Raktas į sėkmingą karjerą: šias studijas pasirinkusius jaunuolius darbdaviai tiesiog graibsto

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultetas – vienintelė ilgametes veiklos tradicijas puoselėjanti aukštojo mokslo institucija šalyje, kurioje rengiami išskirtinių kompetencijų įgiję inžinerijos specialistai. Tai – absolventų gebėjimas kurti ir valdyti moderniausias technologijas sąveikoje su gyvąja gamta. Tradiciška yra ir tai, kad šias studijas baigusiems absolventams netenka laukti, kol juos pasirinks vienas ar kitas darbdavys – aukštos kvalifikacijos specialistų stokojantys darbdaviai patys aktyviai dalyvauja studijų procese, tad didžioji dalis absolventų jau būna sėkmingai įsidarbinę dar studijuodami. Raktas į šią sėkmę – aukšta VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete vykdomų studijų programų kokybė, kurią didele dalimi lemia aktyvus dėstytojų dalyvavimas mokslinėje veikloje, bendradarbiavimas su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis bei moksleivių motyvavimas rinktis nelengvas, tačiau perspektyvias inžinerijos krypties studijas.

Fakulteto „vizitinėje kortelėje“ – išskirtinis akademikų ir doktorantų skaičius

„VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis vien akademikų skaičiumi – šiuo metu jame dirba trys akademikai – tikrieji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariai, du yra LMA nariai emeritai, taip pat turime vyriausiąjį mokslo darbuotoją užsienietį, kuris išrinktas LMA užsienio nariu, o metų pabaigoje pasiekė džiugi nauja žinia, kad mūsų fakulteto atstovė išrinkta LMA Jaunosios akademijos nare. Kolektyve šiuo metu dirba 19 profesorių, 30 docentų, 21 lektorius, 2 asistentai, taip pat turime net 35 doktorantus. Akademijoje įkurtame Bioekonomikos tyrimų institute vykdomuose tarpdisciplininiuose ir tarpkryptiniuose tyrimuose, projektų rengime bei konkursuose dalyvauja beveik pusšimtis fakulteto darbuotojų. Ir tai svarus bei pastebimai augantis fakulteto indėlis į Akademijos kaip bioekonomikos tyrimų centro ateitį. Itin produktyviai dirba ir mūsų doktorantai, kurių didžioji dauguma vėliau papildo fakulteto komandą. Ir tai nuteikia pozityviai, nes mokslininkams ir pedagogams labai svarbu turėti kam perduoti savo patirtį“, – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto „vizitinę kortelę“ komentuoja šio fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto tarybos pirmininkas prof. dr. Algirdas Radzevičius

Inžinerijos krypties studijos, pašnekovo pastebėjimu, yra vienos sunkiausių. Tad pastaruoju laiku ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje jaunimas stengiasi eiti lengvesniu keliu, pasirinkdamas socialinius ar humanitarinius mokslus. Dėl to šalyje jau yra susidaręs didžiulis disbalansas tarp agrosektoriuje veikiančių darbdavių poreikių ir parengiamų inžinierių skaičiaus. Situaciją dar aštrina tai, kad dėl spragų bendrojo lavinimo grandyje motyvuoti regionų jaunuoliai neturi vienodų galimybių taip pasirengti brandos egzaminams, kad juos išlaikę įveiktų konkursinius reikalavimus patekti į mūsų Inžinerijos fakultetą“, – šalies švietimo realijas komentuoja prof. dr. A. Radzevičius, pastebintis, kad šiame kontekste gera tendencija yra tai, kad baigę žemesnius patekimo reikalavimus taikančias kolegijas jaunuoliai vėliau Akademijoje renkasi išlyginamąsias studijas, o po jų – inžinerijos krypties magistrantūros programas.

