Jaunieji talentai VDU ŽŪA siekia savo gyvenimo svajonių

Iš tolimųjų Kuršėnų į Kauną studijuoti atvykęs Arnas Katilius susidomėjo VDU Žemės ūkio akademijos siūloma nauja Tvariosios inžinerijos programa. Aukščiausiais balais išlaikęs tiek lietuvių, tiek matematikos valstybinius egzaminus, vaikinas turėjo galimybę įstoti į bet kurį šalies universitetą, tačiau pats norėjo studijuoti tai, kas būtų naudinga ir aktualu.

Ieškojo naudingų studijų

Anot jo, tvarumas – ateities raktinis žodis, tad jo manymu ši specialybė bus tikrai paklausi: „Mūsų specialybės tikslas – pasiekti geriausių rezultatų sunaudojant kuo mažiau išteklių ir saugant gamtą. Visa tai susiję ir su žaliąja energija, ir su robotais bei dronais. Mes valdysime šias technologijas, tad mūsų tikslas jas ištobulinti ir prižiūrėti, kad žemės ūkis būtų kuo tvaresnis ir į aplinką būtų išmetama kuo mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų“. Rinkdamasis studijų programą Arnas tikėjosi gauti ne sausų teorinių, bet ir praktinių žinių, kad viską galima būtų pamatyti ir išbandyti. „Universitetas tą ir siūlo. Jau pirmame semestre buvome keliose išvykose, aplankėme keletą įmonių., buvo ir pas mus įmonių atstovai atvažiavę. Tokiu būdu susidaro aiškesnis vaizdas, ką veikia panašios specialybės žmonės, kas yra tos išmaniosios technologijos. Nesinorėjo tokių studijų, kur išklausai paskaitas, parašai bakalauro darbą ir viskas. O po to vis tiek dirbi ne pagal specialybę. Tai tikrai sveikinu šį universitetą, kad taip stengiasi dėl studentų“, – pasakojo pirmakursis.

Planuoja turėti verslą

Puikiai mokykloje mokęsis Arnas pasiekimais džiaugiasi ir universitete. Kaip vienam aukščiausiais balais įstojusiajam studijuoti VDU jam skyrė 1000 Eur dydžio skatinamąją stipendiją, vaikinas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, gauna stipendiją, o pirmąją egzaminų sesiją užbaigė dešimtukais ir devintukais. Pasak studento, svarbiausia, kad tai, ko mokaisi, tau pačiam patiktų, tuomet ir seksis moksluose. Nors Arnas dalyvaudavo tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos olimpiadose, jam labiausiai prie širdies tikslieji dalykai – inžinerija, fizika, informacinės technologijos.

„Buvo minčių rinktis ir gretutines studijas, bet išsigandau krūvio, kad labai stipriai neužspaustų. Pirmus metus galvoju pakankamai ramiai studijuoti, tai kas privaloma, o po to žiūrėsiu, kaip su laiku ir krūviu. Nors dabar jau, iš kursiokės patirties, galiu pasakyti, kad studijuojant tikrai galima rinktis ir gretutines studijas“, – papildomai studijuoti Arnas norėtų dalykus, susijusius su privataus verslo valdymo ir apskaitos sritimis.

Atvyko su visais draugais

Nors ateitis dar toli, vaikinas planuoja VDU studijuoti ir magistrantūroje, derindamas studijas su darbu. O kol kas laisvą laiką Kaune leidžia su savo draugais, kurie visi šeši atvyko iš Kuršėnų ir įstojo į tą patį universitetą. „Aišku, atsirado naujų draugų ir pažinčių, bet ta draugų kompanija iš gimtojo miesto išliko ta pati. Visi draugai įstojo į VDU Žemės ūkio akademiją, o ir gyvename visi netoliese, – nors Arnas apsigyveno pačiame Akademijos miestelyje, turėdamas savo nuosavą automobilį laisvai keliauja po visą Kauną. – Tikrai yra ką čia veikti, žymiai platesnės galimybės nei Kuršėnuose, tik reikia turėti fantazijos, ką veikti.“

Straipsnis priklauso www.15min.lt. Skaitykite daugiau ČIA

VDU ŽŪA studentus graibsto pirmuose kursuose – dabar renkasi studentai, ne darbdaviai

Augant žemės ūkio ir susijusių sektorių specialistų poreikiui, ir toliau tolygiai auga jų trūkumas. Darbui su šiuolaikinėmis technologijomis reikia vis daugiau aukštos kvalifikacijos darbuotojų, todėl žemės ūkio ir susijusių sektorių specifiką išmanančius Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentus darbdaviai kviečia dirbti jau pirmuose kursuose, taip suteikdami galimybę studijų metu tiesiogiai susipažinti su sektoriumi ir įgyti praktinio darbo patirties. Dėstytojai pasakoja, kad „laisvų“ absolventų ieškantiems darbdaviams dažnai tenka nusivilti, motyvuoti studentai dar studijuodami išsirenka darbdavius.

Trūksta specialistų, gebančių dirbti su naujausiomis technologijomis

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Šios srities specialistų nuolat trūksta tiek žemės ūkio technika prekiaujančioms ir serviso paslaugas atliekančioms įmonėms, tiek žemės ūkio bendrovėms. Žemės ūkio verslo įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad išmaniąsias technologijas išmanančių inžinierių yra paruošiama per mažai. Žemės ūkis intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu neinvestavo papildomai į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti naujų žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuolaikinė technika turi daug naujų technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų, norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Norinčių inicijuoti pokyčius laukia plačios karjeros galimybės

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Živilė Tarasevičienė pasakoja, kad žemės ūkio mokslų studijų patrauklumą lemia pažangiausių technologijų, dronų, inovatyvios technikos, informacinių technologijų pritaikymo galimybės, todėl ši sritis yra įdomi, inovatyvi ir sparčiai besikeičianti. „Susidomėjimą šia sritimi didina ir galimybė keisti pasaulį, darant teigiamą poveikį ir atkreipiant dėmesį į tvarumą bei pasaulinius iššūkius, tokius kaip aprūpinimas maistu, klimato kaita, biologinės įvairovės netektis. Šių studijų absolventams atsiveria plačios karjeros galimybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos versle, biotechnologijų, aplinkos apsaugos ir kitose srityse“, – mintimis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA prof. dr. Živilė Tarasevičienė

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pastebi, kad maisto studijų kryptis atitinka Lietuvos bei Europos darbo rinkos poreikius – siekiama kokybiškai paruošti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų. „Populiacijos aprūpinimas saugiu ir kokybišku maistu, maisto grandinių perėjimas prie tvaresnių, skaitmenizacija, struktūriniai pokyčiai, naujų verslo modelių atsiradimas ir kiti iššūkiai, laukiantys maisto sektoriaus, lemia kūrybiškų, turinčių inovatyvų požiūrį, gebančių priimti ir įgyvendinti mokslo žiniomis grindžiamus atsakingus sprendimus, universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikį“, – kalba prof. dr. E. Jarienė ir atkreipia dėmesį, kad dėl vykstančių pokyčių galima prognozuoti tolygų šių specialistų poreikio augimą ateityje.

Mokslininkė pastebi, kad motyvuotam jaunimui šios modernios studijos turėtų būti itin patrauklios, nes Lietuvoje ypač skatinama regionų vietovėse kurti verslą, kuriam aktualūs aukštos kvalifikacijos specialistai.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Darbdaviai aktyviai ieško kvalifikuotų miškininkų

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris atkreipia dėmesį, kad neseniai atliktoje studijoje „Miškų ūkio specialistų ir kvalifikuotų darbuotojų poreikio nustatymo metodikos parengimas ir poreikio prognozė 2021–2024 metams“ įvardyta, kad „atliepiant rinkos poreikius į Miškininkystės bakalauro universitetines studijas kasmet reikėtų priimti po 52 studentus“ bei „kasmet Lietuvos darbo rinkai reikės naujai parengtų vidutiniškai po 20 miškininkystės krypties magistrų“.

Prof. dr. G. Mozgeris pasakoja, kad dabar visi to pageidaujantys Miškų ir ekologijos fakulteto absolventai nesunkiai suranda darbą pagal profesiją. Pavyzdžiui, 2023 metais iš 17 nuolatines miškininkystės bakalauro studijas baigusių absolventų VĮ Valstybinėje miškų urėdijoje įsidarbino apie 15.

