Kokią karjerą žada Harvardo universiteto modeliu paremtos agroverslo studijos?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.

Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems

VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.

Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.

Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.

„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas

Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.

Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.

Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai

VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.

„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

Agronomijos fakulteto diplomų įteikimo šventė

Mokslinis – praktinis seminaras- ekspedicija „PIKTŽOLIŲ DAIGŲ SKIRIAMIEJI POŽYMIAI IR VERTINIMAS“

Kviečiame į mokslinį – praktinį seminarą – ekspediciją „PIKTŽOLIŲ DAIGŲ SKIRIAMIEJI POŽYMIAI IR VERTINIMAS“ , kuris vyks birželio 14 d. VDU ŽŪA Bandymų stotyje 302 aud. (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.).

Renginio laikas: nuo 9.30 iki 13.30 val.

PROGRAMA.

IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA.

Priėmimas į doktorantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) siūlo doktorantūros studijas 8-iose mokslo kryptyse gamtos, technologijos, žemės ūkio bei socialinių mokslų srityse.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūros studijas konkurse ir būtinų dokumentų skenuotos kopijos pateikiami internetu epasirasymas.vdu.lt.

Mokslo sritis	Mokslo kryptis	Dokumentų priėmimo datos
Gamtos mokslai	Ekologija ir aplinkotyra	Informacija bus pateikiama vėliau
Technologijos mokslai	Aplinkos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Mechanikos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Transporto inžinerija	Informacija bus pateikiama vėliau
Žemės ūkio mokslai	Agronomija	2024 04 24 – 2024 08 26
Žemės ūkio mokslai	Miškotyra	2024 06 03 – 2024 08 23
Socialiniai mokslai	Ekonomika	2024 06 03 – 2024 08 29
Socialiniai mokslai	Vadyba	2024 06 03 – 2024 08 29

* stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento.

Daugiau informacijos apie konkursų sąlygas ir tvarką, disertacijų tematikas ir kandidatus į mokslinius vadovus bei dokumentų formos.

Daugiau informacijos teikia:

Mokslo ir inovacijų departamento Doktorantūros mokykla
Universiteto g. 8A-203 kab., 53341 Akademija, Kauno r.
Telefonas (8 37) 752 254, vidinis: 2254, mob: 8 672 63856
El. paštas monika.brimaite@vdu.lt

Telefonas (8 37) 209 815
El. paštas: doktorantura@vdu.lt

VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinės akimirkos

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) mini 100-uosius veiklos metus. 2024 m. gegužės 18 d. VDU ŽŪA surengta įspūdinga šventinė 100-mečio Gegužinė sujungė kelias kartas, priminė istoriją, tradicijas, atskleidė svajones, dovanojo daug smagių emocijų, pramogų bei patvirtino, kad Akademijos bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui.

VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinės pagrindinis rėmėjas – UAB „VH Lietuva“, renginio rėmėjai: UAB „DeLaval“, UAB „Dojus Agro“, AB „Linas Agro“, AB „Lytagra“, UAB „BalticAgro“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Rovaltra“, UAB „Žemtiekimas“, Padovinio ŽŪB, UAB „Ivabaltė“, AB „East West Agro“, UAB „Agrokoncerno grupė“, UAB „Naujasis Nevėžis“. Pagrindinis informacinis rėmėjas UAB „Ūkininko patarėjas“, Informaciniai rėmėjai: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redakcija „Mano ūkis“, UAB „Diena Media News“.

Daugiau apie VDU ŽŪA 100-mečio Gegužinę-pikniką: VDU Žemės ūkio akademijos 100-mečio Gegužinė: emocijos – ištirpdžiusios laiką ir sušildžiusios širdis | VDU Žemės ūkio akademija

Jubiliejinė 25-oji „Žemdirbio vasara“ – su kvapą gniaužiančiomis inovacijomis ir šventiniu dėmesiu agronomo profesijai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje birželio 5 d. įvyko jubiliejinė, 25 kartą rengiama mokslinė praktinė konferencija „Žemdirbio vasara“. Šiemet kartu tai buvo ir Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) narių šventinis suvažiavimas. Todėl gausiai žemdirbių auditorijai itin aktuali šiųmetė mokslinės praktinės konferencijos tema „Technologinės inovacijos dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis“ organiškai jungėsi su LAS istorijos priminimu, agronomijos specialistų laukiančių uždavinių įvardijimu bei grupės LAS narių apdovanojimu.

Mokslo rekomendacijos – būdas išvengti praktinių klaidų

Šiaulių r. 1000 ha ploto augalininkystė ūkį vystantys tėvas ir sūnus Mindaugas ir Benas Liutvinskai į mokslinę praktinę konferenciją „Žemdirbio vasara 2004“ teigė atvykę ir kaip ūkininkai, norintys išgirsti mokslo naujienų, ir kaip VDU ŽŪA bendruomenės nariai, nes abu yra to paties Agronomijos fakulteto absolventai. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi sūnaus Beno pasirinkimu, nes iš jo, ką tik baigusio magistrantūros studijas, pats sužinau daug naujo“, – kalbėjo M. Liutvinskas.

Kalbintas dr. Vidas Damanauskas teigė esantis ir ūkininkų, ir mokslininkų atstovas – pašnekovas Pasvalio rajone valdo 70 ha šeimos ūkį bei vadovauja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Joniškėlio bandymų stočiai. „Šiemet padarytas klaidas žemdirbys gali ištaisyti jau tik kitais metais. Todėl norisi klaidų nedaryti. Naujoms technologijoms diegti reikalinga moderni technika, kuri yra brangi ir neretai įsigyjama su bankų paskolomis. Todėl prieš priimant sprendimus dėl tokių pirkinių pirkimo ūkininkams yra labai naudinga išgirsti mokslininkų rekomendacijas“, –dalyvavimo renginyje motyvus argumentavo dr. V. Damanauskas.

