LMA narių visuotinio susirinkimo metu apdovanotas VDU ŽŪA mokslininkas prof. dr. Abdulas Munemas Muazenas

Rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo Kazachstano Respublikos nacionalinės mokslų akademijos (KNMA) prie Kazachstano Respublikos Prezidento prezidentė prof. Kunsulu Zakarja (Kunsulu Zakarya) ir viceprezidentė dr. Lijazat Jeralijeva (Lyazzat Yeraliyeva), inauguruojamieji LMA užsienio nariai, ambasadų atstovai, LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai. LMA prezidento Jūro Banio siūlymu patvirtinus darbotvarkę, pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademijos užsienio nario Kaliampudžio Radhakrišnos Rao (Calyampudi Radhakrishna Rao) atminimas. Taip pat 75-mečio proga pasveikintas akademikas Vytautas Ostaševičius. Renginio metu buvo inauguruoti net trys LMA užsienio nariai. Jiems įteikti diplomai ir nario ženklai. Vienas iš jų žemės ūkio mokslininkas iš Belgijos prof. dr. Abdulas Munemas Muazenas (Abdul Mounem Mouazen), kuris jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, dirba tiksliosios žemdirbystės srityje.

Tiksliosios žemdirbystės centrai jau veikia ne tik Belgijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Jis su kolegomis kuria multijutiklių duomenų susiejimo (multi sensor data fusion) sistemas, modeliuoja dirvos ir agrotechnikos sąveiką. Tiria dirvos pokyčius jos apdirbimo metu. Tai yra žemdirbystės inžinerija – dirvos būseną, įvairių cheminių elementų koncentracijas, drėgnumą analizuojančių jutiklių kūrimas. Taip pat jo su kolegomis sukurta internetinė multijutiklių platforma, kaupianti ir analizuojanti tokią informaciją. Joje naudojamos hiperspektrinės, šiluminės kameros, LIDAR. Sistema vertina javų būklę. Tai leidžia labai tiksliai naudoti agrochemikalus, sumažinti trąšų, pesticidų kiekius, taip padidinant derlių ir mažiau kenkiant aplinkai. Dar viena svarbi sritis – tikslioji sėja. Eksperimentai įrodė, kad tokiu atveju žemdirbio pelną galima padidinti 400 Eur/ha.

Pranešimas parengtas pagal lma.lt

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantus sėkmingai apgynus daktaro disertacijas

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantę LINĄ SALDUKAITĘ-SRIBIKĘ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Aplinkos užterštumo mažinimas taikant juostinio žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos technologinius procesus žemdirbystėje

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantę RAIMONDĄ ZINKEVIČIENĘ sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Aplinką tausojančių organinių granuliuotų trąšų išbarstymo technologijų tyrimai

Mokslinė vadovė prof. dr. Eglė Jotautienė

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą ANDRII ZABRODSKYI sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Aplinkos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

The Effect of Maintaining Operating Parameters of Agricultural Tires for Minimize Soil Compaction

Mokslinis vadovas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis

Sveikiname VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros doktorantą SHANKAR BHANDARI sėkmingai apgynus Technologijos mokslų srities Mechanikos inžinerijos mokslo krypties daktaro disertaciją tema:

Research of the Combine Threshing Mechanism Technical Condition by Vibration Analysis

Mokslinė vadovė prof. dr. Eglė Jotautienė

Susitikimas su Prienų rajono Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos nariais

Džiaugiamės garbingais Prienų rajono Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos nariais, kurie svečiavosi mūsų VDU Žemės ūkio akademijoje, dalyvaudami edukaciniame – reprezentaciniame naujai įrengtų Agronomijos ir Miškų ir ekologijos fakultetų laboratorijų pristatyme. Šis vizitas buvo puiki proga dalintis mūsų universiteto mokslininkų vykdomais moksliniais tyrimais bei jų sukauptomis žiniomis. Savo patirtimi mielai pasidalino Agronomijos fakulteto docentai dr. Povilas Mulerčikas, dr. Aušra Sinkevičienė, dr. Ernestas Zaleckas ir doktorantė Justina Deveikytė. Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Violeta Makarevičienė ir lekt. dr. Artūras Kibiša.

