoje neturime.

„Agronomijos fakultete kompleksiškai vykdoma mokslinė veikla bei studijos. Jaunimas pas mus gali studijuoti aktualiose, į ateitį orientuotose studijų programose. Tai – Agronomija, Maisto kokybė ir sauga, Kraštovaizdžio dizainas. Klimato kaitos iššūkių fone visos šios sritys yra labai svarbios, nes žemės ūkiui keliami labai dideli uždaviniai ne tik aprūpinti maistu augančią pasaulio gyventojų populiaciją, bet ir būti saugiam, tvariam, orientuotam į Europos žaliojo kurso tikslus. Dar po 100 metų galbūt nutiks taip, kad maistą žmonija gamins mėgintuvėliuose, tačiau ir tuomet bus reikalingos sektoriuje dirbančių specialistų žinios bei kompetencija. Todėl tikiu, kad agronomija, maisto kokybė ir sauga, poreikis gyventi harmoningai tvarkomoje aplinkoje savo aktualumo nepraras niekada“, – įsitikinusi doc. dr. J. Kulaitienė.

Pasak pašnekovės, džiugu žinoti, kad Agronomijos fakultetas, kuriame studijavo ir kuriame dirba mokslinį bei pedagoginį darbą, turi ypač gilias šaknis, kad iš šių šaknų vėliau išaugo zootechnika, žemės ūkio ekonomika, žemės ūkio inžinerija ir kitos mokslo bei studijų kryptys.

„Akademijos studente tapau pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje, kai trūko daug ko, kai auditorijose nuo šalčio gynėmės sėdėdami su paltais, tačiau buvo daug tikėjimo, kad ateityje bus geriau. Ir iš tiesų pokyčiai vyko ir tebevyksta. Ypač ryškų proveržį fakultetui suteikė integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – slėnio NEMUNAS – įsteigimas. Jo programos lėšomis sukurta infrastuktūra, moderni laboratorija fakulteto mokslininkams leidžia kurti pažangiausias inovacijas, bendradarbiauti su verslu ir atliepti jo lūkesčius bei kaip lygiaverčiams partneriams dalyvauti aukščiausio lygio tarptautiniuose projektuose. Šiandien atsigręžus tik keliolika metų atgal mano pačios mokslo tyrimai atrodo ganėtinai kuklūs, palyginti su tais, kuriuos galime atlikti šiandienos sąlygomis“, – teigia doc. dr. J. Kulaitienė, pastebinti, kad vis dėlto didžiausia, netgi neįkainojama antrąjį veiklos šimtmetį pradedančio Agronomijos fakulteto vertybė – glaudžiai sutelkta komanda ir kolegiški, nuoširdūs šios komandos narių tarpusavio santykiai.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vedėja doc. dr. Jurgita Kulaitienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Jaunimui – visos sąlygos realizuoti savo mokslines idėjas

Pastarąjį doc. dr. J. Kulaitienės teiginį pratęsia ir jauniausiosios kartos atstovė Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė. Merginos teigimu, ne tik darbinga, bet ir išskirtinai nuoširdi Agronomijos fakulteto atmosfera netgi pakeitė jos gyvenimo planus. Pašnekovė gimusi bei užaugusi Pakruojo rajone, ūkininkų šeimoje, taip pat ir pati yra jaunoji ūkininkė. Dvyliktoje klasėje ji buvo tvirtai apsisprendusi studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje, o stojimo į aukštąją mokyklą paraiškoje pirmuoju ir vieninteliu numeriu įrašė studijų programą Agronomija. Austėjos tikslas buvo baigus studijas ir įgijus šiuolaikiškų žinių bagažą grįžti dirbti į nuosavą ūkį.

Tačiau gabią ir darbščią studentę dar antrame kurse pastebėjo Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Kęstutis Romaneckas, vėliau tapęs ir jos moksliniu vadovu.

„Profesorius mane, antrakursę, dar nė negalvojančią apie bakalauro baigiamąjį darbą, įtraukė į projekte dirbančių mokslininkų grupę. Šis darbas mane tiesiog sužavėjo“, – teigia A. Švereikaitė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doktorantė Austėja Švereikaitė

O jau studijuojančiai magistrantūroje prof. dr. K. Romaneckas pasiūlė A. Švereikaitei tikslingai siekti doktorantūros.

