VDU ŽUA dėstytojo dr. Giedriaus Pašakarnio „Erasmus+“ mokymosi vizitas Olandijoje

2024 m. birželio 5-7 d. Midelburge (Olandija) vyko 15-asis LANDNET praktinis seminaras, kurį organizavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos ir Vidurio Azijos regioninis biuras (UN FAO REUT) kartu su Kadaster (Registrų centro atitikmuo Olandijoje) ir Zelandijos provincija (Provincie Zeeland, Olandija). Į praktinį seminarą susirinko vyriausybių ir privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetų mokslinių tyrimų institutų atstovai iš Europos ir Vidurio Azijos regiono, paminėti žemės konsolidacijos projektų Europoje rengimo 100-metį, bei pasidalinti patirtimis, kaip kompleksinė žemės konsolidacija gali padėti įgyvendinti viešuosius projektus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, ekosistemų atkūrimu, biologinės įvairovės ir aplinkos sąlygų gerinimu.

Šiame praktiniame seminare, Erasmus+ paramos dėka, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽUA) Inžinerijos fakulteto, Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektorius dr. Giedrius Pašakarnis.

Pirmąją dieną, daugiausia dėmesio buvo skiriama aptarti žemės konsolidacijos patirtis Olandijoje, kur didžiojoje dalyje šalies teritorijoje (75%) jau kartą efektyviai buvo panaudota žemės konsolidacija. Per 1924-2024 metų periodą parengta daugiau negu 600 žemės konsolidacijos projektų, kurie apėmė daugiau negu 2 milijonus hektarų teritoriją. Šiuo metu Olandai rengia 4 stambius žemės konsolidacijos projektus, kurie apima 18 500 ha. Olandų žemės konsolidacijos projektai unikalūs tuo, kad dėmesys skiriamas ne tik kaip padaryti patogiau žemės ūkio produkcijos gamybai, bet ir kaip sukurti reikiamą infrastruktūrą (keliai ir vandentvarka), bei kraštovaizdžiui ir aplinkosaugai.

Turbūt daugelis, kas yra buvęs renginiuose Olandijoje, patvirtins, kad olandai išradingi ir moka įdomiai pravesti praktinius seminarus ir daug dėmesio skiria net ir smulkioms detalėms. Pavyzdžiui, baigiantis pranešimui skirtam laikui, pranešėjas iš seminaro sekretoriaus gauna perspėjimą dviračio skambučiu. Tam, kad geriau įsijaustų į situaciją ir suprastų kokius iššūkius patiria rengiamų žemės konsolidacijos projektų rengėjai, praktinio seminaro dalyviai buvo suskirstyti į 8 grupes po 7-9 žmones, kur kiekvienas gavo savo rolę ir stalo centre esančiame žemėlapyje atsižvelgiant į kolegų veiksmus turėjo dėlioti specialias siūlomų sprendinių „puzzle“ detales ir paaiškinti savo sprendimą.

Giedrius Pašakarnis (kairėje, apačioje) gavo užduotį savo ėjimais rengti sprendinius, kurie derėtų tarp gyvulininkystės ūkio ir aplinkosaugos.

Vėliau, praktinio seminaro dalyvius dvejais autobusais pakvietė ekskursijai pas aktyviausius Zelandijos provincijos ūkininkus, kurie jau yra dalyvavę žemės konsolidacijoje ir gali paliudyti jos naudą.

Vietos ūkininkas pasakoja apie gaminamą ekologišką žemės ūkio produkciją konsoliduotuose žemės sklypuose

Važiuojant autobusu nebuvo galima nepastebėti, kad kaimo vietovėje pakelės tai vienoje, tai kitoje pusėje apsodintos medžiais, o vietiniai keliukai pakloti molio plytomis/trinkelėmis.

Zelandijos provincijos kraštovaizdis, kur pakelės apsodintos medžiais

Antrąją dieną, praktinis seminaras prasidėjo nuo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų žemės konsolidacijos situacijos Europoje apžvalgos, kur Lietuva kartu su Bulgarija gavo kritikos dėl palankios situacijos, bet neveiksnumo. Buvo įvardinta, kad Lietuva ir Bulgarija turi reikiamą teisinę bazę reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, sukurtą institucinę struktūrą turinčią projektų rengimo patirtį (Lietuvos atveju: Nacionalinę žemės tarnybą ir buvusį Valstybės žemės fondą), matininkus turinčius patirties rengiant projektus ir projektų finansavimo mechanizmus. Kalbant apie kitas Baltijos šalis, Latvijai buvo akcentuojama, kad dar reikia padirbėti prie teisinės bazės reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, o Estija pagirta, kad, nors ir mažais žingsneliais, bet juda į priekį taikydama žemės konsolidaciją prie Rail Baltica projekto (tuo pačiu akcentuota, kad per mažos projektų teritorijos ir tik aplink vėžę).

Savo patirtimi dalinosi Vokiečiai, Olandai, Lenkai, Belgai, Estai, Prancūzai, Ispanai ir Sakartvelai. Vokiečiai pristatė savo įspūdingą rengiamų projektų skaičių (pvz. 2021 metais inicijuota 2820 žemės konsolidacijos projektų, 1 803 000 ha teritorija). Olandai parodė daugiau pavyzdžių iš įgyvendintų projektų (pvz. saulės elektrinių parkas vietos bendruomenės reikmėms, kultūros paveldo objektų išsaugojimas ir pan.). Pranešėjas iš Lenkijos, pristatydamas šiandienos aktualijas, pacitavo 1903 metų vyriausybės leidinio ištrauką, kuri yra aktuali ir šiandien „…kai ūkininkas mato apjungtus, patogios formos laukus, jis prisiriša prie tokios žemės ir šalies…“. Belgų atstovė pabrėžę, kad žemėtvarkos specialistai turėtų nuolatos lankyti ūkininkų renginius (pvz. lauko dienas) ir rodyti ką galima padaryti per žemės konsolidaciją, o taip pat pastebėjo, kad keičiasi ūkininkų požiūris ir mielai perleidžia (apsikeičia) savo žemės sklypus gamtos išsaugojimo projektams. Prancūzijos atstovai pademonstravo, kaip žemės konsolidacijos projektuose aktyviai veikia jų Žemės Fondas (SAFER). Atstovai iš Sakartvelo pristatė jų pasiruošimo žemės konsolidacijai progresą (paruošti žmogiškieji ir instituciniai resursai) ir tolimesnius veiksmus, kur artimiausiu metu planuojama identifikuota potencialias teritorijas šalies mastu žemės konsolidacijos projektų rengimui prioritetine tvarka ir pasitvirtinti teisinę bazę.

