Kviečiame į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą

Gerb. Fakulteto akademinės bendruomenės nariai,

kviečiu į fakulteto akademinės bendruomenės narių susirinkimą, kuris vyks lapkričio 24 d. (pirmadienį) 14.30 val. 162 auditorijoje. Darbotvarkė pridedama ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Nemokamas nuotolinis seminaras: kaip įmonės gali pasiruošti ES miškų naikinimo reglamentui

Europos Sąjungos miškų naikinimo reglamentas (EUDR) keičia pasaulines tiekimo grandines, pertvarkydamas atsakomybę už produktų kilmę ir nustatydamas naujus tvarumo ir skaidrumo reikalavimus. Įmonėms prisitaikant prie šių naujų įsipareigojimų, patikimos informacijos ir strateginio planavimo poreikis yra didesnis nei bet kada.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas nuolat seka naujausias tvarumo ir reguliavimo tendencijas, įskaitant būsimą ES miškų naikinimo reglamentą. Suprasdamas didelį šio reglamento poveikį pasaulinėms vertės grandinėms, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas siekia didinti supratimą ir skatinti diskusijas tarp įmonių, studentų ir akademinės bendruomenės.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas pakvietė Mindaugą Ganusauską, verslo plėtros vadybininką iš BM Certification Lietuva UAB, pasidalinti savo įžvalgomis ir atsakyti į klausimus internetiniame seminare, padedant dalyviams geriau suprasti, kaip pasirengti artėjantiems pokyčiams.

Data: 2025 m. gruodžio 4 d.

Laikas: 15:30 val.

Planuojama seminaro trukmė iki vienos valandos.

Formatas: internetinis seminaras per „Teams“, nemokamas.

Kalba: Seminaras vyks anglų kalba.

REGISTRACIJA

Prisijungimo prie „Teams“ platformos nuoroda prieš seminarą bus išsiųsta registracijos metu nurodytu elektroninio pašto adresu.

Seminaro metu M. Ganusauskas (BM Certification Lietuva UAB) paaiškins, ko EUDR reikalauja iš įmonių, kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai ir kokios praktinės priemonės bei sertifikavimo schemos reikalingos, kad būtų užtikrinta atitiktis reikalavimams.

Antrojoje seminaro dalyje doc. dr. Erika Besusparienė pristatys, kaip MBA programa „Muitinės procesų valdymas“ suteikia unikalią galimybę pagilinti žinias ir ugdyti įgūdžius, reikalingus šiuolaikinėje tarptautinės prekybos aplinkoje. MBA programa „Muitinės procesų valdymas“ suburia akademinio pasaulio ir verslo ekspertus, kad mokymasis būtų aktualus, atspindintis naujausias žinias ir praktiškas.

Priėmimas į 2026/2027 prasidėjęs užsienio kandidatams per VMU DreamApply. Priėmimas Lietuvos kandidatams bus paskelbtas 2026 m.

Prisijunkite prie internetinio seminaro, susipažinkite su MBA bendruomene ir tapkite jos dalimi!

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas pradėjo eiti prof. dr. Vigilijus Jukna

Lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerio pareigas pradėjo eiti profesorius dr. Vigilijus Jukna.

Kanclerio prof. dr. V. Juknos vizija – kurti ateities VDU Žemės ūkio akademiją, kuri būtų prestižinė, lyderiaujanti Baltijos šalių regiono universitetinė žemės ūkio mokslų ir studijų institucija, veikianti išvien su geriausiais pasaulio universitetais ir prisidedanti prie darnaus visuomenės vystymosi bei žemės ūkio ir bioekonomikos plėtros. Akademiją, kurioje būtų puoselėjamos akademinės tradicijos, kur kiekvienas bendruomenės narys yra gerbiamas ir girdimas – sukuriamos komfortiškos sąlygos dirbti, mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

„Matau Akademiją kaip plačios ir šiuolaikiškos ekosistemos dalyvį – čia ugdomos laisvos, atsakingos, autentiškos minties ir kritinio mąstymo asmenybės, kuriamos žinios ir inovacijos. Ypač svarbu, kad mūsų bendruomenę vienytų pasitikėjimu ir pagarba grįsta bendrystė. Kviečiu visus būti aktyviais Akademijos kūrėjais. Mūsų stiprybė slypi gebėjime susitelkti, dalintis idėjomis, kartu spręsti iššūkius ir palaikyti vieni kitus. Atvira komunikacija ir bendri tikslai yra pagrindas, ant kurio kursime tvirtą ir darnią Akademijos ateitį“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna.

