Fakultetų naujienos Archives | Page 3 of 181 | VDU Žemės ūkio akademija

Nuotolinis seminaras „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“

Birželio 20 d. 9.00-10.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas kviečia dalyvauti nuotoliniame seminare „Tavo investicija į ateitį prasideda čia: VDU Apskaitos ir finansų studijų programa“.
Jo metu sužinosite, kuo išsiskiria VDU Apskaitos ir finansų magistrantūros studijų programa, išgirsite 10 svarbiausių priežasčių, kodėl verta rinktis šias studijas, bei susipažinsite su studentės patirtimi ir studijų kasdienybe iš pirmų lūpų.
REGISTRACIJA
Renginys vyks nuotoliu „Teams“ platformoje.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas „Geriausias magistro darbas 2025“!

Kviečiame dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamame konkurse „Geriausias magistro darbas 2025“!

Konkursui gali būti teikiami nuo 2024 rugsėjo 1 d. iki 2025 liepos 31 d. apginti magistro darbai. Laimėtojai bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje, kuri vyks 2025 m. lapkričio mėnesį.

Konkurso metu bus išrinkti septyni geriausi magistro darbai iš gamtos, humanitarinių, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių ir menų mokslo sričių.

Darbus vertins įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą, vertę, darbo naujumą, darbo (temos) originalumą,  išsamią ir tikslingą literatūros apžvalgą, tyrimo metodų tinkamumą, tyrimų rezultatų kokybę ir išvadų pagrįstumą, darbo apipavidalinimą, atitiktį mokslinių tyrimų etikai.

Kandidatus Konkursui gali siūlyti:

  • Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų fakultetai ir institutai, kuriuose rengiami magistro darbai, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos institucijoje jie buvo apginti.
  • Patys magistro darbų autoriai, jeigu jų darbas buvo patvirtintas teiktinu aukštojo mokslo institucijos tarybos posėdžio metu.

Konkursui galima siūlyti po vieną kiekvienos srities magistro darbą. Magistro darbas gali būti nominuotas tik toje srityje, kurioje autorius apgynė magistro darbą, neatsižvelgiant į magistro darbo tematiką.

Magistro darbus Konkursui pateikia pats magistro darbo autorius. Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, turi užpildyti ir el. paštu germagljms@gmail.com pateikti šiuos priedus:

  • konkurso paraišką (pridedama);
  • magistro darbą (*.pdf formatu);
  • magistro darbo santrauką (*.pdf formatu). Pateikiama santrauka negali būti keičiama ir turi atitikti magistro darbe esančią santrauką;
  • fakulteto  tarybos protokolo išrašą, kuriame pažymima, kad konkursui teikiamas darbas yra siūlomas kaip geriausias vienoje iš šių sričių: gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių, humanitarinių mokslų ir menų.

Daugiau informacijos apie magistro darbų pateikimą rasite https://www.ljms.lt/geriausi-magistro-darbai

Darbus galima siūlyti iki rugpjūčio 15 dienos.

 

Renginio koordinatorė Gabrielė Šarapajevaitė, el.p. germagljms@gmail.com

Kraštovaizdžio architektas K. Grušas: „pasileidus plaukus“ gimsta kūrybiškiausi projektai

E. Tamošiūno nuotr. 

Kraštovaizdžio dizainas – tai ne tik estetika ar funkcionalumas, tai gyvas, nuolat kintantis ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Karolis Grušas – kraštovaizdžio architektas, kurio profesinis kelias persmelktas nuoširdžiu rūpesčiu aplinka, kūrybišku požiūriu ir atvirumu tarpdiscipliniškumui. Jo darbai liudija, kad kraštovaizdžio dizainas – tai ilgalaikis procesas, kuriame svarbi ne tik vizija, bet ir gebėjimas įsiklausyti į aplinką bei žmones.

Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą…

K. Grušui kraštovaizdžio architektūra – neatsiejama gyvenimo dalis ne tik darbe, bet ir kasdienybėje: ypač lankantis viešosiose erdvėse jis į kraštovaizdžio architektūrą žvelgia specialisto akimis. „To išvengti tiesiog nepavyksta – matai gerus sprendimus, klaidas, tobulintinas vietas, stebi, kaip auga augalai. Tačiau lankantis žmonių sodybose kartais tenka susidurti su žmonių „susinepatoginimu“ ir išgirsti sakant: „Jūs – kraštovaizdžio architektas, o mano sodyboje viskas taip paprasta…“. Tačiau čia jokio kritiško žvilgsnio nelieka – jeigu matau, kad žmogus tvarkosi, stengiasi, prižiūri savo aplinką – belieka tik pasidžiaugti ir patarti. Vieni sunkiausių projektų – kai žmonės prašo patarimų sodybose, kurios yra tvarkomos nuo senų laikų, su savita stilistika, įdedant daug širdies. Tuomet kertasi profesinės žinios ir žmonių asmeninio pasaulio poreikiai“, – darbo specifiką aptaria K. Grušas ir priduria, kad vieni maloniausių projektų yra tie, kuriuose kraštovaizdžio dizaineris gali kurti erdvėse, kurios yra lyg baltas, tuščias popieriaus lapas.

„Darbas VU Šiaulių akademijos botanikos sode – vienas maloniausių projektų. Botanikos sode kiekvieną erdvę turime galimybę vystyti lėtai ir apmąstant. Kiek užtrunka sukurti sodą? Visą gyvenimą. Tai – niekada nesibaigianti kūryba. Dar vienas širdžiai artimas projektas – Chaimo Frenkelio vilos rožynas Šiauliuose. Projektas buvo įgyvendintas kartu su savanoriais – šimtai žmonių atvyko sodinti rožių ir domėjosi kraštovaizdžio architektūra. Dar vienas darbas, kurį nešiojuosi širdyje – pirmasis mano, kaip kraštovaizdžio dizainerio, projektas – privataus, nedidelio sklypo projektas. Tuomet buvo daug streso, neužtikrintumo ir abejonių – tačiau puikus rezultatas tapo motyvuojančiu atpildu“, – pasakoja pašnekovas.

Nuo kraštovaizdžio architektūros priklauso ir oro kokybė

Paklaustas, kuriose erdvėse – viešose ar privačiose – kraštovaizdžio dizaineris gali duoti visišką laisvę kūrybai, K. Grušas tikina: kūrybiškumas nėra apribojamas erdvės. „Žinoma, privačiose erdvėse reikia prisitaikyti prie šeimininko poreikių. Tuomet kūryba ieško tokių sprendimo būdų, kurie netrukdytų šeimininko lūkesčiams. Visada stengiuosi pasiūlyti kūrybiškesnį, drąsesnį variantą. O kartais šeimininkai leidžia „pasileisti plaukus“ ir tuomet įgyvendinami itin įdomūs projektai, užsakovai lieka patenkinti. Viešosiose erdvėse kūrybiškumą iš dalies įrėmina reglamentai, įstatymai. Tačiau jie nėra sugalvoti be priežasties“, – sako K. Grušas.

Kraštovaizdžio dizainas – viena iš raktinių disciplinų, miestams leidžiančių būti tvariems ir žaliems: nuo lietaus vandens valdymo, žaliųjų erdvių kūrimo iki žmogaus psichologinės būsenos gerinimo, ekologijos ir tvarumo klausimų. „Kartais net nebūtina išeiti iš pastato – atidarome langą ir įkvepiame oro. Net ir oro kokybė priklauso nuo to, kokia erdvėje yra kraštovaizdžio architektūra. Kur baigiasi kraštovaizdžio dizainas ir kur prasideda urbanistika? Šiais laikais ribos nebelieka – disciplinos persipina ir viena kitą papildo. Visi Lietuvos miestai yra pakankamai žali, lyginant su kitais Europos miestais, tačiau dar turime kur tobulėti. Lietuvos miestuose – daug žalių erdvių, tačiau jų kokybė galėtų būti geresnė“, – teigia specialistas ir priduria, kad atnaujinami projektai galėtų pasižymėti dar žalesne vizija.

E. Tamošiūno nuotr. 

Kylant pragyvenimo lygiui, miestai plečiasi. Šeimos turi po kelis automobilius – atsiranda poreikis infrastruktūros tobulinimui. „Todėl kraštovaizdžio architektų misija yra siekti, kad miestai taptų patrauklia vieta ne tik dirbti, bet ir gyventi. Todėl miestai turi būti kuriami kompaktiškesni, tvaresni, žalesni, infrastruktūros neišplečiant per daug plačiai, nes kažkur pastatytas privatus namas iš natūralios gamtos paima žemės lopinėlį. Vadinasi, norėdami nuvažiuoti pailsėti į gamtą, turime vykti vis toliau, kadangi vis daugiau plotų yra urbanizuojama. Mano manymu, miestai turėtų labiau kondensuotis, kelti daugiabučių, kiemų, parkų kokybę – taip visos lokacijos būtų pasiekiamos dviračiu arba pėsčiomis“, –  viziją piešia specialistas.