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti, norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Efektyvi logistika, racionalūs finansų valdymo sprendimai – visos ekonomikos variklis

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad augančios tarptautinės prekybos apimtys, didėjanti produktų gamyba ir mainai vidaus rinkoje reikalauja pažangių logistikos sprendimų. „Siekiant užtikrinti efektyvų ir savalaikį prekių judėjimą reikia specialistų, gebančių valdyti sudėtingus prekių pristatymo tinklus. Elektroninės prekybos augimas kvalifikuotų logistikos profesionalų deficitą tik dar labiau padidina“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis.

„Nors VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas parengia ir kasmet darbo rinką papildo gausiu būriu logistikos absolventų, tačiau potencialiems darbdaviams atvykus į fakultetą ne kartą teko nusivilti – daugelis antrojo ir trečiojo kurso studentų jau dirba ir atsparūs socialinių partnerių vilionėms“, – su šypsena kalba dekanas.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis

Absolventai ne tik puikiai išmano savo profesinę sritį ir joje naudojamas informacines sistemas, bet ir kalba užsienio kalbomis, dėl to darbo rinkoje žino savo vertę. Tai pasakytina ir apie apskaitos ir finansų specialistų rengimą. Darbo rinkoje nepamainomi studijų programos Apskaita ir finansai absolventai, puikiai įvaldę naujoves finansų valdymo ir apskaitos srityse, gebantys savarankiškai priimti finansų valdymo sprendimus pasitelkiant modernias verslo valdymo sistemas. „Tai įtraukiantis, įdomus darbas, atveriantis plačias karjeros galimybes netgi užsienio kapitalo kompanijose. Finansininkai tiesiogiai dalyvauja strateginių sprendimų, kurie daro įtaką įmonės augimui ir sėkmei, priėmime, todėl galimybė stebėti sprendimų poveikį įtraukia nuo pirmųjų dienų. Sėkminga karjera finansų ir apskaitos srityse dažniausiai lydi smalsius, dėmesingus ir gebančius dirbti komandoje“, – neabejoja prof. dr. B. Vaznonis.

Pasirinkę šias studijų kryptis, neretai nustemba – modernios laboratorijos, dronai ir dirbtinis intelektas tampa studentų kasdienybe

Daug kalbant apie ateities iššūkių sprendimą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai atkreipia dėmesį, kad iš laboratorijų į praktikų rankas perleistos šiuolaikinės technologijos jau pakeitė žemės ūkio ir su juo susijusius sektorius. Inovatyvios technologijos jau ne tik laukuose ir miškuose dirbančioje technikoje, bet ir vartotojų kasdienybėje – VDU Agroinovacijų centre iš augalinių žaliavų kuriami sveikatai palankesni produktai. Prie pokyčių prisideda ir dirbtinio intelekto atvertos naujos galimybės. Mokslininkai toliau tobulina jau sukurtas technologijas ir kuria naujus efektyvesnius, tvaresnius, žmogaus sveikatai bei aplinkai palankesnius sprendimus.

Agronomijos inovacijos – resursų taupymui ir gamtos saugojimui

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė atkreipia dėmesį į agronomijos srities žemės ūkio inovacijų galimybes. „Agrosektorius nuolat kinta ir prisitaiko prie įvairių iššūkių. Keičiantis aplinkai ir besikeičiant ūkininkavimo praktikoms, šiame sektoriuje taip pat pastebimi pokyčiai. Naujos technologijos industrijoje daugeliu atvejų padeda pagerinti produkcijos kokybę, efektyvumą, mažinti išlaidas ir valdyti poveikį aplinkai. Automatizuota technika, kurioje integruoti dirbtinio intelekto sprendimai, dronai, tręšimo, purškimo žemėlapiai naudojant GPS sistemas – tai tik keletas pavyzdžių, kaip technologijos keičia žemės ūkį, vis labiau palengvinant žmogaus darbą, didinant produktyvumą, tačiau tuo pačiu ieškant sprendimų, kaip puoselėti santykį su gamta“, – apie naujų technologijų galimybes kalba VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė.

„Taikant išmanias technologijas, ūkininkavimas tampa tvaresnis, į trąšų, augalų apsaugos priemonių atiduodama tiksliai pagal poreikį. Ūkininkai daugiau dėmesio skiria aplinkai draugiškų technologijų taikymui, minimaliam pesticidų ir trąšų naudojimui, dirvožemio ir vandens išsaugojimui. Dauguma ūkininkų vis dažniau naudoja skaitmeninius įrankius derliaus prognozavimui, derliaus nuėmimo optimizavimui ar kitoms veikloms“, – agrosektoriaus ir agronomijos pokyčius vardija doc. dr. A. Adamavičienė.

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė

Mokslininkė pastebi, kad keičiantis visam agrosektoriui reikia vis daugiau su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti specialistų – žmogiškieji ištekliai itin svarbūs naujų technologijų diegimui ir efektyviam darbui.

Laboratorijose – beatliekės gamybos technologijos naujų sveikesnių maisto produktų kūrimui

Daug pokyčių vyksta ir augalinių žaliavų apdirbimo bei sveikatai palankių produktų kūrimo srityje. VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė pasakoja, kad VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijose aktyviai vyksta mokslo tyrimai bei modernizuojamas studijų procesas. Neseniai atidaryto VDU Agroinovacijų centro laboratorijose jau vykdoma Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veikla – maisto studijų krypties dėstytojai jau pateikė ekspertiniam vertinimui naujas projektines paraiškas, akcentuojant produktų sukūrimo galimybes būtent šiose laboratorijose.

„Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria išskirtinių produktų kūrimui pagal beatliekės gamybos technologijos principą. Siekiama, kad gamybos metu gaunami šalutiniai produktai būtų panaudojami kaip žaliavos kitiems gaminiams. Be to, norint sukurti kokybišką galutinį rezultatą, orientuojamasi į vietinę, Lietuvoje užaugintą biodinaminę ir ekologinę žaliavą. Tarp kuriamų produktų – fermentuoti gėrimai, praturtinti įvairiais priedais – uogomis, augaliniais ekstraktais. Itin aukštos kokybės ekstraktų gamybai naudojami ekstraktoriai, kurių veikimo principas pagrįstas mikrobangomis, ultragarsu ar dideliu slėgiu. Moksliniams tyrimams vykdyti įsigytas bioreaktorius, turintis galimybę palaikyti pH, deguonies, apšvietimo lygius, dujų padavimą. Inovatyvių konservuotų produktų gamybai bus naudojamas daugiafunkcis pasterizatorius-sterilizatorius, moduliuojant technologinius parametrus taip, kad produkte būtų galima maksimaliai išsaugoti vertingąsias maistines savybes“, – pasakoja prof. dr. E. Jarienė.

VDU Agroinovacijų centro Augalinių žaliavų biofermentacijos ir Augalinių žaliavų pasterizacijos laboratorijų vadovė prof. dr. Elvyra Jarienė

Pasitelkia naujausią DNR tyrimų įrangą

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris pasakoja, kad fakulteto misija yra kurti, diegti ir skleisti miškotyros, ekologijos ir aplinkotyros, aplinkos inžinerijos ir su jomis susijusių mokslo krypčių žinias, siekiant darnaus biologinių išteklių naudojimo bei pilnavertės ir saugios gyvenimo aplinkos sukūrimo. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto kuriamų ir diegiamų inovacijų ratas – įvairialypis ir daug platesnis nei numatyta formaliose Europos Sąjungos iniciatyvose.