VDU ŽŪA KANCLERIO PROGRAMA

„FOREST 4.0: Skaitmenizacija medienos vertės grandinėje“

Skaitmenizacija tampa būtina medienos sektoriui – didėjant žaliavų ir energijos kaštams bei mažėjant darbo jėgai, konkurencingumą užtikrina duomenimis grįsti procesai ir automatizacija. Todėl Forest 4.0 kviečia į nacionalinę konferenciją-diskusiją „FOREST 4.0: Skaitmenizacija medienos vertės grandinėje“, kuri vyks lapkričio 20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje.

Renginyje:

· aptarsime aktualiausius skaitmenizacijos poreikius ir iššūkius sektoriuje,

· išgirsime pramonės ir mokslininkų patirtis,

· dirbsime teminėse grupėse, ieškodami konkrečių sprendimų įmonėms.

Teminės grupės:

· Lentpjūvystė ir pirminis apdirbimas

· Plokštės, kompozitai ir celiuliozė

· Baldų pramonė

· Biokuras

· Medinė statyba

Data: 2025 m. lapkričio 20 d. (9:30-17:00)

Vieta: VDU ŽŪA, III rūmai

Registracija (vietų skaičius ribotas): https://forms.cloud.microsoft/e/zPrB0EfZ7J
Renginys nemokamas, lietuvių kalba.

Kurkime medienos pramonės skaitmeninę ateitį kartu.

Kompetencijų centras „Forest 4.0“

Tarp Pasaulinės kokybės dienos proga apdovanotų studijų proceso inovacijų kūrėjų – VDU ŽŪA mokslininkė

Kiekvienų metų antrąją lapkričio savaitę Jungtinių Tautų iniciatyva minima Pasaulinė kokybės diena – proga universitetų bendruomenėms įvertinti pasiektus rezultatus ir stiprinti nuolatinio tobulėjimo kultūrą. Šią dieną VDU tradiciškai pažymi prasmingais renginiais.

Diskusija apie kokybės kultūrą: skirtingos kartos – bendras tikslas

Lapkričio 14 d. surengta atvira diskusija „Kas yra kokybės kultūra skirtingoms kartoms?“, o vakaro akcentu tapo VDU darbuotojų apdovanojimai, pagerbę bendruomenės narius, kurių idėjos ir iniciatyvos įkvepia studijų proceso pažangą. Šiemet konkursui pateikta daugiau nei pusšimtis paraiškų, atspindinčių VDU bendruomenės kūrybingumą, inovatyvumą ir stiprų atsidavimą kokybei.

Atvirą diskusiją moderavo dr. Mindaugas Nefas, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, dėstytojas ir mokslo žurnalų redaktorius. Jis pakvietė dalyvius apžvelgti, kaip kokybės samprata keičiasi tarp skirtingų kartų, ir kaip institucijos gali suburti įvairią bendruomenę siekti vieno tikslo – aukščiausios studijų kokybės.

Mintimis dalijosi skirtingas patirtis ir perspektyvas atstovaujantys pašnekovai: Europos Parlamento narys prof. dr. Liudas Mažylis kalbėjo apie europinius kokybės standartus ir akademinės kultūros raidą, VDU Studijų prorektorius doc. dr. Rytis Pakrosnis akcentavo universiteto atsakomybę nuolat adaptuotis prie besikeičiančių studentų poreikių ir naujų mokymosi formų, Lietuvos studentų sąjungos Akademinių ir socialinių reikalų vadovė Smiltė Kiaunytė išryškino studentų lūkesčius kokybei ir komunikacijos svarbą tarp dėstytojų ir studentų bendruomenės, o VDU absolventė ir „PRO BRO Express“ klientų aptarnavimo vadovė Evelina Čėsnaitė pasidalijo įžvalgomis, kaip universitete įgyta kokybės kultūra atsispindi profesiniame gyvenime.

Kalbėdamas apie kokybės sampratą VDU Studijų prorektorius doc. dr. R. Pakrosnis teigė, kad norėtųsi į tai pažvelgti ir kitu kampu: „Kaip mes galėtume atrasti kokybės kultūroje vietos žmogui, individualumui, džiaugsmui, kaip aš kartais sakau, bet taip pat ir atitikti tam tikrus kriterijus, kuriuos dažniausiai mums diktuoja išorė? Tai tarsi sankirtos kelias – tarkime, studentų, dėstytojų interesai, visuomenės, darbdavių, rinkos poreikiai – bet kas tai bebūtų, kartu su tam tikru laisvės, kūrybiškumo ir pakankamo laisvumo užtikrinimu“, – sakė prorektorius.

