VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete lankėsi Kauno kolegijos vykdomas Erasmus+ projektas „Uniclad“

Praėjusią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete kartu su Kauno kolegijos atstovais lankėsi partneriai iš Comrat State University (Moldova), įmonės Fabrica Oloi Pak (Moldova), Azerbaijan Technical University bei Agrarian Innovation Center (Azerbaidžanas).

Kauno kolegija kartu su partneriais iš Moldovos, Ukrainos, Azerbaidžano, Vengrijos, Lenkijos, Austrijos ir Italijos vykdo Erasmus+ projektą „Uniclad“ (Nr. 609944-EPP-1-2019-1-LT-EPPKA2-CBHE-JP), kurio tikslas sukurti klasterius tarp aukštųjų mokyklų, įmonių bei organizacijų Azerbaidžane, Moldovoje ir Ukrainoje, remiantis EU partnerių šalių patirtimi.

Vienos iš projekto vykdomų veiklų – „Study tour“ metu partneriai lankosi Lietuvos įmonėse, tyrimų centruose, aukštosiose mokyklose, kad įgytų žinių ir pamatytų konkrečių pavyzdžių apie agro bei IT sektorius, kaip tokios įmonės dirba, kaip bendradarbiauja tarpusavyje vykdant mokslinius tyrimus, kuriant produktus, kaip veikia klasteriai ir pan. Kauno kolegija kartu su tarptautiniais partneriais atvyko į VDU ŽŪA supažindinti su Akademijos galimybėmis ir agroinovacijomis. Vizitas Akademijoje partneriams paliko neišdildomą įspūdį. Tikima, kad jie parsiveš ne vieną idėją, kurią būtų galima pritaikyti savo šalyje.

Projekto UniClaD tikslas – remiantis inovacijomis ir darnaus vystymosi principais, stiprinti aukštųjų mokyklų potencialo panaudojimą, kuriant ir sėkmingai plėtojant agrarinės pramonės klasterius.

VDU ŽŪA mokslininkai išrinkti Lietuvos mokslų akademijos nariais

Balandžio 4 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime išrinkti Akademijos nariai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros prof. dr. Dainius Steponavičius tapo tikruoju nariu (akademiku), katedros vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Abdul Mounem Mouazen tapo LMA užsienio nariu.

Prof. Dr. Dainius Steponavičius – VDU ŽŪA Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centro Progresyvios augalininkystės inžinerijos laboratorijos vadovas, precizinės žemdirbystės inžinerinių procesų mokslinių tyrimų Lietuvoje pradininkas, 8 išradimų, patentuotų Lietuvoje ir Ukrainoje bendraautorius (šiuo metu pateiktos dar 2 patentų paraiškos). Profesorius paskelbė virš 170 mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių, iš kurių 54 straipsniai referuojami CA WOS duomenų bazėje, iš jų 34 CA WOS su citavimo rodikliu (H indeksas 9), CA WOS duomenų bazėje darbai pacituoti 319 kartų. Perskaitė virš 70 pranešimų mokslinėse konferencijose, iš kurių virš 30 – tarptautinėse užsienyje. Vykdė daugelį tarptautinių (Horizon 2020, FP7 ir kt.) ir nacionalinių mokslo projektų. Mokslininkas vadovauja tarptautiniam EUREKA ir nacionaliniam MITA projektui, yra LMT SMART projekto vykdytojas. Profesorius yra aktyvus rengiant jaunuosius mokslininkus, 40 apgintų magistrų darbų vadovas, vadovavo 11 doktorantų (5 disertacijos apgintos, 5 doktorantai tęsia studijas, 1 disertacija rengiama Kazachstane). Yra Doktorantų disertacijų gynimų tarybos pirmininkas, narys ir oponentas, doktoranto konsultantas. Europos žemės ūkio inžinerijos asociacijos narys, Kazachstano nacionalinio mokslo ir technologijų centro mokslinių projektų ekspertas, LMA ŽŪMMS Žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos sekcijos narys, tarptautinių mokslo žurnalų redkolegijos narys, žemės ūkio parodų eksponatų vertinimo komisijos narys. Prof. dr. D. Steponavičius dalyvauja Lietuvos radijo ir televizijos laidose. Daug kartų apdovanotas už puikius mokslo ir mokslinės įrangos kūrimo rezultatus.