Paskutinę dieną seminaro dalyviai daugiausia dėmesio skyrė aptarti iššūkius ir galimybes, kurias suteikia kompleksinė žemės konsolidacija. Savo patirtimi dalinosi Olandų Kadastro atstovai, Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovai ir Miuncheno technikos universiteto profesorius. Pasisakymuose visur buvo akcentuojama klimato kaitos mažinimo priemonės tokios kaip apželdinimas miškais, renatūralizacija, gėlo vandens apsauga, taršos mažinimo priemonės ir pan. Profesorius iš Vokietijos atkreipė dėmesį, kaip atrodo parengti žemės konsolidacijos projektai pasieniuose tarp skirtingų valstybių, kur akivaizdžiai matosi valstybių atstovams nepavyko rasti bendros kalbos ir pažiūrėti kompleksiškai sprendžiant klausimus, kurie įtakoja abi šalis tiek bendros infrastruktūros, tiek aplinkosaugos klausimais. Praktinio seminaro paskutinis pranešimas buvo Ukrainos Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto (Kijevas) atstovų , kurie pristatė karo nualintos šalies situaciją. Pranešėjas akcentavo, kad jau dabar aišku, jog visa rytinė šalies dalis, besiribojanti su Rusija, persiorientuos iš pramonės ir taps orientuota į žemės ūkį ir gynybą, bet prieš tai reikia išminuoti laukus nuo įvairaus tipo sprogmenų (pvz. 5-7% artilerijos sviedinių nesprogsta ir lieka dirvožemyje). Tuo pačiu Ukrainos atstovai nepraranda optimizmo ir jau savo universitete pristatė žemės konsolidacijos magistrantūros studijų programą per kurią, nuo šių metų rudenio, ruoš specialistus gebančius rengti žemės konsolidacijos projektus.

Po seminaro lekt. dr. G. Pašakarnis viešėjo HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge), kur buvo proga susipažinti su studijų programomis ir studijų baze.

Viena iš auditorijų, HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge)

Studentams, apie Universiteto dėmesį Darnaus vystymosi tikslams nuolat primena koridoriuose esantys minkšti kubai

Posėdžių kabinetų sienos su skirtingai motyvais. Viena iš posėdžių salių su gamtos ir žemės ūkio motyvais, o lubos – saulės panelės

Lektorius dr. G. Pašakarnis dėkoja Žemėtvarkos ir geomatikos katedros kolegoms, padėjusiems pasiruošti „Erasmus+“ mokymosi vizitui, Inžinerijos fakulteto dekanui dr. Rolandui Domeikai už pagalbą teikiant paraišką finansavimui, „Erasmus+“ personalo mobilumo koordinatorei Ernestai Cipkuvienei ir „Erasmus+“ mainų skyriaus vadovui Konstantinui Kurževui už pagalbą organizuojant „Erasmus+” mokymosi vizitą.

Išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma atsakinga.

Lektorius dr. Giedrius Pašakarnis

Apdovanoti geriausiai 2023–2024 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023–2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berū
kštienė.
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

Šių specialistų rinkoje – vienetai, o reikėtų šimtų

Žemės ūkio sektorius greitu žingsniu juda tvarumo link. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai intensyviai dirba tobulindami ir kurdami naujas tiksliąsias technologijas, padedančias didinti produktyvumą, mažinti sąnaudas, tausoti aplinką ir pagerinti bendrą ūkininkavimo efektyvumą. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi, kad šios technologijos jau naudojamos Lietuvos ūkiuose ir pastebi, kad dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ūkiuose kol kas išnaudojama tik maža dalis technologijų suteikiamų galimybių.

Tiksliosios technologijos – žaliam ir tvariam žemės ūkiui

VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis pasakoja, kad žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo sritis keičia naujos, šiuolaikinės technologijos, palengvinančios darbą ir duodančios gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu. „Mūsų komanda daug dirba su precizinėmis žemės dirbimo ir sėjos technologijomis, su vis didesnį populiarumą įgaunančia juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologija bei su tiesiogine sėja, kai sėjama tiesiai į ražieną, į neįdirbtą dirvą. Atliekame šiuolaikinius tyrimus, ieškome, kaip galėtume dar labiau sumažinti dirvožemiui, didžiausiam turtui pasaulyje, daromą neigiamą įtaką. Dirvožemis maitina mus visus, turime investuoti į jo išsaugojimą galinčias užtikrinti technologijas. Aktyviai dirbame šioje srityje, į tyrimus įtraukti ir bakalaurai, magistrantai bei doktorantai, norime, kad studentai susipažintų su naujausiomis techninėmis galimybėmis ir prisidėtų prie naujų technologijų kūrimo“, – kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad aktyviai dirbama ir kitose srityse, mokslininkų komanda ieško, kaip patobulinti ar naujose srityse įveiklinti jau sukurtas technologijas. „Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – jau sukurtos ir pradedamos aktyviai naudoti priemonės, aktyviai dirbame ieškodami naujų jų panaudojimo galimybių, sprendžiame kylančius iššūkius ir kuriame bei tiriame šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas.

Mokslininkas džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su užsienio universitetais. „Kartu dirbame su vienu žymiausių precizinės žemdirbystės srities Gento universiteto (Belgija) mokslininku prof. dr. A. M. Mouazen, kuris įvairiais spektroskopiniais metodais nustatinėja mums svarbius dirvožemio ir augalų savybių pokyčius. Šie tyrimai suteikia ypatingai daug informacijos, kurią galima naudoti sudarant precizinius žemėlapius arba iškart realiu laiku atliekant reikiamus technologinius veiksmus“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis ir atkreipia dėmesį, kad šiuos duomenis galima pasitelkti ir jau anksčiau sukurtų technologijų naudojimui.