VDU absolventė E. Čėsnaitė pridūrė, kad kokybės samprata ateina per kiekvieno žmogaus patirtį, atsinešamus lūkesčius, kultūrines vertybes. „Kalbant apie studijas, tai jeigu aš galvoju, kad studijos yra fantastiškos, o mano dėstytojas grįžta namo ir galvoja, „na, su šituo kursu tai vienas vargas, nieko gero iš jų nebus“, tai ar kokybiškos studijos, ar nekokybiškos? Lenkiu į tai, kad apskritai kokybės samprata ir tas galutinis rezultatas turi sufleruoti į tai, kad čia turi būti sintezė tarp visų suinteresuotų šalių. Vadinasi, dėstytojas, studentas, darbuotojas, bendruomenė, visi mes turim turėti kažkokius panašius sąlyčio ar atskaitos taškus, nes kitu atveju, tada mes negalim kalbėti apskritai kaip apie kokybę, kaip apie bendrą sampratą“, – teigė ji.

Pagerbti VDU bendruomenės studijų proceso inovatoriai

Po diskusijos vyko VDU darbuotojų apdovanojimai, skirti įvertinti tuos bendruomenės narius, kurie savo iniciatyvomis reikšmingai prisideda prie studijų proceso gerinimo, kuria inovatyvius sprendimus ir stiprina kokybės kultūrą universitete.

Tarp apdovanotųjų – ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė doc. dr. Jūratė Aleinikovienė

Kategorijoje „Skaitmeninių sprendimų integracija (skaitmeninių priemonių ir metodų integravimas į studijų valdymą, kokybės gerinimą, studentų aptarnavimą, duomenų analizės ir valdymo gerąsias praktikas, kt.)“ apdovanota VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė doc. dr. Jūratė Aleinikovienė (Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedra) „Dirvožemio sveikatos valdymo priemonių vertinimo modelis (DSM)“.

Visas apdovanotųjų sąrašas ir nuotraukų galerija

Skelbiamas užregistruotų pretendentų į Miškų ir ekologijos fakulteto dekano pareigas sąrašas

Remiantis „VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS FAKULTETŲ DEKANŲ KANDIDATŪRŲ KĖLIMO TVARKOS APRAŠU (VDU ŽŪA tarybos 2025-11-7 nutarimas Nr. 3)“ skelbiamas užregistruotų pretendentų į ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano pareigas sąrašas:
asist. dr. Jolita Abraitienė.

Pranešimas apie užregistruotus kandidatus Agronomijos fakulteto dekano pareigybei

2025 Lapkričio 18

Agronomijos fakulteto tarybos komisija (doc. dr. Rita Pupalienė, prof. dr. Jurgita Kulaitienė, dokt. Erika Jakienė), įvertinusi kandidatės į fakulteto dekanus doc. dr. Aidos Adamavičienės atitiktį šiai pareigybei (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanų kandidatūrų kėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto VDU ŽŪA tarybos nutarimu Nr. 3, 2025-11-07, 2 p.), nustatė, kad pretendentė atitinka keliamus reikalavimus.

Užregistruota kandidate Agronomijos fakulteto dekano pareigybei yra doc. dr. Aida Adamavičienė.

Pranešimas apie užregistruotus kandidatus Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano pareigybei

Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos komisija (D. Makutėnienė, M. Vienažindienė, J. Gritė), įvertinusi kandidato į fakulteto dekanus atitiktį šiai pareigybei (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos tarybos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. 3, 2 punktas) nustatė, kad jis atitinka keliamus reikalavimus.

Užregistruotu kandidatu Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano pareigybei yra prof. dr. Bernardas Vaznonis

Erasmus BIP kursai VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete: tarptautinė patirtis apie laukinių gyvūnų valdymą taikant gamtai artimos miškininkystės principus

Spalio 13–17 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakultete vyko mišri intensyvi Erasmus+ programa (BIP) „Wildlife in Closer-to-Nature Forest Management“. Ši tarptautinė iniciatyva subūrė 31 studentą iš aštuonių užsienio universitetų – Čekijos gyvybės mokslų universiteto Prahoje, Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto, Poznanės gyvybės mokslų universiteto (Lenkija), Pietryčių Suomijos technologijų universiteto (Xamk), Transilvanijos Brašovo universiteto (Rumunija), Helsinkio universiteto (Suomija), Milano universiteto (Italija) ir Gifu universiteto (Japonija).