„Miško genetikos ir fiziologijos laboratorijoje vystomos su biotechnologijomis ir genetika susijusios inovacijos. Naudojama naujausia DNR tyrimų įranga, įskaitant ir DNR sekų nustatymo analizatorių, ir DNR žymenų nustatymo įrangą. Biologinės įvairovės išteklių laboratorijoje tarp kitų veiklų nagrinėjami praktiniai ekologinės miškininkystės ir biologinės įvairovės apsaugos aspektai. Kuriami sprendimai, kaip elgtis NATURA 2000 teritorijose, kaip pasitelkti kontroliuojamus gaisrus natūraliems procesams miško ekosistemose imituoti, kaip atkurti pažeistas ekosistemas“, – apie ateities kartoms svarbius tyrimus kalba prof. dr. G. Mozgeris ir atkreipia dėmesį, kad su šios įrangos galimybėmis susipažįsta ir studentai, jiems sudarytos visos galimybės įsitraukti į vykdomus mokslinius tyrimus. Inovacijos diegiamos ir pačiame VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultete vykdomų studijų programų įgyvendinimo procese bei keliant fakulteto mokslininkų ir dėstytojų kvalifikaciją, siekiant sklandaus žinių perteikimo ir studentų įtraukimo į šiuolaikinius mokslinius tyrimus.

Miškininkystės iššūkių sprendimui – dronai, sensoriai ir mokslininkų kuriamos inovacijos

Kitas svarbi tyrimų sritis – anglies kaupimą skatinančių miškininkavimo praktikų paieška bei šių praktikų patvirtinimo įrankių kūrimas. „Vienas iš pavyzdžių – neseniai pasiūlytas miškininkavimo modelis Lietuvos pušynuose, orientuotas į praktiškai nuolatos išlaikomą medžių dangą. Geresnis eko-fiziologinių procesų medyje ir miško ekosistemose pažinimas veda kokybiškai naujų praktinių miškininkavimo modelių Lietuvos miškuose link, ypač besikeičiančio klimato ir žmogaus pastangų šią kaitą sušvelninti sąlygomis“, – pastebi mokslininkas.

Prof. dr. G. Mozgeris atkreipia dėmesį, kad katedros mokslininkai su verslo įmonių partneriais yra vienintelė visiškai lietuviška grupė, siūlanti aerofotografavimo ir, artimiausioje ateityje, lazerinio skenavimo iš pilotuojamų orlaivių paslaugas. VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai džiaugiasi turimu bei nuolat stiprėjančiu bepiločių orlaivių laivynu, kurį pasitelkia įvairiems jutikliams nešti. Nuolat kuriami nauji sprendimai, kaip užtikrinti tikslesnę ir efektyvesnę miško išteklių, jų būklės, medienos, laukinių gyvūnų populiacijų apskaitą. Be to, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai aktyviai įsitraukė į nesenai pradėtą vykdyti Forest 4.0 projektą, kuriame vystomi specialiai miškininkystei skirti dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai.

VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris

Prof. dr. G. Mozgeris atskleidžia, kad nuolat sulaukia potencialių darbdavių užklausimų. „Darbdaviai aktyviai ieško motyvuotų studentų, kurie norėtų dirbti pagal studijuojamą specialybę, tačiau dažniausiai tenka nuvilti, nes „laisvų“ studentų jau seniai nebėra. Norintys įgyti praktinės patirties pradeda dirbti pirmuose kursuose ir vėliau darbdaviams jau tenka pasistengti norint sudominti, nes dabar renkasi studentas, ne darbdavys“, – pasakoja profesorius.

Šiuolaikinės technologijos – tvaresniam ir žalesniam žemės ūkiui

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis pasakoja, kad pastaraisiais metais ūkininkavimas tampa vis išmanesnis, nes tradicines žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo technologines operacijas keičia naujos, šiuolaikinės sumaniosios technologijos, palengvinančios ne tik sudėtingus darbo procesus, bet ir leidžiančios pasiekti gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu.

„Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – modernios inžinerinės priemonės, kurios tvirtais žingsniais skinasi kelią žemės ūkyje. Mūsų mokslininkų tikslas aktyviai dirbant ieškoti naujų jų panaudojimo galimybių, spręsti kylančius iššūkius, kurti ir tobulinti šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas ir džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su verslo įmonėmis ir užsienio universitetais.

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas, kai įvairūs dirvožemio ar augalų skenavimui naudojami išmanūs jutikliai ir pagal mokslininkų bei praktikų sukurtus metodus galima iškart nustatyti, kokių medžiagų trūksta, sudaryti tikslius tręšimo žemėlapius arba tręšti realiu laiku pagal jutiklių pateikiamus duomenis. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Naujos ir labai svarbios mokslinių tyrimų sritys – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Daug dėmesio skiriama ir automatiniam žemės ūkio technikos vairavimui, kuris ūkininkams žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad naujosios žemės ūkio mašinos turi daug išmaniųjų įrenginių – jutiklių, skenerių, filmavimo kamerų, kurių duomenys siunčiami į kompiuterius. Sukaupiama labai daug duomenų, tačiau žemdirbiai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu atlikus išsamias tokių duomenų analizes būtų galima gauti daug naudingos informacijos, leidžiančios optimizuoti technologinius darbo procesus, efektyvinti žemės ūkio gamybą, taupyti laiką ir lėšas“, – apie naujų technologijų suteikiamas galimybes tvariai ir taupiai dirbti žemės ūkyje kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių išmaniųjų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Tarpdisciplininis projektas – trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimui

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad daug dėmesio skiriama įvairių sričių specialistus sutelkiantiems projektams. „Transdisciplininio bendradarbiavimo projekte „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ dalyvavo 9 partneriai – agronomijos, socialinių ir inžinerinių mokslų mokslininkai, konsultantai ir 6 ūkininkai“, – pasakoja mokslininkė ir atkreipia į trumpųjų maisto tiekimo grandinių svarbą – jų diegimas padeda mažinti aplinkos taršą, stiprina vietos ekonomiką ir užtikrina šviežesnį bei kokybiškesnį maistą galutiniams vartotojams. Be to, tai gali padidinti maisto saugumą ir skaidrumą, skatinti tiesioginį bendravimą tarp ūkininkų ir jų sukurtų produktų vartotojų.

Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad transdisciplininis bendradarbiavimas gali skatinti proveržį į naujas pažinimo gelmes bei aktyvų gamtos, socialinių ir inžinerinių mokslų dialogą, stiprinti egzistuojančius ir nuolat besiformuojančius tinklus bei jų tinklaveiką. „Mokslininkų kartu su praktikais ir konsultantais sukurtas savireguliacijos pagrindu funkcionuojantis inovacijų diegimo ir sklaidos modelis skirtas spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Pagrindinė varomoji jėga, kurianti pagrindus vietos maisto sistemai, yra kooperacija, padedanti spartinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių formavimą ir vietos rinkų plėtrą. Kooperacija yra „greitintuvas“, galintis padėti skaitmeninti biologiškai vertingų produktų pardavimų procesą, rasti kompromisą tarp gamintojo ir vartotojo poreikių užtikrinant partnerystės gyvybingumą, mokumą, likvidumą, produktų vertės bendrakūros procesą, pagalbą reaguojant į mikro bendruomenių poreikius. Socialinės inovacijos atveria naujas galimybes stiprinti kaimo vietovių atsparumą, ugdyti studijuojančiųjų pagal magistrantūros studijų programą Kaimo plėtros administravimas ir praktikų žaliąsias ir kitas kompetencijas“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė

Inovacijoms valdyti reikės vis daugiau specialistų

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė pastebi, kad besikeičiantis agrosektorius lemia augantį naujos kartos aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį. „Vystomos naujos technologijos, tikslioji žemdirbystė, daiktų, gyvulių, augalų internetas, kitos skaitmenizavimo technologijos. Be to, auga žemės ūkio kaip sektoriaus vaidmuo, nes gausėjant gyventojų populiacijai, norint užtikrinti sklandžiai veikiančią maisto tiekimo grandinę, reikia daugiau maisto produktų. Pokyčiai vyksta ir visuomenėje – augantis supratimas apie ekologiškų produktų išskirtinumą lemia didėjantį ekologiškų ir aukštesnės kokybės maisto produktų poreikį. Visi pokyčiai lemia, kad darbui žemės ūkio vystymo srityje reikia vis daugiau specialistų su naujomis kompetencijomis“, – apie Europoje vykstančius pokyčius ir augantį specialistų su šiuolaikinėmis kompetencijas poreikį kalba prof. dr. A. Miceikienė.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Tokie specialistai, turintys tarpdisciplininių žinių, gebantys valdyti naujausias technologijas ir priimti vadybinius sprendimus, rengiami VDU Žemės ūkio akademijoje. Šiais metais 100-mečio veiklos sukaktį mininti VDU Žemės ūkio akademija žengia su pasauliniais iššūkiais bei inovacijomis ir vienintelė šalyje ruošia profesionalius specialistus bioekonomikos, agro ir miškų ūkio sektoriams, pasitelkdama naujausias technologijas ir kartu prisidėdama prie gamtos puoselėjimo.