Tikimės, kad ši pažintis ir bendradarbiavimas tęsis ateityje.

Kviečiame prisijungti prie iššūkio ir žingsniuoti už VDU!

Nuo rugsėjo 16 dienos Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visą bendruomenę jungtis prie #walk15 aukštųjų mokyklų nacionalinio judumo iššūkio, kurio tikslas – atstovauti savo aukštąją mokyklą žingsniuojant, taip susiburiant į bendruomenę bei puoselėjant sveiką ir kokybišką gyvenimo būdą.

Šis iššūkis skatina puoselėti sąmoningesnius judėjimo įpročius: automobilius iškeisdami į žingsnius, prisidedame prie savo fizinės ir emocinės gerovės bei švaresnio, žalesnio miesto kūrimo. O eidami į universitetą ar tarp darbų padarydami pasivaikščiojimo pertraukas, turime puikią progą, pabendrauti su bendraminčiais, sustiprinti bendruomenę ir draugystes.

VDU Sporto centro trenerė doc. dr. Asta Mockienė pasakoja, jog reguliarus ėjimas gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, psichoemocinę sveikatą, atitolinti nuovargio pasireiškimą. Svarbiausia, jog moksliškai yra nustatyta teigiama priklausomybė tarp fizinio aktyvumo ir mokymosi rezultatų.

Aukštųjų mokyklų ėjimo iššūkis vyks iki 2023 m. lapkričio 16 d., tad kviečiame visą VDU bendruomenę, t. y. studentus, dėstytojus, administracijos darbuotojus, absolventus jungtis prie iššūkio, atliekant šiuos žingsnius:

telefone parsisiųskite programėlę #walk15;
prisijungę spauskite taurės ikonėlę ekrano apačioje ir tarp „Naujų iššūkių“ atraskite „Aukštųjų mokyklų iššūkį“;
spustelėkite ant mygtuko „Aukštųjų mokyklų iššūkis“ , tuomet mygtuką „Prisijungti“ ir tuščiame laukelyje įveskite savo aukštosios mokyklos pavadinimą;
kasdien rinkite žingsnius už VDU.

KAD VAIKŠČIOTI BŪTŲ ĮDOMIAU

Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja suaugusiems žmonėms 300 minučių per savaitę atlikti vidutinio ir didelio intensyvumo aerobinę veiklą. Kad ėjimo treniruotės nebūtų monotoniškos, jas galima paįvairinti intervaliniu ėjimu, kuomet kaitaliojamas ėjimo intensyvumas: 1 ar 2 min. eiti vidutiniu greičiu, po to 30 sek. ar 1 min. eiti sparčiau – tokiam ėjimui rekomenduojama pasirinkti kalvuotą vietovę.

Dalyvaukite iššūkyje ir savo pavyzdžiu užkrėskite kitus: bendramokslius, dėstytojus, kolegas, draugus! Individualus iššūkio tikslas kiekvienam ėjikui yra 400 000 žingsnių, o pasiekus tikslą – jus pasieks virtualus diplomas. Iššūkio pabaigoje trijų aktyviausių šalies aukštųjų mokyklų lauks specialūs apdovanojimai.

Pradėkime žingsniuoti – kartu tapkime daugiausiai einančiu universitetu!