Prof. dr. Abdul Mounem Mouazen šiuo metu dirba Gento universitete (Belgija) Aplinkos katedros profesoriumi bei „Precision SCoRing Group“ grupės vadovu. Baigęs doktorantūros studijas dėstė net keliuose universitetuose Belgijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Su bendraautoriais paskelbė virš 220 mokslinių straipsnių žurnaluose, esančiuose Clarivate Analytics WOS duomenų bazėje ir turinčiuose citavimo. Straipsniai publikuoti daugiau nei 40-yje skirtingų tarptautinių mokslinių žurnalų, cituoti daugiau kaip 7200 kartų, H indeksas – 45. Profesorius yra 2 patentų, daugelio knygų skyrių (apie 30) bendraautorius. Aukščiausio lygio žurnalų (Q1–Q2) redakcinių kolegijų narys, svarbių tarptautinių profesinių organizacijų, tokių kaip „International Soil Tillage Research Organisation (ISTRO)“, „Institution of Agricultural Engineers (IAgrE)“, „International Union of Soil Sciences (IUSS)“, „Working Group on Proximal Soil Sensing (WGPSS)“, „American Society of Agricultural & Biological Engineers (ASABE)“ narys. Mokslininkas parengė 20 doktorantų, kurie sėkmingai apgynė daktaro disertacijas, buvo 10 podoktorantūrinių stažuočių vadovas. Vadovaujant Prof. dr. A. Mouazen buvo laimėta 37 tarptautiniai ir nacionaliniai mokslo projektai, iš kurių Europinių projektų už 4,1 mln. Eur, nacionalinių – už 13,14 mln. Eur.

Profesorius palaiko glaudžius mokslinius kontaktus su Lietuvos mokslininkais. 2014–2020 m. laikotarpiu kartu parengė kelias paraiškas projektams pagal EU TWINNIG programą, pakvietė Lietuvos mokslininkus įsijungti į 9 paraiškų teikimą pagal Horizon 2020, Horizon Europe, ICT-AGRIS kvietimus, vykdo tarptautinį ERA NET ICT-AGRIS-FOOD projektą „Potential of selective harvest based on mycotoxins content assessment in cereal crops Proposal acronym: POSHMyCo“ kartu su Belgijos, Švedijos, Graikijos, Ispanijos ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais, su VDU ŽŪA mokslininkais vykdo LMT SMART projektą „Daugiafunkcinio, UV-VIS-NIR spektrometrija grįsto, tvaraus precizinės sėjos technologinio proceso valdymo modelio sukūrimas”. Prof. dr. Abdul M. Mouazen svariai prisideda prie Lietuvos mokslo garsinimo pasaulyje. Yra paskelbęs 6 mokslines publikacijas su VDU ŽŪA prieskyra, iš kurių 2 moksliniai straipsnius Q1 žurnale (dar 2 tokio paties lygio straipsniai šiuo metu yra recenzuojami), 4 mokslines publikacijas kartu su Lietuvos mokslininkais paskelbė tarptautinių mokslinių konferencijų leidiniuose, dalyvavo VDU Aplinkos inžinerijos mokslo krypties doktoranto disertacijos viešo gynimo taryboje. Profesorius yra Lietuvoje organizuojamų mokslinių konferencijų „Human and Nature Safety 2022“ ir „AgroEco 2022“ mokslinių komitetų narys. nemažai nuveikė įtraukdamas Lietuvos mokslininkus į tarptautinę mokslo ir akademinę veiklą. Kviečia VDU ŽŪA mokslininkus į Gento universiteto daktaro disertacijų viešo gynimo tarybas, priima patyrusius mokslininkus ir doktorantus Gento universitete, konsultuoja. Per pastaruosius kelis metus jo vadovaujamame padalinyje jau apsilankė 3 patyrę ir 4 jaunieji mokslininkai.

Kviečiame pildyti paraiškas socialinei ar tikslinei stipendijoms gauti

SOCIALINĖ STIPENDIJA

Studentai, norėdami gauti socialinę stipendiją 2023 m. pavasario semestrą papildomo priėmimo metu, nuo 2023 m. balandžio 2 d. iki balandžio 11 d. (įskaitytinai) turi per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinės sistemos ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Socialinė stipendija SS 2023 m. pavasario semestras_papildomas_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į socialinę stipendiją.

Primename, kad socialinė stipendija studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos. Studentui, kuris užpildo prašymą papildomo priėmimo metu, socialinė stipendija skiriama tik likusiam semestro laikotarpiui.

TIKSLINĖ STIPENDIJA

Informuojame, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. (įskaitytinai) prasideda prašymų teikimas per Stipendijų ir finansinės paramos studentams informacinę sistemą tikslinei išmokai 2023 m. pavasario semestro papildomo balandžio mėn. priėmimo metu gauti.

Studentai, norėdami gauti tikslinę išmoką papildomo priėmimo metu, privalo per Fondo interneto tinklalapį prisijungti prie IS „PARAMA“ ir elektroniniu būdu užpildyti nustatytos formos prašymą (Tikslinė išmoka, 2023 m. pavasario semestras_balandis). Tik šiuo būdu užpildęs prašymą studentas gali pretenduoti į tikslinę išmoką priėmimo metu.

Primename, kad tikslinė išmoka studentams yra skiriama vienam studijų semestrui ir mokama kiekvieną mėnesį iki to semestro pabaigos, įskaitant to semestro sesiją ir atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip iki studijų pabaigos.