„VDU ŽŪA šiemet pradėjo antrąjį savo veiklos šimtmetį. Ir į jį žengiame su ambicija būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje. Esame ir ateityje būsime atviri naujovėms“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika, pastebintis, kad fakultetui šiandienos iššūkių kontekste keliami labai svarbūs uždaviniai kurti ir skleisti inžinerijos ir su ja susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio bei kaimo vietovių vystymosi.

Dekanas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis įgyvendinamų programų turiniu, neturinčiu analogų Lietuvoje.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika

„Išskirtiniai yra ir mūsų fakulteto darbuotojai, ir studentai, besirenkantys sudėtingą inžinerijos studijų kryptį, ir mūsų socialiniai partneriai – lyderiaujančios šalies agroverslo įmonės. Jos yra įsteigusios pirmąjį Lietuvoje žemės ūkio inžinerijos studijų klasterį, kurio tikslas – sudaryti studentams sąlygas susipažinti su naujausia technika ir inžinerijos specialistų darbo specifika moderniose agroverslo įmonėse. Socialiniai partneriai aktyviai dalyvauja studijų procese, pažangiausius studentus motyvuoja solidžiomis stipendijomis. Drauge su socialiniais parneriais sprendžiame ir universitetinį inžinerinės krypties išsilavinimą įgijusių specialistų trūkumo darbo rinkoje problemą – regionuose plėtojame inžinerijos klasių tinklą, taip skatinant moksleivius rinktis studijas mūsų fakultete, o jas baigus grįžti dirbti į gimtuosius regionus. Šiuo metu startuoja nauja mobili į gimnazijas atvykstanti STEAM inžinerijos klasė. Ji pamokų metu supažindins su dronų ir robotų konstravimu, programavimu, robotų valdymu, taip siekiant moksleiviams atskleisti žemės ūkio sektoriaus modernumą“, – ateities planais dalijasi Inžinerijos fakulteto dekanas, pastebintis, kad abiturientams šiuo metu siūlomos aktualios, į darbo rinkos ir visuomenės poreikius orientuotos studijų programos. Kiekvienos jų tikslas išskirtinis – analogiškų programų nesiūlo nė vienas kitas šalies universitetas.

Doc. dr. R. Domeika atskleidžia, kad per pastaruosius trejus metus fakultete sukurtos net kelios naujos studijų programos. Pirmoji jų – Tvarioji inžinerija. Programa sukurta bendradarbiaujant su šalies agroverslo lyderiais.

Programos Tvarioji inžinerija absolventai bus įgiję įvairių tarpdisciplininių žinių: inžinerijos, informatikos, gamtos mokslų. O tai labai svarbu siekiant darnos tarp technologijų ir gyvosios gamtos.

Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistams, mokantiems diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje. Studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekano pastebėjimu, programa kardinaliai keičia stereotipinį jaunuolių požiūrį į žemės ūkį, atskleisdama jo modernumą, ir yra gerai vertinama pačių studentų bei darbdavių.

Taip pat atnaujinta ir praplėsta programa Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas jau sulaukė nemažo stojančiųjų dėmesio. Tai unikali studijų programa ateities žemėtvarkos specialistams, gebantiems rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus, projektus, atlikti žemės ir kito nekilnojamojo turto vertinimą. Nuo ateinančių mokslo metų startuoja nauja antrosios pakopos studijų programa, vykdoma anglų kalba, Akvamatika, parengta kartu su Silezijos universitetu. Taip pat studentai jau netrukus galės rinktis naujai sukurtą bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

Visos naujos programos kuriamos tobulinant ankstesniąsias bei atsižvelgiant į darbdavių poreikius ir ateitį, orientuotą į bioekonomikos plėtrą ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.

„Mūsų varomoji jėga yra doktorantai, kurių turime daugiau nei tris dešimtis. Ir tai patvirtinimas, kad mūsų mokslininkai dirba kaip reta produktyviai, nes tyrimai ir publikacijos aukšto lygio mokslo leidiniuose su citavimo indeksu nulemia, kiek gausime valstybės finansuojamų doktorantūros vietų“, – teigia doc. dr. R. Domeika.

