Žemės ūkio inžinerijos fakulteto naujienos Archives | Page 6 of 36 | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA atvirų durų dienos parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu

Parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu lankytojai bus laukiami ne tik Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) stende, kuriame susipažins su VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) mokslo atradimais ir turės galimybę pasikonsultuoti su mokslininkais. VDU Žemės ūkio akademija antrąją ir trečiąją parodos dienas – kovo 28 d. ir 29 d.– atvers duris interesantams studijų klausimais – besidominčių studijomis lauks „VDU ŽŪA atvirų durų dienos“, kuriose lankytojai turės galimybę sužinoti apie bakalauro, magistrantūros studijas bei kitas mokymosi galimybes, pažinti studijų aplinką ir VDU ŽŪA fakultetus.

Tai puiki galimybė iš pirmų lūpų išgirsti apie išskirtines studijų galimybes ir gauti atsakymus į rūpimus klausimus – nuo priėmimo į studijas, konkursinio balo skaičiavimo iki parengiamųjų studijų, vardinių, skatinamųjų ar verslo įmonių stipendijų – ir išsklaidyti abejones dėl studijų pasirinkimo.

„VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ interesantai bus laukiami VDU ŽŪA Centrinių rūmų II aukšto fojė (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) kovo 28 d. 14 val. ir kovo 29 d. 10.00 val.

Planuojami du srautai, į kuriuos reikėtų prisijungti 14.00 val. (kovo 28 d.) ir/ar 10.00 val. (kovo 29 d.), kadangi susitikimo eigoje lokacija bus keičiama – pagal poreikį interesantai bus supažindinti su skirtingomis Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų erdvėmis.

Jeigu vis dėlto „VDU ŽŪA atvirų durų dienose“ dalyvauti nepavyks, primename, kad visais kylančiais klausimais apie studijas maloniai pakonsultuos:

Rasa Čingienė
rasa.cingiene@vdu.lt
+370 682 22874

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas moksleiviams

Informacija apie VDU ŽŪA studijų programas

Informacija apie VDU ŽŪA veiklas Vytauto Didžiojo universiteto stende parodos „Ką pasėsi… 2025“ metu

Seminaras „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“

Kovo 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedra kviečia dalyvauti EIP projekto Nr. 35BV-KK-22-1-04988-PR001 seminare „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT)“.

Seminaras vyks Aukštaitijos profesinio rengimo centre (Technikumo g. 2, Alanta).

Seminaro programa:

9.30-10:00 val. Registracija į seminarą.

10.00-10.30 val. Projekto veiklos 3 metų apžvalga. VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Inga Adamonytė.

10.30-11:30 val. EIP projektas „Organinės anglies panaudojimas ekosistemų paslaugų plėtrai, pritaikant ūkininkavimą prie klimato kaitos ACT.LT (AgroCarbonTech.LT) didėjantis aktualumas“. R. Čiūtas.

11.30-12.00 val.. „Paulovnijų auginimo ir tręšimo bioanglimi eksperimentinių tyrimų rezultatai“. VDU Žemės ūkio akademijos dr. E. Linkevičius.

12.00-12.30 val. Kavos pertrauka.

12.30-13.00 val. ,,Bioanglies gamyba, panaudojimo galimybės ir technologijos“. VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. E. Zvicevičius.

13.00-13.30 val. Paulownijos auginimo technilogija Aukštaitijos profesinio rengimo centre. PRC mokytoja V. Šeikienė.

13.30-14.00 val. Diskusijos ir atsakymai į klausimus.

Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas VDU ŽŪA 2025

Kovo 12 dieną vyks kasmetinis, tradiciniu tapęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame VDU ŽŪA studentams bus įteikiamos partnerių įsteigtos vardinės stipendijos, VDU ŽŪA bendruomenės nariai bus pagerbti apdovanojimais už jų pasiekimus 2024 m., bus paskelbtas Lietuvos švietimo muziejaus parengtos Žemės ūkio akademijos 100-osioms veikimo metinėms paminėti skirtos parodos „Vieno diplomo istorija“ atidarymas VDU Žemės ūkio akademijoje, skambės gyvai atliekamos muzikos kūriniai.

Renginio data ir laikas: kovo 12 d. 13 val.
Renginio vieta: VDU ŽŪA Centrinių rūmų Iškilmių salė.
Numatoma renginio trukmė: ~2 val.

BŪTINA RENGINIO DALYVIŲ REGISTRACIJA

Renginio metu bus apdovanojami nominacijų bei Studijų metodinių priemonių ir Mokslo darbų konkursų laureatai.