Sukurti žaliąją erdvę nepakanka – reikia žinių, kaip ją puoselėti

„Manau, kad ateityje kraštovaizdžio architektūra dar labiau suks meno ir mokslo sinergijos link. Šiai sričiai, be abejo, įtakos turės ir dirbtinio intelekto teikiamos galimybės. Neabejoju – ateityje jungsis kraštovaizdžio architektūros ir gamtininkų kompetencijos, o tarpdiscipliniškumas turės dar didesnę pridedamąją vertę. Naudingas bendradarbiavimas su hidrotechnikais, klimato specialistais, gamtininkais, nagrinėjančiais gamtos sistemų valdymą. Elementaru – norint kurti žalesnius miestus, neužtenka pasodinti daugiau augalų. Reikia suprasti, kaip augalai sąveikauja tarpusavyje, kokią įtaką turi buveinėms. Iššūkiai tampa kompleksiniai – ieškant tvarių sprendimų turi dirbti skirtingų sričių komandos. Todėl specialistų žinių bagažas turi būti didelis“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, savo patirtį ir žinias perduodantis studentams.

Pasak K. Grušo, Europoje kraštovaizdžio dizaino specialybės prestižas – itin aukštas, o šios srities profesionalai – kaip niekada paklausūs. „Šiandien kraštovaizdžio dizaineriai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas didžiausių – klimato kaita. Dar – didėja poreikis kurti tvarius, jaukius miestus ir jų erdves. Lietuvoje kraštovaizdžio dizaino mokykla – auganti ir įsišaknijanti. Pavyzdžiui, kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Lenkijoje – yra labai stipri kraštovaizdžio dizaino mokykla ir nuvykus į tas šalis tai labai matoma: naujai projektuojamos viešosios erdvės itin kokybiškos ir įdomios“, – pasakoja K. Grušas ir priduria, kad Lietuvoje ši specialybė yra perspektyviai auganti, o ateityje šių specialistų poreikis tik didės.

LR Prezidentūroje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje 2025“ pristatytos VDU ŽŪA mokslininkų žaliosios inovacijos

Birželio 5 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko „Žaliųjų idėjų festivalis 2025“, kuriame lankytojams žalias idėjas ir inovacijas, pritaikomas kasdienybėje, pristatė šalies ateičiai neabejingos 26 įmonės, organizacijos ir bendruomenės, tarp kurių ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA). Idėjas pristatančios organizacijos festivalio dalyvius supažindino su antriniu medžiagų panaudojimu, Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, saugomų teritorijų gamtos mokyklomis, tinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo taisyklėmis, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimu ir tvarkymu, mokslininkų atliekamais tyrimais ir žaliosiomis technologijomis, bitininkyste, retųjų paukščių apsauga, miškininko profesija, Baltijos jūros ateitimi ir net vaikų darželyje auginama bananų giraite.