Ir mokslininkų, ir praktikų veiklos svarba augs

„VDU ŽŪA Bandymų stotyje šiuo metu vykdoma per pusšimtis lauko eksperimentų, čia gimsta inovacijos, naujausios mokslo rekomendacijos, rengiamos daktaro disertacijos ir baigiamieji studentų darbai“, – renginio dalyvių auditoriją sveikino VDU ŽŪA Bandymų stoties direktorius, Agronomijos fakulteto prof. dr. Rimantas Velička, pastebėjęs, kad per veiklos šimtmetį iššūkių kupiną kelią nuėjusi Bandymų stotis šiandien yra moderni agronomijos mokslo ir tarpdisciplininių tyrimų bazė, aprūpinta šiuolaikiška įranga, reikalinga realizuojant mokslo idėjas.

VDU ŽŪA rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis kalbėjo, kad į „Žemdirbio vasarą“ kasmet susirenkantis gausus būrys žemdirbių yra akivaizdus patvirtinimas, kad žemės ūkio mokslas bei galimybė susipažinti su naujausiomis inovacijomis praktikams yra labai svarbūs. „Šiandienos iššūkių kontekste žemės ūkio verslui keliami uždaviniai perkopia vieno sektoriaus ribas, todėl bendradarbiavimas su mokslu tampa pagrindiniu įrankiu, siekiant šių uždavinių įgyvendinimo“, – kalbėjo prof. habil. dr. J. Augutis, pasidžiaugęs, kad Lietuvos žemės ūkio mokslas per VDU ŽŪA gyvavimo šimtmetį yra pakilęs į pasaulinio lygio aukštumas.

VDU ŽŪA rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Šią VDU ŽŪA rektoriaus tezę pratęsdamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad bendraujant su užsienio kolegomis visada malonu pasididžiuoti aukštu nacionalinio žemės ūkio mokslo lygiu, tačiau pačius konferencijoje dalyvavusius mokslininkus ministras ragino būti mažiau kukliems ir aktyviai žengti į kitus sektorius, kuriuose stinga žinių apie klimato krizės stabdymo priemones, Žaliojo kurso įgyvendinimo įrankius ir daugelį kitų dalykų, kurie yra gerai žinomi agroakademinei bendruomenei.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį, kad Bandymų stotyje kasmet vykdoma apie 150 tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų, kuriuose dalyvauja ir agroverslas, o „Žemdirbio vasara“ yra aktualumo neprarandantis renginys, atskleidžiantis šių tyrimų, kurie netrukus bus arba jau yra diegiami žemės ūkio versle, rezultatus.

„Žemės ūkis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių, todėl agronomų reikia ir reikės ateityje“, – kalbėjo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė pasidžiaugdama, kad jau šį mėnesį šalies agronomų būrį papildys šiųmetė VDU ŽŪA absolventų laida. Ir jai bus labai reikalinga vyresniųjų kolegų mentorystė bei paskata. Agronomijos fakulteto dekanė renginio dalyvius ragino savo veiklos lauke būti ir šio fakulteto ambasadoriais, skatinančiais jaunimą rinktis valstybei aktualią agronomo profesiją.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Drauge su VDU Žemės ūkio akademija jos šimtmetį šiemet švenčia 1921-aisiais įkurta Lietuvos agronomų sąjunga. LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis priminė reikšmingiausius šios organizacijos veiklos momentus, agronomo profesijos atstovų, kūrusių ir stiprinusių Lietuvos valstybę, vardus. Tarp jų – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Prezidentas Aleksandras Stulginskis.

„Lietuvos žemės ūkis ir Agronomų sąjunga visada žengė koja kojon su valstybe, agronomai dirbo ir dirba atsakingiausiuose valstybės postuose – Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Seimo narių, savivaldybių merų. Jie taip pat sėkmingai vysto verslus, plėtoja mokslą bei kasdieniu savo darbo prisideda prie valstybės stiprinimo“, – kalbėjo dr. E. Makelis, atkreipęs dėmesį į žemės ūkiui, o kartu ir agronomo profesijai kylančius naujus globalius iššūkius.

„Perspektyvoje laukiami klimato pokyčiai reikšmingai pakeis Lietuvos žemės ūkio gamybos sąlygas. Sektorius bus labiau pažeidžiamas dėl numatomo vasaros kritulių sumažėjimo, žiemos audrų bei potvynių, padidėjusios kenkėjų ir ligų protrūkių rizikos. Todėl reikia padėti žemės ūkiui prisitaikyti prie klimato kaitos skatinant prisitaikančią ūkininkavimo praktiką, atitinkamas investicijas ir rizikos valdymo priemonių naudojimą. Ir visam tam reikia naujų žinių ir inovacijų“, – reziumavo dr. E. Makelis.

Lietuvos Agronomijos sąjungos pirmininkas dr. Edvardas Makelis

LAS pirmininko pavaduotoja, VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, pratęsiant šventinę renginio dalį ir LAS tradiciją, į sceną kvietė organizacijos atstovus – agronomus mokslininkus ir praktikus – šiemet pelniusius LAS apdovanojimus.