Plačiau: https://walk15.lt

Lietuvos melioracijos įmonių asociacija: kompleksinės rekonstrukcijos darbams reikės ne tik lėšų, bet ir specialistų

Į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) rugsėjo 8 d. rinkosi gausus būrys buvusių absolventų – Lietuvos melioracijos įmonių sąjungos narių. Šiuo metu tai – melioracijos, statybos, projektavimo srityse bei viešajame sektoriuje dirbantys profesionalai. Seminaro „Lietuvos melioracijos dabartis ir perspektyvos“ metu aptarta opiausia sektoriaus aktualija – kompleksinė šalies melioracijos sistemos rekonstrukcija bei galimi finansiniai instrumentai šių didžiulės aprėpties darbų finansavimui. Renginio metu atkreiptas dėmesys, kad procesui pajudėjus iškils kita aštri problema – trūks universitetinį išsilavinimą įgijusių hidrotechnikos specialistų, kurie iki šiol buvo rengiami VDU ŽŪA.

2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininko Andriaus Marino teigimu, ekspertai yra paskaičiavę, kad jei per ateinančius 20 metų nebus rekonstruota melioracijos sistema, vien dėl negauto derliaus valstybės nuostoliai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, sieks 4-8 mlrd. Eur. Ir tai suma, neįvertinus aplinkybės, kad žemės ūkio derlius kuria pridėtinę vertę logistikos, transporto, maisto perdirbimo, prekybos bei kituose sektoriuose. Tačiau iš šalyje esamų 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų, 2 mln. ha drenažo yra kritinės būklės ir kasmet šis plotas didėja. Prasta situacija ir su užtvankomis, perteklinio vandens pralaidomis, kurių šalyje priskaičiuojama per 63 tūkst.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra suskaičiavusi, kad kompleksinei rekonstrukcijai startavus jos sklandžiai eigai iš pradžių reikėtų skirti po 50 mln. Eur kasmet. Po penkerių metų ši suma dar turėtų būti indeksuojama ir siektų 75 mln. Eur kasmet. Visa rekonstrukcija užtruktų apie 20 m. ir kainuotų apie 1,12 mlrd. Eur. Už šią sumą būtų sutvarkytas valstybei priklausantis turtas, tarnaujantis žemių savininkams.

Investicijos į melioracijos sistemas

Remiantis kitų šalių patirtimi dar prieš dešimtmetį buvo numatyta ir Lietuvoje sukurti specialų melioracijos fondą. Tačiau procesas ilgam buvo įstrigęs. Apie atnaujintą fondo steigimo eigą bei diskutuojamus jo modelius renginio metu kalbėjo žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Jo teigimu, fondas būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą valstybės ištekliams kaupti ir naudoti ir būtų laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu. Fondas būtų finansuojamas ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir privačiomis žemės savininkų lėšomis. Tokių privačių lėšų turėtų būti daugiau kaip pusė.

Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas Rimantas Dambrauskas renginio metu pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ įgyvendinimo taisykles, kurios aktualios šalies savivaldybėms ir melioracijos įmonėms, siekiančioms pasinaudoti ES lėšomis melioracijos įrenginių atnaujinimui. R. Dambrauskas priminė, kad 2023–2027 metais numatoma skirti 40 mln. Eur lėšų, iš jų 4 mln. Eur

pirmai veiklai ir 36 mln. Eur antrai veikla. Pirmoji veikla – tai reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas; antroji veikla – esamų melioracijos sistemų rekonstravimas.

UAB „Generalis“ direktorė Dalia Leliukienė pristatė didelio dėmesio sulaukusį šios įmonės parengtą Kauno rajono savivaldybės melioracijos strateginį planą ateinantiems septyneriems metams – daugelyje sričių šalyje pirmaujantis Kauno rajonas užsibrėžęs tikslą pirmauti ir atnaujindamas melioracijos sistemas. Tuo seminaro dalyviai turėjo progą įsitikinti ir praktiškai, drauge apžiūrėję šiuo metu rekonstruojamą Pociūnų užtvanką Kauno r. Vandžiogalos seniūnijoje.