Virtualus atsakymų bankas. Klausk ir gauk visus atsakymus apie VDU ŽŪA studijas mylintiems gamtą ir technologijas

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame pasinaudoti virtualiu atsakymų banku bei sužinoti viską apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Pasirinkęs (-usi) studijas VDU Žemės ūkio akademijoje darbą rasi dar studijuodamas (-a), nes atlikto studentų tyrimo duomenimis – net 74% VDU ŽŪA bakalauro studijų studentų sėkmingai dirba dar studijuodami. Sparčiai vystantis agrosektoriui ir didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui čia įvyksta atvirkštinis reiškinys – ne darbdavys renkasi darbuotoją, bet darbuotojas renkasi dažnai net iš keleto darbo pasiūlymų.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Užduokite klausimus užpildant anketą ir jums bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus, galimybes, apie priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas ar kiti atsakymai į rūpimus klausimus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

KLAUSIMŲ PATEIKIMAS ČIA.

Klausimų pateikimas aktyvus iki liepos 23 d. Atsakymai bus pateikti anketoje nurodytais kontaktais (el. paštu arba telefonu).

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

Papildoma galimybė stojantiesiems – antroji konkursinė eilė

Antroji konkursinė eilė skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti sudarant kuo geresnes sąlygas visiems jaunuoliams, kurie yra pasirengę studijoms, ateiti į aukštąsias mokyklas, nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos.

Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. Į antrąją konkursinę eilę patenka stojantieji, tenkinantys visiems stojantiesiems aukštosios mokyklos nustatytus slenkstinius reikalavimus ir atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:

yra baigę trumposios pakopos studijas;
atitinka aukštosios mokyklos nustatytas specialiųjų gebėjimų ir kompetencijų sąlygas ir turi ne trumpesnę kaip 12 mėnesių praktinės veiklos patirtį;
turi ne trumpesnę kaip 24 mėnesių praktinės veiklos patirtį ir stoja į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas ir pirmosios pakopos kolegines studijas;
yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo, turintis teisę gauti arba gaunantis socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį;
yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę.

Stojantieji, turintys teisę dalyvauti antroje konkursinėje eilėje, LAMA BPO svetainėje turi pažymėti pageidavimą būti įtrauktiems į šią eilę.

Daugiau informacijos ČIA.

Virtualus susitikimas apie studijas mylintiems gamtą ir technologijas. VDU ŽŪA bakalauro studijos 2024

Jau netrukus rankose laikysite brandos atestatą, įprasminantį ilgą 12 metų mokslo kelią. Tai ypatingas metas, teikiantis neapsakomą džiaugsmą, tačiau tuo pačiu keliantis susirūpinimą – o kas toliau? Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Ar baigęs (-usi) studijas rasiu darbą? Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Norime išsklaidyti Jūsų dvejones ir kviečiame į virtualų susitikimą apie Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) bakalauro studijas. Nors susitikime rasite atsakymus į visus rūpimus klausimus, į dalį jų galime atsakyti jau dabar.

O kas toliau? O toliau – aukštasis mokslas ir žingsnis perspektyvaus universitetinio išsilavinimo link.

Ar pasirinksiu sau tinkamą studijų programą? Drąsiai pasirinkęs (-usi) tai, kas domina būtent tave ir yra perspektyvu, būsi priėmęs (-usi) geriausią sprendimą.

Ar įsidarbinęs (-usi) gausiu gerą atlyginimą? Tikrai taip, šiandien agrosektoriaus atlyginimai vidutiniškai gali prasidėti nuo 3000 Eur (rekvizitai.lt duomenimis) ir neturėti ribų.

Susitikime bus suteikta informacija apie VDU Žemės ūkio akademijos studijų išskirtinumus ir galimybes, priėmimą į studijas, prašymų pateikimo tendencijas, vyks klausimų-atsakymų sesija, kurioje galėsite išgirsti atsakymus į registracijos anketoje pateiktus rūpimus klausimus bei užduoti naujus. Tai puiki galimybė gauti visus atsakymus prieš baigiantis priėmimo etapui ir prašymą studijuoti pateikti be abejonių, su džiugesiu laukiant kvietimo studijuoti.

Susitikimo data: Liepos 16 d.
Susitikimo laikas: 10:00-11:00 val.

Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, naudojant MS Teams platformą.

REGISTRACIJA IR KLAUSIMŲ PATEIKIMAS

PRISIJUNGIMO NUORODA

Iki liepos 24 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

VDU Žemės ūkio akademijoje tavęs laukia perspektyvios žemės ūkio, gyvybės, inžinerijos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Daugiau informacijos apie VDU ŽŪA studijas:
Apie priėmimą į VDU ŽŪA bakalauro studijas
VDU ŽŪA bakalauro studijų informacinė skrajutė
VDU ŽŪA bakalauro studijų leidinys

VDU ŽUA dėstytojo dr. Giedriaus Pašakarnio „Erasmus+“ mokymosi vizitas Olandijoje

2024 m. birželio 5-7 d. Midelburge (Olandija) vyko 15-asis LANDNET praktinis seminaras, kurį organizavo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos ir Vidurio Azijos regioninis biuras (UN FAO REUT) kartu su Kadaster (Registrų centro atitikmuo Olandijoje) ir Zelandijos provincija (Provincie Zeeland, Olandija). Į praktinį seminarą susirinko vyriausybių ir privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, universitetų mokslinių tyrimų institutų atstovai iš Europos ir Vidurio Azijos regiono, paminėti žemės konsolidacijos projektų Europoje rengimo 100-metį, bei pasidalinti patirtimis, kaip kompleksinė žemės konsolidacija gali padėti įgyvendinti viešuosius projektus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, ekosistemų atkūrimu, biologinės įvairovės ir aplinkos sąlygų gerinimu.

Šiame praktiniame seminare, Erasmus+ paramos dėka, dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽUA) Inžinerijos fakulteto, Žemėtvarkos ir geomatikos katedros lektorius dr. Giedrius Pašakarnis.

Pirmąją dieną, daugiausia dėmesio buvo skiriama aptarti žemės konsolidacijos patirtis Olandijoje, kur didžiojoje dalyje šalies teritorijoje (75%) jau kartą efektyviai buvo panaudota žemės konsolidacija. Per 1924-2024 metų periodą parengta daugiau negu 600 žemės konsolidacijos projektų, kurie apėmė daugiau negu 2 milijonus hektarų teritoriją. Šiuo metu Olandai rengia 4 stambius žemės konsolidacijos projektus, kurie apima 18 500 ha. Olandų žemės konsolidacijos projektai unikalūs tuo, kad dėmesys skiriamas ne tik kaip padaryti patogiau žemės ūkio produkcijos gamybai, bet ir kaip sukurti reikiamą infrastruktūrą (keliai ir vandentvarka), bei kraštovaizdžiui ir aplinkosaugai.

Turbūt daugelis, kas yra buvęs renginiuose Olandijoje, patvirtins, kad olandai išradingi ir moka įdomiai pravesti praktinius seminarus ir daug dėmesio skiria net ir smulkioms detalėms. Pavyzdžiui, baigiantis pranešimui skirtam laikui, pranešėjas iš seminaro sekretoriaus gauna perspėjimą dviračio skambučiu. Tam, kad geriau įsijaustų į situaciją ir suprastų kokius iššūkius patiria rengiamų žemės konsolidacijos projektų rengėjai, praktinio seminaro dalyviai buvo suskirstyti į 8 grupes po 7-9 žmones, kur kiekvienas gavo savo rolę ir stalo centre esančiame žemėlapyje atsižvelgiant į kolegų veiksmus turėjo dėlioti specialias siūlomų sprendinių „puzzle“ detales ir paaiškinti savo sprendimą.

Giedrius Pašakarnis (kairėje, apačioje) gavo užduotį savo ėjimais rengti sprendinius, kurie derėtų tarp gyvulininkystės ūkio ir aplinkosaugos.