LAS Garbės nario vardai suteikti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkei dr. Darijai Jodaugienei, agronomams praktikams Juozui Večkiui, Mindaugui Liutvinskui, Vidmantui Muraškai. Lietuvai nusipelniusio agronomo vardai suteikti LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkei dr. Romai Semaškienei ir VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto profesoriui dr. Vaclovui Bogužui.

Technologinės inovacijos šiandienos ir ateities ūkininkavimui

Šiųmetės „Žemdirbio vasaros“ ašimi buvo mokslo tyrimai, skirti švelninti klimato krizei, gerinti dirvožemio būklei, taip pat skaitmeninės technologijos, skirtos preciziniam ūkininkavimui.

Apie organinės anglies kaupimą ir sveiko dirvožemio formavimą kalbėjęs prof. dr. V. Bogužas atskleidė kelis dešimtmečius atliekamų bandymų su skirtingomis sėjomainomis duomenis. Šie duomenys rodo, kokie procesai vyksta dirvožemyje, bei leidžia įvertinti pokyčius. Ilgiausiai vykdomam sėjomainų bandymui jau 57 metai ir jis tebetęsiamas. Jame yra 9 skirtingos sėjomainos, tarp kurių ir monokultūros, javų ir kt. Eksperimentuojant dirvožemio organika atkuriama įvairiomis priemonėmis – šiaudais, mėšlu, daugiamete žole. Anglies sukaupimas sėjomainose labai skiriasi, didesnis koeficientas ten, kur daugiau organikos sugrąžinama į dirvą. Kitas ilgametis bandymas vyksta nuo 1988 m. Nuo 2000 m. į jį įtraukta ir sėja į neįdirbtą dirvą. Duomenys rodo, kad mažiausios organinės anglies sankaupos – arimuose, o didžiausios – tiesioginės sėjos laukeliuose. Trečiasis ilgametis tyrimas vyksta nuo 2000 m. ir yra skirtas agroekosistemų tvarumo analizei.

Prof. dr. V. Bogužo teigimu, tiesioginė sėja, tarpiniai pasėliai ir šiaudų panaudojimas – geriausias būdas organinei angliai kaupti. O universalus raktas geram derliui ir dirvožemių tausojimui – tinkamai parinkta sėjomaina, atsižvelgiant į individualias aplinkybes.

Apie integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę (IKOK) kalbėjusi LAMMC Žemdirbystės instituto atstovė dr. Roma Semaškienė pasakojo, kad 8 pagrindinius IKOK principus Europos mokslininkai yra paskelbę 2011 m. „IKOK yra visuma, į kurią taip pat įeina ir sėjomainos, prevencija, stebėjimas, prognozavimas“, – kalbėjo dr. R. Semaškienė.

Mokslininkė pristatė 12 šalių, tarp kurių ir Lietuva, kuriamą naują kenksmingų organizmų prognozavimo platformą. Ji turėtų pasitarnauti žemdirbiams, planuojantiems pasėlių apsaugos darbus. „Tam, kad sprendimų priėmimo modeliai būtų patikimi, reikia ilgalaikių tyrimų. Be to, skirtingose šalyse ligų ir kenkėjų plitimas taip pat skiriasi. Svarbu modelius pritaikyti vietos sąlygoms“, – teigė LAMMC Žemdirbystės instituto atstovė.

Stulbinančių inovacijų, dirbtinio intelekto (DI) sukurtų įrankių, skirtų preciziniam ūkininkavimui, savo vaizdo pranešime pateikė įmonės „Agrokoncernas“ Tiksliųjų technologijų skyriaus „AgroTTC“ vadovas Arnas Radzevičius ir VDU ŽŪA doktorantas, UAB „Agrodronas“ vadovas Mindaugas Dorelis. Tai – į pagalbą žemdirbiams jau atėję dronai, DI valdomas robotas, DI pagalba sukurtos veislės, DI įrankiais atpažintos piktžolės, DI atliekami momentiniai pieno kokybės ir dirvožemio tyrimai.

Bandymų dėmesio centre – ir nauji, ir tradiciniai augalai

Renginio dalyviams buvo suteikta proga pamatyti naujausius Bandymų stoties laukuose vykdomus tyrimus. Čia šiuo metu pirmą kartą Lietuvoje auginami melsvieji varpiai kernza, vadinamieji daugiamečiai javai. VDU ŽŪA mokslininkė prof. dr. Zita Kriaučiūnienė atskleidė, kad varpių tyrimams JAV šiuo metu skiriama daug lėšų bei siekiama išvesti derlingesnes veisles. Šie daugiamečiai augalai duoda derlių kelerius metus, tačiau kol kas jis nedidelis – iki 1 t/ha grūdų. Jie tinka maistui, alui, pašarams.

Dar vienas naujas augalas – margainis. Jį pristačiusi VDU ŽŪA doc. dr. Rita Pupalienė pasakojo, kad iš margainio sėklų galima spausti vertingą vaistinį aliejų, o pačias sėklas vartoti maistui. Todėl bandymu siekiama nustatyti ir vėliau pateikti rekomendacijas žemdirbiams, kokią brangiai kainuojančios sėklos normą ir kokiais intervalais tikslingiausia sėti Lietuvos sąlygomis.

VDU ŽŪA mokslininkai Bandymų stotyje taip pat tiria žieminių žirnių skirtingo sėjos laiko ir sėklos normų įtaką augalų peržiemojimui ir derliui, augina įvairių energetinių augalų kolekciją ir aiškinasi, kurie jų geriausiai tiktų įvairioms energijos išgavimo reikmėms, taip pat stebimi žieminių rapsų hibridų skirtingų veislių vystymosi dėsningumai.

