Bendras VDU ir Extremaduros universiteto seminaras: „Legal Challenges of Responsibilities in Changing Business Environment“

2025 m. spalio 23 d. nuotoliniu būdu vyko tarptautinis seminaras-paskaita tema „Legal Challenges of Responsibilities in Changing Business Environment“, kurį kartu organizavo Vytauto Didžiojo universiteto docentės dr. Dalia Perkumienė ir dr. Jurgita Grigienė bei Extremaduros universiteto (Ispanija) prof. dr. Antonio Silva.

Renginyje dalyvavo ir pranešimus skaitė:

prof. dr. Omar Bencharef ir Prof. dr. Hicham Saddou (Cadi Ayyad universitetas, Marakešas, Marokas),
prof. dr. Ahmet Atalay (Ardahan universitetas, Sporto mokslų fakultetas, Turkija),
doc. dr. Dalia Perkumienė ir dr. Jurgita Grigienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva),
prof. dr. Antonio Silva (Extremaduros universitetas, Ispanija),
prof. dr. Udaya Mohan (Kelanijos universitetas, Šri Lanka).

Seminaro metu akademikai dalijosi patirtimi, įžvalgomis bei aptarė teisinių atsakomybių iššūkius sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje. Diskusijos metu buvo išryškintos aktualios tarptautinės teisės, verslo etikos bei atsakomybės problemos ir numatytos ateities bendradarbiavimo kryptys tarp universitetų.

Konferencija „Jaunasis mokslininkas 2026“

2026 m. balandžio 16 d. nuotoliniu būdu vyks 23-oji kasmetinė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunasis mokslininkas 2026“. Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais.

Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai.

Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2026“ straipsnių rinkinyje.

Konferencijos temos	Potemės
Bioekonomika	Apskaitos ir finansų problemos ir perspektyvos
	Bioekonomika, žemės ir maisto ūkio darnumas
	Inovacijos ir sprendimai verslo logistikoje
	Innovations and Solutions in Business Logistics (anglų kalba)
	Kaimiškų vietovių darnus vystymasis
	Žemės ūkio ir kitų bioekonomikos verslo organizacijų valdymas
Biosistemų inžinerija	Energijos inžinerija
	Mechanikos inžinerija
	Technologijų inžinerija
	Transporto inžinerija
	Vandens inžinerija
	Žemėtvarka
Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas	Agroekosistemų tvarumas
	Agronomija
	Maisto kokybė ir sauga
	Ekosistemų paslaugos
	Laukinių gyvūnų populiacijų valdymas
	Tvari miškininkystė

Straipsniai konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2026“ straipsnių rinkiniui priimami iki 2026 m. kovo 16 d. (straipsnio įkėlimo nuoroda). Straipsniai turi būti parengti pagal rekomendacijas straipsnių autoriams (straipsnio šablonas, autorių garantinis raštas).

Konferencijos pristatymo šablonas.

Išankstinė registracija į konferenciją vyksta iki 2026 m. vasario 10 d.

Iš Baltarusijos į Lietuvą atklydus vilkų gaujai – mokslininkės patarimai, ką daryti sutikus plėšrūną

Iš Baltarusijos į Lietuvą atklydusi vilkų gauja šį rudenį užfiksuota Čepkelių rezervate. Mokslininkai sako – tai ne išskirtinis reiškinys. Vilkai – medžiotojai ir prisitaikymo meistrai, nukeliaujantys didelius atstumus ieškodami grobio ir saugių teritorijų. Tačiau ką daryti žmogui, jeigu šis plėšrūnas netikėtai pasitaiko kelyje? Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) asist. dr. Renata Špinkytė dalijasi įžvalgomis, ką apie vilkus turėtume žinoti šiandien – nuo jų migracijos, leidžiamo sumedžioti limito iki elgesio žmogaus akivaizdoje.