Tvarioji inžinerija – naujausios technologijos, įdomus darbas ir solidus atlygis

Agrosektorių keičiančios naujausios technologijos leidžia racionaliai naudoti turimus resursus ir saugoti aplinką, tačiau tuo pačiu kelia iššūkių, nes jau dabar trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su Lietuvos agroverslo lyderiais, sukūrė į šiuolaikinio verslo poreikius orientuotą bakalauro studijų programą Tvarioji inžinerija. Programos absolventai turės ne tik inžinerijos krypties, bet ir informatikos bei gamtos mokslo žinių, kas labai svarbu siekiant užtikrinti darną tarp technikos ir gyvosios gamtos.

Mokysis kurti ir valdyti išmaniąsias sistemas

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika pasakoja, kad bakalauro studijų programa Tvarioji inžinerija – vienintelė studijų programa Lietuvoje, sukurta rengti specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinį intelektą, precizinį mašinų valdymą gyvojoje gamtoje.

Anot dekano, šios studijų programos šūkis – „Nuo technologijų mėgėjo iki išradėjo“, ji skirta mėgstantiems strateginius žaidimus, norintiems programuoti robotus ir suprantantiems tvarumo svarbą. „Svarbu, kad studijos apima aplinkos inžinerijos ir informatikos kryptis. Studijų metu gilinamasi į tvarių žiedinės gamybos skaitmeninių technologijų taikymą, projektavimą ir išmaniųjų inžinerinių sistemų diegimą maisto ir pašarų žaliavų gamybos, organinių atliekų utilizavimo, bioenergijos gamybos sektoriuose“, – pastebi doc. dr. R. Domeika.

Tvariosios inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys atskleidžia, kad programos idėja – apjungti inžinerijos ir biologijos mokslus su informatika yra sudėtinga, bet labai svarbi. „Kuriami robotai bendraus ne su medžiagomis, negyvais daiktais, o su gyvais organizmais. Jie atliks darbus prižiūrint augalus, gyvūnus. Tai daug sudėtingiau ir įdomiau nei diegti skaitmenines sistemas pramonėje“, – apie Tvariosios inžinerijos studijų programą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys.

Studijų metų – naujausios žinios iš mokslo ir verslo

Tvariosios inžinerijos bakalauro studijų programa orientuota į dabartinės darbo rinkos reikalavimus atitinkančių specialistų ruošimą, rengiant specialistus bus bendradarbiaujama su verslu.

„VDU ŽŪA yra visos techninės galimybės, pasitelkti geriausi dėstytojai. Daugelio dalykų paskaitose, taip pat praktiniuose užsiėmimuose dalyvaus ir verslo atstovai. Dalis ugdymo proceso vyks įmonėse, gamybiniuose objektuose ir tai užtikrins, kad studentai įgis būtinų praktinių žinių. Kita dalis užsiėmimų vyks mecenatų įrengtose šiuolaikinėse laboratorijose“, – apie studijų programos Tvarioji inžinerija organizavimą pasakoja prof. dr. R. Bleizgys ir džiaugiasi, kad studentams bus sudaromos galimybės įgyti patirties ir žinių, mokantis iš stipriausių šios srities specialistų.

Labai trūksta aukštos kvalifikacijos inžinierių

Šiuo metu darbo rinkoje jaučiama įtampa dėl inžinerinės krypties specialistų trūkumo, visoje Europoje mažai su šiuolaikinėmis technologijomis gebančių dirbti specialistų.

„Pokyčius išgyvenančiam agrosektoriui šiandien reikia specialistų, gebančių dirbti su duomenų analize, skaitmenizavimu, robotizavimu. Prieš penkis metus kalbėjome, kad tokių specialistų reikės ateityje, dabar jau akivaizdu, kad jų reikia šiandien. Prieš dešimt–dvidešimt metų studijas baigusių specialistų, nekėlusių kvalifikacijos, žinių jau neužtenka darbui su šiuolaikinėmis technologijomis. Agrosektoriuje vyksta labai intensyvi robotizacija – robotizuojama mobili technika, transportas, padargai, gyvulių priežiūros įrenginiai. Tvariosios inžinerijos studijų programos absolventai bus orientuoti į paslaugų sektorių, diegiantį skaitmenines sistemas žemės ūkyje. Darbas įdomus, kūrybingas, daugumą funkcijų galės vykdyti nuotoliniu būdu – darbą atliks robotai, o darbuotojai stebės ir analizuos“, – pasakoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. R. Bleizgys.

Inžinerijos fakulteto dekanas doc. R. dr. Domeika pastebi, kad verslas pasiruošęs papildomai skatinti ir motyvuoti būsimus Tvariosios inžinerijos studijų programos studentus – steigia įmonių vardines stipendijas, kviečia į praktikos ir būsimas darbo vietas, jų laukia pagal įgytą kvalifikaciją solidus darbo užmokestis ir tolesnis tobulėjimas.