Aktualios temos ir šiuolaikinis požiūris į laukinės gamtos valdymą

Programos tikslas – suteikti studentams teorinių ir praktinių žinių apie laukinės gyvūnijos apsaugą ir valdymą miško bei žemės ūkio ekosistemose, siekiant subalansuoti žmogaus veiklą ir gamtos procesus. Kursas apėmė aktualias temas – nuo stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymo ir konfliktų su visuomene iki invazinių rūšių kontrolės bei gamtos pagrindu grįstų sprendimų diegimo.

Pirmąją dieną studentus pasveikino VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas. Paskaitas skaitė tiek VDU ŽŪA, tiek partnerinių universitetų dėstytojai: dr. Edgars Dubrovskis (Latvija), doc. dr. Ivana Tomášková (Čekija), prof. dr. Ovidiu Ionescu ir dr. Darius Hardalau (Rumunija), VDU ŽŪA mokslininkai dr. Michael Manton, prof. dr. Gediminas Brazaitis, lektorius Midaugas Bakševičius, doc. dr. Anželika Dautartė ir kiti.

Mokymasis gamtoje – nuo Punios šilo iki medžioklės plotų

Kurso metu surengtos trys edukacinės išvykos – į Punios šilą ir Žuvinto biosferos rezervatą, į LSMU Laukinių gyvūnų globos centrą, taip pat į VDU ŽŪA mokomuosius medžioklės plotus Bargailiuose, kur studentai susipažino su medžioklės tradicijomis ir laukinių gyvūnų apsaugos praktika. Šios patirtys, anot dalyvių, buvo ne tik informatyvios, bet ir emociškai įsimintinos – daugelis jas įvardijo kaip stipriausią įspūdį palikusią kurso dalį.

Studentų įžvalgos: intensyvu, bet vertinga patirtis

Remiantis studentų apklausos rezultatais, dauguma dalyvių aukštai įvertino paskaitų kokybę, dėstytojų kompetenciją ir organizacinį kursų lygį. Nors kai kurie studentai paminėjo, kad programa buvo labai intensyvi, dauguma pripažino, kad laikas paskaitoms, grupiniam ir individualiam darbui buvo optimaliai paskirstytas.
Dalyviai taip pat pabrėžė, kad kursas leido suprasti laukinės gyvūnijos valdymo skirtumus įvairiose Europos šalyse, praplėtė akiratį apie socialinius ir ekologinius gamtosaugos aspektus bei paskatino dalintis idėjomis tarp skirtingų kultūrų.

„Tai buvo išskirtinė patirtis – tiek mokymosi, tiek bendravimo su studentais iš visos Europos prasme. Aplinkos pažinimas Lietuvoje, dėstytojų įžvalgos ir praktinės veiklos paliko gilų įspūdį“, – rašė vienas studentas anoniminėje apklausoje.

Baigiamieji darbai ir rezultatai

Kurso eigoje studentai pristatė grupinius darbus apie laukinės gyvūnijos valdymo sistemas savo šalyse bei iš anksto dėstytojų pasiūlytas temas, susijusias su žmogaus ir gamtos sąveika. Šie pristatymai parodė, kaip skirtingos valstybės taiko inovatyvius sprendimus siekiant išlaikyti darną tarp žmogaus veiklos ir biologinės įvairovės apsaugos.

Programa įgyvendinta pagal Erasmus+ mišrių intensyvių programų (BIP) modelį, kuriame derinama virtuali įžanginė sesija ir savaitės trukmės paskaitos bei praktiniai užsiėmimai. Kursą organizavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė. Koordinatorė – VDU ŽŪA administracinės grupės tarptautinių ryšių koordinatorė dr. Monika Medikienė.

Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma už juos atsakinga.

2025-ieji – auksiniai voveraičių metai

Nuo viduramžių valgomoji voveraitė (Cantharellus cibarius) minima kaip viena iš labiausiai mėgstamų valgomųjų grybų. Voveraitės yra gerai žinomos įvairių pasaulio šalių kulinarinėse tradicijose ir ypač Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Šis grybas vertinamas dėl savo švelnaus, panašaus į abrikosų, aromato ir gastronominių savybių: yra gausus baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, aromatinių ir kitų biologiškai aktyvių junginių.