Kuria resursus padedančias taupyti technologijas

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas kintama norma, kai įvairiais dirvožemio ar augalų skenavimo jutikliais nustatomas įvairių trąšų poreikis, o pagal mokslininkų ir praktikų sukurtus metodus parengiami trūkstamų medžiagų tikslūs tręšimo žemėlapiai. Labai dažnai pasitaiko, kad kai kuriose lauko vietose trąšų visai nereikia berti, o kitose – reikia padidinti normą. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Mūsų doktorantai intensyviai dirba šiuo klausimu. Iniciatyvūs ir aktyvūs studentai kartu su dėstytojais sukūrė specialų stendą lašelių dreifui tirti, jį magistrantai ir doktorantai su mokslininkais pasitelkia ieškodami efektyviausių būdų, kaip užtikrinti kuo tikslesnį trąšų tirpalo lašų patekimą ant konkrečių augalų, kuriems jų reikia“, – apie mokslininkų tyrimų kryptis ir pačių studentų sukuriamas tyrimams reikalingas technologijas kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Kita, nauja tyrimo sritis – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Jeigu nustatomas sutankėjęs dirvožemio sluoksnis, dar kitaip vadinamas „armens padu“, tai gali reikėti žemę dirbti 35–40 cm gyliu, o tais atvejais, kai dirvožemyje sutankėjusių sluoksnių nesimato – gali užtekti įdirbti 15–20 cm ar dar sekliau. Tokiu būdu tausojama technika, taupomos ūkininkų lėšos ir prisidedama prie aplinkos saugojimo. Atskirais atvejais sumažinus žemės dirbimo gylį nuo 18 iki 10 cm, per visus metus gali būti sutaupoma apie 45 % energijos. Tuo pačiu apie 50 % sumažėja ratų slydimas ir galima iki 20 % padidinti gaunamą naudą“, – apie technologijų suteikiamas galimybes taupyti resursus kalba mokslininkas.

Daug dėmesio skiriama ir automatinio žemės ūkio technikos vairavimo technologijai. „Ūkininkams ši technologija žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Važiuodami pro laukus turbūt daugelis atkreipia dėmesį į tiesias kaip stygas technologines vėžes, tai tiksliųjų technologijų nuopelnas. Šiuolaikinė technika suteikia daug galimybių ne tik tiksliam darbui, bet ir svarbių duomenų rinkimui. Įdomu, kad tiek ūkininkai, tiek ir technikos pardavėjai bei paslaugų teikėjai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių išmaniaisiais įrenginiais sukauptų duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu išsamios duomenų analizės gali suteikti daug naudingos informacijos, reikalingos optimizuojant technologinius procesus, taupant laiką ir resursus“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad katedroje taip pat atliekami darbuotojų darbo sąlygų gerinimui aktualūs tyrimai. Mokslininkai kartu su studentais vykdo aplinkos vibroakustinius tyrimus, moderniais prietaisais tiria žemės ūkio technikos ir dirbančių įrenginių keliamą triukšmą skirtingame nuotolyje, taip pat skirtingos reikšmės keliuose, fermose ir sandėliuose.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Trūksta su naujausiomis technologijomis gebančių dirbti specialistų

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Visos kitos aukštosios mokyklos rengia pramonės inžinierius, nesusijusius su žemės ūkiu. Fakultetas turi su žemės ūkio mašinų darbo principais, diagnostika, servisu, valdymu susijusią bakalauro studijų programą „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ ir į inovacijų kūrėjų ruošimą, tvarumą, automatiką, robotus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas, duomenų mokslą, aplinkosaugą ir dirbtinį intelektą orientuotą bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“. Šių sričių specialistų labai trūksta, įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad jų yra tik vienetai. Ūkiai intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu papildomai neinvestavo į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Sugedus žemės ūkio technikai dažnai problemos gali būti sprendžiamos nuotoliniu būdu – išmaniosios technologijos jau leidžia pastebėti ir informuoti ūkininkus apie galimus gedimus ateityje, todėl tinkamu laiku atlikti veiksmai ir konsultacijos leidžia užbėgti problemai už akių, taip taupant ūkininkų lėšas brangios technikos remontui. Šiuolaikinė technika turi daug naujų išmanių technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

Prof. dr. E. Šarauskis pasakoja, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentai įgyja platų inžinerinį išsilavinimą ir loginį mąstymą, todėl gali rinktis ne tik tiesiogiai su žemės ūkio sektoriumi susijusius darbus. „Mes nuolat atsinaujiname, naudojame šiuolaikinę įrangą, vykdome daug mokslinių tyrimų, į kuriuos siekiame įtraukti ir studentus, kad jie patys pamatytų mokslinę pusę, susipažintų su mokslinių tyrimų specifika“, – pasakoja VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su savo mecenatais, vykstame pas juos ir studentus supažindiname su naujausia technika ir technologijomis. Džiaugiamės, kad ir patys mecenatai ar jų atstovai atvyksta pas mus, pristato naujausias išmaniąsias technologijas, atsiveža naujausią įrangą, kad su studentais galime atlikti praktinius arba svarbius mokslinius darbus. Turime subalansuotą kolektyvą, kartu dirba ir praktikai, ir teoretikai, įtraukiame daug jaunimo, tai svarbu ir mokslo tyrimų kokybei, ir kokybiškam specialistų ruošimui“, – apie bendradarbiavimą su mecenatais ir jaunosios kartos įtraukimą kalba mokslininkas.

Verslas investuoja į būsimų specialistų rengimą

Kalbėdamas apie įmonių pagalbą ruošiant būsimus specialistus, prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad įmonės ir tiesiogiai investuoja į studentus – dabar šios krypties studentams stipendijas siūlo dešimt ar daugiau įmonių. Įmonės jau pačios investuoja į specialistų rengimą, kad pas juos ateitų su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti žmonių.

Profesorius pasakoja, kad verslas regionuose prisideda ir prie moksleivių pritraukimo – kuria inžinerines klases, kad moksleivius sudomintų inžinerijos studijomis, padėtų pasiruošti stojimui į šias programas. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių vadybininkė dr. Brigita Medveckienė pasakoja, kad projekto, skirto 9–12 klasių moksleivių pasirinktos krypties mąstymo ugdymui ir įgūdžių lavinimui, metu vykdomi penki 4 ak. val. trukmės pasirinktos mokslų krypties užsiėmimai VDU ŽŪA ir Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų krašto verslo įmonėse taip pat profesinio mokymo centruose. Projekto veiklos vyksta mokslo metų eigoje, rugsėjo–birželio mėn. Projekte dalyvavusiems moksleiviams projekto uždarymo renginio VDU Žemės ūkio akademijoje metu įteikiami programos įvykdymo pažymėjimai bei suteikiama galimybė tęsti veiklas kitais metais II lygio programoje.

Moksleivius kviečiančiame VDU ŽŪA vykdomame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. „Šiais metais siūlyta rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. Baigę I lygio programą kviečiami žinias gilinti pasirinktos mokslo krypties klasėje, tęstinėje II lygio programoje, kuri šiais metais džiugino naujovėmis – moksleiviai dalyvavo ne tik vykdomuose užsiėmimuose, bet ir komandose rengė projektinį darbą, kurį pristatė paskutiniojo susitikimo metu“, – pasakoja dr. B. Medveckienė ir atkreipia dėmesį, kad pabaigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio programas, ir pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas VDU, papildomai gali gauti 0,5 balo prie jau turimo konkursinio balo.