Studijos ateities kūrėjams

Studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. R. Bleizgys pasakoja, kad stojantiesiems užtenka mokykloje įgytų žinių ir išlaikytų valstybinių egzaminų. „Žinias būsimi specialistai gilins jau įstoję – studijuos su informatika, duomenų mokslu, robotika, dirbtiniu intelektu, mašininiu mokymu, programavimu susijusius dalykus“, – pasakoja prof. dr. R. Bleizgys ir pastebi, kad moksleiviai dažnai ieško lengvesnio kelio, renkasi tai, ką dauguma ir kartais ne tai, kur išties yra gabūs. Pasak profesoriaus, į tiksliuosius mokslus linkusiems jaunuoliams kuriems artima matematika ir fizika, inžinerijos studijos nesudėtingos ir perspektyvios.

Anot doc. dr. R. Domeikos, svarbiausia į tiksliuosius mokslus linkusiems moksleiviams suprasti, kad inžinieriai yra ateities kūrėjai, visi nauji kuriami produktai skirti pažangai, svarbus ir krypties pasirinkimas – galvojantiems apie ateitį verta rinktis žemės ūkio sektorių. „Agrosektoriaus paskirtis aprūpinti visą pasaulį maistu, 50 proc. žemės yra užimta žemės ūkio produktų gamybai, šiuo metu labai svarbu yra užtikrinti gėlą ir švarų vandenį, rasti sprendimus įtakojančius klimato kaitą rodo, visa tai rodo, kad ši sritis yra ir bus aktuali. VDU ŽŪA suteikia plačios aprėpties inžinerinį išsilavinimą ir kaip rodo patirtis, mūsų absolventai tampa įmonių vadovais, verslininkais, politikais nes inžinerinis mąstymas yra labai svarbus veiksnys sėkmingai veiklai ir šiose srityse. Kartais dar išgirstu, kad inžinerijos studijos nepatrauklios, nes „sunku mokytis“. Tai tik mitas, kurį galima perfrazuoti „įdomu mokytis ir keisti pasaulį“, inžinierius yra ateities kūrėjas ir jis turi lemiamą įtaką mūsų visuomenės pažangai ir tobulėjimui“, – reziumuoja VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. R. Domeika.

VDU ŽŪA parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“

Kovo 30-31 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto _emės ūkio akademija (VDU ŽŪA) dalyvauja didžiausioje Lietuvoje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „KARJERA & STUDIJOS 2023“, kuri vyksta Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5, Vilnius).

Kviečiame pasižvalgyti parodos nuotraukų galeriją:

Inžinerijos studijos VDU Žemės ūkio akademijoje: aktualu, perspektyvu ir su valstybės parama

Stulbinantys technologijų pokyčiai žemės ūkyje didina ne tik derlių, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač įgijusių inžinerinį išsilavinimą, poreikį šiame sektoriuje. Todėl neabejotinai išloš tie jauni žmonės, kurie artimiausiu metu ryšis studijoms tokius specialistus rengiančiame Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete. Šiame fakultete studijų procesas organizuojamas aktyviai bendradarbiaujant su lyderiaujančiomis šalies agroverslo įmonėmis, konkrečių programų turinys orientuojamas į inovacijų kūrimą bei Lietuvos žemės ir vandens tvarumo užtikrinimą. LR Žemės ūkio ministerija, reaguodama į darbo rinkos lūkesčius, taip pat prisideda prie šių specialistų rengimo – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos studijų programų Žemės ūkio mechanikos inžinerija ir Žemės ir vandens inžinerija studentams pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, ketvirtaisiais metais ir ištęstinėse studijose – 250 Eur dydžio stipendijos.

Absolventų žinių bagaže – ir mechatronika, ir agronomija

„Apie tokias sąlygas bei galimybes savo studijų laikais galėjome tik pasvajoti“, – teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto profesorius, studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Vytenis Jankauskas, pastebintis, kad motyvuoti šios programos studentai taip pat gauna ir solidžias VDU ŽŪA socialinių partnerių – agroverslo įmonių – įsteigtas stipendijas, o nuo trečiojo kurso dauguma jų, jei tik jie patys nėra jaunieji ūkininkai ar rimti pagalbininkai tėvų vystomuose ūkiuose, sėkmingai įsidarbina pagal būsimą specialybę. Todėl didžioji dalis studijas baigusių jaunųjų inžinierių jau būna spėję tapti visateisiais solidžių agroverslo įmonių komandų nariais.

„Inžinierius mechanikus rengia kelios šalies aukštosios mokyklos, tačiau esame vieninteliai, išlaikantys glaudų ryšį su žeme, ir tai yra didelis mūsų pranašumas – VDU ŽŪA absolventai gerai išmano ir bendruosius mechanikos dalykus (įgyja medžiagotyros ir medžiagų technologijų, mechanikos ir mašinų elementų, projektavimo ir hidraulikos, elektrotechnikos ir mechatronikos, variklių bei transporto mašinų, žemės ūkio mašinų, trinties bei dilimo procesų valdymo žinių), žino specifinius žemės ūkio mašinų funkcionavimo ypatumus, o taip pat būna įgiję agronomijos, ekologijos žinių. Taip susiformuojamas kompetencijų bagažas, kurį galima pritaikyti itin plačiai“, – programos išskirtinumą komentuoja prof. dr. V. Jankauskas.