Šalies melioracijos sistemos be specialistų neatnaujinsime – turėsime pinigus, bet nebus kas dirba

Renginyje dalyvavęs Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas dr. Vilimantas Vaičiukynas ragino melioracijos įmonių, savivaldybių ir Žemės ūkio ministerijos atstovus solidarizuotis ne tik sprendžiant melioracijos sektoriaus finansavimo klausimais, bet ir sprendžiant ne mažiau aštrią inžinerinį išsilavinimą įgijusių jaunų specialistų stygiaus problemą. „Net jei ir bus įsteigtas Melioracijos fondas, apie kurį kalbama bene dešimtmetį, šalies melioracijos sistemos be specialistų neatnaujinsime – turėsime pinigus, bet nebus kas dirba. Todėl būtini operatyvūs ir konstruktyvūs pokyčiai švietimo srityje, motyvuojant moksleivius rinktis su darbu melioracijos sektoriuje susijusias studijų programas. Šie specialistai turi būti rengiami ne kur nors kitur, o tik VDU ŽŪA. Tradicinės statybos inžinieriui melioracija tėra griovių ir vamzdelių sistema, o VDU ŽŪA parengtas hidrotechnikos inžinierius nusimano ir apie dirvotyrą, ir apie augalų fiziologiją, ir apie žemės ūkio technologijas. Projektuojant ir atliekant melioracijos darbus tai yra labai svarbu“, – teigė V. Vaičiukynas, raginęs Žemės ūkio ministeriją aktyviau „spausti“ Švietimo ir mokslo ministeriją sprendžiant specialistų stygiaus problemą.

Tarptautinis seminaras „Miestų vandentvarkos tvarumo skatinimas: mikrohidroenergijos naudojimas urbanistiniuose vandens tinkluose”

TARPTAUTINIS SEMINARAS

Miestų vandentvarkos tvarumo skatinimas: mikrohidroenergijos naudojimas urbanistiniuose vandens tinkluose (Boosting sustainability of the urban water cycle: energy harvest in water industry using micro-hydropower technology)

2023 rugsėjo 12 d. Vandens inžinerijos katedros profesoriai Petras Punys ir Algirdas Radzevičius organizavo tarptautinį seminarą, kuris yra LIFE NEXUS projekto veikla. https://www.lifenexus.eu/en/home/

Seminaro dalyvavo daugiau 30 dalyvių, svečiai iš Ispanijos ir Lenkijos. Iš Lietuvos – suvažiavo vandens tiekimo, valymo įmonių – Alytaus, Anykščių, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus ir kt., mažųjų hidroelektrinių, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos ir LMA Vandens problemų tarybos atstovai.

Įvadinės sesijos pranešėjai atstovavo LR energetikos ministeriją, Lietuvos hidroenergetikos asociaciją, APVA ir įmonę „Kauno vandenys“.

Pirmoji seminaro dalis „Municipalinių vandenų hidroenergijos potencialo vertinimas Ispanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje“ pranešėjai iš Ispanijos technologijų centro (CARTIF) ir AQUATEC, Lenkijos Skysčių ir tėkmių mašinų instituto (IMP PAN) ir ŽŪA.

Antroji seminaro dalis „Mikro hidroenergijos technologija: hidroturbinų įrengimo vietovės Lietuvoje“ nagrinėjo praktinius projektų įgyvendinimo aspektus. Vakarėjant, svečiams organizuota išvyka laivu po Nemuną, apžiūrėta potenciali mikro hidroelektrines vieta netoli Kačerginės.

Projektą finansiškai remia Europos komisija ir VDU Žemės ūkio akademija.

Pranešėja dr. Lina Sveklaitė (LR Energetikos ministerija)

Pasisako hab, dr. Janusz Steller (IMP PAN, Lenkija)

LIFE NEXUS projekto partneriai. Viduryje – projekto koordinatorė dr. Raquel M. Lopez Fernandez (CARTIF, Ispanija)

Rėmėjai:

VDU ŽŪA Vandens inžinerijos katedra.

Lietuvos hidroenergetikų asociacija.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga.