Mokslinėje praktinėje konferencijoje „Žemdirbio vasara 2024“ dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis jos turinį, dalydamasis įspūdžiais, įvertino dalykiškai trumpai: „Inovacijas, kurias šiandien išvydo šio renginio dalyviai, privalo pamatyti kiekvienas Seimo narys, nes dalis jų nė neįsivaizduoja, kokiais tempais vystosi Lietuvos žemės ūkis.“

Kraštovaizdžio dizainas – ryšį su gamta jaučiantiems kūrėjams

Greitėjantis gyvenimo tempas ir didėjantis gyventojų tankumas miestuose lemia augančią profesionalų sukurto kraštovaizdžio reikšmę. Tinkamai parinkti augalai ir kraštovaizdžio sprendimai didmiesčių gyventojams padeda lengviau išgyventi karščio bangas, patogiai įrengtos žaliosios zonos mažina stresą ir gerina nuotaiką, tuo pačiu gerina ekologinę pusiausvyrą, skatina biologinę įvairovę ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Be to, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį, kad gražus kraštovaizdis didina nekilnojamojo turto vertę, prisideda prie bendros žmonių gerovės ir gyvenimo kokybės gerinimo.

Studijos norintiems kurti žmogui ir aplinkai draugišką kraštovaizdį

Doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas skirta norintiems puoselėti ir kurti šiuolaikišką bei draugišką aplinką. „Kraštovaizdžio dizaino specialistas racionaliai planuoja, formuoja kraštovaizdį ir erdves, užtikrinant jų kokybę bei grožį. Džiaugiamės, kad mūsų studentai sėkmingai projektuoja želdynus, sodus, įgyvendina aplinkotvarkos ir kraštovaizdžio architektūros projektus taikant pažangias augalų auginimo technologijas. Siekiame, kad studijų programos absolventai gebėtų valdyti želdininkystės verslą atliepiant globalius atsakingo elgesio ir darnos su gamta siekius“, – teigia doc. dr. A. Adamavičienė. Dekanė atkreipia dėmesį, kad studijų programa apima natūralios ir sukurtos aplinkos analizę, planavimą, projektavimą ir įgyvendinimą.

Doc. dr. A. Adamavičienė džiaugiasi, kad stebėdama studentus mato gamtą mylinčius ir labai kūrybingus žmones, kurie mėgaujasi kurdami šiuolaikišką kraštovaizdžio dizainą. Pasak dekanės, tai labai perspektyvi studijų kryptis. „Klimato kaita kelia daug iššūkių ne tik žemės ūkiui, bet ir miestuose gyvenantiems žmonėms. Be to, savo aplinką puoselėjantys lietuviai vis dažniau ieško profesionalių estetiškų ir tvarių kraštovaizdžio dizaino sprendimų, o tam reikia ne tik plačių teorinių žinių pagrindo, bet ir praktinės patirties dirbant su įvairiomis medžiagomis ir augalais“, – pastebi Agronomijos fakulteto dekanė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Studijų kryptį rinkosi pagal vertybes ir interesus

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė pasakoja, kad studijų programos pasirinkimą lėmė meilė gamtai ir menui. „Nuo pat mažens visada jaučiau gilų ryšį su gamta, jos grožiu. Tikiu, kad gamta turi neprilygstamą gebėjimą pagerinti mūsų gerovę ir gyvenimo kokybę, todėl noriu prisidėti kuriant erdves, puoselėjančias šį ryšį. Be to, mane visada traukė meninė raiška, nesvarbu, ar tai būtų piešimas, tapyba ar kitos kūrybos priemonės. Kraštovaizdžio dizaino kūrimas suteikia unikalią galimybę šiuos meninius įgūdžius derinti su ekologiniais ir aplinkosaugos principais. Tai leidžia man sukurti estetiškai patrauklią ir tvarią lauko aplinką, derančią su natūraliu kraštovaizdžiu“, – kalba E. Lipinskaitė.

Studentė pastebi, kad studijų programa Kraštovaizdžio dizainas tampa vis aktualesnė ir reikšmingesnė šiandienos iššūkių, tokių kaip klimato kaita, urbanizacija, darnaus vystymosi poreikio, kontekste. „Studijų programa Kraštovaizdžio dizainas yra labai svarbi, nes ji įgalina spręsti svarbius pasaulinius iššūkius pasitelkdama tvarius dizaino sprendimus. Derindami ekologinį sąmoningumą, meninį kūrybiškumą ir technines žinias kraštovaizdžio dizaineriai atlieka lemiamą vaidmenį kuriant sveikesnę, tvaresnę ir estetiškai patrauklią aplinką dabartinėms ir ateities kartoms. Studijos VDU ŽŪA suteikia tvirtą augalų mokslo ir tvarumo principų pagrindą, tai yra būtina kraštovaizdžio dizaino kūrėjui“, – įžvalgomis dalijasi E. Lipinskaitė. Studentė pasakoja, kad studijų programa yra žemės ūkio mokslų studijų kryptyje, todėl nemažai paskaitų yra orientuotos į įvairias žemės ūkio temas, greta to, programa suteikia daug žinių apie augalus, medžius ir kitus svarbius dalykus, susijusius su klimato kaita ir tvarumu.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas ketvirto kurso studentė Evelina Lipinskaitė

Mėgiamas darbas tapo savirealizacijos forma

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė pastebi, kad nors šiuo metu yra nemažai kraštovaizdžio dizaino / architektūros specialistų, bet gerų savo srities profesionalų vis dar trūksta. „Buriantiems didesnes komandas nėra lengva rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Žvelgiant iš besidarbinančio perspektyvos, darbo pasiūlymų nėra tiek daug, nes pradėję dirbti vienoje įmonėje dizaineriai retai pereina į naujas komandas. Dėl to šioje profesijoje labai dažnas specialistas pasirenka dirbti su individualia veikla arba kurti savo verslą – mano atveju būtent taip ir nutiko“, – kalba L. Juodviršytė.

Studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė pasakoja, kad ši profesija yra mokslas ir menas viename, tad tai puikiai tiks tiems, kurie myli gamtą ir negali apsispręsti tarp tiksliųjų mokslų ir menų. „Dirbant šioje srityje ne vienerius metus įsitikinau, kad tai dinamiškas darbas. Nors nemažai laiko tenka praleisti prie kompiuterio kuriant projektus, paraleliai daug tenka ir važinėti pas klientus, nuolat bendrauti, medelynuose ieškoti augalų ir kartais net prisidėti prie sodinimo darbų. Man asmeniškai šis darbas yra nuostabus tuo, kad kasdien galiu kurti gražias ir darnias erdves, kurios kelia malonias emocijas, padeda atsipalaiduoti ir iš esmės formuoja naujus žmonių įpročius, skatinančius vis daugiau laiko praleisti lauke. Man šis darbas tapo puikia savirealizacijos forma“, – mintimis dalijasi kraštovaizdžio dizaino ekspertė.

Ateityje reikės vis daugiau savo darbą mylinčių kraštovaizdžio kūrėjų

L. Juodviršytė prognozuoja, kad ateityje augs kraštovaizdžio specialistų poreikis. „Žiūrint lokaliai, didžiųjų miestų rajonuose vis daugėja naujai statomų gyvenamųjų namų ar kotedžų kvartalų, o kiekvienas naujakurys yra potencialus klientas su privačiais objektais dirbantiems specialistams. Kalbant apie viešąsias erdves – žmonių „alkis“ estetiškoms ir funkcionalioms, jų poreikius atitinkančioms erdvėms, vis auga. Gerai suprojektuoti želdynai kuria žmonių gerovę ir tampa traukos objektais. Įdomios žaliosios erdvės gali pritraukti verslus, skatinti jų augimą. Taip pat želdynai didina nekilnojamojo turto vertę, o renkantis būstą vis svarbesnis kriterijus – atstumas iki žaliosios zonos. Taip pat jau seniai nėra paslaptis, kad gamta ir žaluma, matoma kasdieniame gyvenime, gerina žmogaus psichologinę būklę, o šiuolaikiniam, vis sąmoningėjančiam žmogui, tai itin svarbu. Nauda yra tiek pačiam miestui, tiek jo gyventojams ar svečiams“, – įžvalgomis dalijasi studijų programos Kraštovaizdžio dizainas absolventė.

„Kitas aspektas, ateityje lemsiantis specialistų trūkumą, yra klimato kaita. Kasmet oro temperatūra pasaulyje kyla ir pasiekia rekordiškas aukštumas. Vis dažniau turime arba ilgus sausrų periodus, arba smarkias liūtis, sukeliančias potvynius. Klimato kaitos procesai yra negrįžtami, tad reikia nusiteikti vis ekstremalesnėms orų permainoms. Želdynai šiame kontekste vaidina didelį vaidmenį. Miestuose labai daug kietųjų paviršių, kurie vasarą įkaista ir didina oro temperatūrą, o žaliosios zonos veikia priešingai ir vėsina orą – temperatūra būna žemesnė net kelis kartus. Tinkami želdynų inžineriniai sprendiniai gali net reguliuoti potvynių riziką liūčių metu – mažame mastelyje įrengiant „sausbales“, o didesniuose masteliuose įrengiant akumuliacinius tvenkinius – toks projektas jau yra įgyvendintas Vilniuje. Želdynų svarba vis labiau didėja, tad paraleliai specialistų poreikis irgi augs“, – pastebi L. Juodviršytė.

Įmonės „Healing Garden“ vadovė Liucija Juodviršytė

Studijos universitete suteikė tvirtą pagrindą savo verslo kūrimui

Rimtai svarstantiems apie šią profesiją ir neturintiems jokios patirties ar žinių apie augalus, L. Juodviršytė pataria prieš studijas bent vieną sezoną, jeigu tik yra tokia galimybė, padirbėti apželdinimo srityje prie įgyvendinimo darbų. „Dabar, žvelgdama atgal, jeigu būčiau gavusi tokį patarimą ir jo paklausiusi, į studijas būčiau žiūrėjusi kiek kitaip ir fiksuočiau visai kitus dalykus. Neretai jaunam dar besiformuojančiam žmogui tam tikri studijų dalykai gali pasirodyti neįdomūs ar nereikšmingi, bet tik įgavus praktinės patirties šioje srityje galima suprasti, kaip visos universitete suteiktos žinios pravers tolimesnėje karjeroje“, – pasakoja studijų programos absolventė.

L. Juodviršytė pasakoja, kad studijos universitete sudėjo visus reikiamus pagrindus, kuriais iki šios dienos vadovaujasi kurdama želdynų dizainus. „Išmokau naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis, daug sužinojau apie augalus, kaip juos pritaikyti kuriant dizainus, kaip valdyti erdves, kaip maksimaliai prisitaikyti prie esamos situacijos, tausoti bei gerbti gamtą ir daug daugiau, nei dabar galėčiau išvardyti“, – kalba kraštovaizdžio dizaino kūrėja. Ji pastebi, kad studijos ne tik suteikia profesinių žinių, bet ir dėstytojų dėka praplečia akiratį ir bendrą suvokimą apie pasaulį.