Vėliau, praktinio seminaro dalyvius dvejais autobusais pakvietė ekskursijai pas aktyviausius Zelandijos provincijos ūkininkus, kurie jau yra dalyvavę žemės konsolidacijoje ir gali paliudyti jos naudą.

Vietos ūkininkas pasakoja apie gaminamą ekologišką žemės ūkio produkciją konsoliduotuose žemės sklypuose

Važiuojant autobusu nebuvo galima nepastebėti, kad kaimo vietovėje pakelės tai vienoje, tai kitoje pusėje apsodintos medžiais, o vietiniai keliukai pakloti molio plytomis/trinkelėmis.

Zelandijos provincijos kraštovaizdis, kur pakelės apsodintos medžiais

Antrąją dieną, praktinis seminaras prasidėjo nuo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertų žemės konsolidacijos situacijos Europoje apžvalgos, kur Lietuva kartu su Bulgarija gavo kritikos dėl palankios situacijos, bet neveiksnumo. Buvo įvardinta, kad Lietuva ir Bulgarija turi reikiamą teisinę bazę reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, sukurtą institucinę struktūrą turinčią projektų rengimo patirtį (Lietuvos atveju: Nacionalinę žemės tarnybą ir buvusį Valstybės žemės fondą), matininkus turinčius patirties rengiant projektus ir projektų finansavimo mechanizmus. Kalbant apie kitas Baltijos šalis, Latvijai buvo akcentuojama, kad dar reikia padirbėti prie teisinės bazės reglamentuojančią žemės konsolidacijos projektų rengimą, o Estija pagirta, kad, nors ir mažais žingsneliais, bet juda į priekį taikydama žemės konsolidaciją prie Rail Baltica projekto (tuo pačiu akcentuota, kad per mažos projektų teritorijos ir tik aplink vėžę).

Savo patirtimi dalinosi Vokiečiai, Olandai, Lenkai, Belgai, Estai, Prancūzai, Ispanai ir Sakartvelai. Vokiečiai pristatė savo įspūdingą rengiamų projektų skaičių (pvz. 2021 metais inicijuota 2820 žemės konsolidacijos projektų, 1 803 000 ha teritorija). Olandai parodė daugiau pavyzdžių iš įgyvendintų projektų (pvz. saulės elektrinių parkas vietos bendruomenės reikmėms, kultūros paveldo objektų išsaugojimas ir pan.). Pranešėjas iš Lenkijos, pristatydamas šiandienos aktualijas, pacitavo 1903 metų vyriausybės leidinio ištrauką, kuri yra aktuali ir šiandien „…kai ūkininkas mato apjungtus, patogios formos laukus, jis prisiriša prie tokios žemės ir šalies…“. Belgų atstovė pabrėžę, kad žemėtvarkos specialistai turėtų nuolatos lankyti ūkininkų renginius (pvz. lauko dienas) ir rodyti ką galima padaryti per žemės konsolidaciją, o taip pat pastebėjo, kad keičiasi ūkininkų požiūris ir mielai perleidžia (apsikeičia) savo žemės sklypus gamtos išsaugojimo projektams. Prancūzijos atstovai pademonstravo, kaip žemės konsolidacijos projektuose aktyviai veikia jų Žemės Fondas (SAFER). Atstovai iš Sakartvelo pristatė jų pasiruošimo žemės konsolidacijai progresą (paruošti žmogiškieji ir instituciniai resursai) ir tolimesnius veiksmus, kur artimiausiu metu planuojama identifikuota potencialias teritorijas šalies mastu žemės konsolidacijos projektų rengimui prioritetine tvarka ir pasitvirtinti teisinę bazę.

Paskutinę dieną seminaro dalyviai daugiausia dėmesio skyrė aptarti iššūkius ir galimybes, kurias suteikia kompleksinė žemės konsolidacija. Savo patirtimi dalinosi Olandų Kadastro atstovai, Danijos Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovai ir Miuncheno technikos universiteto profesorius. Pasisakymuose visur buvo akcentuojama klimato kaitos mažinimo priemonės tokios kaip apželdinimas miškais, renatūralizacija, gėlo vandens apsauga, taršos mažinimo priemonės ir pan. Profesorius iš Vokietijos atkreipė dėmesį, kaip atrodo parengti žemės konsolidacijos projektai pasieniuose tarp skirtingų valstybių, kur akivaizdžiai matosi valstybių atstovams nepavyko rasti bendros kalbos ir pažiūrėti kompleksiškai sprendžiant klausimus, kurie įtakoja abi šalis tiek bendros infrastruktūros, tiek aplinkosaugos klausimais. Praktinio seminaro paskutinis pranešimas buvo Ukrainos Nacionalinio gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto (Kijevas) atstovų , kurie pristatė karo nualintos šalies situaciją. Pranešėjas akcentavo, kad jau dabar aišku, jog visa rytinė šalies dalis, besiribojanti su Rusija, persiorientuos iš pramonės ir taps orientuota į žemės ūkį ir gynybą, bet prieš tai reikia išminuoti laukus nuo įvairaus tipo sprogmenų (pvz. 5-7% artilerijos sviedinių nesprogsta ir lieka dirvožemyje). Tuo pačiu Ukrainos atstovai nepraranda optimizmo ir jau savo universitete pristatė žemės konsolidacijos magistrantūros studijų programą per kurią, nuo šių metų rudenio, ruoš specialistus gebančius rengti žemės konsolidacijos projektus.

Po seminaro lekt. dr. G. Pašakarnis viešėjo HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge), kur buvo proga susipažinti su studijų programomis ir studijų baze.

Viena iš auditorijų, HZ taikomųjų mokslų universitete, Aplinkos inžinerijos fakultete (Midelburge)

Studentams, apie Universiteto dėmesį Darnaus vystymosi tikslams nuolat primena koridoriuose esantys minkšti kubai

Posėdžių kabinetų sienos su skirtingai motyvais. Viena iš posėdžių salių su gamtos ir žemės ūkio motyvais, o lubos – saulės panelės

Lektorius dr. G. Pašakarnis dėkoja Žemėtvarkos ir geomatikos katedros kolegoms, padėjusiems pasiruošti „Erasmus+“ mokymosi vizitui, Inžinerijos fakulteto dekanui dr. Rolandui Domeikai už pagalbą teikiant paraišką finansavimui, „Erasmus+“ personalo mobilumo koordinatorei Ernestai Cipkuvienei ir „Erasmus+“ mainų skyriaus vadovui Konstantinui Kurževui už pagalbą organizuojant „Erasmus+” mokymosi vizitą.

Išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos švietimo ir kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EACEA negali būti laikoma atsakinga.

Lektorius dr. Giedrius Pašakarnis

Apdovanoti geriausiai 2023–2024 m. m. įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

Kiekvieno semestro pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vykdoma apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas”, kuria siekiama išsiaiškinti studijuojančiųjų patirtis, išgirsti jų nuomonę apie dėstytojų ir savo darbą studijų dalykuose, įvertinti pateiktus pasiūlymus ir atsiliepimus. Ši aktuali grįžtamojo ryšio informacija padeda laiku reaguoti ir priimti sprendimus, kaip gerinti studijų kokybę bei plėtoti pagarbaus bendradarbiavimo kultūrą, kuriant įtraukią studijų aplinką.

Remiantis apklausos rezultatais, įvardijami geriausiai studijuojančiųjų įvertinti dėstytojai kiekviename semestre ir mokslo metais akademiniuose padaliniuose. Šiemet universitetui minint 35-erių metų atkūrimo sukaktį, atminimo ženkleliais taip pat apdovanoti išskirtine dėstymo kokybe pasižymėję dėstytojai.

Birželio 20 dieną VDU mokslo metų užbaigimo šventėje buvo pasveikinti ir apdovanoti šie 2023–2024 mokslo metais studentų geriausiai įvertinti dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – doc. dr. Asta Kyguolienė
Gamtos mokslų fakultete – prof. dr. Audrius Dėdelė
Humanitarinių mokslų fakultete – asist. Liveta Ūselė
Informatikos fakultete – asist. Agnė Pilė
Katalikų teologijos fakultete – doc. dr. Lina Šulcienė
Muzikos akademijoje – doc. Beata Andriuškevičienė
Menų fakultete – prof. dr. Raimonda Simanaitienė
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – prof. dr. Egdūnas Račius
Socialinių mokslų fakultete – lekt. Laura Lapinskė
Švietimo akademijoje – lekt. dr. Auksė Petruškevičiūtė
Teisės fakultete – doc. dr. Linas Meškys
Užsienio kalbų institute – lekt. Vitalija Lanza
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – lekt. dr. Ramunė Masienė
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – doc. dr. Aurelija Kustienė
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – doc. dr. Gediminas Vasiliauskas
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – doc. dr. Algirdas Gavenauskas

VDU atkūrimo 35-mečio ženkleliu apdovanoti šie dėstytojai:

Ekonomikos ir vadybos fakultete – Jolita Vveinhardt, Monika Didžgalvytė-Bujauskė, Asta Gaigalienė, Aušra Pažėraitė.
Gamtos mokslų fakultete – Nicola Tiso, Lina Ragelienė, Sandra Andrušaitytė, Valdas Girdauskas.
Humanitarinių mokslų fakultete – Regina Rinkauskienė, Asta Kazlauskienė, Andrius Utka, Erika Rimkutė.
Informatikos fakultete – Simona Jokubauskienė, Danguolė Kraskauskienė, Rūta Juozaitienė, Daiva Rimkuvienė.
Katalikų teologijos fakultete – Birutė Obelenienė, Gabrielius Edvinas Klimenka, Andrius Narbekovas.
Muzikos akademijoje – Donaldas Račys, Gintaras Mameniškis.
Menų fakultete – Georgios Sakellariou, Saulius Jurgelevičius, Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė, Aušrinė Cemnolonskė.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – Ilona Tamutienė, Mindaugas Norkevičius, Sima Rakutienė, Andžej Pukšto.
Socialinių mokslų fakultete – Ugnė Paluckaitė, Loreta Bukšnytė-Marmienė, Kristina Šliavaitė, Liuda Šinkariova.
Švietimo akademijoje – Vilma Makauskienė, Vilma Žydžiūnaitė, Laimutė Gervinskienė, Darius Gerulaitis.
Teisės fakultete – Kęstutis Vitkauskas, Evelina Žurauskaitė, Ugnė Urbšytė.
Užsienio kalbų institute – Kęstutis Vaišnora, Daiva Pundziuvienė, Ilona Kildienė, Donata Berū
kštienė.
Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete – Nobertas Uselis, Marius Lasinskas, Rimantas Velička, Rimantas Vaisvalavičius.
Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultete – Milita Vienažindienė, Valdemaras Makutėnas, Gintarė Vaznonienė, Dalia Perkumienė.
Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakultete – Otilija Miseckaitė, Edvardas Vaiciukevičius, Dainius Šišlavas, Ramūnas Mieldažys.
Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultete – Tadas Vaidelys, Daiva Šileikienė, Valdas Paulauskas.

Šių specialistų rinkoje – vienetai, o reikėtų šimtų

Žemės ūkio sektorius greitu žingsniu juda tvarumo link. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai intensyviai dirba tobulindami ir kurdami naujas tiksliąsias technologijas, padedančias didinti produktyvumą, mažinti sąnaudas, tausoti aplinką ir pagerinti bendrą ūkininkavimo efektyvumą. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis džiaugiasi, kad šios technologijos jau naudojamos Lietuvos ūkiuose ir pastebi, kad dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo ūkiuose kol kas išnaudojama tik maža dalis technologijų suteikiamų galimybių.

Tiksliosios technologijos – žaliam ir tvariam žemės ūkiui

VDU ŽŪA profesorius dr. E. Šarauskis pasakoja, kad žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, purškimo, tręšimo ir derliaus nuėmimo sritis keičia naujos, šiuolaikinės technologijos, palengvinančios darbą ir duodančios gerą efektą aplinkosauginiu, ekonominiu ir energetiniu aspektu. „Mūsų komanda daug dirba su precizinėmis žemės dirbimo ir sėjos technologijomis, su vis didesnį populiarumą įgaunančia juostinio žemės dirbimo ir sėjos technologija bei su tiesiogine sėja, kai sėjama tiesiai į ražieną, į neįdirbtą dirvą. Atliekame šiuolaikinius tyrimus, ieškome, kaip galėtume dar labiau sumažinti dirvožemiui, didžiausiam turtui pasaulyje, daromą neigiamą įtaką. Dirvožemis maitina mus visus, turime investuoti į jo išsaugojimą galinčias užtikrinti technologijas. Aktyviai dirbame šioje srityje, į tyrimus įtraukti ir bakalaurai, magistrantai bei doktorantai, norime, kad studentai susipažintų su naujausiomis techninėmis galimybėmis ir prisidėtų prie naujų technologijų kūrimo“, – kalba mokslininkas.

Prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad aktyviai dirbama ir kitose srityse, mokslininkų komanda ieško, kaip patobulinti ar naujose srityse įveiklinti jau sukurtas technologijas. „Autonominiai traktoriniai robotai, lengvieji robotai ir bepiločiai orlaiviai – jau sukurtos ir pradedamos aktyviai naudoti priemonės, aktyviai dirbame ieškodami naujų jų panaudojimo galimybių, sprendžiame kylančius iššūkius ir kuriame bei tiriame šiuo metu žemės ūkio sektoriui aktualias naujas technologijas“, – pasakoja katedros vedėjas.

Mokslininkas džiaugiasi vis stiprėjančiais ir daugiau galimybių atveriančiais ryšiais su užsienio universitetais. „Kartu dirbame su vienu žymiausių precizinės žemdirbystės srities Gento universiteto (Belgija) mokslininku prof. dr. A. M. Mouazen, kuris įvairiais spektroskopiniais metodais nustatinėja mums svarbius dirvožemio ir augalų savybių pokyčius. Šie tyrimai suteikia ypatingai daug informacijos, kurią galima naudoti sudarant precizinius žemėlapius arba iškart realiu laiku atliekant reikiamus technologinius veiksmus“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis ir atkreipia dėmesį, kad šiuos duomenis galima pasitelkti ir jau anksčiau sukurtų technologijų naudojimui.

Kuria resursus padedančias taupyti technologijas

Ypatingas dėmesys dabar skiriamas resursus padedančioms taupyti technologijoms. „Viena iš jų – precizinis tręšimas kintama norma, kai įvairiais dirvožemio ar augalų skenavimo jutikliais nustatomas įvairių trąšų poreikis, o pagal mokslininkų ir praktikų sukurtus metodus parengiami trūkstamų medžiagų tikslūs tręšimo žemėlapiai. Labai dažnai pasitaiko, kad kai kuriose lauko vietose trąšų visai nereikia berti, o kitose – reikia padidinti normą. Kita svarbi tikslioji technologija susijusi su dronais, kurie nedarydami žalos dirvožemiui ir augalams gali sėti, tręšti ir purkšti net sunkiai mašinoms pasiekiamose vietose. Mokslininkai dabar intensyviai sprendžia iššūkius, kylančius dėl vėjo nešamų lašelių dreifo. Mūsų doktorantai intensyviai dirba šiuo klausimu. Iniciatyvūs ir aktyvūs studentai kartu su dėstytojais sukūrė specialų stendą lašelių dreifui tirti, jį magistrantai ir doktorantai su mokslininkais pasitelkia ieškodami efektyviausių būdų, kaip užtikrinti kuo tikslesnį trąšų tirpalo lašų patekimą ant konkrečių augalų, kuriems jų reikia“, – apie mokslininkų tyrimų kryptis ir pačių studentų sukuriamas tyrimams reikalingas technologijas kalba prof. dr. E. Šarauskis.

„Kita, nauja tyrimo sritis – precizinė kintamos normos sėja ir kintamo gylio žemės dirbimas. Pagrindinė šių precizinių technologijų reikšmė yra taupyti resursus, didinti efektyvumą ir tausoti dirvožemį bei aplinką. Mokslininkai jau įrodė, kad vienu centimetru sumažinus žemės dirbimo gylį, galima sutaupyti iki vieno litro degalų ir išmesti mažiau ŠESD emisijų. Jeigu nustatomas sutankėjęs dirvožemio sluoksnis, dar kitaip vadinamas „armens padu“, tai gali reikėti žemę dirbti 35–40 cm gyliu, o tais atvejais, kai dirvožemyje sutankėjusių sluoksnių nesimato – gali užtekti įdirbti 15–20 cm ar dar sekliau. Tokiu būdu tausojama technika, taupomos ūkininkų lėšos ir prisidedama prie aplinkos saugojimo. Atskirais atvejais sumažinus žemės dirbimo gylį nuo 18 iki 10 cm, per visus metus gali būti sutaupoma apie 45 % energijos. Tuo pačiu apie 50 % sumažėja ratų slydimas ir galima iki 20 % padidinti gaunamą naudą“, – apie technologijų suteikiamas galimybes taupyti resursus kalba mokslininkas.