Iš kaimyninių šalių atklystantys vilkai – ne dažnas, bet pasikartojantis atvejis

Spalio 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasidalijo informacija apie tai, kad Čepkelių rezervate Kabelių pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos atklydusią vilkų gaują. „Prie sienos su Baltarusija Lietuvos pusėje ginantis nuo migrantų antplūdžio buvo nutiesta koncertina ir įrengta apsauginė tvora. Čepkelių raiste dėl nestabilaus grunto ir gamtinių kliūčių tokios infrastruktūros įrengti nebuvo įmanoma, todėl sieną čia Kabelių pasieniečiai saugo kitomis priemonėmis. Viena jų – sienos stebėjimo sistema. Ji rezervate veikia netoli nuo sienos linijos į Lietuvos gilumą, kur yra nedidelė stabilaus grunto juosta. Į stebėjimo sistemos kamerų akiratį patenka bet kas, sugebėjęs raistu pasiekti šią vietą. Tai būna ir neteisėti migrantai, ir įvairūs gyvūnai. Šįkart vilkų gauja prie sienos neužtruko ir nubėgo į Lietuvos gilumą. Daugiau šių 9 žvėrių prie sienos Čepkelių raiste nebuvo pastebėta“, – nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Asist. dr. R. Špinkytės teigimu, pasienio ruože esančios kameros laikas nuo laiko registruoja praeinančius vilkus ar jų grupes. „Žinoma, būtų vertinga nuosekliai rinkti ir analizuoti tokią informaciją, ir ne tik apie vilkus. Deja, mano žiniomis, mokslininkai pastaruoju metu neturi projektų ir sutarčių su pasienio tarnyba, todėl šie duomenys lieka neištirti. Kita vertus, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai, pradedant nuo 2018–2019 m. medžioklės sezono, kasmet atlieka sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus. Viena iš šių tyrimų krypčių: vilkų genų migracijų Lietuvoje ištyrimas. Genetiniais tyrimais galime nustatyti, ar konkretus tiriamas vilkas turėjo didesnį kiekį retų genų formų, nebūdingų kitiems Lietuvoje gyvenantiems vilkams. Tokie vilkai atskleidžia iš tolimesnių kraštų atklystančių vilkų migracijų srautus. Štai keturis pirmuosius sumedžiotų vilkų tyrimų metus kasmet buvo nustatoma intensyvi atklystančių vilkų migracija į Lietuvos teritoriją iš Šiaurės–Rytų. 2022–2023 m. šio srauto neliko. Tikėtina, kad tai apsauginės tvoros su Baltarusija pastatymo pasekmė. Laimei, gamta turi kompensacinius mechanizmus. 2023–2024 ir 2024–2025 m. susiformavo naujas atklystančių (Lietuvos vilkams negiminingų) vilkų srautas iš Pietų ir Pietvakarių“, – situaciją komentuoja mokslininkė.

Vilkų pėdsakų galima aptikti ir netikėtose vietose

Vilkai (kaip ir dauguma Lietuvos laukinių gyvūnų) aktyviausi prieblandos metu – ryte ir vakare. Tada jie intensyviausiai keliauja savo teritorijoje, ją tikrina, žymi ribas, ieško grobio ir medžioja. Vilkų šeima nemažą laiko dalį praleidžia pasklidusi į mažesnes grupeles ar pavieniui, todėl pamatytas pavienis vilkas dar nereiškia, kad jis nėra šeimos narys. Įprastai vilkai į pilną šeimos sudėtį susirenka medžiodami stambų grobį arba kai sniego danga tampa pakankamai gili.

VDU Žemės ūkio akademijos asist. dr. Renata Špinkytė

Paklausta, ar miškuose didelė tikimybė sutikti vilką, mokslininkė teigia, kad šis žinduolis yra atsargus, vengiantis neištyrinėtų objektų bei turintis nepalyginamai geresnę klausą ir uoslę nei žmonės: vien šios aplinkybės labai mažina tikimybę susitikti patį vilką. „Žinoma, kita vertus, tikimybė sutikti vilką labai priklauso nuo to, kaip dažnai žmogus lankosi gamtiškoje aplinkoje ir kokia jo ten veikla. Šiuo metu vilkai Lietuvos teritorijoje gana gausūs, todėl jų veiklos pėdsakų galime aptikti ir gana netikėtose vietose, tik svarbu nesupainioti su stambesnių šunų pėdsakais. Pirmas įspūdis gali būti netikslus, todėl, esant galimybei, reikėtų pėdsakais pasekti ar patyrinėti kitus požymius, galinčius suteikti daugiau informacijos“, – kalba mokslininkė.

