VDU Studijų festivalyje apsilankė rekordinis skaičius moksleivių

Gegužės 16 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre moksleivius kvietė į Studijų festivalį. Renginyje apsilankė rekordinis skaičius – net 2,5 tūkst. – moksleivių, kurie turėjo galimybę per vieną dieną susipažinti su universitetu, studijų programomis ir VDU siūlomomis galimybėmis, taip pat smagiai praleisti laiką – laukė įvairios pramogos, sporto veiklos, muzika, gatvės maistas ir gera kompanija. Studijų festivalio metu taip pat vyko ir kursai mokytojams.

Festivalyje moksleivius į veiklas kvietė VDU dėstytojai, fakultetų, padalinių ir įvairių organizacijų atstovai, kurie siūlė konsultacijas, kūrybines dirbtuves, žaidimus. Tuo metu mokytojai galėjo sudalyvauti seminaruose, kurie skatino kurti įtraukiančias pamokas ir dalytis idėjomis su kolegomis.

Renginyje orientuotis padėjo skirtingos erdvės, siūliusios išskirtinį turinį. Fakultetų erdvėje buvo galima išbandyti interaktyvias veiklas, Platesnių galimybių erdvėje – spręsti iššūkius, dalyvauti eksperimentuose, tyrinėti nusikaltimus, ragauti ledų ar susipažinti su japoniškais žaidimais bei užsienio kalbomis.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų stenduose – puokštė veiklų

VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas moksleivius kvietė priimti augalų ir vabzdžių pažinimo iššūkį. „Biokodas: augalų sėklos ir vabzdžiai. Ar žinai, kaip atrodo žirniai, pupelės, o ar galėtum atskirti kviečio grūdą nuo avižos? O gal pažintum, kuris vabzdys – augalų draugas, o kuris – kenkėjas?“ – klausė Agronomijos fakulteto atstovai.

Festivalyje dalyvavę moksleiviai Agronomijos fakulteto stende taip pat kviesti susipažinti su tikslaus dirvožemio mėginių ėmimo galimybėmis pagal GPS koordinates. „Keturračiai skirti tik pramogai? Tačiau galima suderinti pramogas ir mokslą! Susipažinkite su tiksliosios žemdirbystės technologijomis ir tiksliu dirvožemio mėginių ėmimu pagal GPS koordinates naudojantis specialiai tam skirtu išmaniu keturračiu!“ – ragino mokslininkai.

Agronomijos fakulteto komanda moksleivius taip pat kvietė leistis į skonių kelionę, kurioje ledai susilieja su augaliniais ekstraktais, kuriant harmoningą deserto ir gamtos sąjungą. Degustuodami VDU ŽŪA mokslininkų sukurtus ledus konkurse „Tapk maisto influenceriu“ moksleiviai turėjo galimybę ne tik išbandyti influenncerio vaidmenį, bet ir laimėti ŽŪA prizus.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto atstovai moksleivius kvietė dalyvauti finansų-logistikos viktorinoje. „Ar moki valdyti asmeninius finansus? Ar žinai kokia transporto priemone yra brangiausia pervežti prekes?“ – klausė mokslininkai.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas Studijų festivalyje pristatė dronų galimybes. „Ar žinai, kad dronai naudojami ne tik fotografijoms kurti, bet gali atlikti svarbų vaidmenį ir žemės ūkyje, žemėtvarkoje bei kitose inžinerijos srityse. Žinoma, tam reikalingos specialios išmanios technologijos“ – inovacijas aptarė mokslininkai.

Inžinerijos fakultetas taip pat pristatė droną-purkštuvą ir demonstravo XX a. trečio dešimtmečio retro automobilį. Pristatyti ir vandens inžinerijos sprendimai bei inovatyvios priemonės – povandeninis dronas, papildyta realyvė, 360 laipsnių apžiūra, filmuota tyrimų medžiaga.

„Ar žinote kokias funkcijas atlieka miškas? O ar kada pagalvojote kiek daug mums gali pasakyti kaulai? Iš jų galime pažinti gyvūną, įvertinti jo amžių“, – festivalyje pristatomų veiklų puokštę pristatė VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, kvietęs įsitraukti į interaktyvią veiklą „Miško funkcijos“ ir susipažinti su medžiokliniu šunimi.

Netrūko aktyvių pramogų

Sporto zonoje buvo galima išmatuoti savo kūno parametrus ir pajėgumą, pasitikrinti savo smegenų darbingumo veiklą bei sprendimų priėmimo greitį, sudalyvauti treniruotėse, o taip pat susitikti žinomus sportininkus ir laimėti kamuolius su jų autografais. Šioje zonoje moksleivius pasitiko 3×3 krepšininkai, treneriai Dainius Novickas, Aligirdas Stuknys, Deividas Kumelis, Rimkenzo, žalgiriečiai Gediminas Navickas, Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas ir plaukikė Kotryna Teterevkova. Įveikti sporto iššūkius pakvietė olimpiečiai Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis, Šarūnas Vingelis ir Gintautas Matulis.