VDU Žemės ūkio akademiją atstovavo Agronomijos fakulteto laborantė Erika Jakienė, doktorantė Greta Grikštaitė-Prapiestė, doktorantė Aušrinė Simonavičiūtė, Darius Jermala, Inžinerijos fakulteto jaunesnysis asistentas dr. Linas Jurevičius, magistrantas Lukas Larčenko, VDU ŽŪA marketingo koordinatorė dr. Deimena Montvydaitė. Festivalio dalyviams pristatyti atliekami tyrimai ir žaliosios inovacijos: unikalus VDU ŽŪA mokslininkių sukurtas maisto produktas – liofilizuoti ledai, praturtinti netradiciniais, organizmui vertingų medžiagų turinčiais ir skonį sustiprinančiais augaliniais ekstraktais. Lankytojai turėjo galimybę leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su gamta, kuriant harmoningą deserto ir augalų sąjungą, pajausti kaip ekstraktai keičia ledų pojūtį ir aromatą. Taip pat pristatyti hidroponikos ir akvaponikos sprendimai. Festivalio dalyviai turėjo galimybė susipažinti kaip augalus galima auginti be žemės – naudojant vandenį, natūralias terpes ar pernaudotas medžiagas, sužinoti apie akvaponiką – žuvų ir augalų mitybos sinergiją, tvarios hidroponikos sprendimus, mikrožalumynų auginimu be žemės, natūralią daiginimo terpę iš agaro, pamatyti DIY vazonėlius iš pernaudotų medžiagų bei išsiaiškinti kaip galima pakartotinai panaudoti hidroponikos tirpalus ir maistines pakuotes. Festivalio lankytojai taip pat buvo supažindinti su vandens inžinerijos sprendimais ir inovatyviomis tyrimų technologijomis. Pristatyti pažangūs būdai stebėti ir tirti procesus po vandeniu – nuo povandeninių dronų ir 360° vaizdo apžvalgų iki papildytos realybės sprendimų bei filmuotų tyrimų medžiagų. Lankytojai galėjo iš arti pažinti vandens inžinerijos tyrimų inovatyvias technologijas, sužinoti, kaip šiuolaikinė inžinerija padeda suprasti ir valdyti mus supančią aplinką, ir patys pasijusti tikrais mokslininkais.

Žaliųjų idėjų festivalio iniciatorius LR Prezidentas Gitanas Nausėda, lankęsis festivalyje, pabrėžė tikintis, kad šis renginys sudomins ir įkvėps jame apsilankiusius Lietuvos mokinius dar labiau domėtis ekologinėmis temomis, taip pat kurti inovacijas, kurios ateityje padės spręsti aplinkosaugos problemas.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentas Arnas: Tvarioji inžinerija – ateities studijos

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Arnas Katilius, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Tvarioji inžinerija antro kurso studentas, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Arnas pasidalijo, kas lėmė jo pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jo mintys dabar – būnant studentu.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Jau seniai žinojau, kad noriu studijuoti inžinerijos kryptį. Pamatęs naują studijų programą VDU Žemės ūkio akademijoje, pasidomėjau ja, gilinausi į studijų planą. Patiko siūlomi studijų dalykai, įžvelgiau šią programą kaip perspektyvią, tad nusprendžiau stoti būtent čia.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Norėjau studijuoti Kaune, tad rinkausi tarp KTU ir VDU ŽŪA siūlomų inžinerijos studijų programų. Tačiau dėmesį patraukė būtent VDU ŽŪA studijų programa Tvarioji inžinerija, nes tai buvo nauja ir perspektyvi studijų programa. Taip pat šį pasirinkimą dar labiau sustiprino apsilankymas Akademijoje, pokalbis su studijų administravimo koordinatore doc. dr. Rasa Čingiene. Taip pat per radiją ir televiziją visą vasarą girdėjau reklamą apie VDU Žemės ūkio akademiją.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Kaip ir minėjau, tai, kad Tvarioji inžinerija yra nauja studijų programa, labiausiai ir lėmė mano pasirinkimą. Apsispręsti padėjo ir vizitas į Akademiją, pažintis su aplinka, pokalbis su studijų administravimo koordinatore doc. dr. R. Čingiene, kuri paminėjo, kad čia visi – kaip šeima. Dėstytojai linkę komunikuoti su studentais, tartis, kartu spręsti kylančias problemas.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Visų pirma, teko girdėti, kad Akademijoje studijuoja tik ūkininkų vaikai. Taip pat – kad mokslai čia orientuoti ruošti ateities ūkininkus. Dar vienas girdėtas stereotipas – neva mokslai Akademijoje itin lengvi. Tačiau aš pats nesu iš ūkininkų šeimos ir vis tiek nusprendžiau pasirinkti Akademiją ir sulaužyti stereotipus.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti?