Kaip pataria pašnekovė, žmogui, sutikus vilką, reikėtų elgtis ramiai ir nepanikuoti. „Jūs nesate jo medžioklės objektas, vilkas turi savų reikalų. Vilkas aplenks jus pagarbiu atstumu, net jeigu jūs stovite jo kelyje. Pasidžiaukime gamta, kuri netikėtai pasirodė jums visu vilkišku gražumu“, – sako asist. dr. R. Špinkytė.

Kodėl ir kiek leidžiama sumedžioti vilkų?

Spalio mėnesį Aplinkos ministerija paskelbė leidžiamų sumedžioti vilkų limitą – šį medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 307 vilkus. Mokslininkės teigimu, kasmet leidžiamų sumedžioti vilkų limitas per pastaruosius septynis medžioklės sezonus išaugo net tris kartus. „Tokį augimą lėmė didėjantys patikimų duomenų kiekiai apie besiveisiančių šeimų skaičių ir siekis sumažinti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams bei sustabdyti vilkų populiacijos augimą. Vilkai Lietuvoje nemedžiojami nuo balandžio 1 d. iki spalio 14 d., tuomet, kai jie veda jauniklius ir juos augina. Vilkai tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos teritorijoje skaičiuojami šeimomis. Šiais metais suskaičiuota, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 82 vilkų šeimos. Manome, kad vilkų šeimų yra daugiau, tačiau neturime surinktų pakankamai patikimų duomenų, kad galėtume šią nuomonę pagrįsti. Jau septintus metus atliekami sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai atskleidžia, kad Lietuvos teritorijoje gyvenančių vilkų šeimų skaičius išsilaiko gana stabilus. Tikėtina, kad auga tik esamų šeimų dydis (individų kiekis šeimose) arba neteritorinių vilkų skaičius“, – detalizuoja mokslininkė.

Kaip teigia asist. dr. R. Špinkytė, Lietuvos teritorijoje vilkų buvo drastiškai sumažėję apie 1970 m. – buvo likę tik keliasdešimt vilkų per visą šalį. Ši masinio vilkų naikinimo pasekmė paliko pėdsaką per daugelį kartų. 2019 m., pradėjus vykdyti sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus, buvo vis dar aptinkamas prieš penkis dešimtmečius buvusios genetinės įvairovės sumažėjimo poveikis. Dėka intensyvių tolimųjų migracijų ir tokiu būdu atnešamų retų genų formų, šiai dienai mes laikome, kad vilkų genetinė įvairovė yra atsistačiusi“, – sako mokslininkė.

Vilkų išpuoliai ūkiuose: vienur – atsitiktiniai, kitur – tendencingi

Nors miškuose žmogų vilkas aplenkia pagarbiu atstumu, tačiau ūkiuose nevengia parodyti nasrų – dėl to labiausiai kenčia nuostolius patiriantys ūkininkai. „Jeigu remsimės oficialiais duomenimis, tai atvejų, kai gyvuliai yra užpuolami vilkų, skaičius mažėja. Deja, tenka išgirsti, kad ne visi atvejai yra registruojami ir tai lemia įvairūs faktoriai. Todėl kalbėti apie žalos atvejų pokytį gana keblu. Vadovaujantis duomenimis, registruojamais Biologinės įvairovės duomenų bazėje, matome, kad pasikartojantys vilkų išpuoliai turi tendenciją koncentruotis vis tose pačiose vietovėse. Pastaraisiais metais priskaičiuojama apie dešimt tokių vietovių per visą šalies teritoriją. Kitur plėšrūnų išpuoliai būna labiau atsitiktiniai. Dėl šios priežasties siūlome koncentruoti pastangas būtent į tas vietoves, kuriose žala yra pasikartojanti, ir išimti konkretų žalą darantį individą (-us), jį medžiojant prie gyvulio papjovimo vietos“, – teigia asist. dr. R. Špinkytė.