Nominacijos skiriamos:

Metų mokslo įvertinimas – VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stotis;

Metų projektas – VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų komandos projekto vadovė vyresn. m. d. dr. Vaida Steponavičienė ir projekto vykdytojai: vyr. m. d., prof. dr. Vaclovas Bogužas, vyr. m. d., prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jūratė Aleinikovienė, vyresn. m. d., doc. dr. Jolita Greblikaitė, lekt. Rolandas Rakštys;

Metų pradedantysis tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros magistrantas Mantas Brazauskas;

Metų darbuotojas – VDU Žemės ūkio akademijos Centrinių rūmų administratorė Aušra Vitkauskienė;

Metų nacionalinė partnerystė – Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkių komandos – vyresn. m. d., doc. dr. Jurgitos Kulaitienės, m. d., doc. dr. Dovilės Levickienės ir m. d., doc. dr. Nijolės Vaitkevičienės – bendradarbiavimas su verslo įmone UAB „SoTU SoTU“;

Metų tarptautinė partnerystė – Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius, Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Rytis Skominas;

Metų dėstytojas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Dovilė Levickienė;

Metų dėstytojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Jurgita Zaleckienė;

Metų dėstytojas – Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros doc. dr. Jolanta Valčiukienė;

Metų dėstytojas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros asist. dr. Jolanta Stankevičiūtė;

Metų studentas – Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros Agronomijos mokslo krypties 2 kurso doktorantė Erika Jakienė;

Metų studentas – Bioekonomikos plėtros fakulteto magistrantūros studijų programos Apskaita ir finansai 3 kurso studentė Rugilė Gudaitienė;

Metų studentas – Inžinerijos fakulteto bakalauro studijų programos Žemės ūkio mechanikos inžinerija 4 kurso studentas Vidmantas Trumpius;

Metų studentas – Miškų ir ekologijos fakulteto bakalauro studijų programos Miškininkystė 3 kurso studentė Margarita Žemaitytė.

Padėkos skiriamos:

Metų mokslo įvertinimas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vlada Vitunskienė;

Metų mokslo įvertinimas – Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros prof. dr. Arvydas Povilaitis;

Metų mokslo įvertinimas – Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Algirdas Augustaitis;

Metų mokslo įvertinimas – Bioekonomikos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Vilma Naujokienė;

Metų projektas – Bioekonomikos tyrimų instituto mokslininkų komandos projekto vadovas vyr. m. d., prof. dr. Petras Punys ir projekto vykdytojai: jaunesn. asist. dr. Linas Jurevičius, m. d., asist. dr. Dainius Savickas;

Metų projektas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vyr. m. d., prof. dr. Violeta Makarevičienė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros 3 kurso doktorantė Austėja Švereikaitė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros 4 kurso doktorantė Kristina Gesevičienė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros 1 kurso doktorantė Gailenė Brazaitytė;

Metų pradedantysis tyrėjas – Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros 2 kurso doktorantas Žygimantas Kidikas;

Metų darbuotojas – Agronomijos fakulteto studijų administratorė Vita Smalstienė;

Metų darbuotojas – Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų administratorė Aistė Vasiliauskienė;

Metų darbuotojas – Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros doc. dr. Simona Paulikienė;

Metų darbuotojas – VDU Finansų departamento direktorės pavaduotoja Aušra Malakauskienė;

Metų nacionalinė partnerystė – Agronomijos fakulteto ir UAB „Scandagra“ bendradarbiavimas;

Metų nacionalinė partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė;

Metų tarptautinė partnerystė – Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas;

Metų tarptautinė partnerystė – Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Rasa Pakeltienė;

Metų tarptautinė partnerystė – Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė;

Metų tarptautinė partnerystė – Bioekonomikos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Michael Manton;

Metų tarptautinė partnerystė – Žemės ūkio akademijos tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Ekaterina Makrickiene;

Metų tarptautinė partnerystė – Žemės ūkio akademijos tarptautinės veiklos koordinatorė dr. Monika Medikienė.

Studijų metodinių priemonių konkurso kategorija „Vaizdinės priemonės“:

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, jaunesn. m. d., dr. Jūratė Staveckienė, doc. dr. Jurgita Kulaitienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso kategorija „Studijų organizavimo metodai ir kitos studijų metodinės priemonės“:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas, doc. dr. Lina Marija Butkevičienė, vyr. lekt. dr. Jovita Balandaitė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Studijų metodinių priemonių konkurso kategorija „Metodiniai leidiniai“:

Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Ilona Vagusevičienė, prof. dr. Kęstutis Romaneckas, doc. dr. Vytautas Liakas, prof. dr. Zita Kriaučiūnienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros doc. dr. Anželika Dautartė – skiriama padėka;

Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros doc. dr. Asta Raupelienė – skiriama padėka.