Liaudies medicinoje voveraitės visų pirma vertinamos dėl antihelmitinių savybių, tačiau taip pat turi visą eilę ir kitų, kurioms aprašyti reikėtų atskiro sąsiuvinio: antioksidacinių, priešvėžinių, priešuždegiminių, priešgrybelinių, antibakterinių, antihiperglikeminių, žaizdų gijimą skatinančių. Reikėtų paminėti, kad verdant ar kitaip termiškai apdorojant, voveraitės praranda dalį savo biologiškai aktyvių savybių, tame tarpe – ir antihelmitines. Mažiausi biologiškai aktyvių medžiagų nuostoliai būna voveraites džiovinant neaukštoje temperatūroje. Nežiūrint voveraičių populiarumo, jų biologija, o tuo labiau – biochemija – vis dar nėra gerai ištirta.

Dėl kietos tramos voveraitė visų pirma yra komercinis grybas. Daug jų buvo superkama Lietuvoje ir tarpukariu. Voveraitės kaip „švarus“ nekirmijantis grybas, priskiriamas košeriniams produktams, buvo vertinamas Lietuvoje gyvenančių žydų. Ir dabar pasaulinė voveraičių prekyba kasmet sudaro apie 2 000 000 tonų. Europos šalys, tokios kaip Turkija, Bulgarija ir Serbija, yra pirmaujančios pagal voveraičių supirkimo kiekius.

Tokios voveraičių gausos miškuose kaip šiemet seniai nebūta, todėl 2025-uosius metus drąsiai galima vadinti auksiniais voveraičių metais. Šiemet kur kas dažniau galima buvo sutikti ir kitas, mažiau žinomas valgomas populiarias voveraitinių šeimos rūšis, panašią į valgomąją išvaizda ir skoniu rudąją voveraitę (Cantharellus tubaeformis) ir paprastajį trimitėlį (Craterellus cornucopioides), su kuriuo vertėtų susipažindinti iš arčiau, ypač ieškantiems egzotikos virtuvėje.

Trimitėliai – piltuvėlio formos, jauni – rusvai pilki, vėliau pajuoduoja ir kepurėlės kraštai pasigarbanoja kaip ir voveraitės. Nepaisant nelabai patrauklios išvaizdos, kaip valgomas grybas trimitėlis labai vertinamas ir mėgiamas. Todėl miške radus senoviško gramofono formos juodą grybą, galima drąsiai rinkti, nuodingų grybų panašių į trimitėlį Lietuvoje nėra. Trimitėliai, skirtingai nei voveraitės, mėgsta derlingus, kalkingus dirvožemius ir lapuočių medžių draugiją, kur juos sunkiau pastebėti tarp nukritusių tamsių lapų, nei žaliose spygliuočių miškų samanose geltonuojančias voveraites.

Trimitėlis neturi tokių gilių vagelių apatinėje kepurėlės pusėje kaip voveraitės, jų vagelės neryškios

Vokiečiai, ispanai trimitėlius vadina mirties trimitais, aukštosios virtuvės vertintojai prancūzai – dar ir vargšų trumu arba triufeliu ant kojelės. Ir ne be reikalo, trimitėlio gastronominės savybės juos pastato į vieną eilę su pripažintais delikatesais. Tai kulinariniu atžvilgiu labai dėkingas grybas, vertinamas dėl jo išskirtinio subtilaus aromato ir skonio. Kulinarijoje paprastai naudojami džiovinti trimitėliai, įgaunantys juodojo trumo aromato atspalvių ir dažnai naudojami malti, tiesiog kaip prieskonis. Trimitėliais skaninami faršai, steikai, paukštiena, jie suteikia pikantišką skonį risotams, omletams, makaronų patiekalams. Ne tik prancūzai, bet ir suomiai turi keletą išskirtinių garsių patiekalų su trimiteliais – lydekos kotletus ar „vyrų uogienę“, naudojamą prie tų pačių mėsiškų patiekalų, prie kurių tinka ir bruknių uogienės.

Lietuva, miškai ir jų grybija turi dar daug užslėptų gastronominių ir medicininių siurprizų. Turėtume įvertinti tai, nes net ir mūsų mėgstamos voveraitės daugelyje Europos šalių jau yra priskiriamos prie nykstančių rūšių, o kai kur įrašytos ir į Raudonąją knygą.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė dr. Nijolė Petraitytė