Daug dėmesio skiriama ir automatinio žemės ūkio technikos vairavimo technologijai. „Ūkininkams ši technologija žymiai palengvina darbą ir užtikrina didesnį produktyvumą. Važiuodami pro laukus turbūt daugelis atkreipia dėmesį į tiesias kaip stygas technologines vėžes, tai tiksliųjų technologijų nuopelnas. Šiuolaikinė technika suteikia daug galimybių ne tik tiksliam darbui, bet ir svarbių duomenų rinkimui. Įdomu, kad tiek ūkininkai, tiek ir technikos pardavėjai bei paslaugų teikėjai dabar išnaudoja tik nedidelę dalį šių išmaniaisiais įrenginiais sukauptų duomenų, apsiriboja tik pagrindiniais. Tuo tarpu išsamios duomenų analizės gali suteikti daug naudingos informacijos, reikalingos optimizuojant technologinius procesus, taupant laiką ir resursus“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Pašnekovas pasakoja, kad katedroje taip pat atliekami darbuotojų darbo sąlygų gerinimui aktualūs tyrimai. Mokslininkai kartu su studentais vykdo aplinkos vibroakustinius tyrimus, moderniais prietaisais tiria žemės ūkio technikos ir dirbančių įrenginių keliamą triukšmą skirtingame nuotolyje, taip pat skirtingos reikšmės keliuose, fermose ir sandėliuose.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Šarauskis

Trūksta su naujausiomis technologijomis gebančių dirbti specialistų

Prof. dr. E. Šarauskis džiaugiasi šiuolaikinių technologijų suteikiamomis galimybėmis ir atkreipia dėmesį, kad dabar labai trūksta su jomis galinčių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų. „VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas vienintelis Lietuvoje rengia žemės ūkio inžinerijos specialistus. Visos kitos aukštosios mokyklos rengia pramonės inžinierius, nesusijusius su žemės ūkiu. Fakultetas turi su žemės ūkio mašinų darbo principais, diagnostika, servisu, valdymu susijusią bakalauro studijų programą „Žemės ūkio mechanikos inžinerija“ ir į inovacijų kūrėjų ruošimą, tvarumą, automatiką, robotus, tiksliąsias žemės ūkio technologijas, duomenų mokslą, aplinkosaugą ir dirbtinį intelektą orientuotą bakalauro studijų programą „Tvarioji inžinerija“. Šių sričių specialistų labai trūksta, įmonių atstovai atkreipia dėmesį, kad jų yra tik vienetai. Ūkiai intensyviai modernėja, stambėja ir prieš kelis dešimtmečius studijas baigę specialistai, jeigu papildomai neinvestavo į kvalifikacijos kėlimą, jau sunkiai gali dirbti su išmaniaisiais įrenginiais, nes jiems gali trūkti žinių ir svarbių gebėjimų“, – pasakoja prof. dr. E. Šarauskis.

Norint sėkmingai dirbti, reikalingos su naujomis technologijomis – dronais, robotais, automatizavimo technologijomis, dirbtiniu intelektu, nuotoliniu mašinų valdymu, duomenų mokslu ir aplinkos inžinerija susijusios žinios. „Šias sritis išmanantis žmogus turi plačias karjeros galimybės. Aukštos kvalifikacijos specialistų reikia ne tik dideliems ūkiams, bet ir didelėms verslo įmonėms, kurios pristato ir parduoda naujausias technologijas bei žemės ūkiui skirtą techniką. Jie taip pat reikalingi ir įmonėms, teikiančioms žemės ūkio technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Sugedus žemės ūkio technikai dažnai problemos gali būti sprendžiamos nuotoliniu būdu – išmaniosios technologijos jau leidžia pastebėti ir informuoti ūkininkus apie galimus gedimus ateityje, todėl tinkamu laiku atlikti veiksmai ir konsultacijos leidžia užbėgti problemai už akių, taip taupant ūkininkų lėšas brangios technikos remontui. Šiuolaikinė technika turi daug naujų išmanių technologijų ir darbui su jomis reikia specialistų, kurių rinkoje kol kas yra tik vienetai, kai reikėtų šimtų norint patenkinti šios dienos poreikį“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad matant, kaip greitai keičiasi žemės ūkio sektorius, galima prognozuoti šių specialistų poreikio augimą ir ateityje.

Platus inžinerinis išsilavinimas – plačios karjeros galimybės

Prof. dr. E. Šarauskis pasakoja, kad VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studentai įgyja platų inžinerinį išsilavinimą ir loginį mąstymą, todėl gali rinktis ne tik tiesiogiai su žemės ūkio sektoriumi susijusius darbus. „Mes nuolat atsinaujiname, naudojame šiuolaikinę įrangą, vykdome daug mokslinių tyrimų, į kuriuos siekiame įtraukti ir studentus, kad jie patys pamatytų mokslinę pusę, susipažintų su mokslinių tyrimų specifika“, – pasakoja VDU ŽŪA Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su savo mecenatais, vykstame pas juos ir studentus supažindiname su naujausia technika ir technologijomis. Džiaugiamės, kad ir patys mecenatai ar jų atstovai atvyksta pas mus, pristato naujausias išmaniąsias technologijas, atsiveža naujausią įrangą, kad su studentais galime atlikti praktinius arba svarbius mokslinius darbus. Turime subalansuotą kolektyvą, kartu dirba ir praktikai, ir teoretikai, įtraukiame daug jaunimo, tai svarbu ir mokslo tyrimų kokybei, ir kokybiškam specialistų ruošimui“, – apie bendradarbiavimą su mecenatais ir jaunosios kartos įtraukimą kalba mokslininkas.

Verslas investuoja į būsimų specialistų rengimą

Kalbėdamas apie įmonių pagalbą ruošiant būsimus specialistus, prof. dr. E. Šarauskis atkreipia dėmesį, kad įmonės ir tiesiogiai investuoja į studentus – dabar šios krypties studentams stipendijas siūlo dešimt ar daugiau įmonių. Įmonės jau pačios investuoja į specialistų rengimą, kad pas juos ateitų su naujausiomis technologijomis galinčių dirbti žmonių.

Profesorius pasakoja, kad verslas regionuose prisideda ir prie moksleivių pritraukimo – kuria inžinerines klases, kad moksleivius sudomintų inžinerijos studijomis, padėtų pasiruošti stojimui į šias programas. Edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų inžinerijos, gamtos mokslų, verslumo, ekologijos eksperimentinių klasių vadybininkė dr. Brigita Medveckienė pasakoja, kad projekto, skirto 9–12 klasių moksleivių pasirinktos krypties mąstymo ugdymui ir įgūdžių lavinimui, metu vykdomi penki 4 ak. val. trukmės pasirinktos mokslų krypties užsiėmimai VDU ŽŪA ir Rokiškio, Plungės, Pasvalio, Biržų, Joniškio, Šakių, Mažeikių, Akmenės ir Zarasų krašto verslo įmonėse taip pat profesinio mokymo centruose. Projekto veiklos vyksta mokslo metų eigoje, rugsėjo–birželio mėn. Projekte dalyvavusiems moksleiviams projekto uždarymo renginio VDU Žemės ūkio akademijoje metu įteikiami programos įvykdymo pažymėjimai bei suteikiama galimybė tęsti veiklas kitais metais II lygio programoje.