Mokslo darbų konkurso kategorija „Mokslininkų grupės“:

Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros profesorius, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. akademikas dr. Egidijus Šarauskis, Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorė, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Zita Kriaučiūnienė, Bioekonomikos tyrimų instituto vyr. m. d. dr. Davut Karayel, Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentė, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Vilma Naujokienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Bioekonomikos tyrimų instituto ir Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. m. d., doc. dr. Jurgita Kulaitienė, m. d., doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė, m. d., doc. dr. Dovilė Levickienė, jaunesn. m. d., asist. dr. Marius Lasinskas – II vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Bioekonomikos tyrimų instituto ir Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vyresn. m. d., prof. dr. Kęstutis Navickas, vyresn. m. d., doc. dr. Kęstutis Venslauskas, m. d., asist. dr. Mantas Rubežius – III vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas.

Mokslo darbų konkurso kategorija „Jaunasis mokslininkas, doktorantas ar jų kolektyvas“:

Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros docentei, Bioekonomikos tyrimų instituto vyresn. m. d. dr. Kristina Lekavičienė – I vieta, skiriama premija, apdovanojimas ir diplomas;

Agronomijos fakulteto Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros vyresn. laborantė, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Jūratė Staveckienė – II vieta, skiriamas diplomas;

Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros asistentas, Bioekonomikos tyrimų instituto jaunesn. m. d. dr. Linas Jurevičius – III vieta, skiriamas diplomas.

Sveikiname visus nominantus ir laimėtojus!

Informuojame, kad renginyje bus fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Jaunųjų žemėtvarkos ir hidrotechnikos specialistų profesinės sėkmės istorijos: žinios ir motyvacija atveria visus kelius

Žemėtvarkininko ir hidrotechninės statybos inžinieriaus specialybės yra unikalios ir mūsų šaliai labai reikalingos, aprėpiančios daug svarbių veiklos sričių. Tačiau, tikėtina, tai nėra tos profesijos, apie kurias vaikai svajoja nuo mažens. Neretai jaunuoliai šias specialybes renkasi paskatinti artimųjų arba tęsdami šeimos dinastiją. Skirtingų motyvų vedini rinktis būtent šias studijas, įgiję universitetinį išsilavinimą žemėtvarkos specialistai dirba žemės administravimo ir tvarkymo srityje, hidrotechninės statybos inžinieriai – vandentvarkos, statybų sektoriuje, atrasdami vis naujų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų ir kurti savas profesinės sėkmės istorijas.

Tad išties įdomu išgirsti, dėl kokių motyvų iš gausybės pasiūlos jauni žmonės pastaraisiais metais pasirinko būtent šias specialybes, ar pasitvirtino jų lūkesčiai ir kaip sėkmingai klostosi profesinė karjera. Į šiuos klausimus maloniai sutiko atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) (iki 2019 m. Aleksandro Stulginskio universitetas) Inžinerijos fakulteto (iki 2021 m. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas) absolventai: žemėtvarkininkai Toma Karvelytė Janulionienė ir Dainius Vitkauskas bei hidrotechnikai Gintarė Karalevičiūtė ir Vygandas Narkus.

Profesijos pasirinkimas yra vienas sunkiausių ir atsakingiausių sprendimų žmogaus gyvenime. Tik pasirinkę širdžiai mielą specialybę ir darbą galime realizuoti save, atskleisti savo gabumus ir galimybes. Kas jus paskatino pasirinkti atitinkamai Žemėtvarkos ar Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą?

Toma Karvelytė Janulionienė: 11–12 klasėse galvojau apie pedagogo arba želdynų projektuotojo specialybes, tačiau abejojau. Kadangi buvau vyriausia iš trijų vaikų šeimoje ir neturėjau galimybės studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje, stengiausi patekti į nemokamą vietą. 2005–2010 metų laikotarpiu vykstant žemės reformai mano tėtis buvo susidūręs su tam tikromis problemomis dėl žemės, daug girdėdavau apie jos matavimus, dokumentų tvarkymą, teisės aktų pokyčius. Todėl Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti sistemoje pirmuoju numeriu ir įrašiau studijų programą Žemėtvarka. Kai gavau teigiamą atsakymą, kad įstojau į valstybės finansuojamą vietą, labai apsidžiaugiau. Man patiko, kad žemėtvarkininkai daug bendrauja su žmonėmis, išmano ir savo darbe taiko teisines žinias, naudoja naujausias technologijas ir prietaisus – elektroninius tacheometrus, dronus, 3D lazerinius skenerius. Taip pat tai labai plati specialybė – galima matuoti žemės plotus, pastatus, inžinerinius statinius, atlikti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, arba, turint Akademijoje įgytus žinių pagrindus mokytis 3D modeliavimo, fotogrametrijos ir kartografijos. Dirbant šioje srityje labai svarbios ir vadybos kompetencijos: laiko ir procesų planavimas, rizikų valdymas, darbas komandoje ir kt.