Vilkai – prisitaikymo meistrai

Pabaigai, paklausta, ar klimato kaita ir miškų kirtimai turi įtakos vilkų populiacijos dydžiui ir pasiskirstymui, mokslininkė sako, kad vilkas – labai plastiška rūšis. „Vilkai gyvena tiek tundroje, tiek Arabijos pusiasalio pusdykumėse. Vilkai gyvena ir miškingame kraštovaizdyje, ir stepėse. Vilkai gyvena ten, kur yra jų grobio ir ten, kur jie nėra pernelyg nepersekiojami. Iškirstas miškas reiškia, kad čia tuoj atželsiančiame jaunuolyne pagausės jo grobio, kuris telksis maitintis suvešėjusia žoline augmenija ir jaunais atželiančiais medeliais. Pats kirtimo procesas taip pat menkai trikdo vilkus. Yra ne kartą tekę keliauti vilkų pėdsakais per miško sklypus, kurie buvo kertami ar nesenai iškirsti“, – patirtimi dalijasi mokslininkė.

Atvira dr. Jolantos Ružinskaitės paskaita „Bendruomenė – vietos tapatybės ir žeklokūros veidrodis. Leliūnų pavyzdys“

Spalio 27 d. 18 val. kviečiame dalyvauti vietos prekės ženklo tyrinėtojos, strateginio turinio kūrėjos, projektinės veiklos entuziastės dr. Jolanta Ružinskaitės atviroje paskaitoje „Bendruomenė – vietos tapatybės ir žeklokūros veidrodis. Leliūnų pavyzdys“.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu „MS Teams“ platformoje.

Informacinis seminaras „Nauji Bioekonomikos plėtros fakulteto rašto darbų rengimo reikalavimai – ką reikia žinoti?“

Kviečiame į informacinį seminarą „Nauji Bioekonomikos plėtros fakulteto rašto darbų rengimo reikalavimai – ką reikia žinoti?“, kuriame bus pristatyti:

naujieji rašto darbų rengimo reikalavimai;
pagrindiniai pakeitimai ir jų taikymas praktikoje;
praktiniai pavyzdžiai;
darbų pristatymų rengimo rekomendacijos.

Data: 2025 m. spalio 27 d.
Laikas: 17:00 val.
Vieta: MS TEAMS

Join the meeting now

Meeting ID: 337 526 645 821

Passcode: Hf7nP9dp

Dalyvavimas seminare padės geriau pasiruošti rašto darbų rengimui pagal atnaujintas fakulteto taisykles.

Informuojame, kad seminaras bus įrašomas. Įrašas bus naudojamas tik vidiniais fakulteto tikslais – studentų ir dėstytojų informavimui apie naujus rašto darbų rengimo reikalavimus.

Laukiame Jūsų dalyvaujant!

Venecijos bienalės Lietuvos paviljono simpoziume „ArciTreeTecture“ dalyvavusios VDU ŽŪA studentės: įgytos žinios ir patirtis – neįkainojamas indėlis į profesinį augimą

Rugsėjo 22–27 d. vykusiame Venecijos architektūros bienalės Lietuvos paviljono organizuotame simpoziume dalyvavo dvi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Kraštovaizdžio dizainas trečio kurso studentės Aina Bijanskaitė ir Emilija Sviderskytė.

Šių metų Lietuvos paviljono tema – „ArciTreeTecture“ – orientuota į architektūros ir gamtos sintezę bei tvarių sprendimų paieškas tiek techniniu, tiek socialiniu požiūriu. Šios temos kryptimi studentės dirbo jau nuo praėjusių metų, dalyvaudamos atviroje laboratorijoje ir bendradarbiaudamos su VDU Menų fakultetu.

Gegužės pabaigoje Prancūzijoje, Saint-Étienne mieste, vykusios „Transform4Europe“ (T4EU) mobilumo savaitės metu buvo plėtojami dar anksčiau pradėti projektai. Studentės dirbo tarptautinėse tarpdisciplininėse grupėse, kuriose gilino idėjas, vėliau pristatytas Venecijoje.

A. Bijanskaitės grupė analizavo elektronikos atliekų sudėtį – nuo medžiagų išgavimo iki jų likimo po naudojimo. Pabrėžta, kad visos šios medžiagos yra kilusios iš gamtos, tačiau sugrįžta į ją nebe pirminėmis formomis ar vietovėmis. Galutinis dirbtuvių rezultatas – gyvybės medis iš sukomponuotų elektronikos atliekų.