Kalbėdama apie studijų programos Kraštovaizdžio dizainas suteikiamas galimybes, doc. dr. A. Adamavičienė pasakoja, kad programos absolventai gali dirbti kraštovaizdžio vertinimo ir tvarkymo specialistais privačiame ir viešajame sektoriuose. Dalis absolventų renkasi vadovauti želdynų tvarkymui miestų ir rajonų savivaldybėse, architektų ir planuotojų įmonėse, botanikos soduose, Aplinkos ministerijos padaliniuose. Norintys dirbti savarankiškai, kūrybiškai organizuoja savo verslą aplinkotvarkos ir susijusiose srityse. Studijas galima tęsti žemės ūkio mokslų ar giminingos krypties magistrantūros studijų programose.

Tarptautinis VDU ŽŪA vykdomas SKILLS projektas – užtikrintam visuomenės vertybių pokyčiui ir žalesnei ateičiai

Pasaulyje daug iššūkių kelianti klimato kaita, senkantys ištekliai ir augantis aplinkos taršos lygis – nerimą keliantys ženklai, rodantys, kad ilgai atidėlioti socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos klausimus apimantys pokyčiai jau neišvengiami. Tarptautinėms organizacijoms raginant kuo greičiau imtis realių veiksmų, universitetų mokslininkai pradeda nuo svarbiausių žingsnių – būsimų žemės ūkio sektoriaus specialistų ir bendruomenių požiūrio ir kompetencijos pokyčių, kad būtų galima gerai gyventi ne tik dabar, bet ir ateityje.

Skatina visuomenę sparčiau žengti Darnaus vystymosi tikslų link

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad siekiant inicijuoti pokyčius, Europos Sąjunga (ES) pristatė žiedinę ekonomiką, kaip aukšto lygio pasaulinę besiformuojančią strategiją. „Šioje strategijoje numatyta siekiamybė, kad visuomenė peržengtų esamos raidos ribas ir siektų Jungtinių Tautų Tvarumo darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų Darnaus vystymosi tikslų. Todėl žiedinės ekonomikos koncepcija tampa pasauline strategija ir svarbiausiu ES prioritetu, skatinančiu pereiti nuo šiandieninio linijinės gamybos ir vartojimo ekonomikos modelio prie tvaraus išteklių naudojimo“, – įžvalgomis apie vykstančius svarbius pokyčius ir ateities tikslus dalijasi mokslininkė.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad žiedinė strategija, kaip nauja paradigma, įsiskverbia į visus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus procesus, žemės ūkio ir vietos bendruomenių veiklas, kaimo kraštovaizdžio kūrimą ir natūralią aplinką. „Svarbu, kad pereinant prie žiedinio žemės ūkio, reikia įgyvendinti naują valdymo modelį, kuris apimtų visus pagrindinius žemės ūkio ir maisto produktų sistemos etapus: pirminę gamybą, perdirbimą, maisto vartojimą, šalutinius produktus ir maisto atliekas“, – pasakoja mokslininkė ir pastebi, kad perėjimas prie žiedinės žemdirbystės priklauso ne tik nuo technologijų ir reikšmingo gamybos restruktūrizavimo, bet ir yra labai susijęs su visuomenės požiūrio ir perspektyvų pokyčiais.

Pokytį pradeda nuo studijų programų atnaujinimo

Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad VDU ŽŪA mokslininkų su tarptautiniais partneriais vykdomo SKILLS (angl. Strengthening Key Competences in Agriculture for Value Chain Knowledge) projekto idėja grindžiama žaliųjų kompetencijų tobulinimu. „Tarp tikslų kaip svarbūs žiedinės ekonomikos modelio uždaviniai įvardyta būtinybė pažinti vertės grandinę, skatinti žemės ūkio sektoriaus ir gamtos išteklių naudojimo tvarumą, ekonominę gerovę ir socialinį teisingumą. Verta atkreipti dėmesį, kad siekiama ne tik kalbėti apie norimus pokyčius, bet ir juos inicijuoti nukreipiant išteklius į aktyvią akademinę ir praktinę veiklą“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

Įgyvendinant projektą visuomenei norima padėti geriau pažinti naują, tvarią Žiedinės ekonomikos sistemą. Taip pat siekiama supažindinti su veiksmingesne maisto produktų tiekimo grandine. „Visų pirma pradedama nuo studentų švietimo – norima atnaujinti aukštųjų mokyklų žemės ūkio fakultetų studijų programas, kad studijas baigę aukštos kvalifikacijos specialistai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą ir jos veikimo principus. Teoriškai tvarūs sprendimai leidžia sukurti konkurencinius pranašumus tiek įmonėms, tiek regionams, todėl itin svarbu, kad jauniems kvalifikuotiems specialistams žiedinė strategija būtų puikiai suvokiama ir vertybiškai artima paradigma“, – apie švietimo svarbą kalba prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Visame agrosektoriuje siekia inicijuoti pokytį

Mokslininkė pasakoja, kad šis projektas ypatingai svarbus VDU ŽŪA bendruomenei, nes pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie Akademijoje studijuojančių studentų, potencialių studentų, žemės ūkio produktų gamintojų kompetencijų tobulinimo, pristatant ir propaguojant žiedinio žemės ūkio ir žaliojo augimo koncepcijas.