Toma Karvelytė Janulionienė

Dainius Vitkauskas: Pasirinkti profesiją baigiant mokyklą yra tikrai nelengva, tačiau man padėjo draugė, o dabar jau žmona, kuri paskatino rinktis žemėtvarkininko specialybę. Ieškojau dinamiško darbo, kuriame derėtų tiek darbas biure, tiek galimybė judėti lauke, lankytis įvairiuose objektuose. Man žemėtvarka – profesija, kurioje turiu galimybę derinti teorinį darbą su praktika. Ši specialybė suteikė progų aplankyti daugybę įdomių, nuostabaus grožio Lietuvos vietų, kur net nebūčiau pagalvojęs užklysti.

Vygandas Narkus: Dar besimokant mokykloje vasaromis tekdavo darbuotis įmonėse, kurios vykdė melioracijos darbus, tiesė kelius ir gatves, įrenginėjo pralaidas. Ši statybos sritis man jau buvo tapusi artima, todėl išlaikęs brandos egzaminus, norėjau įgyti profesiją, kurios atstovai vykdo panašius darbus. Kita vertus, mane, moksleivį, žavėdavo statybos ar projektų vadovai, kurie atvažiuodavo į objektus su baltais šalmais, turėjo daug žinių, paskirstydavo darbus ir t.t. Tad mano siekis buvo išlipti iš purvinų batų, kastuvo rankose ir pakilti iki balto šalmo pareigų.

Gintarė Karalevičiūtė: Rinkdamasi studijų kryptį niekada neabejojau – žinojau, kad ateitį siesiu su statybos inžinerija. Hidrotechninės statybos inžinerijos studijų programą pasirinkau todėl, kad norėjau įgyti įvairių šios srities žinių, mėgstu konkretumą ir norėjau dirbti su informacija, kuri yra svarbi ir aktuali esamu metu. Būtent šios studijos atvėrė galimybes platesniam inžineriniam suvokimui ir mąstymui. Labai svarbus aspektas studijų metu buvo universiteto dėstytojų požiūris į studentus ir komunikavimas, kai žinios gaunamos iš geriausių savo srities specialistų.

Keletą metų praleidote akademinėje aplinkoje, bendravote su dėstytojais ir bendramoksliais, studijavote ir „studentavote“. Ar pritartumėte, kad studijos aukštojoje mokykloje ne tik suteikia profesiją, bet ir visapusiškai formuoja asmenybę? Kas labiausiai įstrigo atmintyje iš studijų laikotarpio?

Toma Karvelytė Janulionienė: Manau, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus. Aš buvau ta studentė, kuri, pasitaikius progai, visur dalyvavau, daug ką pati organizavau. Mano šūkis buvo: „Kada, jei ne dabar?“ Šiandien tik gailiuosi, kad kartais save pristabdydavau, kad, pavyzdžiui, neišvykau ilgesniam laikotarpiui studijuoti pagal ERASMUS+ studentų mainų programą. Bet vykau į trumpalaikes ERASMUS+ ir BOVA stažuotes. Jų metu įgijau naujų kompetencijų, patobulinau anglų kalbos žinias specialybės terminais, įgijau tarptautinės patirties. Stažuočių užsienyje sertifikatai ir tarptautinė patirtis labai padėjo, kai vėliau reikėjo gauti kvalifikacinius pažymėjimus. Aktyviai dalyvavau studentų atstovybės (SA) veikloje. Pradėjau nuo narės, tada gavau galimybę tapti marketingo komiteto koordinatore, vėliau vadovavau projektų komitetui, galiausiai tapau SA viceprezidente. Labai vertinu šią patirtį ir įgytas pažintis. Atstovybė suteikė daug drąsos, išmokė planuoti, dirbti komandoje.

Dainius Vitkauskas: Įvairi patirtis, įgyta studijų metu, tapo pagrindu mano profesiniam ir asmeniniam augimui. Universitetas buvo ne tik profesinių žinių šaltinis, bet ir socialinių ryšių formavimo vieta. Studijuodamas universitete ne tik įgijau profesinių žinių, bet ir susipažinau su daugybe nuostabių žmonių, su kuriais iki šiol palaikau ryšį. Mes nuolat bendraujame, aptariame veiklos rezultatus ir iššūkius. Taip pat kartu dirbame prie bendrų projektų, kurie lpadeda tobulėti ir plėsti savo kompetencijas. Labai svarbu, kad esu tikras, jog atsidūręs „akligatvyje“ galiu kreiptis patarimų į savo buvusius kursiokus, o dabar jau kolegas. Taip pat gerą įspūdį paliko dėstytojai – jie ne tik puikiai išmano savo sritį, bet ir yra pasiruošę atsakyti į įvairius klausimus, net ir tuos, kurie tiesiogiai nesusiję su specialybe. Tokie patarimai neabejotinai prisideda prie jauno žmogaus asmenybės formavimo.