Pašnekovo teigimu, studijų procese studentai labai anksti įtraukiami į diskusijas bei mokslinius tyrimus, kurių metu siekiama atsakyti į klausimus, kaip pasiekti, kad žemės ūkio mašina dirbtų našiau, efektyviau bei kaip užtikrinti mašinų ilgalaikį ir patikimą darbą. Tai motyvuoja jaunimą imtis mokslo tiriamojo darbo, be kurio agrosektoriaus pažanga nebūtų įmanoma.

Programos absolventai tampa įmonių vadovais, mokslininkais, kūrėjais konstruktoriais

„Inžinerijos progresas padidino žemės ūkio mašinų galią bei iškėlė naujų reikalavimų jų kokybei ir eksploatacijai. Mašinos tampa vis kompaktiškesnės, todėl apkrovos jų darbo paviršiams auga, technika tampa jautresnė darbo režimams, priežiūrai. Todėl šiuolaikinis specialistas turi gerai išmanyti ir gebėti vertinti žemės ūkio technologinius procesus, mašinų medžiagas, jų projektavimo ir gamybos technologijas, žemės ūkio bei transporto mašinų ir jų sistemų veikimo principus, surasti racionalius efektyvaus mašinų naudojimo ir techninio serviso sprendimus“, – studijų turinį komentuoja VDU ŽŪA programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija komiteto pirmininkas, pastebintis, kad šios programos absolventai, darbo karjerą pradedantys agroverslo įmonėse mechanikų pareigose, vėliau sėkmingai tampa prestižinių prekinių ženklų atstovais bei įmonių vadovais, o neretai pasirenka ir mokslininko karjerą.

Žemės ūkio technikos konstravimo bei gamybos įmonę prieš trejetą dešimtmečių įkūrė VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto absolventai, UAB „Laumetris“ vadovai Jonas Putna ir Kazimieras Čiurila. Abu pašnekovai šiandien teigia, jog ši įmonė buvo ir yra atvira žemės ūkio mechanikos inžinerijos absolventams, kokį pašaukimą žmogus beturėtų – vadybininko, gamybininko ar konstruktoriaus, nes „Laumetis“ kuria bei gamina techniką, kuria prekiaujama keliolikoje Šiaurės ir Vakarų Europos šalių. „Vadovo užduotis yra padėti žmogui atsiskleisti toje srityje, kurioje jo gebėjimai geriausi. Ir tenka tik apgailestauti, kad dabartinė mūsų moksleivių karta nerodo didelio aktyvumo studijuoti inžineriją. Iš tiesų tai bene didžiausias savirealizacijos galimybes atverianti sritis“, – įsitikinęs K. Čiurila.

Hidortechnika – universali nišinė specialybėm, kurios specialistų reikia visur, kur tik yra atliekami lauko inžinerijos darbai

Tuo, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete baigtos studijos atveria platų veiklų spektrą, neabejoja ir hidrotechnikos inžinieriaus diplomą čia prieš keliolika metų įgijęs Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas, UAB „Infrastruktūra“ vadovas bei UAB „Ekodrena“ bendrasavininkas Andrius Marinas.

„UAB „Ekodrena“ yra komercializavusi VDU Žemės ūkio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus. Įmonė vienintelė Baltijos šalyse gamina bei diegia pažangią reguliuojamo drenažo sistemą. Pastaruoju metu mūsų produktu ypač aktyviai domisi ir Vokietijos ūkininkai. Įmonė yra išsikėlusi du tikslus – padėti ūkininkams užauginti gausesnius derlius bei sumažinti taršą Baltijos jūros regione, nes reguliuojamas drenažas stabdo trąšų išplovimą iš dirvožemio bei jo patekimą į paviršinius vandenis. UAB „Infrastruktūra“ specializuojasi visuomeninės paskirties objektų valdymo ir infrastruktūros projektų vystymo srityse“, – hidrotechnikos inžinieriaus diplomo „įdarbinimo“ galimybes atskleidžia A. Marinas, neseniai tapęs ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos vadovu.

Pašnekovo teigimu, artimiausiais metais neišvengiamai bus pradėti didelio masto šalies melioracijos sistemos rekonstrukcijos darbai. Todėl valstybė tam turi būti tam pasirengusi ne tik finansiškai, bet ir užsitikrinusi reikiamą skaičių hidrotechninės statybos inžinierių.

„Hidrotechnikos profesionalų ne tik ateityje reikės įgyvendinant Lietuvos melioracijos sistemos rekonstrukciją. Mūsų specialybė yra tokia universali, o kartu ir nišinė, kad jos specialistų reikia visur, kur tik yra atliekami lauko inžinerijos darbai – statybų sektoriuje, vandentvarkos, kelių, geležinkelių tiesimo įmonėse, investicinių ir techninių projektų biuruose“, – VDU ŽŪA rengiamų hidrotechninės inžinerijos specialistų poreikio lauką komentuoja pašnekovas.