„Projektu siekiama skatinti studijų programų modernizavimą ir skaitmeninių kursų diegimą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete. Norima, kad skaitmeniniai kursai būtų patrauklesni studentams, taip pat sudomintų ūkininkus, kaimo bendruomenių narius, savivaldybių Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių specialistus. Norint, kad visuomenė peržengtų esamos raidos ribas ir siektų Jungtinių Tautų Tvarumo darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų, į švietimo ir vertybių pokyčių procesą reikia įtraukti kuo daugiau sektoriuje veikiančių asmenų. Neužtenka tvarumo ir darnaus vystymosi vertybes diegti tik studentams, nes baigę studijas jie susidurs su lėtesniu žingsniu žiedinės ekonomikos link judančiais ar vietoje stovinčiais vyresniais kolegomis, bendruomenėmis, specialistais. Suteikdami galimybę patogiai studijuoti ir kelti kvalifikaciją visiems agrosektoriaus ir kaimo plėtros dalyviams, sudarome prielaidas spartesniam ir užtikrintam visuomenės vertybių pokyčiui“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Mokslininkė pastebi, kad įgyvendinant žaliuosius sprendimus praktikoje kiekvienoje šalyje susiduriama su vis kitais iššūkiais. Ir jų įgyvendinimas jau tampa labiau individualizuotas, priklauso nuo šalies ar regiono gamtinių, ekonominių, kultūrinių, socialinių ypatumų. „Įgyvendinant SKILLS projektą tiek mokslininkai, tiek praktikai daug dėmesio skyrė tvarių, aplinkai draugiškų sprendimų paieškai ir jų aprašymui, siekiama kad jie būtų kuo lengviau įgyvendinami. Nepaisant kultūrinių, ekonominių skirtumų tarp skirtingų projekto šalių, mokslininkams lengviau surasti bendrus sutarimus tiek dėl sąvokų, tiek dėl principų, tiek dėl priemonių“, – pasakoja profesorė.

Siekia keisti požiūrį į agrosektorių ir kaimo plėtros potencialą

Mokslininkė pastebi, kad labai svarbu tobulinti ir modernizuoti universitetų ir žemės ūkio aukštųjų mokyklų studijų programas, nes žemės ūkio ir kaimo vietovių pokyčių valdymo krypties studijas vykdantys fakultetai susiduria su stojančiųjų skaičiaus mažėjimu. „Iš vienos pusės žemės ūkio sektorius sparčiai modernėja, vyksta robotizacija, pereinama prie naujų ūkininkavimo strategijų, rengiamos ir įgyvendinamos Sumanių kaimų strategijos. Iš kitos pusės, vis dar populiarus požiūris, kad žemės ūkis yra mažiau modernus sektorius, o gyvenimas kaime sudėtingas, mažiau įdomus ir prasmingas“, – kalba pašnekovė.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad tai galima veiksmingai pakeisti didinant visuomenės informuotumą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikius ir vystymosi potencialą, galimas kvalifikuotų specialistų karjeros galimybes. Ji atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu žemės ūkio sektorius buvo vienas iš mažiausiai paveiktų, nes maisto gamyba (įskaitant maisto žaliavą ir žemės ūkio produkciją) turi būti tęsiama, nepaisant kylančių iššūkių, ekstremalių sąlygų, kurios gali susiklostyti ir ateityje. Pasak mokslininkės, tai įrodo sektoriaus atsparumą iššūkiams ir perspektyvumą ieškantiems plačių bei užtikrintų karjeros galimybių.

Atvers platesnes karjeros galimybes būsimiems absolventams

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pabrėžia, kad šis projektas prisideda prie VDU ŽŪA bendruomenei, ypatingai studentams, svarbių pokyčių. „Žaliųjų kompetencijų ugdymas, jaunųjų ūkininkų, savivaldybių specialistų, bendruomenininkų ir kitų kaimo ir miesto gyventojų įsitraukimas į perėjimą nuo linijinės ekonomikos prie žiedinės ekonomikos yra svarbus VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros ir kitiems fakultetams. Tai atveria naujas galimybes aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms darbo vietoms kurtis, platesnes perspektyvas įsidarbinti baigus studijas“, – apie projekto svarbą VDU ŽŪA bendruomenei kalba mokslininkė.

Profesorė pasakoja, kad SKILLS projektas skatina žiedinio žemės ūkio, kaip tvaraus ir atsparaus ekonomikos sektoriaus, koncepcijos diegimą praktikoje. „SKILLS konsorciumas siekia didinti ir spartinti studentų ir žemdirbių, turizmo ir kitų ekonominių veiklų vystytojų informuotumą apie žiedinį žemės ūkį. Informavimas ir švietimas yra pagrįstas Pagrindinių žiedinio žemės ūkio užimtumo iššūkių ir potencialo tyrimu, kurį atliko VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto tyrėjai, taip pat mokymo medžiaga, kurią sudaro teorinės žinios ir praktinės užduotys ir moduliu – skaitmeninių kursų rinkiniu, kurį naudodamiesi žemės ūkio ir kaimo plėtros profesionalai ir pradedantieji ūkininkauti galės greičiau pereiti prie žiedinio žemės ūkio, permąstyti savo veiklą ir ugdyti žaliąsias kompetencijas“, – reziumuoja prof. dr. V. Atkočiūnienė.

Inovacijos pienininkystėje: nanostruktūrinės vandens technologijos padeda kovoti su karvių mastitu

Gegužės 31 dieną Kupiškio rajone, Aukštupėnų kaime, Adelės Adamonienės ūkyje vyko lauko diena, skirta pažangiems sprendimams pienininkystėje. Renginio tema – „Nanostruktūrinės vandens technologijos panaudojimas pienininkystės ūkiuose siekiant užkirsti kelią mastitui, padidinti karvių produktyvumą ir pagerinti bandų genetinį potencialą“.