Projektas Stronger Together: sukurta nauja studijų programa ir Nemuno vandens kokybės tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete sėkmingai įvykdytas projektas BPI/PST/21 „Kartu stipresni – Katovicų Silezijos universiteto strateginės partnerystės Transform4Europe tinkle“ (angl. Stronger Together – Strategic partnerships of the University of Silesia in Katowice within the Transform4Europe network), finansuotas Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros pagal Strateginės partnerystės programą (angl. Polish National Agency for Academic Exchange under the Strategic Partnerships Programme). Projekto veiklomis siekta plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dėstytojų, praplečiant mokslines temas bei sudarant patrauklesnes studijų galimybes būsimiems studentams. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojai dalyvavo dviejose šio tarptautinio projekto veiklose. Pirmoji veikla buvo drauge su užsienio partneriais parengti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą „Akvamatika“. Antroji – atlikti Nemuno upės vandens kokybės tyrimus, su tikslu juos išplėtoti pritraukiant Europos Sąjungos (ES) mokslinius tyrimus finansuojančių fondų lėšas. Projekto partneriai – Silezijos universitetas Lenkijoje ir Trieste universitetas Italijoje.

Dvigubo diplomo programa apjungs kelių universitetų kompetencijas

Tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklose buvo numatyta parengti dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą. Apjungus VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto, Lenkijos Silezijos universiteto (SU) ir Italijos Trieste universiteto dėstytojų kompetencijas buvo kuriama tarptautiniu mastu konkurencinga dvigubo diplomo aplinkos inžinerijos srities magistratūros studijų programa „Akvamatika“.

Šiuo tikslu buvo vykdomas bendravimas tarp projekte dalyvaujančiųjų institucijų darbo grupių. Aktyvios diskusijos, konsultacijos bei klausimų derinimai periodiškai vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek organizuojant visų projekte dalyvaujančių universitetų ekspertų darbo grupių susitikimus lankantis partnerių universitetuose.

2023 m. kovo mėn. Katovicuose, Lenkijoje, vyko NAWA strateginės partnerystės pradinis susitikimas. 2023 m. spalio mėn. Lenkijos Silezijos universiteto delegacija lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje. 2024 m. kovo mėn. VDU mokslininkų delegacija ir Silezijos universiteto studijų programos kūrimo grupės atstovai lankėsi projekto partnerių Trieste universitete Italijoje. Šie susitikimai buvo labai vertingi ir efektyvūs ekspertų diskusijoms rengiant dvigubo diplomo studijų programos „Akvamatika“ koncepciją ir struktūrą. Pagrindinis uždavinys buvo parengti naujos studijų programos bendrąją programą, kuri atitiktų universitetų ir nacionalinių reglamentų reikalavimus. Vizitų metu buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės vykdant pradėtas projekto veiklas.

Lenkijos mokslininkų delegacija VDU Žemės ūkio akademijoje

Universitetinių darbo grupių bendradarbiavimo dėka buvo sukurta ir VDU Senato patvirtinta dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą Akvamatika (angl. Aquamatics). Ši nauja studijų programa priskiriama Inžinerijos mokslų (E) studijų krypčių grupei, Aplinkos inžinerijos studijų krypčiai. Numatyta, kad studijų programa bus vykdoma nuolatine studijų forma, studijos truktų 2 metus. Studijų programos apimtis kreditais – 120 ECTS. Studijų programą numatoma vykdyti anglų kalba, taip orientuojantis į užsienio šalių (Afrikos ir Azijos) studentus, kurie, sėkmingai baigę šią studijų programą, gautų inžinerijos mokslų magistro laipsnį.

Numatyta, kad studijų programą vykdantys universitetai (VDU ir SU) studentų priėmimą vykdys savarankiškai, formuodami atskiras studentų grupes. Studentai studijuotų pagal sudarytą ir tarp universitetų suderintą studijų planą, kuriame numatyti programos kryptį atitinkantys studijų dalykai. Studijų procesas būtų organizuojamas taip: I semestrą studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo (VDU ir SU), II semestrą visi studijų programos studentai studijuotų Silezijos universitete, III semestrą studentai studijuotų Vytauto Didžiojo universitete, IV semestrą – studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo.

Birželio mėn. vykusiame VDU Senato posėdyje buvo pritarta studijų programos Akvamatika vykdymui, pradedant jos vykdymą 2025-2026 mokslo metais.

Tarptautinės komandos dėmesys Nemuno upės vandens kokybei

Įgyvendinant vieną iš tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklų Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Rusnės salos buvo atlikti upės vandens kokybės tyrimai. Tuo tikslu buvo suorganizuota tarptautinė ekspedicija. Joje dalyvavo Silezijos universiteto mokslininkų komanda: Andrzej Woźnica, Marcin Lipowczan ir Weronika Walkowiak, kurie specialiai atsigabentu laivu leidosi žemyn Nemuno upe. Ekspedicijos tyrimuose taip pat dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai Raimundas Baublys, Egidijus Kasiulis, Donatas Jonikavičius ir Linas Jurevičius.

Plaukiant žemyn upe, kas 1 km, naudojant multiparametrinį sensorių, buvo tiriama vandens kokybė. Papildomai, specialiai parinktose vietose – daugiausiai aukščiau ir žemiau didžiųjų Nemuno intakų ir didžiųjų miestų – buvo paimti mėginiai, leidžiantys atskleisti daugiau vandens kokybės parametrų.

Vandens mėginių ėmimo vietose upės vaga fiksuota dronu su multispektrine kamera, išmatuoti upės vandens gyliai, tėkmės greičiai ir debitas, paimti bentoso mėginiai. Pirmą kartą Lietuvoje surinkti ir upės vandens DNR mėginiai, kuriuos apdoros mokslininkai iš Italijos, Trieste universiteto. Surinktas ypatingai didelis kiekis duomenų leidžia daryti reikšmingas išvadas apie Nemuno vandens kokybę ir jame esančios ekosistemos būklę. Tai padeda įvertinti ir į Lietuvos teritoriją atitekančio vandens kokybę, ir jau šalyje esančių urbanizuotų teritorijų įtaką Nemunui.