Švarus vanduo ir tvari aplinka – svarbiausi ateities visuomenės prioritetai

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros lektorė, studijų programos Vandens ir žemės inžinerija (su akvakultūros inžinerijos, hidrotechnikos, žemėtvarkos specializacijomis) komiteto pirmininkė lektorė Otilija Miseckaitė teigia, jog ši programa plačias galimybes atveria ne tik hidrotechnikos inžinieriams.

„Mūsų programa unikali tuo, kad joje rengiami aplinkos inžinerijos, statybos inžinerijos ir žemės ūkio krypčių sandūros specialistai. Tai – mūsų išskirtinumas ir stiprybė. Švarus vanduo ir tvari aplinka yra svarbiausi ateities visuomenės prioritetai. Programos tikslas – parengti plačios erudicijos ir aukštos kvalifikacijos aplinkos inžinerijos specialistus, išmanančius šiuolaikines aplinkos inžinerijos mokslo teorijas, metodus ir pažangiausias technologijas, gebančius analizuoti gyvojoje gamtoje vykstančius reiškinius, vertinti supančios aplinkos kokybės būklę, spręsti darnaus žemės ir vandens išteklių naudojimo bei aplinkosaugos problemas“, – pasakoja pašnekovė, pastebinti, kad hidrotechnikos, žemėtvarkos specialistai periodiškai tobulinant ir atnaujinant studijų programas VDU ŽŪA tradiciškai rengiami jau daugelį metų, o štai akvakultūros inžinerija yra ganėtinai nauja, tačiau irgi neabejotinai perspektyvi studijų kryptis. „Pasaulyje ir Europoje jūrų žvejyba vis labiau griežtinama, o senkantys žuvies ištekliai vis labiau tausojami. Todėl žuvies, kaip vieno sveikiausių ir žmogaus organizmui naudingiausių produktų gamyba uždarosiose recirkuliacinėse sistemose neabejotinai augs. Atitinkamai augs ir akvakultūros inžinerijos specialistų poreikis. O žemėtvarkos specialistai yra būtini žemės administravimo bei tvarkymo darbams įgyvendinti, šių specialistų visada reikės ir viešajam sektoriui, ir žemėtvarkos ar statybos projektų rengimu užsiimančioms įmonėms“, – prognozuoja VDU ŽŪA lektorė O. Miseckaitė.

Ministerija skiria stipendijas visam studijų laikotarpiui

„Jausdami žemės ūkio inžinerijos specialistų trūkumą, ieškome būdų, kaip paskatinti jaunus žmones rinktis iš pirmo žvilgsnio sunkesnes, sudėtingesnes, bet ateityje daugiau galimybių atveriančias studijas. Žemės ūkio ministerija, siekdama paskatinti jaunimą rinktis su žemės ūkio sektoriumi susijusias studijas, skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. Jau šiais metais įstojusiems ir pasirinkusiems su žemės ūkio veikla susijusias studijų programas, bus mokamos tikslinės skatinamosios stipendijos visą studijų laikotarpį. Pirmaisiais ir antraisiais studijų metais bus mokamos 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, paskutiniaisiais – 250 Eur dydžio per mėnesį stipendijos“, – pažymi Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.

VDU ŽŪA atvirų durų diena parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2023“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) stende, kuriame susipažins su Akademijos mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija trečiąją parodos dieną – balandžio 1-ąją – atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų diena“, kurioje lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

Balandžio 1 d. „VDU ŽŪA atvirų durų dienoje“ interesantai bus laukiami 10.00 val. ir 11.00 val.:

Agronomijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 303 kab.
Bioekonomikos plėtros fakultete – VDU ŽŪA III rūmų 428 kab.
Inžinerijos fakultete – II rūmų 304 kab.
Miškų ir ekologijos fakultete – VDU ŽŪA centrinių rūmų 428 kab.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 10.00 val. arba 11.00 val., kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – interesantai bus supažindinti su skirtingomis fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto renginyje „VDU ŽŪA atvirų durų diena“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt

+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

VDU ŽŪA konferencija „Jaunasis mokslininkas 2023“. Kviečiame stebėti

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Konferencija skirta pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų studentams. Konferencijos tikslas – įtraukti studentus į mokslines veiklas, ugdyti mokslinių tyrimų rezultatų viešinimo gebėjimus, pristatyti savo mokslinių tyrimų pasiekimus ir diskutuoti aktualiais bioekonomikos, žaliojo kurso, klimato kaitos, ekosistemų tvarumo, racionalaus gamtinio išteklių naudojimo ir apsaugos klausimais. Studentams nėra konferencijos dalyvio mokesčio. Konferencijos pranešėjams bus įteikti konferencijos dalyvių pažymėjimai. Pranešėjai galės publikuoti straipsnius konferencijos „Jaunasis mokslininkas 2023“ straipsnių rinkinyje arba kitame mokslo leidinyje, pavyzdžiui, mokslo žurnaluose „Žemės ūkio mokslai“, „Agricultural engineering“ ar kitame, pateikus straipsnius, atitinkančius mokslo leidinio straipsniams keliamus reikalavimus.