Dainius Vitkauskas

Vygandas Narkus: Pirmieji studijų metai universitete truputį išgąsdino, kadangi teko mokytis tikrai sudėtingų dalykų: bendrosios chemijos, elektrotechnikos, fizikos. Tuo metu atrodė, kad jie nedaug susiję su hidrotechnika. Tačiau bėgant laikui, viskas stojo į savo vietas, studijų procese prasidėjo specialybės dalykai, o fundamentinės žinios taip pat niekur nedingo. Turbūt kaip ir daugeliui studentų labai įstrigo praktika prie Dubysos upės, kur atlikinėjome hidrometrijos ir hidrogeologijos matavimus. Praktikos metu ne tik įgijome daug praktinių žinių ir įgūdžių, bet turėjome galimybę artimiau susipažinti su fakulteto dėstytojais, taip pat vieni su kitais, visiems drauge vakarais papramogauti, pažaisti tinklinį ir t.t.

Gintarė Karalevičiūtė: Visiškai pritariu, kad studijos aukštojoje mokykloje suteikia ne tik profesiją, bet ir visapusiškai suformuoja asmenybę. Studijos man padovanojo gerus draugus, pažinčių ratą, susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti. Būtent bakalauro studijų metai man buvo geriausias savęs paieškų ir asmeninės motyvacijos atradimo periodas. Aš universitete jaučiausi, o ir dabar jaučiuosi kaip antruosiuose namuose. Tai aplinka, kur visada sutiksi draugų, kur sudarytos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti ir visada gera sugrįžti. Čia visada susitikęs su dėstytojais gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, paskatintas prisijungti prie universitete ir kitur vykstančių veiklų.

Jūsų pavyzdys griauna klaidingą stereotipą, esą įgijus žemėtvarkininko ar hidrotechnikos inžinieriaus profesiją sunku rasti darbą. Prašome pasidalyti, kaip ir kur pritaikėte įgytas specialybės žinias ir gebėjimus?

Gintarė Karalevičiūtė

Toma Karvelytė Janulionienė: Esu biržietė ir dar studijuodama sužinojau, kad Biržuose veikia geodezinius darbus atliekanti įmonė UAB „Šiaurinis taškas“. Tad dar būdama antrakursė kreipiausi į šios įmonės vadovą. Kelias savaites savanoriškai mokiausi braižyti iš matavimo duomenų, vėliau gavau pasiūlymą vasarą grįžti padirbėti. Taip ir padariau – atlikinėjau lauko matavimus, rengiau topografinius planus. III kurse ten pat atlikau ir profesinės veiklos praktiką, o baigusi studijas įsidarbinau bei pradėjau specializuotis kadastrinių matavimų atlikime ir žemėtvarkoje. Įmonės direktorius pastebėjo mano iniciatyvumą, aktyvumą bei žinojo apie mano turimas kompetencijas, įgytas nevyriausybinių organizacijų veiklose, todėl gaudavau papildomų užduočių, susijusių su įmonės komunikacija. Tai buvo reklaminės ir reprezentacinės medžiagos rengimas, socialinių tinklų administravimas. „Šiauriniame taške“ dirbti pradėjau 2019 m., o 2022-aisiais išėjau motinystės atostogų. Planavau po metų grįžti į ankstesnes pareigas, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad tapau Biržų rajono savivaldybės mero patarėja.

Visada buvau aktyvi, smalsi ir pilietiška. Dar būdama šešiolikmetė pradėjau domėtis šalies politika ir įsitraukiau į politinės jaunimo organizacijos veiklą, ten susipažinau su politikais, tapome kolegomis bei bičiuliais. Nuo 2017 m. esu centro kairės politinių partijų narė. 2020–2023 m. buvau Biržų rajono savivaldybės tarybos narė. 2023 m. vykusiuose savivaldos rinkimuose buvau sąraše, o po rinkimų mūsų partijai buvo pasiūlyta prisijungti prie valdančiosios koalicijos Biržų rajone, o man pasiūlytos mero patarėjos pareigos. Eidama jas buvau atsakinga už mero komandos viešuosius ryšius bei kuravau man artimas sritis: jaunimo reikalus, verslą, teritorijų planavimą ir žemėtvarką. Šiame darbe dažnai tekdavo panaudoti konkrečias žemėtvarkos ir teritorijų planavimo žinias. Vienas mano darbo pavyzdžių – pradėjusi dirbti atkreipiau vadovo dėmesį į jau pasenusius Biržų regioninio parko specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, ir kad jų sprendiniai nebeatitinka šių dienų realijų, todėl gyventojai susiduria su tam tikromis problemomis. Siekiant pakeisti situaciją teko daug gilintis, domėtis, ką gali padaryti savivalda, kad artimiausiu metu šie dokumentai būtų atnaujinti ir gyventojams bei savivaldai padėtų veikti, o ne trukdytų. Taigi, esu pabuvojusi įvairiuose savivaldos veiklos rolėse: kaip gyventoja, kaip privačiame versle dirbanti samdoma darbuotoja, kaip sprendimų priėmėja, jų įgyvendintoja, dirbanti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja. Drąsiai sakau, kad žemėtvarkos žinios visose šiose grandyse yra labai naudingos, nes padeda į situaciją žvelgti trimis svarbiais aspektais – socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu.