E. Sviderskytės grupė nagrinėjo miestų ir gamtos santykį. Studentės ieškojo ryšių tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos, tyrinėjo, kaip urbanistinė aplinka galėtų savyje talpinti kuo daugiau biologinės įvairovės – esminės sveikos ekosistemos sąlygos. Projektas iškėlė „monumento gamtai“ koncepciją – interaktyvų sprendimą, leidžiantį žmonėms miestuose artimiau pažinti ir „prisijaukinti“ gamtą. Dirbtuvėse sukurtos suįrančios statulėlės – dekoratyvi, organinė trąša dirvožemiui.

Simpoziume pranešimus skaitė studentai iš Lietuvos universitetų, „Transform4Europe“ aljanso nariai, taip pat dalyviai iš Triesto, Venecijos, Primorskos universitetų bei kiti svečiai. Visa savaitė buvo kupina kūrybinio tyrinėjimo ir diskusijų. Buvo aptartas platus temų spektras – nuo tvarių medžiagų pasirinkimo architektūros ir dizaino projektuose iki erdvinių sprendimų, kurie tenkina žmogaus poreikius, bet neužgožia gamtos.

Ypatingas dėmesys skirtas „daugiau nei žmogaus“ (angl. More-Than-Human) perspektyvai dizaine. Šią temą nagrinėjo Bert De Roo ir Giliam Antonie Ganzevles, o V. Adomavičiūtė skaitė paskaitą apie kanapių betono (Hempcrete) panaudojimą statyboje – medžiagą, kuri gamybos metu ne tik neteršia, bet ir padeda sekvestruoti CO₂ bei pasižymi puikiomis garso izoliacijos savybėmis.

Švedų architektas Carl Backstrand savo pranešime apie visuomeninių pastatų statybą iš medžio modulių pabrėžė kraštovaizdžio dizainerių svarbą šiuolaikinės architektūros kontekste, akcentuodamas, kad gyvos gamtos elementai formuoja ne tik pastato išorinį vaizdą, bet ir pro langų atveriamus žvilgsnius daro įtaką interjerui. Kalbėdamas jis pateikė „White Architecture“ studijos kurtą vėžio centro projektą, kuriame sąmoningas gamtos įtraukimas tampa ne tik estetikos dalimi, bet ir svarbiu pacientų gijimo proceso veiksniu.

„Esame labai dėkingos VDU Menų fakultetui ir VDU ŽŪA Agronomijos fakultetui už suteiktą galimybę dalyvauti šiame reikšmingame projekte. Įgytos žinios, patirtis ir tarptautinis kontekstas – tai neįkainojamas indėlis į mūsų profesinį augimą. Tikimės ir stengsimės, kad bendradarbiavimas tęstųsi, ir kviečiame kitus studentus aktyviai įsitraukti į projektus, renginius bei drąsiai siūlyti savo idėjas ateities iniciatyvoms“, – sako studentės.

Daugiau informacijos apie simpoziumą

Kviečiame moksleivius leistis į smagią kelionę po universiteto miestelį: „Nuotykių kodas: maisto studijos universitete“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakultetas turi pasiūlymą moksleiviams! 10-12 kl. moksleivius kviečiame leistis į smagią kelionę po universiteto miestelį „Nuotykių kodas: maisto studijos universitete“.

Suraskite pažymėtas vietas, atlikite iššūkių kupinas užduotis ir patirkite atradimų džiaugsmą. Tai ne tik pramoga, bet ir galimybė pažinti VDU Žemės ūkio akademijos erdves ir atrasti studijų programą „Maisto kokybė ir sauga“. Ar priimsite iššūkį?

BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA iki gruodžio 2 d.

Mokinių skaičius: iki 4 mokinių iš vienos mokyklos; viso iki 16 mokinių (4 komandos).
Data: Gruodžio 9 d. (antradienis)
Laikas: 10.00-12.00 val.
Vieta: VDU Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11- 2 aukšto fojė, Akademija, Kauno r.)

SVARBU! Mokiniai turi turėti mobiliuosius telefonus.

Kelionę po universitetą organizuoja VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedra.