Organizatoriai:

VDU Žemės ūkio akademija
Vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė
Telefonas: (837) 752 267
El. paštas: ausra.blinstrubiene@vdu.lt

Mokslinės veiklos koordinatorius doc. dr. Algis Kvaraciejus
Telefonas: (8 37) 752 350
El. paštas: algis.kvaraciejus@vdu.lt

Marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė
Telefonas: +370 625 38027
El. paštas: deimena.montvydaite@vdu.lt

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Kraujo donorystės akcija VDU ŽŪA. Kviečiame prisidėti

Balandžio 6 d. 11.00-15.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyks Nacionalinio kraujo centro vykdoma kraujo donorystės akcija. Kviečiame prisidėti studentus ir darbuotojus. Kiekvienas donoras – labai svarbus, galintis kitam dovanoti sveikatą ar net gyvybę.

Visos medicinos priemonės – nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos – yra sterilios ir vienkartinės. Dūrio vieta taip pat labai kruopščiai dezinfekuojama. Kraują duoti saugu ir pačiame kraujo centre, ir vietose, kur vyksta kraujo donorystės akcijos.

Atmintinė apie kraujo donorystę.

Akcija įvyks surinkus bent 30 donorų.

Prašome UŽSIREGISTRUOTI iki balandžio 4 d.

Data: balandžio 6 d.

Laikas: 11.00-15.00 val. (12.00-12.30 val. pietų pertrauka). Galite ateiti Jums patogiu laiku.

Vieta: VDU Žemės ūkio akademijos Iškilmių salės priesalis (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Kaip pasiruošti kraujo davimui?

Duoti kraujo gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus ir išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Kokia yra kraujo donorystės nauda?

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai.

Kovo 22-ąją per 100 moksleivių susibūrė VDU ŽŪA „Žemės ir vandens dienoje“

Kovo 20-ąją minima Pasaulinė žemės diena. Šią dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) suplevėsavo Žemės vėliava. Kovo 22-ąją – Pasaulinė vandens diena, Lietuvoje minima nuo 2000-ųjų. Apjungiant šias dvi neginčijamą reikšmę visų mūsų ateičiai turinčias dienas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos bei Žemėtvarkos ir geomatikos katedrų iniciatyva buvo surengtas specialus renginys moksleiviams „Žemės ir vandens diena“, subūręs per 100 moksleivių iš penkių gimnazijų. Dalyvavo Šakių „Žiburio“ gimnazija, Elektrėnų savivaldybės Vievio Gimnazija, VDU Ugnės Karvelis gimnazija, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija, Kauno Maironio universitetinė gimnazija.

Žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis

Renginyje moksleiviai turėjo galimybę sužinoti kas bendro tarp žemės, fotografijos ir atradimo, pažinti akvakultūrą, sužinoti kaip formuojasi upės, kaip valdyti potvynius ir sausras, kaip tausoti energiją ir gamtos išteklius. Renginio metu vyko viktorina, sustiprinusi norą pasisemti dar daugiau žinių ir iškovoti paruoštus prizus. Į renginį susirinkusius moksleivius sveikindamas VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika akcentavo, kad žemės ir vandens ištekliai – pamatas, ant kurio stovi mūsų pasaulio ateitis. Ir kviesdamas moksleivius sugrįžti į VDU Žemės ūkio akademiją pabrėžė, kad tuos išteklius valdyti galima išmokti studijuojant bakalauro studijų programoje Vandens ir žemės inžinerija, kuri turi Akvakultūros inžinerijos, Hidrotechnikos ir Žemėtvarkos specializacijas.