Dainius Vitkauskas: Įgijus žemėtvarkininko specialybę, darbą susirasti tikrai nėra sunku. Per pastaruosius 2–3 mėnesius mūsų komanda priėmė penkis naujus žemėtvarkos specialistus, nes iš tikrųjų šioje srityje darbuotojų trūksta. Aš karjerą pradėjau dar antrojo kurso pabaigoje, kuomet atlikau praktiką UAB „Kelprojektas“ (šiuo metu UAB „Tyrens Lietuva“), o po jos buvau pakviestas likti dirbti. Nors kartais sakoma, kad praktikoje tenka viską mokytis iš naujo, mano atveju universitete įgytos AutoCAD, GeoMap ir kitos žinios pasirodė labai naudingos. Praktikoje teko braižyti sudėtingesnius dalykus, tačiau turėjau tvirtą teorinį pagrindą, o tai labai palengvino procesą. Taip pat ir su matavimo prietaisais bei 3D braižymu – visos įgytos žinios pritaikomos kasdienėje veikloje.

Vygandas Narkus: Baigęs studijas įsidarbinau savo gimtinės, Plungės rajono, įmonėje, kuri užsiima kelių, hidrotechnikos, kitų inžinerinių statinių statyba. Dirbdamas įmonėje, pradėjau magistrantūros studijas, kadangi norėjau tobulėti ir įgyti daugiau žinių. Darbą ir o studijas suderinti nebuvo lengva, teko nemažai pavažinėti tarp Kauno ir Plungės, tačiau magistro diplomas suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir žinių. Dirbdamas statybos vadovo asistentu įvykdžiau nemažai sėkmingų projektų, pasisėmiau patirties, ir pagaliau atsivėrė galimybė tapti statybos vadovu – kas kadaise atrodė kaip tolimas kelias, tapo ranka pasiekiama. Po mokymų, išlaikytų egzaminų ir gautų atestatų įgijau teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas, galėjau būti atsakingas už objektų statybą ir darbų koordinavimą. Per septynerius darbo metus vykdžiau ne vieną valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, taip pat įvairių objektų – gatvių, pralaidų, melioracijos sistemų, aikštelių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitokių inžinerinių statinių – rekonstrukciją ir statybą Klaipėdos miesto, Klaipėdos. Plungės, Mažeikių rajonų savivaldybėse. Šiuo metu dirbu kitoje įmonėje, kurioje einu statybos direktoriaus pareigas kelių tiesimo padalinyje, ieškau įmonei darbų, dalyvauju viešųjų pirkimų konkursuose, tvarkau „infostatybos“ dokumentaciją ir koordinuoju daugiau nei 100 žmonių kolektyvo darbą.

Vygandas Narkus

Gintarė Karalevičiūtė: Baigiant trečiąjį studijų kursą visiems studentams privalu atlikti profesinę praktiką pasirinktoje įmonėje. Norėjau praktiką atlikti mažesnėje įmonėje, kur galėčiau stebėti ir dalyvauti visuose gamybos etapuose. Vėliau likau šioje įmonėje dirbti. Šiuo metu dirbu inžiniere-sąmatininke įmonėje UAB „Parama“. Kasdienis darbas įdomus tuo, kad jame nėra rutinos. Skirtingi ne tik kiekvienas projektas, bet ir komandos, su kuriomis tenka dirbti. Taip pat darbų niekada nepalengvina ir lietuviški orai, ypatingai – žiema. Oro sąlygos nevaldomos, su jomis nesusitarsi, tačiau ilgametė patirtis išmoko prisitaikyti prie esamos situacijos ir nenukrypti nuo pirminio statybų darbų grafiko. Laikas, praleistas dirbant įmonėje, mane formavo kaip asmenybę daugeliu požiūrių. Visų pirma, išmokė disciplinos ir prisiimti atsakomybę – ne tik už save, bet ir už kitus. Turėjau mokytis veikti netikėtose situacijose ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių. Norėčiau paminėti, kad savo karjeroje teko patirti, kad moterys, vadovaujančios statybų projektams, šiais laikais vis dar stebina kolegas vyrus. Nelengva dirbti statybose, kur paprastai dauguma dirbančiųjų yra vyrai, o ypač vadovauti. Moterims tenka gerokai daugiau paplušėti tam, kad įrodytų, jog sugeba dirbti puikiai.