Kontaktai:
Austėja Švereikaitė
austeja.svereikaite@vdu.lt
+370 623 46715

Skirtingos lyties stumbrų dvyniai Dzūkijoje – pirmasis toks atvejis Europoje

Lietuva tapo unikalios stumbrų istorijos dalimi. 2024 m. gegužę Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbrų aptvare pasaulį išvydo du ypatingi jaunikliai – patinas Dzvynys ir patelė Dzvynė – pirmieji skirtingos lyties dvyniai Europos stumbrų istorijoje, užregistruoti Europos stumbrų kilmės knygoje (EBPB – European Bison Pedigree Book). Tai pirmasis atvejis stumbrų stebėjimo istorijoje, kuomet gimę skirtingos lyties stumbrų dvyniai išgyveno ir, sustiprėję, specialistų prižiūrimi, buvo paleisti gyventi į laisvę. Ši istorija – ne tik įspūdingas gamtos įvykis, bet ir tarptautinio mokslinio bei praktinio bendradarbiavimo rezultatas.

Retas reiškinys gamtoje: stumbrų dvyniai ir jų istorijos

„Stumbrų dvynių gimimas – itin retas reiškinys net pasauliniu mastu. Per visą šiuolaikinę rūšies stebėjimo istoriją jų buvo vos keletas. Dar 1945-aisiais Pščynos miškuose Lenkijoje gimė negyvos dvynės patelės. 1960 m. Sierpuchove, tuometinėje SSRS, gimė du patinai – vienas išgyveno vos metus, kitas – dvejus. 1984-ieji „atnešė“ net du dvynių atvejus: Krokuvos zoologijos sode gimė du patinukai, deja, abu nugaišo po kelių mėnesių, o tuo pat metu Vokietijoje, Damerower Werder veislyne, gimė dvyniai, iš kurių vienas nugaišo greitai, tačiau kitas išgyveno net devyniolika metų ir paliko gausią palikuonių liniją“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša.

2010 m. dvynės gimė Topolčiankų veisimo centre Slovakijoje, tačiau motina rūpinosi tik viena, o kita buvo maitinama dirbtinai. Deja, abi žuvo vos po kelių mėnesių. „Pirmasis tikrai sėkmingas dvynių užauginimo atvejis fiksuotas 2012-aisiais Švedijoje, Eriksbergo veislyne, kur viena patelė atsivedė dvi stiprias pateles. Jos abi sėkmingai augo – viena, vardu Envild, gyveno devynerius metus ir atsivedė tris jauniklius, o kita – vardu Envacker – vis dar gyva ir yra penkių jauniklių motina. 2019 m. Minsko zoologijos sode Baltarusijoje gimė du patinai Buša ir Bujaša, kurie po metų buvo perkelti į Bobovičių veisimo centrą. Bujaša nugaišo 2024 m., o Buša šiuo metu yra laikomas Volgotnoje.

„Dzvynio ir Dzvynės gimimas – pirmas atvejis, kai stumbrų dvyniai buvo skirtingos lyties, o dar svarbiau – jų genealogijoje susijungia net kelios šalys. Dzvynio tėvas – patinas Dunst II, kilęs iš Vokietijos zoologijos sodo ir turintis aukštos genetinės vertės kilmę (pedigree No. 14137). 2023 m., vykstant Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijai, šis vertingas patinas buvo laikinai perkeltas į Telšių stumbryną, o vėliau, kai tik buvo visiškai įrengtas Stegalių stumbrynas Dzūkijoje, Dunst II buvo pervežtas į antrąjį aptvarą ir integruotas į naujai formuojamą veislinę bandą“, – sako mokslininkas.

Stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi

Nuo 2022 m. vykdoma perkėlimo programa tapo kertiniu veiksniu formuojant genetiškai stiprias, ekologiškai subalansuotas laisvėje gyvenančias stumbrų bandas. Iš viso per trejus metus į Dzūkiją buvo perkelti 46 jauni stumbrai, atrinkti iš laisvų populiacijų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Specialiai įrengta 103 hektarų dydžio aptvarų sistema su karantino ir aklimatizacijos zonomis užtikrina sklandų prisitaikymą prieš išleidžiant gyvūnus į laisvę.

Dvyniai Dzvynys ir Dzvynė, kartu su dar dviem patinėliais ir dešimčia suaugusių patelių, 2025 m. gegužę buvo sėkmingai išleisti į Dzūkijos nacionalinio parko miškus, kur tęsia savo gyvenimą laisvėje. „Tai – ne tik emocinis pasiekimas, bet ir strateginės rūšies apsaugos rezultatas, įrodantis, kad stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi. Ši istorija – tai puikus pavyzdys, kaip ilgalaikis, tarptautinis ir profesionalus bendradarbiavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų ne tik mokslo, bet ir gamtosaugos srityje. O Dzvynys ir Dzvynė yra simbolis, kad net ir gamtoje retai pasitaikantys stebuklai gali įvykti tuomet, kai žmonės dirba išmintingai ir atsakingai“, – tikina Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbryno stumbrininkas Vytautas Jeremičius.