Amerikietiško futbolo komanda „Kaunas Dukes“ supažindino su šio sporto ypatybėmis ir suteikė galimybę sudalyvauti ne tik amerikietiško futbolo treniruotėje, bet ir pasimatuoti amerikietiško futbolo aprangą ir aikštėje išbandyti jėgas kartu su „Kaunas Dukes“ komandos nariais.

Pramogų erdvėje laukė įvairūs žaidimai, burbulų futbolas, o maisto, muzikos ir poilsio erdvėje – DJ Viltė, maisto vagonėliai ir daug vietos tiesiog pabūti ar surengti pikniką. Studijų informacijos centre buvo suteikiama visa informacija apie priėmimą į VDU ir studijų programas, įvairių stipendijų galimybes, nes VDU – labiausiai studentus remiantis universitetas šalyje.

„Pirmoji pažintis su universitetu neturėtų būti nuobodi, juk pas mus irgi nenuobodu, – šypsosi VDU Studentų priėmimo skyriaus vadovė Loreta Petrauskaitė. – Kad būtų dar daugiau įspūdžių, iš festivalio moksleiviai išsinešė ne tik daugybę informacijos, bet ir prizus. Tačiau pirmiausia turėjo įveikti mūsų sugalvotas užduotis“.

Patricija apie patirtis, kurios augina: gyvenime „pralaužti ledus“ – nebe taip sunku

Mokykloje Patriciją Sasnauskaitę labiausiai žavėjo geografijos pamokos – žemėlapiai, teritorijų analizė, kraštovaizdžių pažinimas ir globalūs procesai skatino domėtis pasauliu, žmonių veikla ir jos poveikiu aplinkai. Ieškodama studijų krypties, Patricija atrado žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo studijas. Merginai ši specialybė pasirodė kaip puikus balansas tarp teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, leidžiančių realiai prisidėti prie tvaraus aplinkos formavimo ir visuomenės gerovės kūrimo.

Kiekvienas specialistas – tvarumo vėliavnešys

Studijos VDU Žemės ūkio akademijoje Patricijai atvėrė galimybių klodus. Dalyvavimas ERASMUS mainų programose išugdė pasitikėjimą savimi, padėjo tobulinti kalbų žinias bei praplėtė kultūrinį akiratį. Praktikos metu įgyti įgūdžiai ir darbo patirtis leido geriau suprasti pasirinktą profesinę kryptį ir jos svarbą visuomenėje. Studijos išmokė kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, spręsti kompleksines problemas, o svarbiausia – suvokti, kad kiekvienas specialistas gali prisidėti prie atsakingo ir tvaraus žemės naudojimo. Ši sritis Patricijai padeda ne tik tobulėti profesine prasme, bet ir kurti prasmingą pokytį aplinkoje, kurioje gyvename.

„ERASMUS mainų programoje dalyvavau tris kartus. Visi šie mainai davė daug patirties, pradedant nuo anglų kalbos žinių lavinimo ir gerinimo iki naujų žmonių, su kuriais bendrauju iki šiol, pažinčių užmezgimo. Labai skatinu jaunesnių kursų studentus nebijoti dalyvauti siūlomose mainų programose, kadangi tai itin ugdo ne tik pasitikėjimą savimi ir požiūrį į pasaulį, kitas kultūras. Man dalyvavimas šiuose mainuose kol kas yra bene įsimintiniausia ir smagiausia patirtis iš studijų laikotarpio. Trečiame kurse atlikau praktiką vienoje didžiausių infrastruktūros projektavimo įmonių. Po praktikos likau dirbti toje pačioje įmonėje. Darbas man leido suprasti, koks platus dalykas yra žemėtvarka, o studijų metu įgytos žinios leidžia lengviau atlikti man skirtas užduotis“, – sako aktyvi studentė.

Patricijos teigimu, studijos taip pat suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, nebeliko baimės „pralaužti ledus“ užmezgant pokalbius ir pažintis su naujais žmonėmis. „Supratau, kad klysti ar nebūti pakankamai geram yra žmogiška. O ir dėstytojai yra labai supratingi ir gali padėti kiekvienam išspręsti kilusias problemas“, – tikina Patricija.

Garbė ir atsakomybė rūpintis unikaliu ištekliu

Paklausta, kaip, jos nuomone, žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto vertinimo specialistai gali prisidėti prie tvaraus ir atsakingo žemės naudojimo, Patricija sako, kad ši profesija yra tiesiogiai susijusi su žeme – pačiu pagrindiniu ištekliumi. „Mes turime unikalią galimybę daryti realų poveikį tam, kaip ši žemė naudojama. Turime būti ne tik techniškai kompetentingi, bet ir turėti platų požiūrį, suprasti ilgalaikes pasekmes ir veikti atsakingai, galvodami apie ateities kartas“, – sako motyvuota studentė.