Akimirka iš ekspedicijos Nemuno upe

Tarptautinė vasaros stovykla – prasminga patirtis studentams

Dar viena projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veikla buvo Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto rengiama vasaros stovykla projekte dalyvaujančių universitetų studentams. 2023 m. birželio 12-16 dienomis ši stovykla vyko Lenkijoje. Jos metu savo patirtimi apie aplinkosaugos srities tyrimus ir jų problematiką dalijosi VDU, Silezijos Katovicų universiteto ir Triesto universiteto profesoriai. Studentai, dalyvavę vasaros mokyklos programoje, įgijo vertingų žinių, praplėtė požiūrį į eksperimentų planavimo ir kūrimo metodiką bei tikslus.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto studentai vasaros stovykloje Lenkijoje

Neabejojama, kad sėkminga Lenkijos, Lietuvos bei Italijos universitetų bendra projektinė veikla didina visų šių universitetų žinomumą bei tarptautiškumą.

Parengė lekt. Raimundas Baublys ir doc. dr. Egidijus Kasiulis.

Kvietimas dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“

Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, kviečia studentus dalyvauti konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“. Konkurso nugalėtojams bus skiriami piniginiai prizai.

Konkurso tikslas – skatinti aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos ir vientisųjų studijų studentus gilinti kompetenciją Europos Sąjungos (ES) politikos formavimo ir įgyvendinimo temomis, motyvuoti studentus specializuotis ES klausimais, puoselėti valstybės ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą rengiant aukšto lygio ES reikalų specialistus ir mokslininkus, kurie prisidėtų prie ES politikos veiksmingo įgyvendinimo ir Lietuvos interesų ES užtikrinimo.

Dalyvavimo konkurse reikalavimai ir tvarka

Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, kurie 2023–2024 akademiniais metais buvo Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo institucijų antrosios studijų pakopos arba vientisųjų studijų studentai, arba Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie buvo užsienio aukštojo mokslo institucijų studentai ir apgynė ne mažiau kaip „gerai“ (8-10) įvertintą magistro darbą ES politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, elektroniniu paštu ES-darbu-konkursas@urm.lt iki 2024 m. rugsėjo 8 d. (imtinai) turi pateikti:

1. užpildytą konkurso paraišką;

2. magistro darbą (.pdf formatu);

3. magistro darbo santrauką iki 3 lapų (.pdf formatu), kurioje turi būti aprašytas darbo objektas, tikslas ir/arba problema, uždaviniai, gauti rezultatai, siūlomi sprendimai, tolesnės analizės galimybės, praktinės darbo pritaikymo galimybės;

4. konkurso dalyvio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

5. antrosios pakopos arba vientisųjų studijų baigimą patvirtinančio diplomo, pagrindžiančio konkurso dalyvio įgytą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kopiją (skenuotą .jpg arba .pdf formatu);

Konkurso paraišką su priedais gali pateikti tik pats magistro darbo autorius (arba vienas iš magistro darbo autorių, jeigu magistro darbą rengė daugiau nei vienas autorius). Konkurso paraiška su priedais teikiama vienu elektroniniu laišku. Magistro darbo santrauka ir Konkurso paraiška turi būti pateikiamos tik lietuvių kalba. Magistro darbas gali būti pateikiamas ir anglų kalba;

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai ir konkurso komisijos nariai konkurse dalyvauti negali.

Darbų vertinimas ir apdovanojimas

Konkursui pateiktus formalius reikalavimus atitikusius magistro darbus vertins Užsienio reikalų ministerijos kanclerio potvarkiu sudaryta ekspertų komisija, susidedanti iš ministerijos ir konkurso koordinatoriaus pasiūlytų viešojo ir nevyriausybinio sektorių, verslo ir aukštojo mokslo institucijų atstovų.

Komisija vertindama magistro darbus ir magistro darbų santraukas, vadovaujasi šiais kriterijais:

1. mokslinių tyrimų svarba ir vertė;

2. magistro darbo aktualumas (naujumas);

3. išsami ir tikslinga literatūros apžvalga (teorinė dalis);

4. magistro darbo (temos) originalumas;

5. magistro darbo santraukos pateikimas, aiškumas;

6. tyrimų rezultatų kokybė ir išvadų pagrįstumas;

7. išvadų svarba ir (arba) praktinis išvadų pritaikomumas;

8. magistro darbo temos svarba analizuojant ir vertinant, kaip užtikrinami Lietuvos Respublikos interesai įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir kaip prisidedama prie ES darbotvarkės formavimo.

Vadovaujantis Komisijos priimtu sprendimu, geriausių magistrų darbų autoriams skiriami piniginiai prizai:

I vieta – 1200 eurų;

II vieta – 1000 eurų;

III vieta – 600 eurų;

I skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų;

II skatinamasis piniginis prizas (pagal pasirinktą komisijos kriterijų) – 300 eurų.

Papildomais klausimais galima kreiptis el. paštu: ES-darbu-konkursas@urm.lt

VDU ŽŪA diplomų įteikimo šventės akimirkos (nuotraukų galerija)

Veiklos 100-metį mininčioje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) birželio 19 d. įvyko dar vienas iškilmingas renginys – Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų absolventams įteikti bakalauro ir magistro laipsnių diplomai.

Renginio akimirkos:

Agronomijos fakulteto nuotraukų galerija

Bioekonomikos plėtros fakulteto nuotraukų galerija

Inžinerijos fakulteto nuotraukų galerija

Miškų ir ekologijos fakulteto nuotraukų galerija

VDU ŽŪA absolventams įteikti diplomai: tvari ateitis – patikimose kūrėjų rankose

Absolventų rankose – bilietas į naują gyvenimo etapą

Šventinėse iškilmėse VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis džiaugėsi ir didžiavosi VDU Žemės ūkio akademijos absolventais. „Šiandien jūsų rankose – bilietas. Svajonių, užsibrėžtų tikslų ir naujo gyvenimo etapo link. Šiandien jumis be galo didžiuojamės – turite pilną teisę išeiti aukštai iškėlę galvas, nes įrodėte galintys suderinti akademinius iššūkius ir savo asmeninius tikslus. Išeinate vedami tvirtų vertybių, esate stipresni, atkaklesni ir kantresni. Esame be galo laimingi, kad šiam keliui, kuris buvo paženklintas ne tik laimėjimais, bet ašaromis, ne tik džiaugsmo, bet ir nerimo akimirkomis, pasirinkote mus“, – kalbėjo VDU rektorius.

Sveikindamas absolventus, prof. habil. dr. J. Augutis priminė, kad mokslas yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. „Šios dienos bilietas nežymi galutinės stotelės. Tai galimybė keliauti toliau ir išbandyti savo troškimus. Nežinote, kur šis kelias jus nuves, tačiau peržengę baimės ir netikrumo ribas tikrai surasite veiklą, kuri miela jūsų širdžiai, kuri suteikia džiaugsmo ir vertės jūsų bei aplinkinių gyvenimams“, – teigė VDU rektorius.