Modernus stumbrynas – didesniam populiacijos stiprinimui

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius kartu su kolegomis ne vienerius metus rūpinasi į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įtrauktų stumbrų populiacijos ateitimi. Stumbrus pažymėjus palydoviniu ryšiu duomenis siunčiamais antkakliais kartu su mokslininkai turi galimybę stebėti šių didingų gyvūnų migracijos kelius.

Pietų Lietuvoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Stegaliuose, atidarytas modernus 100 hektarų stumbrynas, skirtas stumbrų populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą. Šis projektas jau duoda rezultatų – stumbrai pamažu išleidžiami į laisvę. Stumbryno veikla demonstruoja pažangų požiūrį į rūšies valdymą ir prisideda prie stumbrų sėkmingo grįžimo į Lietuvos miškus.

Mokslas, perduodamas ateities specialistams

Stumbrų tyrimai Lietuvoje toliau plečiami – analizuojama jų genetinė įvairovė, migracijos keliai ir prisitaikymas prie aplinkos pokyčių. Dr. A. Kibiša – ne tik aktyvus tyrėjas, bet ir dėstytojas, savo patirtį bei tyrimų rezultatus perteikiantis studentams VDU Žemės ūkio akademijoje. Studentai, kurie dalyvauja lauko stebėjimuose, duomenų rinkime ir analizėje. Tokiu būdu kuriamas tęstinis žinių perdavimo procesas – nuo mokslinių tyrimų iki praktinės patirties – užtikrinantis, kad sukaupta patirtis ir naujausios metodikos būtų toliau plėtojamos, o stumbrų populiacijos tyrimai Lietuvoje išliktų aukšto lygio tiek mokslo, tiek gamtosaugos požiūriu.

Išrinktas naujos kadencijos VDU Senatas

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) išrinktas naujos kadencijos Senatas. Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

VDU Senato naujosios kadencijos nariai:

Prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. Beata Andriuškevičienė (Muzikos akademija)
Solvita Ausiukaitytė (studentai, magistro studijos)
Neringa Barauskaitė-Šarkinienė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Vilma Bijeikienė (Užsienio kalbų institutas)
Prof. dr. Rolandas Bleizgys (Žemės ūkio akademija)
Urtė Buckiūnaitė (studentai, bakalauro studijos)
Evelina Buivydaitė (studentai, bakalauro studijos)
Doc. Šviesė Čepliauskaitė (Muzikos akademija)
Doc. dr. Viktorija Čepukienė (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Rektorė)
Edgaras Dambrauskas (studentai, doktorantūros studijos)
Prof. dr. Darius Danusevičius (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Remigijus Daubaras (Botanikos sodas)
Doc. dr. Linas Didvalis (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Doc. dr. Linara Dovydaitytė (Menų fakultetas)
Emilija Drabužinskaitė (studentai, magistro studijos)
Sonata Drazdavičienė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Švietimo akademija))
Dr. Dainius Genys (Lietuvių išeivijos institutas)
Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė (Švietimo akademija)
Silvija Jankauskaitė (studentai, magistro studijos)
Doc. dr. Darija Jodaugienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Vaida Jurgilė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė (Humanitarinių mokslų fakultetas)
Skirmantė Karečkaitė (studentai, bakalauro studijos)
Dr. Darius Kavaliauskas (Žemės ūkio akademija)
Prof. dr. Julija Kiršienė (Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas)
Doc. dr. Jolita Kudinovienė (Švietimo akademija)
Prof. dr. Renata Legenzova (Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas)
Dr. Kristina Lekavičienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Indrė Lipatova (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Astrida Miceikienė (Prorektorė strateginei plėtrai ir finansams)
Prof. dr. Saulė Milčiuvienė (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Birutė Obelenienė (Katalikų teologijos fakultetas)
Doc. dr. Rasa Pakeltienė (Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Rytis Pakrosnis (Prorektorius studijoms)
Prof. dr. Aušra Pažėraitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Rimtautas Petraitis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Žemės ūkio akademija))
Prof. dr. Saulius Pivoras (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas)
Prof. dr. Jana Radzijevskaja (Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas)
Aras Rafanavičius (studentai, doktorantūros studijos)
Doc. dr. Lina Ragelienė (STEAM didaktikos centras)
Paulius Ratė (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai))
Prof. dr. Jonas Ruškus (Socialinių mokslų fakultetas)
Prof. dr. Aušra Rutkienė (Švietimo akademija)
Doc. dr. Sonata Staniulienė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas)
Emilija Sviderskytė (studentai, bakalauro studijos)
Prof. dr. Saulius Šatkauskas (Gamtos mokslų fakultetas)
Prof. dr. Živilė Tarasevičienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Rolandas Urbonas (Prorektorius mokslui ir inovacijoms)
Doc. dr. Sigita Urbonienė (Informatikos fakultetas)
Doc. dr. Jolanta Valčiukienė (Žemės ūkio akademija)
Dr. Donatas Večerskis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Humanitariniai mokslai))
Deimantė Zarambaitė (studentai, bakalauro studijos)
Auksė Zykutė (studentai, bakalauro studijos)
Tomas Želionis (Absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų (Socialiniai mokslai))
Kamila Žiliūtė (studentai, bakalauro studijos)