Technologijos kuriamos „ne stalčiui“, o praktiniam įgyvendinimui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjo akademiko prof. dr. Egidijaus Šarauskio teigimu, mokslinis darbas fakultete plėtojamas ne tam, kad nugultų stalčiuose – visi darbai yra aktualūs ir pritaikomi žemės ūkio praktikoje. Su visais fakultete atliekamais moksliniais tyrimais bei sukurtomis inovacijomis susipažįsta ir studentai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas, akademikas prof. dr. Egidijus Šarauskis

„Ypač geri fakulteto mokslininkų darbo rezultatai aplinkos inžinerijos kryptyje. Džiugina ir LMT paskelbti 2023 m. šalies universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinės veiklos rezultatai, juos vertinant pagal svarbiausius mokslo darbus – publikacijas aukšto lygio leidiniuose su citavimo indeksu, monografijas, patentus ir t.t. VDU mokslininkai technologijos mokslo kryptyje pernai dirbo produktyviausiai, o Inžinerijos fakulteto indėlis į šį rezultatą neabejotinai pats didžiausias. O kuo geresni fakulteto moksliniai rezultatai, tuo daugiau galime priimti doktorantų. Jų pastaruoju metu tik daugėja“, – fakulteto dekano žodžius papildo prof. dr. E Šarauskis, pastebintis, kad fakulteto mokslininkams laimėjus LMT skelbtą konkursą, pernai buvo skirta dar ir papildomų doktorantūros vietų.

Aplinkos inžinerijos kryptyje daugiausia doktorantų gilinasi į aplinkos taršos mažinimo problematiką ir į įvairias naujas šią problemą sprendžiančias technologijas. Pavyzdžiui, atliktas robotinės technologijos poveikio aplinkai vertinimas ekologiškai auginant cukrinius runkelius. Kitas mokslo darbas – precizinės sėjos ir tręšimo metodų poveikio žieminiams kviečiams ir aplinkai vertinimas. Šiuo atveju tyrimo metu pritaikytos naujos sėjos ir tręšimo technologijos, kuomet buvo sėjama pagal iš anksto sudarytus žemėlapius, naudojant optimalius sėklų ir trąšų kiekius. Neseniai apginta daktaro disertacija, eksperimentuojant, kokiomis priemonėmis galima sumažinti aplinkos taršą ir per 7 paras hidroponiniu būdu užauginti vertingą galvijų pašarų priedą – kviečių želmenis.

„Atsinaujinančių energijos išteklių technologijos srityje apginta disertacija doktorantui gilinantis į energinius ir dujinius augalų apykaitos procesus. Tai labai įdomus tyrimas, atskleidžiantis, kaip panaudojant saulės energiją augalo lapai gali tapti mini varikliu. Doktorantai taip pat tyrinėja dirvožemio ir energetinių resursų tausojimo galimybes, dirvožemį dirbant skirtingu gyliu, pagal iš anksto sudarytą žemėlapį. Kita nauja tema – kaip robotai plačiąja prasme gali prisidėti prie žemės ūkio efektyvumo didinimo ir aplinkos tausojimo. Tai labai aktuali tema, nes šiuolaikinės žemės ūkio mašinos kaupia labai daug duomenų ir kyla abejonių, ar sugebama panaudoti visą gaunamų duomenų potencialą“, – Inžinerijos fakulteto doktorantų mokslinę veiklą komentuoja pašnekovas.

Globaliems iššūkiams spręsti – naujausios mokslo idėjos

LMA akademikas, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau mokslo darbų skiriama klimato kaitos ir jos poveikio švelninimo problematikai. Klimato kaita lemia reikšmingus pokyčius vandens ekosistemose: daugėja ekstremalių vandens reiškinių, dažnėja sausros, keičiasi upių nuotėkis ir požeminio vandens ištekliai, vandens kokybė ir bioįvairovės sąlygos, todėl natūralu, kad iškyla nauji iššūkiai vandens inžinerijos mokslui, VDU ŽŪA turinčiam gilias tradicijas ir iš kartos į kartą perduodamą mokslinę patirtį.