Moksleivius kviečiančiame VDU ŽŪA vykdomame projekte „Sumanaus moksleivio akademija“ su moksleiviais žiniomis dalijasi VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojai – geriausi savo sričių specialistai. „Šiais metais siūlyta rinktis verslumo, inžinerijos, gamtos mokslų bei ekologijos klases. Baigę I lygio programą kviečiami žinias gilinti pasirinktos mokslo krypties klasėje, tęstinėje II lygio programoje, kuri šiais metais džiugino naujovėmis – moksleiviai dalyvavo ne tik vykdomuose užsiėmimuose, bet ir komandose rengė projektinį darbą, kurį pristatė paskutiniojo susitikimo metu“, – pasakoja dr. B. Medveckienė ir atkreipia dėmesį, kad pabaigę projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ I ir II lygio programas, ir pretenduojantys į valstybės nefinansuojamas studijų vietas VDU, papildomai gali gauti 0,5 balo prie jau turimo konkursinio balo.

Projektas Stronger Together: sukurta nauja studijų programa ir Nemuno vandens kokybės tyrimai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakultete sėkmingai įvykdytas projektas BPI/PST/21 „Kartu stipresni – Katovicų Silezijos universiteto strateginės partnerystės Transform4Europe tinkle“ (angl. Stronger Together – Strategic partnerships of the University of Silesia in Katowice within the Transform4Europe network), finansuotas Lenkijos nacionalinės akademinių mainų agentūros pagal Strateginės partnerystės programą (angl. Polish National Agency for Academic Exchange under the Strategic Partnerships Programme). Projekto veiklomis siekta plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dėstytojų, praplečiant mokslines temas bei sudarant patrauklesnes studijų galimybes būsimiems studentams. VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros darbuotojai dalyvavo dviejose šio tarptautinio projekto veiklose. Pirmoji veikla buvo drauge su užsienio partneriais parengti dvigubo diplomo magistrantūros studijų programą „Akvamatika“. Antroji – atlikti Nemuno upės vandens kokybės tyrimus, su tikslu juos išplėtoti pritraukiant Europos Sąjungos (ES) mokslinius tyrimus finansuojančių fondų lėšas. Projekto partneriai – Silezijos universitetas Lenkijoje ir Trieste universitetas Italijoje.

Dvigubo diplomo programa apjungs kelių universitetų kompetencijas

Tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklose buvo numatyta parengti dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą. Apjungus VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto, Lenkijos Silezijos universiteto (SU) ir Italijos Trieste universiteto dėstytojų kompetencijas buvo kuriama tarptautiniu mastu konkurencinga dvigubo diplomo aplinkos inžinerijos srities magistratūros studijų programa „Akvamatika“.

Šiuo tikslu buvo vykdomas bendravimas tarp projekte dalyvaujančiųjų institucijų darbo grupių. Aktyvios diskusijos, konsultacijos bei klausimų derinimai periodiškai vyko tiek nuotoliniu būdu, tiek organizuojant visų projekte dalyvaujančių universitetų ekspertų darbo grupių susitikimus lankantis partnerių universitetuose.

2023 m. kovo mėn. Katovicuose, Lenkijoje, vyko NAWA strateginės partnerystės pradinis susitikimas. 2023 m. spalio mėn. Lenkijos Silezijos universiteto delegacija lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje. 2024 m. kovo mėn. VDU mokslininkų delegacija ir Silezijos universiteto studijų programos kūrimo grupės atstovai lankėsi projekto partnerių Trieste universitete Italijoje. Šie susitikimai buvo labai vertingi ir efektyvūs ekspertų diskusijoms rengiant dvigubo diplomo studijų programos „Akvamatika“ koncepciją ir struktūrą. Pagrindinis uždavinys buvo parengti naujos studijų programos bendrąją programą, kuri atitiktų universitetų ir nacionalinių reglamentų reikalavimus. Vizitų metu buvo aptariamos tolesnio bendradarbiavimo galimybės vykdant pradėtas projekto veiklas.

Lenkijos mokslininkų delegacija VDU Žemės ūkio akademijoje

Universitetinių darbo grupių bendradarbiavimo dėka buvo sukurta ir VDU Senato patvirtinta dvigubo diplomo antrosios studijų pakopos studijų programą Akvamatika (angl. Aquamatics). Ši nauja studijų programa priskiriama Inžinerijos mokslų (E) studijų krypčių grupei, Aplinkos inžinerijos studijų krypčiai. Numatyta, kad studijų programa bus vykdoma nuolatine studijų forma, studijos truktų 2 metus. Studijų programos apimtis kreditais – 120 ECTS. Studijų programą numatoma vykdyti anglų kalba, taip orientuojantis į užsienio šalių (Afrikos ir Azijos) studentus, kurie, sėkmingai baigę šią studijų programą, gautų inžinerijos mokslų magistro laipsnį.

Numatyta, kad studijų programą vykdantys universitetai (VDU ir SU) studentų priėmimą vykdys savarankiškai, formuodami atskiras studentų grupes. Studentai studijuotų pagal sudarytą ir tarp universitetų suderintą studijų planą, kuriame numatyti programos kryptį atitinkantys studijų dalykai. Studijų procesas būtų organizuojamas taip: I semestrą studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo (VDU ir SU), II semestrą visi studijų programos studentai studijuotų Silezijos universitete, III semestrą studentai studijuotų Vytauto Didžiojo universitete, IV semestrą – studijos būtų vykdomos universitetuose, kuriuose studentai įstojo.

Birželio mėn. vykusiame VDU Senato posėdyje buvo pritarta studijų programos Akvamatika vykdymui, pradedant jos vykdymą 2025-2026 mokslo metais.

Tarptautinės komandos dėmesys Nemuno upės vandens kokybei

Įgyvendinant vieną iš tarptautinio projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veiklų Nemuno upės ruože nuo Druskininkų iki Rusnės salos buvo atlikti upės vandens kokybės tyrimai. Tuo tikslu buvo suorganizuota tarptautinė ekspedicija. Joje dalyvavo Silezijos universiteto mokslininkų komanda: Andrzej Woźnica, Marcin Lipowczan ir Weronika Walkowiak, kurie specialiai atsigabentu laivu leidosi žemyn Nemuno upe. Ekspedicijos tyrimuose taip pat dalyvavo VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai Raimundas Baublys, Egidijus Kasiulis, Donatas Jonikavičius ir Linas Jurevičius.

Plaukiant žemyn upe, kas 1 km, naudojant multiparametrinį sensorių, buvo tiriama vandens kokybė. Papildomai, specialiai parinktose vietose – daugiausiai aukščiau ir žemiau didžiųjų Nemuno intakų ir didžiųjų miestų – buvo paimti mėginiai, leidžiantys atskleisti daugiau vandens kokybės parametrų.

Vandens mėginių ėmimo vietose upės vaga fiksuota dronu su multispektrine kamera, išmatuoti upės vandens gyliai, tėkmės greičiai ir debitas, paimti bentoso mėginiai. Pirmą kartą Lietuvoje surinkti ir upės vandens DNR mėginiai, kuriuos apdoros mokslininkai iš Italijos, Trieste universiteto. Surinktas ypatingai didelis kiekis duomenų leidžia daryti reikšmingas išvadas apie Nemuno vandens kokybę ir jame esančios ekosistemos būklę. Tai padeda įvertinti ir į Lietuvos teritoriją atitekančio vandens kokybę, ir jau šalyje esančių urbanizuotų teritorijų įtaką Nemunui.

Akimirka iš ekspedicijos Nemuno upe

Tarptautinė vasaros stovykla – prasminga patirtis studentams

Dar viena projekto „Stiprūs kartu/Stronger Together (NAWA)” veikla buvo Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto rengiama vasaros stovykla projekte dalyvaujančių universitetų studentams. 2023 m. birželio 12-16 dienomis ši stovykla vyko Lenkijoje. Jos metu savo patirtimi apie aplinkosaugos srities tyrimus ir jų problematiką dalijosi VDU, Silezijos Katovicų universiteto ir Triesto universiteto profesoriai. Studentai, dalyvavę vasaros mokyklos programoje, įgijo vertingų žinių, praplėtė požiūrį į eksperimentų planavimo ir kūrimo metodiką bei tikslus.

Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universiteto studentai vasaros stovykloje Lenkijoje

Neabejojama, kad sėkminga Lenkijos, Lietuvos bei Italijos universitetų bendra projektinė veikla didina visų šių universitetų žinomumą bei tarptautiškumą.

Parengė lekt. Raimundas Baublys ir doc. dr. Egidijus Kasiulis.