VDU rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis

Diplomas – atkaklumo, žinių ir įgūdžių simbolis

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė teigė, kad universiteto baigimą žymintis simbolis – diplomas, yra tik menka dalis to, ką studentai patyrė per visus studijų metus: tai pirmųjų paskaitų jaudulys, pažintis su bendramoksliais, nerimo ir džiaugsmo akimirkos įveikus sudėtingus atsiskaitymus, bet visų svarbiausia – neįkainojama patirtis būti VDU dalimi. „Šiandien universitetas nebėra vien tik konkreti vieta. Tai erdvė bendradarbystei, klausimams, nuomonei, kūrybiškumui, atradimams. Esame tikri, kad visa tai su savimi išsinešate naujų atradimų link“, – kalbėjo VDU Studijų prorektorė ir pridūrė, kad studijos yra įsimintina žmogaus gyvenimo stotelė, kartu – tai naujų galimybių ir naujo gyvenimo tarpsnio pradžia.

VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė absolventams linkėjo nestokoti drąsos, siekti savo svajonių ir niekada nenustoti tikėti savimi. „Šis diplomas yra jūsų pasiekimų simbolis. Tai liudija jūsų atkaklumą, žinias ir įgūdžius. Bet tai nėra pabaiga – tai tik nauja pradžia. Nuo šiol jūsų laukia nauji iššūkiai, naujos galimybės ir nauji pasiekimai. Svarbu prisiminti, kad mokymasis niekada nesibaigia. Gyvenimas pateiks jums daug pamokų, ir kiekviena diena bus proga augti ir tobulėti. Nepamirškite savo vertybių ir tų pamokų, kurias išmokote per šiuos metus“, – kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Sėkmę garantuoja nuoseklus darbas ir pastangos

Iškilmingo renginio metu auklėtinius, sėkmingai įveikusius dar vieną gyvenimo etapą, sveikino ir dekanai.

„Universitete augote ir brendote ne tik kaip specialistai, bet ir atsiskleidėte kaip asmenybės. Šiandien nueitas ilgas kelias, pasiektas reikšmingas rezultatas, tačiau studijų Agronomijos fakultete pabaiga – tai tik naujo ir ne mažiau svarbaus gyvenimo etapo pradžia. Tai – ne tik naujų galimybių pradžia, bet ir jūsų atsakomybės sau ir pasauliui iššūkis. Tvirtai tikiu, kad akademinėje aplinkoje prabėgę studijų metai jus išmokė pažvelgti į faktus nešališkai ir gebėti juos analizuoti, o argumentus ir sprendimus – grįsti racionaliomis įžvalgomis. Tačiau niekada nepamirškite, kad norint būti nepakeičiamam, reikia pačiam visą laiką keistis ir būtinai tikėkite, kad ir kaip sunku būtų buvę vakar, visada būtina šiandieną pradėti iš naujo“, – linkėjo Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis absolventams linkėjo niekada nenustoti mokytis, nes gyvenimas niekada nenustoja mokyti. „Studijų metu parašyta daug darbų, išlaikyta nemažai egzaminų, apginti baigiamieji darbai. Tikiu, kad studijų metu patyrėte iššūkių ir sunkumų, tačiau juos sugebėjote įveikti savo atkaklumu, nuoširdžiu darbu ir tikėjimu savo gebėjimais. Tikiuosi, kad universitete praleisti metai dar ilgai liks jūsų atmintyje, o išmoktos pamokos leis siekti karjeros ir gyvenimo tikslų. Jūsų diplomai patvirtina, kad nuo šios dienos jūs esate savo srities profesionalai“, – kalbėjo Bioekonomikos plėtros fakultetos dekanas ir absolventams linkėjo sėkmės, pridurdamas, kad tikroji sėkmė atkeliauja tada, kai žmogus daro tai, kas artima jo širdžiai ir įdeda labai daug pastangų.

Geriausia investicija – žinios

„JAV politikas, publicistas, mokslininkas Benjaminas Franklinas yra pasakęs: „Investicija į žinias moka geriausias palūkanas.“ Mieli absolventai, labai linkiu, kad šios dienos investicija į jūsų gaunamus diplomus būtų tinkamai išnaudota, visuomet jauskite savo vertę. Linkiu kad jus nuolat lydėtų žinių troškimas. Mieli absolventai, sveikinu jus ir džiaugiuosi kartu su jumis jūsų sėkme. Ir toliau siekite savo tikslų. Linkiu, kad visi jie būtų prasmingi. Sėkmės jums visur ir visada“, – absolventams linkėjo Inžinerijos fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Domeika.

„Šiandien mūsų planeta susiduria su daug problemų – klimato kaita, tarša, biologinės įvairovės nykimas. Miškai yra ne tik medžių rinkinys, bet gyvybiškai svarbi mūsų planetos dalis. Jie reguliuoja klimatą, saugo dirvožemį bei vandenis, suteikia prieglobstį gyvūnams ir augalams bei yra nepakeičiamas atgaivos šaltinis žmonėms. Jūs kaip miškininkai, ekologai esate atsakingi už šių unikalių ekosistemų puoselėjimą. Svarbiausia, jūs įgyjote supratimą, kad ekologija, miškininkystė yra ne tik darbas, bet ir atsakomybė. Jūs suprantate, kad aplinkos išteklius, miškus turime naudoti tvariai, atsižvelgdami į dabartinės ir ateities kartų poreikius“, – kalbėjo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas.

Absolventams ypatingą dieną juos sveikino ir VDU Studentų atstovybės prezidentė Emilija Drabužinskaitė. „VDU Studentų atstovybės vardu noriu nuoširdžiai pasidžiaugti ir pasveikinti jus su šiuo ypatingu gyvenimo įvykiu – studijų baigimu! Noriu jums palinkėti, kad šis pasiekimas taptų tvirtu pamatu jūsų ateities svajonėms. Nevenkite didelių svajonių ir siekite jų visomis jėgomis, būkite atviri naujoms idėjoms ir galimybėms bei prisiminkite, kad mūsų Alma Mater visada jums atvira – sugrįžkite bendradarbiauti, tobulėti ir siekti dar didesnių tikslų“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventus kvietė VDU Studentų atstovybės prezidentė.