Pasak profesoriaus, Akademijoje daug metų vykdomi vandens balanso elementų, hidraulinių ir hidrologinių procesų modeliavimo, potvynių rizikos vertinimo, žemių sausinimo, taip pat hidrotechnikos statinių ilgalaikiškumo ir nuotekų valymo įrenginių efektyvumo tyrimai. Be jau paminėtų, pradėti ir kiti – žaliojo ir presuotų šiaudų betono, nekonvencinės hidroenergijos išgavimo, hidrologinių sausrų kriterijų nustatymo, išmaniojo drenažo, nuotolinių tyrimų ir povandeninių dronų, taip pat nano- ir biotechnologijų pritaikymo sausinimo ir drėkinimo sistemose darbai. 2014 m. įkurtame Akvakultūros centre sėkmingai vykdomi tvariosios žuvininkystės, specializuojantis į žuvų auginimą uždarose apytakinėse sistemose, projektai. Šio centro mokslininkų sukurtos rekomendacijos jau taikomos praktikoje, o jų tyrimas apie probiotikų panaudojimą akvakultūroje tarptautiniame Rytų Europos šalių konkurse pelnė pirmąją vietą.

LMA akademikas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis

„Mūsų mokslininkai palaiko ryšius su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų, valdžios institucijų ir verslo partneriais, dalyvauja tarptautinėse „Horizon 2020“, „Horizon Europe“, „LIFE NEXUS“, „Nordplus Higher Education“, „Interreg Europe“ ir „Transform4Europe“ programose. Didelė paspirtis mokslinėje ir projektinėje veiklose yra jaunieji mokslininkai ir doktorantai. Vertingų rezultatų pastaraisiais metais jie pasiekė savo darbuose tyrinėdami, pavyzdžiui, šalutinio ceolitinio produkto kaip sorbento panaudojimą amonio jonų ir fosforo sorbcijai akvakultūros vandenyje ir jo utilizavimui portlandcemente, taip pat įvertinant galimą klimato kaitos poveikį vandens taršai iš žemės ūkio, jos mažinimo priemonių veiksmingumą ir įgyvendinimo kaštus taikant procesų fizika grįstą matematinį modelį. Yra sukurta nuotolinių tyrimų ir erdvinės analizės metodika, leidžianti integruoti hidroenergetikos išteklių potencialą ir vandens saugyklų valdymą. Inovatyvūs tyrimai atlikti siekiant drenažo sistemose pritaikyti denitrifikacijos bioreaktorius, t. y., drenažo vandens išvalymui skirtą technologiją, kuomet pašalinamas azoto ir fosforo junginių perteklius ir taip sumažinama rizika eutrofikacijai („dumblių žydėjimui“). Šiuo metu doktorantė iš Irano tyrinėja naują kryptį – nanoburbulais (<200 nm dydžio oro, deguonies ar kitomis dujomis užpildyti burbulai) prisotintą vandenį. Dėl savo mažo dydžio, tačiau didelio paviršiaus ploto ir stabilumo jie suteikia vandeniui unikalių savybių, kurios gali būti tikslingai pritaikytos dirvožemio drėkinime ir nuotekų valymo procese“, – pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad tęsti mokslinę veiklą podoktorantūros studijose atvyksta jauni mokslininkai stažuotojai ir iš kitų mokslo centrų bei universitetų. Šiuo metu vienas jų gilinasi į augalų derliaus prognozes ateities klimato sąlygomis, pasitelkiant mašininio mokymosi ir bepiločių skraidyklių integruotas sistemas, o VDU ŽŪA užaugęs jaunimas vykdo „Interreg Europa“ programos projektą apie vandens malūnų pritaikymą hidroenergetikai. Projektu siekiama sutelkti dėmesį į istorinį paveldą, kuris sujungia energetikos, aplinkosaugos ir kultūros sritis, skatindamas vietos ekonomiką.