Seminaro pranešimų pateiktis (Zip pdf) galima atsisiųsti / Seminar presentations for download here: https://zua.vdu.lt/wp-content/uploads/2023/09/Presentations-LIFE-Nexus-seminar_Kaunas-2023-09-12.zip

MBA programos Muitinės procesų valdymas – pirmasis naujos programos susitikimas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pradėjo vykdyti intensyvią vienerių metų trukmės MBA programą „Muitinės procesų valdymas“. Programa skirta rengti aukšto lygio muitinės sektoriaus vadovus darbui tiek verslo, tiek viešajame sektoriuje. Doc. dr. Erika Besusparienė teigia, kad programa idealiai tinka asmenims, siekiantiems tapti muitinės verslo vadovais. Pirmasis programos studentų ir dėstytojų susitikimas parodė, kad studentai entuziastingai mokosi priimdami iššūkius ir dirbdami kartu, o dėstytojai atviri diskusijoms ir dalijimuisi žiniomis.

Pirmasis naujos programos susitikimas

Lietuvos muitinės praktikų asociacijos direktorė ir platformos „CustomsClear“ vadovė Enrika Naujokė atkreipia dėmesį į muitinės procesų valdymo sudėtingumą, pabrėždama kompetencijos ir sutelkto dėmesio poreikį. „Jaučiuosi dėkinga Žemės ūkio akademijai už šios programos inicijavimą. Studentams, šiemet pradedantiems šią programą, linkiu sėkmės ir tikrai malonios mokymosi patirties. Ačiū visiems, ypač dėstytojams, kurie atvirai dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis“, – pirmo programos studentų ir dėstytojų susitikimo dalyviams kalbėjo Enrika Naujokė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė šiltai pasveikino visus susitikimo dalyvius ir išreiškė nuoširdžią paramą naujai programai. „Enrikos Naujokės pasiūlyta pirminė koncepcija atspindi muitinės procesų ir tarptautinės prekybos svarbą mūsų vis labiau globalėjančiame pasaulyje. Tikiuosi, kad studentų studijų procesas apims ne tik mokslinius tyrimus ir paskaitas, bet ir pasiūlys malonų laiką, praleistą su gerais draugais, įkvepiančiomis idėjomis ir puikiais rezultatais“, – sakė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pasveikino studentus ir dėstytojus su naujų mokslo metų pradžia ir pasidžiaugė šios studijų programos sukūrimu. Jis palinkėjo studentams įdomių ir naudingų studijų, kad jos būtų svarbios ne tik jų karjerai, bet ir ateities kompetencijoms. „Nuoširdžiai dėkoju Enrikai Naujokei už šios studijų programos inicijavimą ir šio studentų ir dėstytojų pirmojo susitikimo organizavimą, ypač turint mintyje, kad ateityje studijos vyks nuotoliu. Šis susitikimas – puiki galimybė susipažinti vieniems su kitais, prisistatyti ir susipažinti su būsimomis užduotimis“, – pastebėjo prof. dr. Bernardas Vaznonis.

Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė pasidžiaugė galimybe susitikti gyvai su programos studentais ir dėstytojais. „Džiaugiamės, kad sėkmingai įstojote į programą Muitinės procesų valdymas. Jūs jau žinote, ko norite pasiekti šiuo kursu ir kokie yra jūsų tikslai. Labai trumpai norėčiau išreikšti nuoširdžią viltį, kad po šių metų galėsite drąsiai sakyti, jog sprendimas studijuoti čia buvo vienas geriausių jūsų gyvenimo sprendimų. Linkiu jums visokeriopos sėkmės“, – sakė doc. dr. Dalia Juočiūnienė.

Programa būsimiems muitinės verslo lyderiams

VDU ŽŪA docentė dr. Erika Besusparienė teigia, kad MBA studijų programa Muitinės procesų valdymas yra skirta asmenims, kurie nori siekti karjeros ar būti lyderiais muitinės versle. „Šiuo metu tai pirmoji MBA studijų programa muitinės žinių srityje Lietuvoje, galbūt net Europos kontekste. Apskritai magistrantūros studijos muitinės srityje susiduria su dviem iššūkiais – vienose šalyse studijos vyksta valstybine šalies kalba, kitose šalyse muitinės sritis paliečiama tik kaip specializacija“, – sako dr. Erika Besusparienė.