Pasak Patricijos, aukštos kvalifikacijos specialistai yra atsakingi už darnų teritorijų planavimą ir vystymą. „Galime projektuoti teritorijas taip, kad būtų išvengta nevaldomo miestų išsisklaidymo, kuris „suvalgo“ žemės ūkio paskirties žemę ir gamtines teritorijas bei didina infrastruktūros kaštus ir transporto taršą. Reikia skatinti efektyvesnį jau urbanizuotų teritorijų naudojimą. Planuodami turime numatyti ir saugoti žaliąsias erdves, miškus, vandens telkinius, koridorius laukinei gamtai judėti. Tai svarbu biologinei įvairovei, oro kokybei, rekreacijai ir net klimato kaitos švelninimui. Turime padėti užtikrinti, kad derlinga žemė būtų naudojama maisto gamybai, o ne lengva ranka paverčiama statybų aikštelėmis. Tai apima ir žemės konsolidacijos projektus, kurie ūkininkams leidžia dirbti efektyviau ir tvariau. Taip pat galime padėti parinkti tinkamas vietas vėjo jėgainių ar saulės parkams, minimizuojant neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei. Planuodami turime atsižvelgti į gamtines rizikas (pavyzdžiui, potvynių zonas, erozijos paveiktas teritorijas) ir jose vengti statybų ar kitos netinkamos veiklos“, – vardija pašnekovė.

Įkvepiantis žvilgsnis į ateitį

„Kol egzistuoja žmonija, reikės gyventi, dirbti, auginti maistą, ilsėtis – viskam reikalinga žemė. Todėl protingas jos valdymas (žemėtvarka) ir žemės bei su ja susijusio turto vertės nustatymas (vertinimas) visada bus aktualūs. Neišvengiamai kils klausimų dėl žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijų planavimo, žemės konsolidacijos, ginčų sprendimo – tam reikės žemėtvarkininkų. Nekilnojamojo turto rinka yra vienas iš ekonomikos variklių ir svarbi investicijų sritis. Pirkimo-pardavimo sandoriai, paskolos, draudimas, mokesčiai, investiciniai projektai – visur reikalingas objektyvus ir profesionalus turto vertinimas. Ekonomikai svyruojant, poreikis patikimam vertinimui netgi išauga“, – teigia Patricija.

Patricijos istorija – įkvepiantis įrodymas, kad prasmingas profesinis kelias prasideda nuo smalsumo ir noro ieškoti atsakymų. Meilė geografijai virto tikslingu pasirinkimu studijuoti programoje Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – srityje, kuri šiandien tampa vis svarbesnė sprendžiant tvarumo, aplinkosaugos ir urbanizacijos iššūkius. Studijos, praktika ir tarptautinės patirtys Patricijai padėjo ne tik įgyti profesinių kompetencijų, bet ir užaugti kaip asmenybei – tapti drąsesnei, sąmoningesnei ir labiau pasitikinčiai savimi. Patricijos pavyzdys motyvuoja: pasirinkta specialybė gali būti ne tik darbas, bet ir būdas prisidėti prie aukštesnio tikslo – atsakingai formuoti mūsų aplinką ir ateitį.

ENABLS projekto partneriai susitiko Wageningeno universitete: tvarūs pokyčiai per bendrakūrą ir gyvąsias laboratorijas

2025 m. gegužės 7–8 d. viename žaliausių Europos universitetų – Wageningeno universitete (Wageningen University & Research, WUR, Nyderlandai) – vyko trečiasis ENABLS projekto (Education and Nature-Based Solutions: enable society to bend the curve for biodiversity) plenarinis susitikimas.

Wageningeno universitetas pasaulyje garsėja kaip aplinkosaugos, tvarios žemdirbystės, maisto sistemų ir klimato kaitos tyrimų lyderis. Čia ne tik kuriamos pažangios žinios, bet ir įgyvendinami praktiniai sprendimai, kurių esmė – gamta grįsti sprendimai (NBS). Universitetas aktyviai taiko gyvųjų laboratorijų metodiką, kurioje mokslo, politikos ir bendruomenių dialogas virsta veiksmais: nuo miesto daržų iki eksperimentinio maisto miško (Food Forest) – tai gyvi pavyzdžiai, kaip kartu galima kurti darnesnę ateitį.

Susitikime dalyvavo visų vienuolikos projekte dalyvaujančių šalių partneriai – universitetų, tyrimų institutų, konsultacinių organizacijų bei tinklų atstovai. Vytauto Didžiojo universitetui atstovavo Miškų ir ekologijos fakulteto specialistai, kurie aktyviai prisideda prie gamta grįstų sprendimų integravimo į švietimo sistemas ir bendruomenines iniciatyvas.

Dvi susitikimo dienos išsiskyrė įtraukiančiu formatu – auditorinės diskusijos derėjo su veiklomis gamtoje. Pirmąją dieną daug dėmesio skirta profesinio mokymo modulių rengimui (TVET), gamta grįstų sprendimų integravimui į universitetines studijas bei projekto poveikio vertinimui. Partneriai taip pat pasidalijo viešinimo patirtimis ir planuojamais rezultatais, aptarė tarpinio vertinimo susitikimą ir ilgalaikio tvarumo užtikrinimą.

Antrąją dieną vyko praktiniai užsiėmimai, skirti gyvųjų laboratorijų taikymui. Kartu su projekto koučeriais partneriai diskutavo apie bendruomenių įtraukimą, refleksijos kultūrą ir pokyčių fiksavimą. Pristatyti konkretūs įrankiai – dalyvių refleksijos žurnalai, stebėjimo formos, bendrakūros sesijų aprašai. Dieną vainikavo vizitas į Wageningeno maisto mišką, kuriame vyko praktinė veikla ir užbaigiamoji refleksija.