„Neseniai pradėjome tyrimus, siekdami rasti moksliškai pagrįstus sprendimus, kaip efektyviau panaudoti kompostuotą nuotekų dumblą. Didžiuliai jo kiekiai kaupiasi nuotekų valyklose, o augančios energijos, taip pat trąšų kainos verčia ieškoti naujų maistinių medžiagų atgavimo iš nuotekų dumblo galimybių. Jo panaudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos pasekmių švelninimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Šis tyrimas – tai dalis 2021–2027 m. Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ tarptautinio projekto, kuriame dalyvauja partneriai iš 21 Bendrijos šalies. Moksle visų pirma tiriami ir analizuojami procesai ir, jeigu rezultatai patvirtina iškeltas hipotezes, skaičiuojamas kaštų-naudos efektas. Jeigu jis teigiamas, įgyvendinti mokslo idėjas imasi verslas. Išties džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvos verslas vis dažniau imasi iniciatyvos ir ieško kontaktų su mokslininkais. Tai yra didelis postūmis naujų idėjų generavimui ir partnerystei plėtoti“, – reziumuoja prof. dr. A. Povilaitis.

Naujos galimybės ekologams: pradėkite karjerą Valstybinių miškų urėdijoje

Valstybinių miškų urėdija (VMU) – viena regioniškiausių Lietuvos įmonių, patikėjimo teise atsakinga už valstybinių miškų gerovę. Siekdama užtikrinti efektyvią miškų priežiūrą, įmonė siūlo konkurencingus atlyginimus, platų papildomų naudų paketą ir palankias darbo sąlygas. Įmonė siekdama prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos poreikių bei modernizuoti požiūrį į darnų miškininkavimą, nuo 2025 m. sausio 6 d. VMU į girininkijos specialisto pareigas pradeda priimti ne tik miškininkystės, bet ir ekologijos studijas baigusius specialistus.
Plačiau

Diplomų įteikimas

Sausio 31 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kviečia absolventus ir visus Akademijos bendruomenės narius bei svečius dalyvauti šventiniame Bioekonomikos plėtros fakulteto Diplomų įteikimo renginyje.

VDU ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS IŠKILMIŲ SALĖ | STUDENTŲ G. 11, AKADEMIJA, KAUNO R.
14 val. ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto absolventų šventė

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Studentams – priimamos paraiškos socialinėms stipendijoms pavasario semestro metu gauti!

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2025 m. pavasario semestro metu, nuo 2025 m. sausio 20 d. iki vasario 20 d. (imtinai) turi per Valstybinių studijų fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2025 m. pavasario semestras).

Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją, kurios dydis šiuo metu yra 455,00 EUR (6,5 BSI). Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

Socialinę stipendiją gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios, trečiosios pakopų, vientisųjų ir profesinių (pedagogikos studijų) studijų studentai, atitinkantys bent vieną iš šių kriterijų:

yra vieni iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieni gyvenantys asmenys, turintys teisę gauti arba gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį;
yra ne vyresni kaip 25 metų ir jiems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Daugiau informacijos rasite čia.

Kviečiame dalyvauti Aukštaitijos PRC vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje!

Kviečiame dalyvauti 2025 m. sausio 21 d. Aukštaitijos Profesionio rengimo centre vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje ”Žaliojo kurso link profesiniame mokyme” , kurioje pranešimą tema „Bepiločiai orlaiviai- precizinės žemdirbystės įrankis, jų svarba įgyvendinant žaliojo kurso tikslus” skaitys Žemės ūkio akademijos doktorantas Mindaugas Dorelis.