– Visų pirma, sulaužiau stereotipą, kad VDU ŽŪA mokosi tik ūkininkai arba jų vaikai. Taip tikrai nėra, nors nemažai studentų ir kilę iš ūkininkų šeimų. Tačiau ir dėstytojai supranta, kad ne visi yra ar nori tapti ūkininkais. Taip pat mokslai čia nėra tokie lengvi, kaip kitiems gali pasirodyti. Kai kurie studijų dalykai tikrai verčia pasimokyti ne vieną ir ne dvi valandas. Tiesa, man viskas sekasi puikiai, tačiau tenka padėti kurso draugams, tuo pačiu ir pats labiau įsigilinu į vieną ar kitą dalyką.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nustebino sukurtas ryšys su dėstytojais ir kitais VDU ŽŪA dirbančiais žmonėmis, taip pat vizitai į įmones arba jų atstovų vizitai į Akademiją. Dėstytojai linkę komunikuoti, spręsti įvairias problemas. Visada noriai padeda tiems, kuriems sekasi sunkiau. Taip pat dėstytojai siūlo įsitraukti į įvairias veiklas, dalyvauti renginiuose. Pavyzdžiui, doc. dr. Kristina Lekavičienė pasiūlė dalyvauti hakatone „EkoHack: trąšų tvarumo iššūkis“: kartu su kurso draugais pavyko iškovoti net trečiąją prizinę vietą.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – komunikacija, perspektyvos, ateitis.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Tvarioji inžinerija?

– Išskirčiau tai, kad Tvarioji inžinerija – tikrai ateities studijos. Net neabejoju, kad šios srities specialistų ateityje trūks vis labiau, kadangi žemės ūkyje sparčiai vystomos moderniosios technologijos, o VDU ŽŪA studentus būtent ir ruošia dirbti su jomis. Taip pat džiugina palankus tvarkaraštis, galima užsiimti savo mėgstama veikla, o galbūt darbą derinti su studijomis. Be to, dėstytojai draugiški, aiškiai dėsto studijų dalykus, kurių dauguma įtraukiantys, įdomūs.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Kiekvienam dvejojančiam jaunuoliui siūlyčiau pasiimti lapą ir susirašyti studijų programas, kurios jį domina. Tada – šalia surašyti privalumus ir trūkumus, su kuriais galimai susidurtų studijuodamas vieną ar kitą programą. Tai jaunam žmogui, kuris dar nežino, ko tiksliai nori, galėtų padėti lengviau apsispręsti.

Arnas mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su juo:

„Facebook“

VDU ŽŪA pritrūkusių konkursinio balo nepalieka už borto: parengiamosios studijos – kaip tik jums!

Agrosektorius – vienas iš sparčiausiai technologinę pažangą kuriančių sektorių šalyje –  susiduria su dideliu aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų trūkumu. Siekiant atliepti kvalifikuotų darbuotojų poreikį, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), bendradarbiaudama su agroverslu įgyvendina vienerių metų trukmės parengiamųjų studijų programą. Parengiamosios studijos – tai išskirtinė 1 m. trukmės programa, skirta asmenims, kurie motyvuotai savo ateitį ir karjerą sieja su agrosektoriumi, tačiau dar nėra pasirengę stoti į universitetines studijas nesiekiant minimalaus valstybės nustatyto konkursinio balo.

Svarbiausia – motyvacija ir noras tobulėti 

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, parengiamosios studijos skirtos jaunuoliams, kuriems dėl įvairių priežasčių nepasisekė sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų ir nepavyko peržengti minimalaus stojamojo konkursinio balo kartelės. „Palaikome minimalaus konkursinio balo būtinybę, bet taip pat suprantame, kad regionų jaunimas ne visada turi sąlygas siekti savo tikslų. Norintys studijuoti VDU ŽŪA perspektyvias specialybes, bet neperžengę minimalaus konkursinio balo kartelės, gali rinktis parengiamąsias studijas. Įdedant pastangų ir nuoseklaus darbo, galima pasirengti ir sėkmingai perlaikyti brandos egzaminus, įstoti į universitetą, išsilaikyti kai kurių pirmo kurso dalykų egzaminus ir pradėti studijas ne nuo pirmo, bet nuo antro kurso“, – apie parengiamųjų studijų galimybes ir teikiamą naudą kalba VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Skatina jaunuosius talentus

Kartais universitetų durys užsiveria pritrūkus ir vienos dešimtosios iki minimalaus pereinamojo konkursinio balo. VDU Žemės ūkio akademija, būdama socialiai atsakinga institucija ir veikdama partnerystėje su absolventų klubu „ŽŪA alumni“, jau ketvirtus metus tiesia pagalbos ranką per egzaminus suklupusiems jaunuoliams. Geriausiais balais įstojusiems studijų kaina kompensuojama iki 100 proc.