Tvari ateitis – patikimose rankose

VDU Žemės ūkio akademijos absolventus sveikinę mecenatai neabejoja – žalios ir tvarios ateities kūrimas atiduodamas į patikimas alumnų rankas. Nestokoti drąsos būti pavyzdžiu sau ir kitiems absolventams linkėjo AB „Scandagra“ Žmogiškųjų išteklių vadovė Augustė Rugevičiūtė, UAB „Brasta Pack“ vadovas Mantas Rudaitis, VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė, UAB „Dojus agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto absolventas Lietuvos Respublikos Seimo narys Jonas Varkalys, Lietuvos miškininkų sąjungos valdybos (prezidiumo) narė Vaida Venckuvienė.

VDU ŽŪA absolventams – vardinės stipendijos

Iškilmingo renginio metu VDU Žemės ūkio akademijos absolventams įteiktos stipendijos. Akademijos absolventų Ievos ir Arno Radzevičių įsteigta 2,5 tūkst. eurų vienkartinė vardinė stipendija už geriausią studijų programos Agronomija bakalauro baigiamąjį darbą skirta Gabijai Gudaitytei. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė už geriausią bakalauro studijų programos Taikomoji ekologija baigiamąjį darbą įteikė Marijai Jankauskaitei. Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo pavaduotojas Eduardas Derenka už geriausius bakalauro ir magistro studijų programos Miškininkystė baigiamuosius darbus stipendijas įteikė bakalaurui Rokui Rutkauskui ir magistrui Pauliui Stonkui. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša už geriausią studijų programos „Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas“ magistro baigiamąjį darbą įteikė Giedriui Kurpeikiui.

VĮ Valstybinių miškų urėdija generalinis direktorius Valdas Kaubrė studijų programos Miškininkystė absolventams Giedriui Kurpeikiui, Rokui Rutkauskui ir Pauliui Stonkui įteikė apdovanojimus už aktualias miškų ūkio problemas sprendžiančius baigiamuosius darbus.

VDU Žemės ūkio akademijos diplomų įteikimo iškilmių renginius vedė Ignas Andriukevičius, absolventams ir visai bendruomenei džiugios dienos metu šventinę nuotaiką kūrė ir grupė „Iki mėnulio“.

VDU ŽŪA dėstytojų apsilankymas Chulalongkorn universitete (Tailandas)

ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJOS DĖSTYTOJŲ APSILANKYMAS CHULALONGKORN UNIVERSITETE (TAILANDAS)

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojos – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros docentė dr. Midona Dapkienė ir Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė dr. Laima Česonienė – pagal Erasmus+ mainų programą 2024 m. birželio 10-14 d. lankėsi Chulalongkorn universitete, esančiame Bankoke (Tailandas).

Chulalongkorn universitetas (Chula) yra pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Tailande, įkurta 1917 metais. Jau 14 metus iš eilės Chulalongkorn universitetas užima pirmąją vietą Tailande ir yra 224-tas pasaulio universitetų reitinge „QS World University Rankings“. Universitete yra 26 fakultetai, mokyklos, kolegijos ir institutai, siūlantys 447 studijų programas. Šioje mokslo įstaigoje mokosi daugiau nei 37 tūkst. studentų, dirba apie 8 tūkst. dėstytojų ir kito personalo.

VDU Žemės ūkio akademijos atstovės pristatė savo universitetą, dalijosi mokslinių tyrimų ir dėstomų dalykų žiniomis bei pačios susipažino su studijų procesu ir atliekamais tyrimais Chulos universiteto Inžinerijos fakulteto Aplinkos inžinerijos katedroje. Buvo aptartos bendrų projektų ir bendradarbiavimo galimybės vykdant dėstytojų ir studentų mainus pagal Erasmus+ programą.

VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojos turėjo galimybę dalyvauti Chula tarptautinėje darbuotojų mainų savaitėje „Connecting Through Differeces“. Šiame renginyje dalyvavo Kinijos, Indonezijos, Vokietijos ir kitų šalių universitetų atstovai. Tarptautinės savaitės dalyviai buvo supažindinti su universiteto tarptautiniais siekiais, naujovėmis, studentų veikla, taip pat tajų kalba ir tradicijomis. Renginio metu buvo organizuotos ekskursijos į žymius šalies istorijos ir kultūros objektus.

Kokią karjerą žada Harvardo universiteto modeliu paremtos agroverslo studijos?

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus jau pirmuose kursuose graibsto solidžius atlyginimus siūlantys darbdaviai, motyvuotiems jaunuoliams skiriama virš šimto tūkstančių eurų stipendijų, absolventai džiaugiasi studijų metu įgytais tvirtais teorinų žinių pagrindais bei plačias karjeros galimybes atveriančiu artes liberales išsilavinimu. VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad su žemės ūkio sektoriumi susietos studijų programos dabar išskirtinai perspektyvios, o globalūs pokyčiai rodo, kad jau matomas aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis ateityje ir toliau augs.

Reikės vis daugiau žemės ūkio sektoriaus specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad žemės ūkio sektorius keičiasi ir tai lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

„Prekyba žemės ūkio produktais vyksta tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos žemės ūkio versle, šalia visų jau įvardytų pokyčių, vyksta ir kartų kaita. Matome augantį aukštos kvalifikacijos, aukštąjį išsilavinimą ir ateities kompetencijas turinčių žemės ūkio specialistų poreikį. Iš jų tikimasi ne tik specializuotų žemės ūkio žinių, bet ir IT srities išmanymo, užsienio kalbų mokėjimo, komunikacijos, elektroninių pardavimų kompetencijų. Pastebimos tendencijos, kad žemės ūkio produkcijos augintojai užsiima ir perdirbimu, taikant inovatyvias technologijas, jie patys kuria ateities maisto ir kitus produktus, todėl svarbus ir perdirbimo srities išmanymas“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Iš verslo pusės – pagalba ruošiantis studijoms ir stipendijos įstojusiems

VDU ŽŪA kanclerė pastebi, kad augantį žemės ūkio specialistų poreikį mato ir apie ateitį galvoja ne tik aukštosios mokyklos, bet ir būsimi specialistų darbdaviai. „Vienas iš įrodymų – skiriamos stipendijos. Pernai verslo įmonės ir Aplinkos ministerija bei Žemės ūkio ministerija VDU ŽŪA studentams skyrė virš šimto tūkstančių eurų stipendijų. Verslas taip pat skiria finansavimą projektams, kuriais siekiama žemės ūkio vystymuisi svarbiomis studijų programomis susidomėjusiems moksleiviams padėti pasiruošti būsimoms studijoms. Džiaugiamės verslo iniciatyva sukurtomis ir finansuojamomis projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ iniciatyvomis, inžinerinėmis klasėmis, taip pat įvairiais į būsimų miškininkų ruošimą nukreiptais projektais“, – pasakoja VDU ŽŪA kanclerė. Profesorė pastebi, kad verslas siekia, jog Lietuvoje ne tik dabar, bet ir ateityje būtų užtikrinamas pakankamas žemės ūkio bei miškininkystės ir žemės ūkio inžinerijos specialistų skaičius, kad būtų ne tik stojančių, bet ir sėkmingai baigiančių studijas.