„Iš tiesų apie doktorantūrą nuo pat pirmųjų savo mokslinių bandymų po truputį pasvajodavau, bet tai buvo tyli svajonė, nes atrodė sunkiai įgyvendinama. Tačiau ji išsipildė ir šiuo metu esu jau trečiajame doktorantūros kurse. Teorines žinias ir praktinį darbą ūkyje derinti yra labai įdomu, bet galvoju, kad ateityje ūkininkavimo veiklą galiu patikėti ir kitiems, o pati norėčiau likti Agronomijos fakultete ir dirbti mokslinį bei pedagoginį darbą. Fakulteto bendruomenė mane labai šiltai priėmė kaip kolegę. Tačiau fakulteto dėstytojai labai šiltai bendrauja su visais studentais, yra pasirengę padėti, atsakyti į kylančius klausimus. Norėčiau šią tradiciją pratęsti ir savo indėliu. Svarbu jauniems žmonėms turėti noro, o Agronomijos fakultete sudarytos visos sąlygos įgyvendinti savo mokslines idėjas“, – reziumuoja pašnekovė, pastebinti, kad šiuo metu kaip jaunesnioji mokslininkė ji yra atsakinga už Agronomijos fakulteto studijų programų viešinimą tarp šalies moksleivių. Ir tai ji daranti su malonumu.

Sinergiją kuria visa gausi fakulteto bendruomenė – nuo moksleivių iki senjorų

„Tarp asmenybių, klojusių mūsų valstybės pamatus, ėjusių atsakingas pareigas – gausus būrys agronomų. Tai, be abejo, kelia pasididžiavimą, bet kartu ir įpareigoja Agronomijos fakultetą aukštai išsikelti kartelę, atliekant jam patikėtą misiją rengti specialistus moderniam agrosektoriui, plėtoti aktualius mokslo tyrimus ir kurti inovacijas“, – teigia šio fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, pastebinti, kad agroekosistemos sudaro daugiau kaip 53 proc. mūsų šalies teritorijos. Ir Agronomijos fakultetas yra prisiėmęs lyderystę siekiant, kad šie ištekliai būtų naudojamos tvariai ir išsaugoti ateities kartoms.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė, VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė, prof. dr. Aušra Blinstrubienė

„Taip pat siekiame užtikrinti maisto žaliavų saugą, žalios, harmoningos urbanizuotų teritorijų aplinkos sukūrimą. Visa tai darome įgyvendindami aktualias, į klimato krizės sprendimus orientuotas studijų programas, tarptautinėje erdvėje plėtodami mokslo projektus“, – pasakoja doc. dr. A. Adamavičienė, neabejojanti, kad veiklų, darbų, planų ir idėjų negęstantis variklis yra Agronomijos fakulteto bendruomenė, t. y. visi, kam rūpi Akademijos ir Agronomijos fakulteto ateitis – mokslininkai, dėstytojai, doktorantai, absolventai, darbuotojai senjorai, studentai ir edukaciniuose projektuose dalyvaujantys moksleiviai.

Kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Kraštovaizdžio dizainas: Meno ir Gamtos Sintezė“

Visus šalies 9-12 kl. moksleivius kviečiame dalyvauti unikaliame renginyje – kūrybinėse dirbtuvėse „Kraštovaizdžio dizainas: Meno ir Gamtos Sintezė“, kurios vyks gruodžio 10 d. 10-14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), Agronomijos fakultete.

Ar vaikščiodamas parke ar skvere pagalvoji, jog visa tai suprojektavo žmogus? Miestų žaliojo rūbo formavimas yra ne tik įdomus kūrybinis procesas, bet ir labai svarbus elementas ekosistemoms bei mūsų sveikatai. Kūrybinių dirbtuvių metu įsijausime į kraštovaizdžio dizainerio kasdienybę – iškėlę klausimą, kokioje aplinkoje mums gera gyventi, suprojektuosime savo svajonių žaliąją erdvę.