Konferencijos programa.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete įgyvendinta Erasmus+ mišri intensyvi programa „Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas ir apsauga žmogaus paveiktose ekosistemose“

2024 m. lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete įgyvendinta Erasmus mišri intensyvi programa (angl. Blended Intensive Program) (BIP) „Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas ir apsauga žmogaus paveiktose ekosistemose“ („Wildlife Management and Conservation in Human Altered Ecosystems“). Programos tikslas – supažindinti studentus su šiuo metu aktualiomis laukinių gyvūnų valdymo ir apsaugos temomis miško ir žemės ūkio ekosistemose.

Šioje programoje dalyvavo 31 studentas iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Estijos gyvybės mokslų universiteto, Karelijos taikomųjų mokslų universiteto (Suomija), Krokuvos žemės ūkio universiteto (Lenkija), Transilvanijos Brašovo universiteto (Rumunija), Batumi Shota Rustaveli valstybinio universiteto (Sakartvelas), L.N. Gumilyovo Eurazijos nacionalinio universiteto (Kazachstanas), Lodzės universiteto (Lenkija) ir Politechnikos instituto Unilasalle (Prancūzija).

Kursų programą sudarė teoriniai ir praktiniai mokymai, įskaitant nuotolines paskaitas internetu bei savaitės trukmės mokymąsi susitikus gyvai Miškų ir ekologijos fakultete. Intensyvi programa apėmė ne tik teorines paskaitas, bet ir dėstytojų moderuojamas diskusijas, savarankišką studentų mokymąsi ir jų parengtus pristatymus, taip pat dviejų dienų trukmės lauko praktikas: Europinių stumbrų populiacijos atkūrimo vietoje Stėgalių gamtiniame komplekse Dzūkijos Nacionaliniame parke bei mokomąją medžioklę VDU ŽŪA mokomuosiuose medžioklės plotuose.

Programos metu studentai gilino žinias apie laukinės gyvūnijos valdymą skirtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis plačiame Europos šiaurės ir pietų valstybių kontekste: stambiųjų plėšrūnų (rudųjų meškų, vilkų) populiacijų valdymą ir konfliktus su visuomene, laukinių gyvūnų populiacijų vaidmenį miško ekosistemose ir žemės ūkyje. Taip pat buvo paliesti labai svarbūs laukinių gyvūnų populiacijų valdymo aspektai gaisrų paveiktų ekosistemų klimato kaitos kontekste.

Programos turinys ir dėstytojų kompetencijos studentams leido įgyti žinių ir praktinės patirties apie šiuolaikinį laukinių gyvūnų populiacijų valdymą įvairiuose Europos regionuose, įskaitant ir ES saugomas rūšis (pavyzdžiui, žmogaus sukelto trikdymo įtaka alpinių gyvūnų populiacijoms intensyvaus turizmo regionuose ir susirūpinimo nekeliančių, gausių vietinių medžiojamųjų gyvūnų išteklių valdymą, o taip pat invazinių gyvūnų rūšių kontrolę).

Kursų metu organizuota edukacinė ekskursija į Čepkelių valstybinį rezervatą ir kultūrinė programa Dzūkijos Nacionalinio parko lankytojų centre. Kultūrinę programą užbaigė dzūkų nacionalinių patiekalų degustacija.

Išskirtinė kursų programos dalis – praktinė mokomosios medžioklės patirtis. Remiantis studentų anketoje pateiktais atsiliepimais, tai buvo reikšmingiausias programos įvykis bei išskirtinė galimybė pamatyti medžioklės plotus Lietuvoje, susipažinti su Lietuvos medžiotojų tradicijomis. Studentai gerai įvertino ir medžioklės organizacinę dalį. Pasak studentų išreikštos padėkos, tai buvo patirtis, kurią jie ilgai prisimins ir įspūdžiai, kuriais pasidalins grįžę į savo universitetus.