Platus išsilavinimas – sėkmingai karjerai

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu specialistų parengiama 3–4 kartus mažiau, nei realiai būtina. Agroverslo įmonės, socialiniai partneriai bei specialistus vienijančios organizacijos solidariai reiškia susirūpinimą dėl šių specialistų trūkumo, investuoja į moksleivių pasiruošimą studijoms, taip pat skiria stipendijas studijuojantiems.

Prof. dr. A. Blinstrubienė atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA rengiant specialistus neapsiribojama tik tvirtų specialybės žinių pagrindų suteikimu. Intensyvus modernizavimas bei struktūriniai pokyčiai įvairiose ūkinėse srityse iš specialistų reikalauja inovacinio požiūrio, kūrybinio mąstymo, mokslo žiniomis grindžiamo darbo, atsakingo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo, todėl reikalingi aukščiausios kvalifikacijos ir universitetinį išsilavinimą turintys specialistai.

„Atliepiant darbdavių lūkesčius rengiami specialistai, turintys ne tik profesinius gebėjimus, bet ir asmeninius gebėjimus, tarp kurių – komunikabilumas, aiškus minčių dėstymas, gebėjimas dirbti grupėmis, kritinis mąstymas, pokyčių, konfliktų valdymas, kūrybiškumas. Universalios žinios yra būdas kurti inovatyvius sprendimus dviejų ir daugiau skirtingų žinių sandūroje, o kartu tai tvirtas pagrindas, atliepiantis rytdienos profesinius iššūkius“, – mintimis dalijasi VDU ŽŪA vicekanclerė.

VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė

Harvardo universiteto modelis – laisvė patiems planuoti savo studijas

Prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria modernia Harvardo universiteto modeliu grįsta studijų koncepcija, kuomet studentams suteikiama laisvė rinktis studijų dalykus ir patiems suplanuoti savo studijas. Studijos šiame universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą ir atrasti jos sprendinius, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.

Profesorė pastebi, kad siaurą specializaciją dabar keičia kompleksinės žinios, gebėjimas integruoti įvairias kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą. „VDU Žemės ūkio akademija ugdo specialistus ir vykdo mokslinius tyrimus agronomijos, maisto mokslų, žemės ūkio, miškininkystės, vandens ir žemės išteklių valdymo, bioenergetikos, bioekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos, klimato kaitos ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityse. Siekiant efektyviai spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius, dažnai gimstančius disciplinų sandūroje, studijos ir tyrimai vykdomi kompleksiškai, sujungus tarpdisciplinines žinias ir išteklius tokiose aktualiose temose kaip bioekonomika, biotechnologijos, dirbtinis intelektas, agroinovacijos, klimato kaita, darnus vystymasis“, – kalba prof. dr. A. Blinstrubienė.

Pašnekovė pasakoja, kad VDU ŽŪA skleidžiamos darnaus vystymosi vertybės, ugdomas ekologinis sąmoningumas bei atsakomybė už savo veiksmus, formuojamas pilietiškas ir rūpestingas požiūris į aplinką, visuomenę bei šalies plėtrą, kuriamos technologijos bei inovacijos, svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui.

Prie studijų programų tobulinimo prisideda ir absolventai

VDU ŽŪA siekia, kad studijų programos būtų aktualios ir ruošiami aukštos kvalifikacijos specialistai be papildomų mokymų galėtų sklandžiai įsilieti į darbo rinką. VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė pasakoja, kad VDU ŽŪA veikloje itin aktyviai dalyvauja ir prie studijų programų pokyčių prisideda ir absolventų klubo „ŽŪA Alumni“ nariai. „Šalies agroverslo lyderiais, politikais, asocijuotų organizacijų vadovais, savo sričių ekspertais tapę VDU ŽŪA absolventai nuolat teikia siūlymus tobulinant studijų programas, studentams organizuoja praktikas bei seminarus, steigia stipendijas, gerina Akademijos infrastruktūrą“, – tvirtais ryšiais ir absolventų įsitraukimu į būsimų kolegų ruošimą džiaugiasi prof. dr. A. Blinstrubienė.

„VDU ŽŪA vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams. Džiaugiamės, kad šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti Akademija ir šiandien žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir pasitelkdama naujausias technologijas prisideda prie gamtos puoselėjimo“, – kalba VDU ŽŪA Tarybos pirmininkė, vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

Priėmimas į doktorantūros studijas VDU Žemės ūkio akademijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) siūlo doktorantūros studijas 8-iose mokslo kryptyse gamtos, technologijos, žemės ūkio bei socialinių mokslų srityse.

Prašymas dalyvauti priėmimo į doktorantūros studijas konkurse ir būtinų dokumentų skenuotos kopijos pateikiami internetu epasirasymas.vdu.lt.

Mokslo sritis	Mokslo kryptis	Dokumentų priėmimo datos
Gamtos mokslai	Ekologija ir aplinkotyra	Informacija bus pateikiama vėliau
Technologijos mokslai	Aplinkos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Mechanikos inžinerija	2024 05 01 – 2024 05 15 ( iki 17 val.)* 2024 06 05 – 2024 06 20 ( iki 17 val.)
	Transporto inžinerija	Informacija bus pateikiama vėliau
Žemės ūkio mokslai	Agronomija	2024 04 24 – 2024 08 26
Žemės ūkio mokslai	Miškotyra	2024 06 03 – 2024 08 23
Socialiniai mokslai	Ekonomika	2024 06 03 – 2024 08 29
Socialiniai mokslai	Vadyba	2024 06 03 – 2024 08 29

* stojantiesiems, išsilavinimą įgijusiems užsienio aukštojo mokslo institucijoje ir neturintiems diplomo pripažinimą Lietuvoje patvirtinančio dokumento.

Daugiau informacijos apie konkursų sąlygas ir tvarką, disertacijų tematikas ir kandidatus į mokslinius vadovus bei dokumentų formos.

Daugiau informacijos teikia:

Mokslo ir inovacijų departamento Doktorantūros mokykla
Universiteto g. 8A-203 kab., 53341 Akademija, Kauno r.
Telefonas (8 37) 752 254, vidinis: 2254, mob: 8 672 63856
El. paštas monika.brimaite@vdu.lt

Telefonas (8 37) 209 815
El. paštas: doktorantura@vdu.lt