Šis susitikimas patvirtino, kad ENABLS projektas neapsiriboja teoriniu žinojimu – jis kuria tikrus pokyčius, skatina universitetų ir bendruomenių partnerystes ir įgalina veikti. Gyvųjų laboratorijų metodika įsitvirtina kaip vienas esminių būdų ugdyti gebėjimą spręsti kompleksines aplinkosaugines problemas – bendradarbiaujant, reflektuojant ir kuriant realiomis sąlygomis.

Tarptautinis seminaras „Nekilnojamojo turto kadastro ypatumai”

2025 m. gegužės 19 d. (pirmadienį) nuo 10:00 val. III r. 330 auditorijoje vyks tarptautinis seminaras „Nekilnojamojo turto kadastro ypatumai„.

Organizatoriai: Žemėtvarkos ir geomatikos katedra.

Motyvuotiems studentams – AB „Linas Agro“ paskatinimas: skiria tris stipendijas

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) socialiniai partneriai AB „Linas Agro“ trims motyvuotiems Agronomijos fakulteto studentams skiria stipendijas.

AB „Linas Agro“ – viena didžiausių Lietuvoje agroverslo bendrovių, daugiau kaip 30 metų užsiimanti prekyba žemės ūkio žaliavomis tarptautinėje rinkoje bei siūlanti žemės ūkio produktus ir paslaugas žemdirbiams. Bendrovė užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. „Mes auginame Lietuvos žemės ūkį ir augame patys. Savo patirtimi ir žiniomis norime pasidalinti ir su jumis, būsimais mūsų kolegomis. Kviečiame augti kartu ir kandidatuoti vardinėms stipendojoms gauti“, – teigia įmonės atstovai.

Mėnesinė stipendija teikiama studentams už gerus mokymosi rezultatus. Stipendijos skiriamos pirmosios pakopos nuolatinių studijų programų trečio kurso studentams: 2 stipendijos – studijų programos Agronomija studentams, viena stipendija – studijų programos Kraštovaizdžio dizainas studentams.

Stipendiją studentai gaus nuo ateinančių studijų metų rugsėjo mėn. Stipendija bus mokama 9 mėnesius.

Mėnesinės stipendijos dydis 250 Eur/mėn.

Studentas, norintis gauti stipendiją, iki gegužės 30 d. paštu af@vdu.lt turi pateikti:

Prašymą stipendijai gauti;
Motyvacinį laišką;
Akademinę pažymą (užsisakoma Studentų savitarnos portale);
Dėstytojo rekomendaciją.

Kandidatai vertinami pagal dviejų paskutinių sesijos specialybės dalykų vidurkį, motyvacinį pokalbį, bei dėstytojo rekomendaciją. Pirmenybė teikiama studentams, norintiems atlikti praktiką ar įsidarbinti įmonėje.

Stipendijos gavėjas nepraranda teisės gauti valstybės biudžeto lėšų ar kitokių stipendijų.

Viktorina – idėjų konkursas „Inžinerinių idėjų šturmas“ pasiekė finalą: dalyviai pristatys idėjas

Viktorina – idėjų konkursas „Inžinerinių idėjų šturmas“ tai keturių etapų renginys, skirtas inžinerija besidomintiems 10–12 klasių moksleiviams. Įtraukiančioje ir azartiškoje programoje, prasidėjusioje dar rudenį, moksleiviai sprendė galvosūkius, įveikė iššūkius ir generavo inžinerines idėjas. Sukurtas idėjas ir inžinerinių problemų sprendimus vainikuos finalinis etapas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje gegužės 16 d. 10 val. Pirmuose trijuose etapuose geriausiai pasirodę dalyviai gavo pakvietimus finalinį renginį, kuriame komandos gyvai pristatys savo idėjas poster’ių formatu. Kompetentinga komisija, sudaryta iš VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto mokslininkų, vertins idėjas pagal iš anksto numatytus kriterijus: idėjos originalumą, inovatyvumą, socialinę / ekonominę naudą, idėjos tvarumą, realų idėjos įgyvendinimą ir idėjos pristatymą.

Konkurso eigoje dalyvių komandos rinko taškus trijuose etapuose, kuriuos ir vainikuos finalinis renginys:

I etapas. Registracija – inžinerinių problemų ir sprendimų idėjų pateikimas.
II etapas. Idėjų vertinimas ir atranka.
III etapas. Nuotolinė viktorina – pabėgimo kambario spendimas taikant inžinerines žinias.
IV etapas. Finalas – inžinerinių problemų sprendimo idėjų pristatymas VDU Žemės ūkio akademijoje.

Gegužės 16 d. finalinio renginio programa:
10.00 val. trumpas dalyvių pasveikinimas, renginio eigos pristatymas.
10.10 val. Dalyvių idėjų plakatų demonstracija, kurioje lankysis komisijos nariai.
11.10 val. vertinimo komisija skaičiuos komandoms skirtus balus, komandoms pertraukėlė.
11.30 val. visi sugrįžta prie plakatų, paskelbiami ir apdovanojami konkurso nugalėtojai.
12.00 val. po apdovanojimų kviečiame aplankyti VDU Studijų festivalį, kuriame taip pat bus galimybė susipažinti su Inžinerijos bei kitų VDU fakultetų studijų galimybėmis, turiningai praleisti laiką, išbandyti eksperimentus, pramogas. Renginio programa čia: VDU Studijų festivalis 2025 | VDU.

Prizai nugalėtojų komandoms:

Pažintinė kelionė į „Ateities ūkį“
100 Eur vertės knygyno dovanų kuponas
Siurprizas „Bilietai dviem į…“
Stipendija pirmaisiais studijų metais, pasirinkus bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“ arba „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ VDU Žemės ūkio akademijoje.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija 2024-2025“ pasiekė finišą

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo atstovais vystomas edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“ pasiekė finišą. Gegužės 16 d. 10.30 val. VDU Žemės ūkio akademijoje įvyks baigiamasis, finalinis projekto susitikimas, kuriame moksleivių ir mokytojų lauks turiningas laikas VDU Studijų festivalyje ir svarbiausia dalis – iškilminga projekto baigimo pažymėjimų įteikimo ceremonija.

Gegužės 16 d. edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija 2024-2025“ baigiamojo renginio programa

VDU Studijų festivalio programa

Gegužės 16 d. Akademijoje susiburs moksleiviai ir mokytojai iš 15 šalies savivaldybių – Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r., Kazlų Rūdos sav., Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r. Projekto uždaryme taip pat dalyvaus projekto programą baigę Kauno, Jonavos, domeikavos gimnazijų moksleiviai ir mokytojai. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ uždaromojo renginio metu projekto dalyvių VDU Studijų festivalyje lauks fakultetų, platesnių galimybių, sporto, pramogų, maisto, muzikos ir poilsio erdvės, taip pat prizai. Mokytojams taip pat skirsime dėmesį – VDU Studijų festivalyje jie turės atskirą programą su galimybe dalyvauti specialiai jiems skirtuose seminaruose. Edukacinio projekto baigiamajame renginyje II lygio dalyviai taip pat pristatys viso projekto metu vykdytus pasirinktos krypties projektus, o po jų visus projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ dalyvius pakviesime į iškilmingą renginį, kur bus paskelbti geriausi projektai, moksleiviams bus įteikti programos įvykdymo pažymėjimai, o mokytojams – kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.

„Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 10-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslo krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui, kurio metu su moksleiviais žiniomis dalinasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. Šiais metais moksleiviai dalyvavo I lygio programoje, apimančioje visas keturias – Inžinerijos, Gamtos mokslų, Verslumo ir Ekologijos – projekto kryptis, o baigusieji I lygio programą ankstesniais mokslo metais, tęsė veiklas gilindami pasirinktos vienos iš keturių srities žinias specialioje II lygio programoje. Šiais mokslo metais šiame, davintus metus gyvuojančiame ir nuolat augančiame projekte dalyvauja apie 700 moksleivių. Prie pernai metais dalyvavusių 9 rajonų (Rokiškio r., Plungės r., Pasvalio r., Biržų r., Joniškio r., Šakių r., Mažeikių r., Akmenės r., Zarasų r.) šiemet prisijungė dar 6 (Kazlų Rūdos sav, Telšių r. Kuršėnų m., Alytaus m., Alytaus r. Šilalės r.). Pedagogų teigimu, tai šalyje plačiausios aprėpties ir tvariausias aukštesniųjų klasių moksleiviams skirtas projektas, kurio metu besirenkantiesiems karjeros kelią suteikiamos galimybės akademinėje aplinkoje įgyti naujų žinių bei įgūdžių ir „pasimatuoti“ platų spektrą perspektyvių, į ateitį orientuotų profesijų.

Penki VDU Žemės ūkio akademijos studentai pelnė mokslo stipendijas

Gegužės 9 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko konferencija „Laisvė kurti“, skirta M. K. Čiurlionio metams. Joje pristatyta daugiau nei pusšimtis studentų ir moksleivių pranešimų, įrodančių, kad kūryba reikalinga ne tik menininkams, bet ir mokslininkams. Renginio metu taip pat apdovanoti studentai, pelnę mokslo ir meno stipendijas.

Apdovanoti VDU Žemės ūkio akademijos studentai:

Gabrielė Gabrilevičienė (VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas)
Ugnius Ginelevičius (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Matas Krivickas (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Aiva Stankaitytė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)
Gabija Žilytė (VDU ŽŪA Agronomijos fakultetas)

Renginyje VDU Žemės ūkio akademijos absolventas, verslininkas Gediminas Kvietkauskas pristatė pranešimą „Laisvė kurti – ar tikrai durniams sekasi?“. Anot verslininko, kūrybą suprantame per siaurai.

„Kažkodėl kūrybą siejame tik su menais. Verslas yra kūryba, bet kuri profesija yra kūryba, mokslas yra kūryba. Ir tiktai kūrybiškas mąstymas daro progresą. Vaizduotė gali praversti netgi chirurgui“, – sakė verslininkas.

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją „Laisvė kurti“

Atsivėrė piktžaizdė: kas kaltas dėl padažnėjusių gaisrų sąvartynuose?

Prof. dr. Laima Česonienė, VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto, Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja

Pastaruoju metu gaisrai sąvartynuose, atliekų rūšiavimo bei sandėliavimo patalpose tapo dažni. Gyventojai gauna įspėjančias žinutes, kad dėl gaisro atliekų tvarkymo įmonėse, pavojinga būti lauke, galimai oras užterštas pavojingomis medžiagomis. Dažna priežastis – sprogusios ličio jonų baterijos. Kas kaltas?

Kaip ličio baterijos atsiduria tarp komunalinių atliekų?

Na, mes vis dar nemokame rūšiuoti atliekų. Ir tai suprantama, nes nėra taip jau paprasta rasti vietas, kur galima saugiai palikti panaudotas ličio baterijas ar elektronikos prietaisus. Jeigu buitinių atliekų konteinerius randame paėję kelis metrus nuo namų – panaudotų ličio baterijų ar elektronikos prietaisų išmetimo vietas reikia žinoti. Todėl panaudotų ličio baterijų tvarkymo klausimai vis dar lieka aktualūs. Kitaip problemas teks spręsti panašiai, kaip išspręstos plastiko taros problemos.

Nuo pradinio atradimo aštuntajame dešimtmetyje iki Nobelio premijos įteikimo 2019 m. ličio jonų baterijų naudojimas išaugo eksponentiškai dėl teikiamos galios ir patogumo. Jų gamyba ir šalinimas vis dažniau tampa aplinkosaugos problema. Deja, bet dauguma išmetamų ličio baterijų galiausiai patenka į sąvartynus arba yra kaupiamos namuose. Tai labai pavojinga, nes gaisrai gali kilti ir namuose.

Ličio baterijos yra sudėtingos struktūros, susidedančios iš vieno-penkių įprastų katodų, anodo, elektrolito, separatoriaus ir srovės rinktuvų kartu su pakuotės komponentais. Padidėjusią ličio jonų baterijų paklausą rinkoje daugiausia galima atsekti dėl didelio šios baterijos chemijos „energijos tankio“. Energijos tankis reiškia energijos kiekį, kurį sistema kaupia tam tikroje erdvėje.

Ličio baterijos gali būti mažesnės ir lengvesnės nei kitų tipų baterijos, kartu sulaikant tiek pat energijos kiekį. Dėl šios miniatiūrizacijos vartotojas sparčiai pradėjo naudoti mažesnius nešiojamus ir belaidžius gaminius. Ličio jonų baterijos yra pagamintos iš tokių medžiagų kaip kobaltas, grafitas ir litis, kurios laikomos svarbiais mineralais. Kai šios baterijos išmetamos į šiukšliadėžę, mes prarandame šiuos svarbiausius išteklius, nes jos turi būti perdirbamos.

Vienkartinės, neįkraunamos baterijos – pagamintos iš ličio metalo ir dažniausiai naudojamos gaminiuose, tokiuose kaip fotoaparatai, laikrodžiai, nuotolinio valdymo pultai, delniniai žaidimai ir dūmų detektoriai. Šias baterijas gali būti sunku atskirti nuo įprastų šarminių baterijų dydžių, tačiau jos taip pat gali turėti specialių formų (pavyzdžiui, mygtukų arba monetų baterijų), skirtų konkrečiai įrangai, pavyzdžiui, kai kurių tipų fotoaparatams: ant baterijos ieškokite žodžio „litis“, kad būtų lengviau juos atpažinti. Baterijas draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jose gali būti pavojingų cheminių medžiagų, metalų, pavyzdžiui, sieros rūgšties, kadmio, ličio ar švino, kurie gali užteršti kitas atliekas ar dirvožemį, vandenis. Taip pat į mišrių komunalinių atliekų konteinerį išmestos baterijos ar įkraunami elementai gali tapti gaisro priežastimi.

DI sugeneruotas vaizdas

Įkraunami ličio polimerų elementai (ličio jonų, ličio jonų elementai) – dažniausiai randami mobiliuosiuose telefonuose, elektriniuose įrankiuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose, vaikiškuose žaisluose, elektroninėse cigaretėse, mažuose ir dideliuose prietaisuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir elektroninėse skaityklose, kaip belaidėse ausinėse, rankiniuose elektriniuose įrankiuose, mažuose ir dideliuose prietaisuose, elektrinėse transporto priemonėse ir elektros energijos kaupimo sistemose. Kai kurias ličio jonų baterijas galima lengvai išimti iš jų maitinamų gaminių, o kitų – ne. Ličio jonų (Li-ion) baterijos naudojamos daugelyje gaminių. Jeigu pasibaigus tarnavimo laikui jie netinkamai tvarkomi, gali pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai. Elementus draudžiama išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Net ir smulkiuose elektronikos įrenginiuose yra daug pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, gali būti kadmio, švino, freono, arseno, gyvsidabrio ir kitų medžiagų, kurios patekusios į aplinką gali užteršti dirvožemį ir vandenis, pakenkti įvairioms ekosistemoms, žmonių sveikatai. O tinkamai rūšiuojant elektroniką pavojingas medžiagas galima nukenksminti, tinkamas perdirbimui medžiagas vėliau panaudoti iš naujo.

Ar ličio baterijos yra pavojingos atliekos?

Kai jas išmetame, dauguma šiandien naudojamų ličio jonų (antrinių baterijų) ir ličio pirminių baterijų gali būti pavojingos atliekos dėl užsiliepsnojimo ir reaktyvumo (D001 ir D003). Todėl ličio jonų baterijas arba tas, kurios yra elektroniniuose prietaisuose, reikia surinkti į specialius konteinerius, toliau atiduoti perdirbti sertifikuotuose baterijų elektronikos perdirbėjams, kurie priima baterijas, jokiu būdu neišmesti į komunalinių atliekų dėžes. Ličio jonų baterijų ir prietaisų, kuriuose yra šios baterijos, NEGALIMA išmesti į buitines šiukšles ar šiukšlių dėžes.Kad išvengtumėte gaisro, užklijuokite akumuliatoriaus gnybtus ir (arba) įdėkite ličio jonų baterijas į atskirus plastikinius maišelius.

Ličio bateriją ar elektroninį prietaisą, kuriame yra baterija, išmetus į šiukšliadėžę arba į komunalinę šiukšliadėžę kartu su buitinėmis antrinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plastikas, popierius ar stiklas, baterija gali būti sugadinta arba sutraiškyta transportuojant arba nuo perdirbimo ir rūšiavimo įrangos, ir tai gali sukelti gaisrą. Pažeisti, sugedę arba atšaukti ličio akumuliatoriai, įskaitant tuos, kurie buvo netinkamai naudojami ar pažeisti, yra labiau linkę užsidegti transportuojant nei sveiki ličio akumuliatoriai.

Atsargumo priemonės naudojant: kiekvieną bateriją arba įrenginį, kuriame yra baterija, įdėkite į atskirą plastikinį maišelį. Ant akumuliatoriaus gnybtų uždėkite nelaidžią juostą (pavyzdžiui, elektros juostą). Jeigu ličio jonų akumuliatorius sugenda, susisiekite su akumuliatoriaus arba įrenginio gamintoju dėl konkrečios naudojimo informacijos. Net panaudotose baterijose gali pakakti energijos susižaloti ar kilti gaisrui. Ne visas baterijas vartotojas gali išimti arba prižiūrėti. Atkreipkite dėmesį į akumuliatoriaus ir gaminio ženklinimą dėl saugos ir naudojimo.

Kokie yra universalūs ličio baterijų atliekų tvarkymo reikalavimai?

Universalieji atliekų reglamentai pateikia supaprastintą reikalavimų rinkinį, taikomą gamintojams ir kitiems tvarkytojams, kurie tvarko konkrečias įprastų pavojingų atliekų rūšis iš įvairios komercinės aplinkos (pavyzdžiui., baterijos, atšaukti pesticidai, gyvsidabrio turinti įranga, aerozolių balionėliai). Reikalavimai skiriasi, priklausomai nuo to, ar tvarkytojas vienu metu vietoje sukaupia daugiau ar mažiau nei 5000 kilogramų universalių atliekų, tačiau apima, kaip tvarkyti atliekas, kaip ženklinti konteinerius, kiek laiko atliekos gali būti kaupiamos vietoje, kur jas galima siųsti ir kitus nebenaudojamų baterijų tvarkymo aspektus.

Pagal visuotinius atliekų reglamentus nereikalaujama vežti naudojant pavojingų atliekų manifestą, tačiau reikalaujama, kad atliekos būtų siunčiamos į leistiną pavojingų atliekų šalinimo įrenginį arba pavojingų atliekų perdirbėją kaip galutinę paskirties vietą. Tarptautiniai ličio baterijų pervežimai, tvarkomi kaip universalios atliekos, taip pat turi atitikti reikalavimus dėl universalių atliekų eksporto ir importo. Universaliosios baterijų atliekų taisyklės neįpareigoja naudoti vienodo pavojingų atliekų manifesto arba gabenimo naudojant pavojingų atliekų vežėją, tačiau galioja Transporto departamento taisyklės dėl ličio baterijų gabenimo. Elektronikos platintojų asociacija (EPA) įmonėms rekomenduoja pasikonsultuoti su savo valstybinėmis kietųjų ir pavojingų atliekų agentūromis, kad gautų papildomos informacijos apie taikomus visuotinius atliekų reglamentus. Atsižvelgdama į gaisrų dėl ličio baterijų skaičių, EPA vertina universalius baterijų atliekų tvarkymo standartus.

Kur priduoti smulkius elektronikos prietaisus su ličio baterijomis?

Visa pridavimo tvarka yra labai smulkiai ir aiškiai aprašyta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje.

Smulkius elektronikos prietaisus (pavyzdžiui, nešiojamąjį kompiuterį, muzikos grotuvą, įkroviklį, mobilųjį telefoną, skrudintuvą, stalinę lempą, virdulį, elektrinį žaislą, nedidelį kavos aparatą, plaukų džiovintuvą, plaukų tiesintuvą, elektroninę cigaretę ir pan.) galima:

Nemokamai priduoti smulkios elektronikos prietaisų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjami tos pačios rūšies elektroniniai prietaisai.
Išmesti į gamintojų ir importuotojų ar organizacijų įrengtus smulkiai elektronikai skirtus konteinerius ar pristatyti į įrengtas tokių elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimo vietas (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos įrengtose surinkimo vietose). · Nemokamai priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat sugedusius, nebetinkamus naudoti smulkius elektroninius prietaisus galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“
Nešiojamas baterijas ar akumuliatorius (t. y. baterijos, sagos formos elementai, sudėtinės baterijos ir akumuliatoriai, kurie yra sandarūs, gali būti nešiojami ir nėra priskiriami nei pramoninėms, nei automobiliams skirtoms baterijoms ar akumuliatoriams) galima:
Nemokamai priduoti baterijų prekybos (platinimo) vietose, kuriose pardavinėjamos tos pačios rūšies baterijos, įkraunami elementai.
Išmesti į baterijoms skirtus konteinerius (pavyzdžiui, Elektronikos platintojų asociacijos EEPA įrengtose surinkimo vietose arba „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos“ įrengtose surinkimo vietose, arba Autogamintojų ir importuotojų asociacijos įrengtose vietose). · Priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (aikštelių nustatyta tvarka).
Taip pat nebeveikiančias, nebetinkamas naudoti baterijas galite priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms (paslauga gali būti mokama). Patikrinti, ar atliekų tvarkytojas legalus, galite suvedę įmonės duomenis GPAIS skiltyje „Atliekų tvarkymo vietų sąrašas“.

Kai kurios įmonės atliekų surinkimą vykdo apvažiavimo būdu, tai reiškia – reikia tik paskambinti arba jų tinklalapyje užsiregistruoti ir sutarti laiką, kada jie gali atvykti ir nemokamai surinkti. Registracijos forma.

Prasidėjo priėmimas į VDU ŽŪA magistrantūros studijas 2025

Nuo gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Pirmasis priėmimo į magistrantūros etapas vyks ir stojantieji prašymus pateikti gali iki birželio 26 d. 10 val. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo birželio 30 d.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma. VDU Žemės ūkio akademija siūlo rinktis iš 18 magistrantūros studijų programų.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu (iš jų VDU ŽŪA – 6), 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas.

VDU ŽŪA MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS

Žemės ūkio mokslai
(Žemės ūkio mokslų magistro laipsnis)
Agronomija (NL – 2 m.)
Augalinių maisto žaliavų kokybė ir sauga (NL – 2 m.)
Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas (I – 3 m.)
Miškininkystė (NL – 2 m., I – 3 m.)

Gyvybės mokslai
(Gyvybės mokslų magistro laipsnis)
Agroekosistemos (I – 3 m.)
Ekologija ir klimato kaita (I – 3 m.)

Verslo ir viešoji vadyba
(Verslo vadybos magistro laipsnis)
Apskaita ir finansai (I – 3 m.)*
Muitinės procesų valdymas (MBA, anglų k.)** (NL – 1 m.)
Verslo logistika (I – 2 m.)*
Žemės ūkio verslo vadyba (I – 3 m.)*
(Viešojo administravimo magistro laipsnis)
Kaimo plėtros administravimas (I – 3 m.)*

Socialiniai mokslai
(Socialinių mokslų magistro laipsnis)
Žemės ūkio ekonomika (I – 3 m.)*

Inžinerijos mokslai
(Inžinerijos mokslų magistro laipsnis)
Akvamatika (anglų k.) (NL – 2 m.)
Hidrotechninės statybos inžinerija (I – 3 m.)
Mechanikos inžinerija (specializacijos: Transporto inžinerija, Žemės ūkio inžinerija, Mašinų patikimumo inžinerija) (NL – 2 m.)
Tvarioji energetika (NL – 2 m.)
Žemės ūkio inžinerija ir vadyba (NL – 2 m.)
Žemėtvarka (I – 3 m.)

*Mišrios nuotolinės studijos
**Nuotolinės studijos

Kviečiame kurti perspektyvią ateitį kartu!

PRIĖMIMAS Į VDU ŽŪA PAPILDOMĄSIAS STUDIJAS

Vykdomas priėmimas į papildomąsias studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA papildomąsias studijas: https://zua.vdu.lt/studijos/papildomosios-studijos/.

Prašymų dalyvauti priėmime į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas registracija vyksta internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/ iki rugpjūčio 19 d.

DAUGIAU INFORMACIJOS

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU:
VDU Studijų departamentas
S. Donelaičio g. 52, LT-44244, Kaunas
El. paštas studijos@vdu.lt

Daugiau informacijos konsultuojantis VDU ŽŪA:

Informaciją teikia VDU ŽŪA fakultetai

ir/arba

VDU ŽŪA studijų administravimo koordinatorė
Doc. dr. Rasa Čingienė
Telefonas +370 682 22874
El. paštas rasa.cingiene@vdu.lt