Programą dėstė 5 VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai (prof. dr. Gediminas Brazaitis, dr. Michael Manton, dr. Artūras Kibiša, dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė ir dokt. Mindaugas Bakševičius) ir 6 partnerinių universitetų dėstytojai – dr. Edgars Dubrovskis Latvija), dr. Mari Hautala (Suomija), prof. dr. hab. inż. Michał Ciach (Lenkija), prof. dr. Ovidiu Ionescu ir Darius Hardalau (Rumunija), bei prof. dr. Charles Ruffner (JAV).

Pagrindiniai programos rezultatai – studentų parengtos prezentacijos apie jų šalyje esančią laukinių gyvūnų populiacijų valdymo sistemą ir prezentacijos iš anksto dėstytojų parengtose tematikose, kurias studentai parengė grupėse po 4–5 studentus.

Erasmus BIP programą organizavo Miško mokslų katedros asistentė dr. Jolanta Stankevičiūtė, programos koordinatorė – ŽŪA administracinės grupės tarptautinės veiklos koordinatorė – dr. Monika Medikienė.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

Studentai įsitraukia į projekto Forest 4.0 veiklas

Šeši MEF studentai 2024 metų vasarą-rudenį pasinaudojo galimybe gauti stipendiją iš projekto „Creation of the centre of excellence in smart forestry (Forest 4.0)“ Nr. 101059985 tiesioginių lėšų.

Taikomosios ekologijos III kurso studentas Gytis Žvirblaitis praktiką atliko 2024.09.01 –2024.11.30 IF Biodujų laboratorijoje, kur sklandžiai įsiliejo į laboratorijos kolektyvą ir jo vykdomus mokslinius tyrimus. Laboratorijoje atliko laboranto funkcijas, pagal sudarytą grafiką užkraudamas biodujų reaktorius, fiksuodamas eksperimentų duomenis. Tiesiogiai dalyvavo įsisavinant Forest 4.0 projekto įsigytą įrangą, po praktikos įdarbintas projekte pastoviam darbui. Praktikai vadovavo prof. K.Navickas.

Taikomosios ekologijos III kurso studentas Dominykas Mocekainis ir Miškininkystės studijų programos III kurso studentė Austėja Astrauskaitė praktiką atliko atitinkamai 2024.07.01 –2024.09.30 ir 2024.09.01 –2024.11.30 MEF Miško mokslų katedros Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje. Praktikos metu susipažino su mėginių ruošimu DNR išskyrimui, DNR išskyrimu ir genetinio medžiagų banko tvarkymu. Įgytos kompetencijos orientuotos į VDU pradedamo vykdyti INTERREG projekto DIVERSE_GENE_WATCH, kuriame dalyvauja Forest 4.0, tyrimus. Praktikai vadovavo prof. D.Danusevičius.

Miškininkystės studijų programos III kurso studentai Laurynas Mikalauskas, Paulius Talmantas ir Paulius Stancelis praktiką atliko 2024.09.01 –2024.11.30 VDU ŽŪA Miškų monitoringo ir Geomatikos laboratorijose. Praktikos metu susipažinta su miško tyrimų barelių matavimais naudojant šiuolaikinę dendrometrinių ir geodezinių matavimų techniką, dalyvavo ekspedicijoje į Dzūkijos Nacionalinį parką. Praktikantai susipažino su Geomatikos laboratorijos naudojama lazerinio skenavimo iš bepiločių orlaivių technologija, dalyvavo 2-ose duomenų rinkimo misijose ŽŪA Arboretume bei privačioje miško valdoje Pakruojo rajone (https://amvmt.lrv.lt/lt/naujienos/naujos-misku-skenavimo-technologijos-pristatytos-ir-mokslui-ir-misku-savininkams/). L.Mikalauskas pasirinko baigiamojo darbo temą, tiesiogiai susijusią su praktikos metu pradėtais tyrimais, susijusiais su nuotolinių tyrimų ir DI naudojimu miestų želdiniams inventorizuoti. Praktikantai taip pat susipažino su GIS duomenų bazių sudarymu ir prisidėjo formuojant Kauno rajono želdynų duomenų bazę, kuri vėliau naudota DI grindžiamiems algoritmams apmokinti. Praktikos vadovai prof. A.Augustaitis ir doc. D.Jonikavičius.

Praktikų metu studentai ne tik susipažino su konkrečių laboratorijų vykdomais moksliniais tyrimais, tačiau įgijo daug praktinės patirties ir naujų žinių apie inovacijas miškininkystėje. Kita vertus, projektų tyrėjų komandos pasipildė naujais pajėgumais.

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

2025 m. sausio 8 d. 13:00 val. kviečiame dalyvauti Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo asociacijos (NJF) organizuojamame seminare, kuriame pranešimą tema „Paramos tyrėjams ankstyvajame jų karjeros etape permąstymas Latvijoje“ skaitys profesorė Baiba Rivza iš Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto.

Maloniai kviečiame dalyvauti kolegas, dalyvaujančius jaunimo pritraukimo į mokslinę tiriamąją veiklą procese, ir/arba turinčiais idėjų kaip tai būtų galima padaryti.

Seminaro programa

Tarp kandidatų į LMA tikruosius narius – VDU ŽŪA mokslininkai

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas praneša, kad pagal spalio 10 d. paskelbtas laisvas LMA tikrųjų narių vietas ir remiantis LMA statuto 20, 21, 22 punktais, iškelti ir įregistruoti kandidatai į akademijos tikruosius narius pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes. Tarp kandidatų – du Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje, kandidatais įregistruoti Algirdas Augustaitis, VDU vyr. mokslo darbuotojas, profesorius, ir Gediminas Brazaitis, VDU profesorius. Abu kandidatus iškėlė VDU Senatas.

Kandidatais taip pat įregistruoti trys VDU mokslininkai.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje, kandidate įregistruota Ineta Dabašinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė. Iškėlė VDU Senatas, akademikas Bonifacas Stundžia.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje, Zoologijos specialybėje, kandidatu įregistruotas Algimantas Paulauskas, VDU profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Iškėlė VDU Senatas.

Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje, kandidatu įregistruotas Audrius Dėdelė, VDU profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas. Iškėlė VDU Senatas.

Išleistas dvidešimt pirmasis Praktikų ir savanorystės katalogas

Kviečiame atsiversti jau dvidešimt pirmąjį VDU Karjeros centro iniciatyva leidžiamo Praktikų ir savanorystės katalogo numerį, skirtą visiems universiteto studentams. Šiame kataloge rasite įmonių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų praktikų bei savanoriškos veiklos pasiūlymus. Tikimės, jog kiekvienas ras sau tinkamą!

Praktikų ir savanorystės katalogas Nr. 21 / Gruodis, 2024

Kataloge standartizuotai yra pateikiama trumpa informacija: apie praktikos ar savanorystės vietą siūlančią įmonę, įstaigą ar organizaciją, jos siūlomos praktikos / savanoriškos veiklos pozicijos pavadinimą bei atitikimo sąlygas, kurias būsimas praktikantas / savanoris turi įgyvendinti. Kiekviename praktikos ir savanorystės skelbime atskirai yra nurodyta, ar galima derinti šias veiklas su studijomis, kokiu laikotarpiu yra priimami praktikantai / savanoriai, į kurias iš siūlomų pozicijų yra kviečiami specialius poreikius turintys studentai bei kuriuose iš jų veiklos organizuojamos užsienio kalba, taip sudarant galimybę šias veiklas atlikti ir užsienio studentams.

Tikimės, kad šis katalogas padės susirasti praktikos vietą arba išbandyti save savanoriškoje veikloje, taip skinantis kelią į darbo rinką!

VDU Karjeros centras neatsako už kataloge pateiktų pasiūlymų turinį, įmonės ir organizacijos pačios sprendžia dėl praktikos ir / ar savanorystės sąlygų.