Lietuvos muitinės praktikų asociacijos direktorė bei platformos „CustomsClear“ vadovė Enrika Naujokė atkreipia dėmesį, kad simboliška, jog studijų programa prasideda šiais metais, kai Pasaulio muitinių organizacijos tradicinė metų tema – dalijimasis žiniomis. Tai atspindi didėjančią muitinės srities ir žinių svarbą. Muitinės srities akademinės programos yra palyginti naujos, todėl šios naujos tarptautinės programos atsiradimas yra labai savalaikis.

Pati sritis yra labai sudėtinga – muitinės kontrolė apima ne tik muitų teisės aktus, bet ir vadinamuosius ne muitų teisės aktus. „Muitinė yra „priešakinėse linijose“, užtikrinančiose, kad į rinką patektų tik saugūs, reikalavimus atitinkantys produktai ir būtų tinkamai sumokėti reikiami mokesčiai. Be to, šiandien visi žinome apie eksporto kontrolę ir sankcijas, už kurias taip pat atsakinga muitinė. Galiausiai, kalbant apie žaliąjį kursą, muitinė atliks svarbų vaidmenį užtikrinant, kad į rinkas patektų aplinkai nekenksmingi produktai. Veiksminga kontrolė prasideda nuo žinių, kurios ne mažiau reikalingos ir įmonėms, kad prekės neužstrigtų pasienyje ar vėliau nekiltų problemų atliekant muitinės auditą“, – kalba Enrika Naujokė.

INGOS VIDREVIČIENĖS daktaro disertacijos gynimas

Vytauto Didžiojo universitete, Žemės ūkio akademijoje (Studentų g. 11-217 auditorijoje, Kauno r.), rugsėjo 21 d. 14.00 val. bus ginama INGOS VIDREVIČIENĖS daktaro disertacija tema: „Darbuotojų įgalinimo ir jų įsitraukimo į darbą sąveikos ir pasekmės“ (Socialiniai mokslai, vadyba S 003).

Daugiau informacijos

Tarybos posėdis

Gerb. Fakulteto tarybos nariai,

kviečiu į Bioekonomikos plėtros fakulteto tarybos posėdį, kuris vyks rugsėjo 20 d. (trečiadienį) 14.30 val. III rūmų 154 auditorijoje.
Darbotvarkės projektas pridedamas ČIA.

Pagarbiai
BPF tarybos pirmininkė Daiva Makutėnienė

Studentų viešnagė Agrokoncerno įmonių grupėje

Tęsdami ilgametę bendradarbiavimo tradiciją 2023 rugsėjo 11 d. Agronomijos fakulteto studentai viešėjo Agrokoncernas įmonių grupėje.

Susitikimo metu studentai turėjo galimybę pabendrauti su įmonėje dirbančia komanda. Administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė supažindino su įmonės veikla ir galimybėmis studentams prisijungti prie jos. „AgroTTC” projektų vadovė Milda Jankauskienė studentams pristatė Radviliškio rajone įsikūrusį „Ateities ūkį“, kuriame taikomos ir išbandomos naujausios technologijos. Apie įmonėje vykdomų eksperimentų laboratorines analizes mielai papasakojo „Agrokoncerno“ Inovacijų ir tyrimo centro „AgroITC“ vadovė dr. Eglė Petraitienė su kolege Justina Kundrotaite, o apie lauko eksperimentus – agronomas Simonas Saikauskas.

Vizitai socialinių partnerių įmonėse studentams tampa puikia galimybe pamatyti įmonės veiklą iš arti, apsvarstyti savo profesinius siekius ir užsibrėžti ambicingus tikslus.