Kūrybines dirbtuves ves studijų programos „Kraštovaizdžio dizainas“ dėstytojas Karolis Grušas ir antro kurso studentė Emilija Sviderskytė.

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 6 d.

Maksimalus vienų dirbtuvių dalyvių skaičius – 16 asm.

Data: Gruodžio 10 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-14.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų II a. fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas kviečia moksleivius: dirbtuvės, praktinė veikla ir viktorina – idėjų konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas kviečia moksleivius bendroms inžinerinėms veikloms. Moksleivių laukia išmanių technologijų dirbtuvės mokykloje arba VDU ŽŪA
„Išmok konstruoti ir valdyti dronus ar robotus“, praktinė veikla VDU ŽŪA socialinių partnerių įmonėse „Pirmyn į ateitį su inžinerija“ ir viktorina – idėjų konkursas „Inžinerinių idėjų šturmas“ (nuotolinis renginys su finalu VDU ŽŪA). Kviečiame dalyvauti 10-12 klasių moksleivius iš visos Lietuvos. Detalesnė informacija apie veiklas pateikta žemiau.

Dirbtuvėms ir praktinei veiklai įmonėse būtina išankstinė registracija kontaktais:
VDU ŽŪA marketingo vadybininkė dr. Brigita Medveckienė
el. p. brigita.medveckiene@vdu.lt
mob. +370 625 80444

Registracija viktorinai – idėjų konkursui vyksta pildant registracijos anketą:

REGISTRACIJA į viktoriną – idėjų konkursą iki gruodžio 7 d.

Renginių metu gali būti fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks lapkričio 27 d. (trečiadienį) 15.00 val. III rūmų 154 auditorijoje.

Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai

BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Naujas LIFE projektas Lietuvoje – ForestHabitatLT

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai kartu su VĮ Valstybinių miškų urėdija ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu dalyvauja projekte „Kompleksinis požiūris į buveinių išsaugojimą diegiant artimesnės gamtai miškininkystės praktikas buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) lygiu“ angl. „Developing and implementing Closer-to-Nature forest management practices towards multifunctional forest landscapes and favourable Natura 2000 areas“ akronimas „LIFE ForestHabitatLT“ (101147231 — LIFE23-NAT-LT-LIFE ForestHabitatLT). Projektas truks 6 metus (2024-2030 m.), bendra projekto vertė – 3,94 mln. Eur.
Projektas buvo pristatytas VDU Žemės ūkio akademijoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje spalio mėnesį „ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI VERSLUI: 100 metų pažangai“.
Džiugu, kad projekto pradžia sutampa su šiais metais priimtu Europos gamtos atkūrimo reglamentu ir projektas prisidės prie Europos Bendrijos svarbos miško ir pelkių buveinių kompleksų išsaugojimo, palaikymo ir atkūrimo. Artimesnio gamtai miškų tvarkymo koncepcija yra ES miškų strategijos 2030 dalis, o 2023 metais Europos Komisija jau išleido artimesnio gamtai miškų tvarkymo gaires.
Projekto įgyvendinimo metu yra planuojama parengti artimesnės gamtai miškininkystės gaires pritaikytas Lietuvai, bus siekiama populiarinti gamtinėms vertybėms palankesnius miškų tvarkymo būdus bei pademonstruoti, kokiomis priemonėmis miškininkai aktyviai prisideda ir gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir puoselėjimo. Projekto veiklos bus įgyvendinamos keturiose teritorijose: Šimonių girioje, Buktos miške, Praviršulio tyrelyje ir Dabravolės pelkėje. VDU vykdomos veiklos apims teorinės dalies artimesnio gamtai miškų tvarkymo principų pritaikymo Lietuvai parengimą, blogos būklės buveinių tvarkymo priemonių aprašymą bei stebėsenos vykdymą.

Projekto partneriai:

Projektą finansuoja:

„Finansuoja Europos Sąjunga. Požiūriai ir nuomonės išreikšti yra autoriaus nebūtinai atspindi Europos Sąjungos arba CINEA nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei CINEA negali būti už juos atsakinga“