Susipažino su akvakultūra, hidrologija, hidrogeologija, žemėtvarka

Kadangi renginys vyko Vandens dieną, didelis dėmesys buvo skirtas vandens svarbos ir panaudojimo aspektui. Lekt. Alvydas Žibas moksleivius supažindino su VDU ŽŪA Akvakultūros centru ir uždarosiomis akvakultūros sistemomis, kuriose vanduo naudojamas cikliškai, jį valant nuo azoto ir fosforo medžiagų, susidarančių akvakultūros produkcijos gamybos procese. Pristatė kaip kuriamos žuvų veisimo fermos, kuriose energijos sąnaudos temperatūros palaikymui yra minimalios, o didžiąją išlaidų dalį sudarančios vandens valymo sistemos. Doc. dr. Inga Adamonytė renginio dalyvius supažindino su VDU ŽŪA Hidrologijos laboratorija, papasakojo kas yra hidrologinis ciklas, pristatė kaip suvaldyti potvynius ir sausras, koks yra klimato kaitos poveikis paviršiniams vandenims, kokie veiksniai tai lemia, supažindino su galimais sausrų ir potvynių valdymo inžineriniais sprendimais. Lekt. Raimundas Baublys VDU ŽŪA Hidrogeologijos laboratorijoje pademonstravo kaip formuojasi upės, papasakojo kaip keičiantis pasauliniam klimatui klimatas keičiasi Lietuvoje – nyksta ribos tarp metų laikų, sustiprėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, kurie pasireiškia jiems nebūdingu laikotarpiu, kaip dėl ankstyvesnio sniego tirpsmo pavasario potvyniai paankstėja, o daugiau vandens upėmis nuteka žiemos mėnesiais, didėja klimato ir kritulių ekstremumai, auga trumpų, tačiau itin stiprių poplūdžių tikimybė, kurie pastaraisiais metais daro vis daugiau žalos prie upių įsikūrusiems miestams. Kalbėjo apie tai, kokią tiesioginę įtaką besikeičiantis klimatas turi vandenų augalijai bei gyvūnijai kai dėl aukštesnės temperatūros ir karščio bangų seklesni vandens telkiniai labiau įšyla, kaip pakilusi vandens temperatūra ir dėl to pasikeitusi gamtinė aplinka, sumažėjęs deguonies kiekis, kitų medžiagų balanso pasikeitimas vandens telkinyje daro įtaką žuvų elgsenai bei atskleidė kas gali lemti tai, kad galbūt 2050 m. skirtingose Lietuvos upėse augs kitokie vandens augalai, gyvens kitokios žuvys.

Sparčiai besivystantis pasaulis verčia ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti energijos ir gamtos išteklius ne tik šiandienai, bet ir ateities kartoms, todėl doc. dr. Egidijus Kasiulis VDU ŽŪA Hidraulikos laboratorijoje supažindinot moksleivius su hidraulikos ypatybėmis tausojant energijos ir gamtos išteklius. Lekt. Giedrius Balevičius, lekt. Diana Gudritienė, doc. Dr. Jolanta Valčiukienė „Žemės ir vandens dienos“ renginyje atstovavo „Žemės“ pažinimo dalį. Ne tik teoriškai, bet ir praktiniu būdu supažindino moksleivius su aerofotografija, jos esme ir svarba žemėtvarkos darbams, planų, žemėlapių gamybai bei technologijoms, geoduomenų identifikavimui.

Skatina būti pokyčiu, kurio reikia pasauliui

Kasmet nagrinėjama vis kita aktuali vandens problema. Šių metų Pasaulinės vandens dienos šūkis – „Būkite pokyčiu, kurio reikia pasauliui“. Ši Pasaulinė vandens diena skirta paspartinti pokyčius siekiant išspręsti vandens ir sanitarijos krizę. Požeminis vanduo – tai paslėptas lobis, turintis ypatingą reikšmę mūsų gyvenimui – tai gėlo vandens šaltinis, kurio reikia geriamo vandens tiekimui, sanitarijai, įvairioms žmonių veikloms ir ekosistemoms. Unikalioje vandens biologinėje sistemoje vyksta nenutrūkstantis vandens judėjimas. Kiekvieną minutę viskas prasideda iš naujo – lietaus lašas sugrįžta į vandenyną tam, kad žemėje būtų gyvybė. Požeminis vanduo turi ypatingą reikšmę prisitaikant prie klimato kaitos, todėl privalome tinkamai naudoti požeminio vandes išteklius, juos tausoti, saugoti nuo taršos bei stengtis išlaikyti balansą tarp žmonijos ir gamtos reikmių.

Pasakojimas apie kolibrį

Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama skatinti kiekvieno pasaulio gyventojo ryžtą ir nusiteikimą, primena senovės pasakojimą apie kolibrį.

Vieną dieną miške kilo gaisras. Visi gyvūnai bėgo gelbėdami savo gyvybes. Jie stovėjo miško pakraštyje ir su siaubu bei liūdesiu žiūrėjo į liepsnas. Virš jų galvų pirmyn ir atgal link ugnies nuolat skraidė kolibris. Didesni gyvūnai paklausė kolibrio, ką gi jis čia daro. „– Skrendu prie ežero, pasiimu vandens ir grįžtu prie gaisro, kad padėčiau užgesinti ugnį“. Gyvūnai juokėsi iš jo ir sakė: „– Tu išprotėjai! Tu nepajėgsi užgesinti šio gaisro!“. Kolibris atsakė: „– Darau, ką galiu“.

Jungtinių Tautų Organizacijos skelbiama kolibrio žinutė kviečia kiekvieną iš mūsų pradėti nuo savęs ir įnešti savo, nors ir labai mažą, indėlį. Kai vis daugiau žmonių elgsis kaip kolibriai, sinergijos efektas taps didele jėga, galinčia kurti pokyčius.