Šiame renginyje dalyvavo apie 20 specialistų ir ūkininkų: veterinarai, zootechnikai, kooperatyvo Pienas LT atstovai bei mokslininkai iš VDU Žemės ūkio akademijos ir Verslo bei socialinės partnerystės centro. Visi susirinko tam, kad iš arčiau susipažintų su naujausiomis mastito gydymo priemonėmis, pagrįstomis nanostruktūrinio vandens technologija.

Inovatyvios priemonės karvių sveikatai

Renginio metu buvo demonstruojamos naujovės, skirtos kovai su mastitu: specialiai apdorotas vanduo girdymui, tešmeniui skirtas aliejaus mišinio purškalas ir druskos tirpalo injekcijos. Visos šios priemonės paruošiamos naudojant nanoplazmos technologiją, kuri keičia vandens struktūrą, turėdama teigiamą poveikį karvių sveikatai.

Prof. Vida Juozaitienė, projekto vadovė iš VDU Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto, pristatė pirmuosius rezultatus. Anot jos, naudojant šias priemones, karvių mastitas gali būti išgydomas per 4-5 dienas, o rezultatai – statistiškai reikšmingi. Ūkininkas Arnas Adamonis taip pat dalijosi patirtimi, patvirtindamas, kad teigiami pokyčiai pastebimi vos po kelių dienų, net ir be laboratorinių tyrimų.

Technologija, kuri keičia žaidimo taisykles

Renginyje dalyviai taip pat turėjo galimybę diskutuoti apie technologijos saugumą ir galimas jos taikymo sąnaudas. Konsultacijas šiais klausimais teikė nanostruktūrinio vandens technologijos ekspertai bei įrenginio, naudojamo vandens apdorojimui nanoplazmos būdu, kūrėjai – UAB „Amiagus“ atstovai.

Ypač didelis susidomėjimas kilo tarp Pienas LT atstovo Ryto Kretavičiaus, kuris pasiūlė plačiau viešinti projekto rezultatus tarp kooperatyvo narių.

Ekonominė nauda ūkininkams

Renginio metu buvo aptariama ir ekonominė nauda. UAB „Verslo valdymo technologijų grupės“ konsultantas Rolandas Rakštys išsamiai palygino naujosios technologijos sąnaudas su įprastais mastito gydymo metodais, tokiais kaip antibiotikų naudojimas. Diskusijose paaiškėjo, kad inovatyvus metodas gali ne tik pagerinti pieno kokybę, bet ir sumažinti antibiotikų poreikį.

Tokie renginiai yra puikus pavyzdys, kaip inovacijos įgauna pagreitį mūsų ūkiuose, o mokslas ir verslas glaudžiai bendradarbiauja, siekdami tvaraus ūkininkavimo.

Lauko diena buvo organizuota vadovaujantis Projekto „Nanostruktūrinės vandens technologijos panaudojimas pienininkystės ūkiuose aukštos veislinės vertės karvių mastito prevencijai, produktyvumo didinimui, ir bandų genetinio potencialo gerinimui“ Nr. 35BV-KK-21-1-08998-PR001 įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ ir finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Viktorina moksleiviams „Auginkime mišką – augsime ir mes“

Birželio 5 d. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyko viktorina „Auginkime mišką – augsime ir mes“. Renginys skirtas tarptautinei Miškų dienai paminėti. Viktorinos tikslas – skleisti darnaus vystymosi vertybes, plėtojant žinias apie miškus, tvarios plėtros sampratą, stiprinant moksleivių, universitetinės ir miškininkų bendruomenės ryšius ir bendradarbiavimą.

Viktoriną kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetu organizavo VĮ Valstybinių miškų urėdija, viktorinos partneris – Kauno švietimo inovacijų centras.

Viktorinoje dalyvavo Jaunieji miško bičiuliai ir jiems prijaučiantys iš8 mokymo įstaigų komandos iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos, Kaišiadorių r. Kruonio pagrindinės mokyklos, Kauno r. Raudondvario, Širvintų r. Gelvonų, Švenčionių Zigmo Žemaičio, VDU Ugnės Karvelis ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijų.

Renginio metu visos komandos pristatė pristatymą tema „Žmogaus ir miško santykis“ ir susirungė atsakinėdamos į viktorinos klausimus. Vertinimo komisija, kurios veikloje dalyvavo komisijos pirmininkė Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė, nariai: VMU Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Izolda Baltutė ir Dubravos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Tomas Valiauskas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Vitas Marozas ir šio fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Jolanta Stankevičiūtė įvertino prisistatymus ir skyrė balus bei stebėjo viktorinos eigą.

Kauno švietimo ir inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė įteikė Centro padėkas komandas parengusiems mokytojams, o VMU Dubravos regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Tomas Valiauskas – atminimo dovanėles.

Specialus Žemės ūkio akademijos prizas už geriausią prisistatymą buvo įteiktas VDU Ugnės Karvelis gimnazijos komandai.

III vietą viktorinoje iškovojo Širvintų r. Gelvonų gimnazijos komanda, II – Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos komanda, o viktorinos nugalėtojais tapo miško žinovai iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos. Visoms trims komandoms buvo įteikti Valstybinių miškų urėdijos diplomai, atminimo statulėlės ir asmeninės dovanos kiekvienam komandos nariui.

Dėkojame dalyviams, sveikiname nugalėtojus ir linkime įspūdžių kupinos vasaros.

Nuotraukų autorė Roberta Dovidavičiūtė