Šis fondas, bendraudamas su agroverslo įmonėmis, ūkininkais, veikdamas su VDU ŽŪA absolventais, kaupia lėšas ir siekia sudaryti regionų jaunimui kuo palankesnes finansines sąlygas studijuoti perspektyvias su agrosektoriumi susietas studijų programas, kartu spręsti agronomų, inžinierių ir kitų specialistų trūkumo problemas.

Kas laukia pasirinkusių parengiamąsias studijas? 

Parengiamųjų studijų metu asmenims bus suteikta galimybė pradėti studijuoti įvadinius pasirinktos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos dalykus, geriau susipažinti su universitetu, agrosektoriumi, įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų studijoms.

Programos dalyviai, padedami kompetentingų dėstytojų, rengsis brandos egzaminams, reikalingiems įstoti į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Parengiamųjų studijų programos metu išklausytus įvadinius pasirinktos bakalauro studijų programos dalykus asmuo galės įsiskaityti jau įstojus į bakalauro laipsnį suteikiančias studijas – pakartotinai tų dalykų studijuoti bakalauro studijų metu nereikės, tad po metus trukusių parengiamųjų studijų, sėkmingai įstojus į universitetą, studijos bus tęsiamos jau antrame kurse.

Parengiamųjų studijų programą sudaro:

  • Įvadiniai ir pažintiniai pasirinktos studijų programos dalykai.
  • Vizitai į pažangiausias agroverslo įmones.
  • Parengiamieji mokomųjų dalykų kursai, padedantys pasiruošti geresniems brandos egzaminų rezultatams pasiekti. Pagal poreikį galima rinktis: biologija, matematika, lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba ar kt.
  • Apgyvendinimas universiteto bendrabutyje.

Parengiamąsias studijas rinktis gali į šias studijų programas pretenduojantys jaunuoliai:

Norintys studijuoti privalo užpildyti motyvacinę anketą iki 2025 m. rugpjūčio 29 d.

Maloniai kviečiame konsultuotis individualiai:

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas  +370 682 22 874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

Priėmimas į VDU Žemės ūkio akademijos bakalauro studijas 2025

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 11 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji  studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos:  https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/priemimo-datos/.

Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:

VDU Žemės ūkio akademija šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos, ištęstines bei nuotolines studijų programas šiose studijų kryptyse:

 

 Žemės ūkio mokslai

Agronomija

Kraštovaizdžio dizainas

Maisto kokybė ir sauga

Miškininkystė

 
Gyvybės mokslai

Taikomoji ekologija

 
Verslo ir viešoji vadyba

Apskaita ir finansai

Logistika ir prekyba

 
 

  

 

Inžinerijos mokslai

Tvarioji inžinerija

Vandens inžinerija

Žemės ūkio mechanikos inžinerija

Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas

 

 

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2025 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse bei stojantiesiems skirtame puslapyje.

Daugiau informacijos apie studijas

Informacija VDU Žemės ūkio akademijoje:

Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt

VDU Studijų informacijos centras:

Adresas: K. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
Telefonas: +370 37 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
El. paštas: loreta.petrauskaite@vdu.lt, justina.sisaite@vdu.lt, egle.gailusyte@vdu.lt, laurynas.samajauskas@vdu.lt, ieva.salamakinaite@vdu.lt
arba vdu@vdu.lt

Šiaurės šalių žemės ūkio mokslo federacijos (NJF) mokslinė konferencija: virtualus seminaras

Seminaro, kuris vyks 2025 m. birželio 4 d. nuo 13:00 iki 14:30, programa.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2025

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Birželio 26 d.
Susitikimo laikas: 11:00-12:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. 

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas: 
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys
VDU ŽŪA skatinamosios stipendijos

Virtualus informacinis susitikimas apie priėmimą į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2025

Kviečiame į virtualų informacinį susitikimą apie priėmimą į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) magistrantūros studijas.

Susitikime bus suteikta informacija apie priėmimo į magistrantūros studijas eigą, dokumentų pildymą, vyks individualių klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite užduoti rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus tiesiogiai.

Susitikimo data: Birželio 17 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu naudojant MS Teams platformą.

Kviečiame registruotis ir iš anksto pateikti aktualius klausimus ČIA.
PRISIJUNGIMO NUORODA

Priėmimo į VDU magistrantūros studijas 2025 m. taisykles rasite čia.

Informaciją apie 2025 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.

VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos: