KPA studentai klausė Kristinos Anulienės paskaitos „INSTITUCIJŲ PERTVARKOS YPATUMAI VIEŠAJAME SEKTORIUJE: ADAKAVO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ NAMŲ ATVEJIS“.

Paskaitos tampa įdomesnės, kai jose sulaukiame svečių praktikų – sako dalyko „Institucinių pokyčių vadyba“ dėstytoja doc. dr. G. Vaznonienė (BPF Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra). Kaimo plėtros administravimo (KPA) magistrantai paskaitos metu turėjo galimybę išklausyti pranešėjos Kristinos Anulienės paskaitos „INSTITUCIJŲ PERTVARKOS YPATUMAI VIEŠAJAME SEKTORIUJE: ADAKAVO SOCIALINIŲ PASLAUGŲ NAMŲ ATVEJIS“.

Kristina Anulienė ne tik užima daug rimtų pareigų savo tiesioginiame darbe (ji yra Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė, Adakavo kaimo bendruomenės tarybos narė, nesenai tapo Adakavo kaimo bendruomenės pirmininke), tačiau labiausiai džiugina, kad ji buvusi KPA magistrantė. Jos pranešimo tema buvo paremta jos praktine patirtimi bei magistrantūroje atlikto tyrimo rezultatais. Pranešėja ne sykį džiaugėsi baigusi būtent šią studijų programą bei akcentavo, kiek savo darbe jai pasitarnauja įgytos žinios.

Paskaitoje netrūko diskusijų apie pokyčius, pertvarką, transformacijas viešojo sektoriaus institucijose. Dabartiniai KPA magistrantai turėjo galimybę klausti ir gauti atsakymus apie darbuotojų pasipriešinimą vykstant pokyčiams, apie vadovo vaidmenį įgyvendinant pokyčius, pokyčių teigiamą ir neigiamą poveikį organizacijoms, jų darbuotojams, vietos bendruomenei.

Dėkojame už įdomią paskaitą Kristinai!

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Justina: man Akademija – gamta, žinios ir inovacijos

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Justina Poderytė, VDU ŽŪA magistrantūros studijų programos Agronomija pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Justina pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Užaugau ir vis dar gyvenu kaime, esančiame Kauno rajone, mano tėvai yra ūkininkai, todėl visą gyvenimą mačiau visus ūkyje vykstančius darbus, dalį jų atliekant dalyvavau pati. Besimokydama mokykloje svarsčiau apie studijas, susijusias su žemės ūkio sritimi, tačiau paskutiniais mokslo metais mąsčiau apie kitą pasirinkimą. Visgi gyvenimas susidėliojo taip, kad pasirinkau studijas VDU Žemės ūkio akademijoje, ir visai nesigailiu šio pasirinkimo, priešingai – džiaugiuosi.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Apie VDU Žemės ūkio akademiją žinojau seniai, nes mano tėtis yra baigęs taip pat agronomijos studijas šiame universitete. Kadangi mokiausi mokykloje, esančioje netoli VDU Žemės ūkio akademijos, tekdavo lankytis įvairiuose renginiuose, kurie vyko Akademijoje. Taip pat su mokytojomis lankėmės ir VDU Žemės ūkio akademijoje esančiose laboratorijose.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Dar bestudijuodama paskutiniame bakalauro studijų programos Agronomija kurse, pradėjau dirbti agronome žemės ūkio bendrovėje. Tuomet supratau, kad noriu dar labiau gilinti savo žinias ir įstojau į VDU Žemės ūkio akademijos magistrantūros studijų programą Agronomija. Šiuo pasirinkimu itin džiaugiuosi, o studijas puikiai pavyksta suderinti su darbu.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Taip, magistrantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į VDU Žemės ūkio akademiją?

– Vienas iš pagrindinių stereotipų, kurį teko girdėti buvo, tai, jog Akademijoje studijuoja tik ūkininkų vaikai.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Studijų metais pamačiau, kad VDU Žemės ūkio akademijoje studijuoja ne tik ūkininkų vaikai. O pasikalbėjus su bendramoksliais dar ir sužinojau, kad yra nemažai tokių, kurie studijas Akademijoje rinkosi pirmuoju numeriu.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Nors ir užaugau ūkininkų šeimoje, mūsų ūkis nėra labai didelis, todėl jame nėra itin daug inovacijų. O pradėjus studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje labiausiai nustebino inovacijos ir ūkio modernizavimo galimybės, kurios buvo pristatytos dėstytojų ar jų pakviestų svečių.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – gamta, žinios, inovacijos.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Agronomija?

– Studijuodama bakalauro studijose, vasarą dirbau agrosektoriaus įmonėje kaip agronomė praktikantė. Privalumas – pagal studijuojamą sritį nesunku rasti darbą. Dar vienas privalumas – studijų metu studentus stengiamasi supažindinti su kuo daugiau inovacijų ir parodyti, kad žemės ūkis – modernus, o ne sunkus, purvinas darbas, kuris jaunam žmogui nėra įdomus ir be ateities perspektyvų.
Manau, kad VDU Žemės ūkio akademija išsiskiria iš kitų universitetų, nes turi savo Bandymų stotį, kurioje galima apsilankyti ir iš arti pamatyti, kaip auga įvairios kultūros ir plačiau sužinoti apie daromus tyrimus.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau rinktis tai, ko nori jis pats, nes dažnu atveju dvejonės atsiranda dėl tėvų ar kitų aplinkinių nuomonės, kurie bando „primesti“ savo nuomonę, ką žmogus turėtų studijuoti.

Justina mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

Šiaulių rajono gimnazistai varžėsi VDU ŽŪA Logistikos ir prekybos viktorinoje „Kaip parsigabenti vienaragį?“

Balandžio 10 d. Šiaulių rajono Gruzdžių ir Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijose vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros inicijuota 11-12 klasių moksleiviams skirta Logistikos ir prekybos viktorina „Kaip parsigabenti vienaragį?“.

Renginio atidarymo metu moksleivius pasveikino ir sėkmės viktorinoje linkėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė. Gruzdžių gimnazijoje vykusioje viktorinoje rungėsi aštuonios dešimtų – dvyliktų klasių moksleivių komandos. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje dėl laimėtojų titulo ir rėmėjų prizų rungėsi penkios dešimtų – vienuoliktų klasių moksleivių komandos. Moksleiviams renginio metu buvo užduodami vaizdiniai, garsiniai bei kitokie įdomūs logistikos ir prekybos sektoriaus ypatumus atskleidžiantys klausimai. Prie renginio prisidėjo ir fakulteto socialiniai partneriai – UAB „Naujasis Nevėžis“, UAB „Hegelmann Transporte“, MB „Ratai visiems“ – kurie ne tik vaizdo įrašų formato viktorinos dalyviams pateikė klausimus, bet ir gausiais prizais apdovanojo viktorinos dalyvius bei prizinių vietų laimėtojus.

Logistikos ir prekybos studijų srities ypatumus atskleidusį renginį „Kaip parsigabenti vienaragį?“ vainikavo viktorinos nugalėtojų apdovanojimai. I-III vietas laimėjusios komandos buvo apdovanotos rėmėjų įsteigtais prizais.

Seminaras „Ūkininkų ir dirbančiųjų žemės ūkyje gerovė: patirtys, perspektyvos, iššūkiai“

2025 m. kovo 28 d. tarptautinės žemės ūkio parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu vyko projekto „SafeHabitus“ seminaras „Ūkininkų ir dirbančiųjų žemės ūkyje gerovė: patirtys, perspektyvos, iššūkiai“.

Seminaro metu buvo pristatyti ūkininkų gerovės ir gyvenimo kokybės ypatumai skirtingose šalyse SafeHabitus projekte, taip pat aptarti atliktos mokslinės literatūros analizės rezultatai apie ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų socialinę apsaugą. Vyko diskusija apie socialines garantijas žemės ūkyje, finansinį nestabilumą, darbo specifiką, egzistuojančias rizikas, visuomenės požiūrį į dirbančiuosius žemės ūkyje. Seminare dalyvavo ūkininkai, VDU Žemės ūkio akademijos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir kitų organizacijų atstovai besidomintys dirbančiųjų žemės ūkyje gerove.

Kontaktai: CoP Lietuva – Anastasija Novikova, anastasija.novikova@vdu.lt

Daugiau informacijos apie projektą:

„SafeHabitus“ yra ketverių metų trukmės projektas, kurį koordinuoja TEAGASC Airija ir finansuoja Europos Sąjunga pagal „Horizon Europe“ programą, dotacijos sutarties numeris 101084270. Šis daugiašalis projektas siekia stiprinti ūkių sveikatos ir saugos žinių inovacijų sistemas (FHS KIS) bei remti ES perėjimą prie socialinio tvarumo žemės ūkyje.

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: VDU ŽŪA pirmakursiams skirs 13 stipendijų

Aplinkos ministerija, kviesdama rinktis miškininko profesiją, skyrė skatinamąsias stipendijas. Nuo šio rudens 13 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį.

„Skirdami stipendijas norime paskatinti tuos, kurie svarsto apie prasmingą, gamtai ir visuomenei reikalingą darbą. Miškininko profesija šiandien kaip niekad svarbi – nuo jos priklauso mūsų miškų ateitis. Miškams visada reikės žmonių, kurie juos išmano, saugo ir puoselėja“, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programą Miškininkystė pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams.

Stipendijos bus skiriamos 2025–2026 studijų metams, 10 mėnesių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai prognozuoja, kad jau 2025–2027 metais trūks miškų ūkio specialistų. Norint užtikrinti specialistų poreikį, į miškininkystės bakalauro studijas kasmet reikėtų priimti bent 52 studentus. Tačiau pastaruosius penkerius metus priimama tik po keliolika. Tad perspektyvų besirenkantiems šią sritį – gausu.

Tokias stipendijas būsimiems miškininkams Aplinkos ministerija skiria nuo 2022 m.

VDU ŽŪA koordinuojamas INTERREG programos projektas „DIVERSE_GENE_WATCH“ vystys miškų genetinio monitoringo sistemą Baltijos jūros regione

Balandžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje įvyko projekto „DIVERSE_GENE_WATCH: Early Forecasting and Monitoring System for Genetic Biodiversity Loss in Keystone Forest Tree Species“ atidarymo renginys, į kurį susirinko tarptautinio konsorciumo atstovai ir kiti miškų tvarumu bei inovacijomis suinteresuoti asmenys.

Biologinės įvairovės įvertinimui – inovatyvi genetinė monitoringo sistema

„DIVERSE_GENE_WATCH“ tikslas yra sutelkti mokslininkus, valstybines institucijas, miškų savininkus ir nevyriausybines organizacijas tam, kad būtų sukurta, išbandyta ir įdiegta ilgalaikė, transnacionalinė miškų genetinės įvairovės stebėjimo sistema, kuri galėtų veiksmingai įvertinti genetinę biologinę įvairovę ir laiku įspėti apie artėjantį žūties pavojų kertinėms miško medžių rūšims (paprastajai eglei, paprastajam ąžuolui, paprastajam uosiui ir mažalapei liepai) ir kuri atitinkamai leistų atlikti savalaikes tvarumo stiprinimo priemones Baltijos jūros regiono miškuose.

Projekte dalyvauja septynios regiono šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Švedija, Danija ir Vokietija. Miškų genetinio monitoringo sistemą šiose šalyse vystys 11 projekto partnerių, bendradarbiaudami su 16 asocijuotų organizacijų.

Projektą koordinuoja VDU Žemės ūkio akademija, projekto vadovas – akad. prof. dr. Darius Danusevičius.

Bendras biudžetas – 1,9 mln. eurų.

Projekte kurs efektyvius sprendimus

Projekto atidarymo renginį moderavo Lietuvos gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektorių vienijančios asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė Virginija Kargytė. Susirinkusius dalyvius sveikino VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė.

„Kaip ir nurodoma projekte, miškai yra mūsų brangiausias turtas. Esame ypač dėkingi už jūsų siekį ir ryžtą padėti mūsų pažeidžiamiausiems miško medžiams, tokiems kaip liepa, eglė, uosis. Tikiuosi, kad šis projektas bus naudingas visai miškų bendruomenei“, – sakė A. Miceikienė.

D. Miniataitė teigė – akivaizdu, kad esame laipsniško klimato kaitos, ypač visuotinio atšilimo, liudininkai. Tai neigiamai veikia biologinę įvairovę, taip pat genetinę įvairovę.

„Šis projektas sujungia partnerius iš septynių šalių, akademines bendruomenes, valstybines įstaigas, nevyriausybines organizacijas ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie susiję su dabartine Europos miškų situacija ir kurie veikia Baltijos jūros regione. Džiaugiamės, kad Vytauto Didžiojo universitetas yra šio projekto koordinuojantis partneris, turintis daug patirties aplinkotyros srityje. Tikiu, kad šis projektas suteiks realistiškus ir taikytinus sprendimus, kurie leis sukurti efektyvią, plačiai taikomą sistemą, skirtą biologinės-genetinės įvairovės stebėjimui Baltijos jūros regiono miškuose“, – sakė D. Miniataitė.

Kaip stiprinti miškų atsparumą?

Renginio metu Danijos Kopenhagos universiteto prof. dr. Erik Dahl Kjaer pristatė pranešimą „Strateginis tikslas – saugoti genetinę įvairovę ES“, kuriame akcentavo, kad Europos žaliasis kursas skiria ypatingą dėmesį miško medžių genetinės įvairovės išsaugojimui, pabrėždamas, kad genetinė įvairovė yra būtina sąlyga rūšies evoliucijai.

ES „LIFE+“ programos finansuoto projekto „LIFEGENMON“ komandos narys, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas dr. Darius Kavaliauskas dalijosi įžvalgomis apie genetinio miškų monitoringo raidą, patirtį ir pagrindinius rezultatus Europoje. Tuo tarpu projekto „DIVERSE_GENE_WATCH“ koordinatorius, VDU Žemės ūkio akademijos tarybos pirmininkas akad. prof. dr. Darius Danusevičius pristatė numatomą pažangą Baltijos jūros regione įgyvendinus „DIVERSE_GENE_WATCH“ ir dalinosi idėjomis miško ekosistemų tvarumui stiprinti.

Renginio metu taip pat surengta diskusija „Suinteresuotųjų šalių požiūriai į miškų atsparumo stiprinimą Baltijos jūros regione naudojant novatoriškus įrankius“, kurioje dalyvavo Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Karolis Mickevičius, „Forest 4.0“ ekscelencijos centro vadovas dr. Nerijus Kupstaitis, Lenkijos miškų instituto prof. dr. Jan Kowalczyk, Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Johan Bergh, Danijos Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Solveig Pors Nielsen ir Vokietijos Atsinaujinančių išteklių agentūros atstovė Ratna Tondang. Diskusijoje aptarti miškų prisitaikymo prie kintančios aplinkos klausimai ir naujos priemonės, kurios galėtų prisidėti didinant miškų atsparumą. Diskusijoje nuskambėjo apibendrinimas, kad pasyvus miškų saugojimas gali būti pražūtingas miško ekosistemų tvarumui, kadangi visuotinių klimato atšilimo stresorių poveikis yra kompleksinis ir nenatūraliai per stiprus. Būtent mokslu grįstos bioįvairovės praturtinimo priemonės yra reikalingos miško ekosistemomų prisitaikymui prie staigių aplinkos pokyčių.

Renginys buvo užbaigtas Švedijos Linnaeus universiteto prof. dr. Arianit Kurti pranešimu apie „Forest 4.0“ ekscelencijos centro indėlį pritaikant informacines technologijas sumaniam miškų valdymui.

Ekologė Roberta: be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities

Roberta Dovidavičiūtė gamtą pamilo dar vaikystėje, o paskui sako supratusi – prie gamtos puoselėjimo ir išsaugojimo ji gali prisidėti ir pati. Gamtos apsauga prasideda nuo mažų kasdienių sprendimų, kuriuos priimame kiekvienas asmeniškai. Du kartus apsilankiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), trečią kartą čia sugrįžo jau kaip studentė, o tapusi diplomuota ekologe prisiėmė ir atsakingą misiją: saugoti gamtą – mūsų namus, reikalaujančius begalinio dėmesio.

Būti gamtoje = jausti ramybę ir harmoniją

„Augdama nuostabios gamtos apsuptyje, visada žavėjausi gamta ir natūraliai pradėjau ją tyrinėti. Mano akimis, gamta yra sritis, kurią reikia puoselėti ir būtent prie jos išsaugojimo noriu prisidėti ir aš. Apie studijų programą Taikomoji ekologija pirmą kartą išgirdau mokyklos organizuoto vizito į universitetą metu. Būtent čia, dar tuo metu Aleksandro Stulginskio universitete, lankiausi du kartus, nė nenutuokdama, kad trečią kartą čia grįšiu jau kaip studentė. Atidžiai išanalizavusi informaciją internete, renginiuose pasikalbėjusi su studijų programos atstovais, supratau, kad ši studijų programa yra būtent ta sritis, kurioje matau savo ateitį“, – pasakoja pašnekovė.

Robertos kasdienybė ir laisvalaikis – neatsiejami nuo gamtos. „Gamta man yra vieta, kur įgyju energijos tiek geromis, tiek sunkiomis dienomis. Be atsakingo požiūrio į gamtą nematau šviesios ateities – jos išsaugojimas turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – tikina VDU ŽŪA absolventė.

Plačios savirealizacijos galimybės

Studijų metais Robertabuvo aktyvi studentė – naudojosi įvairiomis Akademijos teikiamomis galimybėmis, o baigusi studijas įgytas žinias pritaikė darbe.

„Studijų metu atlikau dvi praktikas. Pirmoji vyko Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyboje, antroji – Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje, Kauno marių regioniniame parke. Abi praktikos leido artimiau susipažinti su karjeros galimybėmis ir praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias. Jos suteikė aiškesnį supratimą apie tai, kur galėčiau save realizuoti ateityje. Studijų metais dalyvavau mobilumo savaitės renginiuose Italijoje, Trieste. Tai buvo programos „Transform4Europe“ siūloma galimybė. Ši patirtis leido įsitikinti, kad mūsų studijos yra itin stiprios, o taip pat buvo puiki galimybė susipažinti su bendraminčiais iš skirtingų šalių. Italija mane sužavėjo savo autentiškumu. Taip pat dalyvavau savaitės vasaros mokykloje Katovicuose, Lenkijoje. Čia turėjau galimybę gilinti teorines žinias ir įgyti praktinės patirties atliekant paviršinio vandens tyrimus“, – sako pašnekovė ir priduria, kad jai Lenkijos gamta ir ekologiniai sprendimai paliko didelį įspūdį.

„Studijos mane išmokė savarankiškumo, atidumo ir gebėjimo pastebėti detales, kurios gamtoje turi didelę reikšmę. Įgijau ne tik teorinių ir praktinių žinių, bet ir turėjau progą mokytis iš geriausių savo srities specialistų. O studentams patarčiau išnaudoti visas studijų suteikiamas galimybes – tiek teorines, tiek praktines. Asmeniškai jaučiuosi pasiėmusi apie 80 procentų to, ką galėjau. Kartais norisi dalyvauti visur, tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklų ir mokymosi. Neseniai pradėjau dirbti pagal specialybę. Studijų metu įgytos teorinės žinios padeda geriau suprasti aplinkos problemas ir jų sprendimo būdus, o tai labai praverčia kasdienėje veikloje“, – sako Roberta.

Žmonių sąmoningumas auga, bet dar yra kur tobulėti

Tampa akivaizdu – klimato kaita ir jos padariniai palies visus: jau dabar matome pokyčius ir jų įtaką kiekvieno gyvenime. Klimato kaitos pasekmės matomos žemės ūkio, turizmo, energetikos sektoriuose, nyksta biologinė įvairovė, vis dažnesni miškų gaisrai, pastebima žala visuomenės sveikatai. Iššūkių kasmet vis daugiau, todėl siekiant juos įveikti, reikia kvalifikuotų specialistų, kurie kurtų klimato kaitos procesus padedančias švelninti inovacijas, siūlytų sprendimus, kaip palengvinti verslų ir visuomenės adaptaciją prie neišvengiamų pokyčių.

Paklausta, ar pasaulis gamtos išteklius naudoja racionaliai, Roberta tikina, kad tikrai turime kur tobulėti. „Deja, mano nuomone, dažnai atrodo, kad gamtos išteklių naudojimas vis dar yra labiau orientuotas į ekonominę naudą nei į tvarumą. Visuomenėje vis dar vyrauja materialistinis požiūris, nors ekologiškai atsakingas elgesys tiesiogiai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Mano nuomone, dalis visuomenės aktyviai stengiasi spręsti klimato kaitos problemas, tačiau didžioji dalis vis dar renkasi patogumą ir materialines vertybes, o ne tvarumą“, – sako pašnekovė.

Robertos teigimu, Lietuvos ir pasaulio ateitis sprendžiant globalius aplinkosaugos iššūkius – kiekvieno žmogaus rankose. „Lietuvoje tikiu, kad situacija bent jau nesikeis į blogąją pusę, tačiau pasauliniu mastu viskas sparčiai kinta ir prognozuoti ateitį sunku. Deja, dabartinė situacija ir daugelio žmonių požiūris neleidžia matyti labai šviesios ateities, tačiau vis dar turiu vilties, kad žmonės supras gamtos svarbą ir ims veikti atsakingiau“, – kalba VDU ŽŪA absolventė.

Taikomoji ekologija – inovatyvių sprendimų kūrėjams

Visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai patiriant klimato kaitos pasekmes, aplinkosauginiams iššūkiams įveikti ypatingai reikalingi kvalifikuoti ir pokyčius inicijuoti pasirengę ekologijos specialistai, suprantantys sudėtingus aplinkoje vykstančius procesus, galintys ir gebantys spręsti ekologines problemas. VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Taikomoji ekologija absolventai turi itin plačias karjeros galimybes, atveriančias duris į svarbiausius sprendimus priimančias institucijas ir suteikiančias drąsos patiems inicijuoti pokyčius, kurti inovatyvius produktus. Bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija absolventai – pasaulio gelbėtojai, pasitelkiantys jau sukurtas technologijas, gautas žinias naujų sprendimų ir inovacijų kūrimui, jų populiarinimui ir visuomenės švietimui, kad klimato kaitą mažinančios ir švelninančios idėjos neliktų tik idėjiniame lygmenyje.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu

Balandžio 8 d. vyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio metu buvo išrinkti ir patvirtinti LMA tikrieji nariai, tarp jų – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriai.

Tarp naujųjų LMA tikrųjų narių buvo išrinkti:

VDU Žemės ūkio akademijos Miško mokslų katedros profesorius, Biologinės įvairovės išteklių laboratorijos vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje, Miškotyros specialybėje);
Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, tarptautinio aljanso „Transform4Europe“ institucinė koordinatorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje, Kalbotyros specialybėje);
Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros vedėjas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojas prof. dr. Audrius Dėdelė (Technikos mokslų skyriuje, Aplinkos inžinerijos specialybėje).

Kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai vyko susirinkimo pabaigoje. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Buvo balsuojama dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems nariams ir užsienio nariams rinkti, pasiūlytos balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams. Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi siūlyti kandidatai tapo naujaisiais LMA nariais.

Studentai ir absolventai kviečiami tapti pirmakursių mentoriais

Pirmosios studentų savaitės universitete – neretai kupinos nežinomybės, daugybės klausimų ir noro kuo greičiau įsilieti į akademinį gyvenimą. Apsiprasti ir sklandžiai prisijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenės pirmakursiams padeda mentoriai. Kviečiame VDU studentus ir absolventus, baigusius studijas prieš metus, tapti pirmakursių mentoriais ir palengvinti naujokų startą universitete – būti tais, į kuriuos jie gali kreiptis pagalbos, patarimo ir įkvėpimo.

Kas yra pirmakursių mentorystės programa?

Tai programa, skirta padėti pirmo kurso studentams, norintiems greičiau integruotis universiteto bendruomenės, akademinėse ir socialinėse veiklose.

Kas yra pirmakursių mentorius?

Pirmakursių mentorius – tai aktyvus, visada pasiruošęs atsakyti į pirmakursių klausimus ir vyresnis nei pirmo bakalauro kurso studentas, padedantis naujokams užmegzti ir palaikyti ryšius su akademine aplinka, nauju miestu, bendrakursiais ir universiteto bendruomene. Tai žmogus, gebantis įkvėpti ir padrąsinti į universiteto bendruomenės gretas prisijungusį naujoką, suteikiantis jam kuo daugiau naujų žinių: apie universitetą, jo fakultetus, laisvalaikio veiklas. Visą mentorystės laikotarpį mentorius-savanoris rūpinasi pirmakursiais, studijuojančiais toje pačioje arba gretimoje studijų programoje.

Kas gali prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos?

Ši galimybė yra skirta aktyviems ir visada pasiruošusiems padėti asmenims, vyresniems nei pirmo bakalauro kurso universiteto studentams, kurie jau yra sukaupę studentiškos patirties ir žinių, ir absolventams, baigusiems studijas VDU ne vėliau kaip prieš metus.

Kodėl verta tapti mentoriumi:

Proga susirasti bendraminčių, draugų ir prisijungti prie aktyvių žmonių bendruomenės;
Galimybė padėti jaunajai studentų kartai, pasidalinti savo patirtimi;
Vertinga patirtis, įgūdžiai, tobulinamos komunikacijos, organizavimo kompetencijos;
Pažintis su universiteto struktūra, jo sistema, procesais ir darbuotojais.

„Džiaugiuosi, kad mentorystės programa man suteikė galimybę padėti pirmakursiams įsilieti į universiteto gyvenimą ir pamažu tapti šios bendruomenės dalimi. Būdama mentore, galėjau dalintis turimomis žiniomis ir patirtimi, atsakyti į klausimus, motyvuoti ir palaikyti. Kartu – tai puiki galimybė augti pačiai, tobulėti bei susipažinti su įdomiais žmonėmis. Man svarbu, kad pirmakursiams universitetas taptų saugia aplinka, kurioje kiekvienas galėtų augti, išbandyti naujus dalykus bei jaustųsi palaikomas“, – apie savo patirtį pasakoja mentorė Paulė.

Kokie yra pagrindiniai mentoriaus-savanorio darbai?

Dalyvavimas mokymuose bei kituose neformaliuose susitikimuose, įvairių veiklų planavimas ir įgyvendinimas;
Pirmakursiams skirtos įvadinės savaitės planavimas ir organizavimas;
Pirmakursiams skirto renginio „Vėliavos medžioklė“ organizavimas bei dalyvavimas jame;
Visokeriopa pagalba studentams: atsakymas į jiems rūpimus klausimus, pagalba sprendžiant iškilusius iššūkius ar problemas.

Kaip prisijungti prie mentorių komandos?

Visi, norintys prisijungti prie pirmakursių mentorių komandos, iki balandžio 21 dienos (imtinai) turi užpildyti registracijos anketą. Patekusieji į antrąjį atrankos etapą bus informuoti iki balandžio 28 dienos, o gegužės 5–9 dienomis vyks motyvaciniai pokalbiai.

Registracijos anketa

Daugiau informacijos apie pirmakursių mentorystę:

Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“

Gegužės 16 d. 9–16 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stotyje (Rapsų g. 7, Noreikiškės, Kauno r.) vyks Augalų žavadienis ir akcija „Pasodinkime daigą“.

REGISTRACIJA

Renginio dalyviai turės galimybę sužinoti apie augalų gyvybės žavesį, augalo kelią nuo sėklos iki stalo, susipažinti su atliekamais augalų tyrimais ir pasodinti savo daigą.

Organizacinis komitetas: prof. dr. Aušra Marcinkevičienė, prof. habil. dr. Rimantas Velička, doc. dr. Aida Adamavičienė, dr. Aušra Rudinskienė, doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, doc. dr. Robertas Kosteckas, dr. Jovita Balandaitė.