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Universiteto 2025 m. Senatas yra sudaromas iš 61 nario, juos paskirstant taip:

Visų pakopų studentams Senate atstovauja 13 VDU studentų, kuriuos skiria Studentų atstovybė;
VDU rektorė, trys prorektoriai ir du kancleriai skiriami pagal pareigas (iš viso 6 nariai);
Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su VDU, sudaro 2 Senato narius. Vieną narį, turintį mokslininko ar pripažinto menininko statusą, deleguoja Rektorius, kitą – Senato pirmininkas;
VDU absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai sudaro 5 Senato narius. Po 1 narį deleguoja Švietimo ir Žemės ūkio akademijos. Kiti 3 nariai išrenkami jungtiniuose fakultetų tarybų posėdžiuose pagal šias mokslo sritis:
- Humanitariniai mokslai ir menai: Humanitarinių mokslų fakultetas, Lietuvių išeivijos institutas, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas, Užsienio kalbų institutas, Katalikų teologijos fakultetas, Menų fakultetas;
- Socialiniai mokslai: Teisės fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, V. Kavolio institutas, VDU STEAM didaktikos centras;
- Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai: Informatikos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas, Botanikos sodas, Muzikos akademija.
VDU akademinės bendruomenės nariai, atstovaujantys Švietimo, Žemės ūkio akademijoms ir kitiems VDU akademiniams padaliniams, lygaus atstovavimo principu pagal akademinio personalo skaičių. Akademiniai padaliniai Senate atstovaujami pariteto principu. Akademinių padalinių kvotos nurodytos VDU Senato nutarimu SEN-N-39 „Dėl kiekvienam universiteto akademiniam padaliniui priskiriamų rinktinų Senato narių skaičiaus nustatymo“.

Kandidatus į Senato narius VDU akademinio padalinio, iš kurio renkamas Senato narys, tarybai gali siūlyti tik to padalinio bendruomenės nariai. Savo kandidatūrą gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas. Tokiu atveju to akademinio padalinio tarybai pateikiamas atitinkamas prašymas. Senato nariai renkami akademinio padalinio taryboje vadovaujantis VDU akademinių padalinių nuostatais ir jų tarybų veiklos reglamentais.

Pirmasis naujai išrinkto Senato posėdis numatomas 2025 m. lapkričio 26 d. Naujos kadencijos nariams susirinkus į šį posėdį, pasibaigs kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai.

VDU Senato dokumentai

VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu išrinktas profesorius dr. Vigilijus Jukna

Spalio 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Tarybos posėdžio metu buvo renkama kanclerio kandidatūra. Tarybos narių balsų dauguma į VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio pareigas išrinktas prof. dr. Vigilijus Jukna.

Išrinkto kanclerio kandidatūra bus teikiama tvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto rektorei prof. dr. Inetai Dabašinskienei.