Kiek reikšminga jūsų gyvenime karjera – siekis judėti į priekį? Ar užtenka profesionaliai dirbti ir džiaugtis gautu rezultatu, ar yra poreikis siekti naujų žinių, tobulėti? Koks tas jūsiškis sėkmingos profesinės veiklos „receptas“, kokie pagrindiniai jo „ingredientai“?

Toma Karvelytė Janulionienė: Šiuo gyvenimo laikotarpiu karjera man yra svarbi: man ir patinka, ir siejasi su ekonominiu stabilumu, t.y. gerovės ir ateities perspektyvų užtikrinimu mano vaikams. Visada norisi siekti naujų žinių ir eiti pirmyn, paauginusi vaikus norėčiau baigti dar vienas magistro studijas, tik šį kartą socialinių mokslų krypties. Profesinėje veikloje visada stengiuosi darbą atlikti kokybiškai ir kruopščiai, į situaciją pažvelgti plačiau ir įvertinti ją įvairiais aspektais. Nevengiu būti iniciatyvi – jei turiu minčių, idėjų visada mėgstu jomis dalintis, diskutuoti, kitiems padėti ar patarti.

Dainius Vitkauskas: Aš vadovaujuosi vienu principu: tobulėjimas ir nuoseklus darbas. Man nuolat svarbu mokytis naujų dalykų, nes be to gyvenimas taptų nuobodus. Pavyzdžiui, mano hobis – dronai – pradžioje atrodė kaip paprastas laisvalaikio užsiėmimas, tačiau dabar tai tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Naudoju dronus ne tik projektų įgyvendinimo etapams fiksuoti, bet ir kuriu ortofotografijas bei 3D modelius. Jei nebūčiau siekęs tobulėti šioje srityje, nebūčiau turėjęs galimybės dirbti Klaipėdos valstybinio jūrų uoste, Kauno oro uoste ar Ignalinos atominėje elektrinėje. Todėl tikiu, kad gyvenimo prasmė yra nuolatinis judėjimas į priekį, naujų žinių ir įgūdžių įgijimas.

Vygandas Narkus: Manau, kad tobulėjimui ribų nėra, noriu pritaikyti savo darbams dirbtinį intelektą, kad būčiau efektyvesnis, greitesnis už konkurentus. Taip pat jau trečius metus studijuoju aplinkos inžinerijos mokslų krypties doktorantūroje. Sunku derinti darbą ir mokslus, atsiranda vis daugiau prioritetų – šeima, turiningas laisvalaikis, tačiau norisi turėti kelias specialybes, kad būtų labiau užtikrinta ateitis. Europai einant Žaliuoju kursu, siekiant išsaugoti gamtą, siekiu praplėsti, pagilinti žinias ir gal net palikti savo įnašą šioje srityje.

Gintarė Karalevičiūtė: Kiekvienas mūsų gyvenime gali padaryti karjerą, tik privalu būti žingsniu toliau už šiandieną, ir žmogų turi lydėti noras tobulėti savo profesinėje srityje, o jau tuomet sėkmė – neabejotina. Turiu pripažinti, jog per mėnesį ar kelias savaites šios profesijos tikrai neišmoksi. Čia reikia didesnių pastangų, noro augti ir, be abejonės, žinių. Jeigu įmonė suteikia ne tik darbo vietą, bet ir reguliarius mokymus – būtina tuo pasinaudoti. Gyvenimo kelyje teko sutikti entuziastų, neturinčių jokios nuovokos apie atliekamą darbą, tvarką, eigą, tačiau norinčių būtinai ką nors daryti. Tokiems iškart patariu geriau patiems nesiimti šio darbo, nes nežinant tiesiog galima pakenkti. Sėkmingos karjeros receptas yra visumos suvokimas – matyti ir galvoti ne tik apie tai, kas man asmeniškai aktualu čia ir dabar, bet ir suprasti, kas buvo prieš mane, ir kas bus po manęs.

Straipsnio autorė: VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr., m. d. Midona Dapkienė

Vandens ištekliai – ne begaliniai: kaip išsaugosime gamtos turtą?

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ir šis gamtos išteklius nėra begalinis. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai vykstant urbanizacijai ir pramonės plėtrai reikia efektyvių, šiuolaikiškų ir tvarių sprendimų vandens išteklių valdymo srityje. Kylant daugiau globalių iššūkių ir kuriant vis modernesnes sistemas, kvalifikuotų vandens inžinerijos specialistų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Kryptinga aukštos erudicijos profesionalų kompetencija ir žinios yra raktas į sėkmingą vandens išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą.

Sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus – svarbus profesionalų vaidmuo

Švarus vanduo neatsiejamas nuo efektyvaus nuotekų valymo. UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad vandens inžinerijos specialistai yra itin svarbi jungiamoji grandis sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus.

„Šių dienų globaliame kontekste daugelis šalių susiduria su geriamojo vandens išgavimo ir kokybės problemomis. Didėjant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, auga nuotekų kiekis. Prie viso to prisideda ir klimato kaitos padariniai – didesnis kritulių kiekis. Visi žino, kad vanduo yra gyvybė. Tuo tarpu tinkamai išvalytos nuotekos – tai švari ir saugi gamta bei vandens telkiniai. Šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje tiekiamas geriamasis vanduo ir išleidžiamos nuotekos į vandens telkinius atitinka jiems keliamus reikalavimus. Tačiau technologijos tobulėja, cheminės medžiagos, naudojamos vandens inžinerijoje, taip pat darosi tvaresnės ir labiau efektyvios, atsiranda biomedžiagos, nanomedžiagos ir pan. Didėja reikalavimai vandens kokybei ar išleidžiamoms nuotekoms. Todėl vandens inžinierių darbas yra dinamiškas“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Didesnis per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis lemia staigų paviršinių nuotekų tinklų apkrovimą. Atsakingas darbas tenka vandens inžinerijos specialistams – priimti efektyvius, aplinką tausojančius ir šiuolaikiškus sprendimus. „Net ir tvarkingai dirbančios paviršinių nuotekų sistemos gali nespėti talpinti didesnio kritulių kiekio, o kartais priežastis labai elementari – užsinešusios lietaus grotelės. Kartais lietaus surinkimo sistemos pasenusios arba per mažos apimties ir neapskaičiuotos didesniam kritulių kiekiui. Tokiu atveju reikalingi atnaujinimai. Todėl vandens inžinieriai gali prisidėti projektuojant naujas didesnės apimties lietaus surinkimo sistemas ar reikiamose vietose projektuojant laikinas buferines lietaus pasaugojimo talpyklas, kurios leistų neapsemti gatvių ir kelių bei neapkrauti lietaus paviršinių tinklų“, – vieną iš vandens inžinierių darbo specifikų įvardija specialistas.

UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius

Vandens inžinerijos specialistai laukiami ir didmiesčiuose, ir regionuose

Reaguodama į globalių iššūkių sprendimų paieškos ir darbo rinkos poreikius, šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato naują bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkės doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, išsilavinusių vandens inžinierių poreikis auga tiek regionuose, tiek didmiesčiuose, nes vis daugiau dėmesio skiriama tvariam vandens išteklių valdymui ir aplinkos apsaugai. „Tai vienintelė universitetinė programa Lietuvoje, suteikianti žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje. Studijų programa Vandens inžinerija yra orientuota į realius rinkos poreikius. Regionuose svarbu užtikrinti efektyvų tvarų vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taip pat reikia spręsti vandens režimo reguliavimo, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros plėtros, apsaugos nuo potvynių ir panašias problemas. Didmiesčiuose, kur gyventojų skaičius nuolat didėja, vandens inžinieriai tampa svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms teikti, bet ir infrastruktūros plėtrai bei atnaujinimui. Atsižvelgiant į sparčią urbanizaciją ir klimato kaitai atsparių sprendimų poreikį, reikia kvalifikuotų inžinierių, galinčių priimti inovatyvius ir tvarius sprendimus, užtikrinančius švarų vandenį ir sveiką aplinką visiems“, – teigia VDU ŽŪA mokslininkė.

VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. Inga Adamonytė

Doc. dr. I. Adamonytei antrina ir UAB „Kauno vandenys“ atstovas. „Augantis gyventojų skaičius didmiesčiuose lemia ir didesnį nuotekų kiekį valyklose. Visa tai lemia, kad kai kurios nuotekų valyklos patiria padidintą apkrovą, todėl yra rizika, kad nuotekos nebus išvalomos iki nustatyų normatyvinių reikalavimų. Dėl šios priežasties reikia  atnaujinimų ir patobulinimų“, – teigia dr. J. Matulevičius.

Plačios erudicijos vandens inžinerijos profesionalų karjeros galimybės – itin plačios. VDU ŽŪA absolventai yra laukiami vandens inžinerijos, aplinkos tvarkymo ir projektavimo srityse. Karjera laukia statinių projektavimo, statybos, priežiūros bei valdymo įmonėse, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizacijose, atliekų tvarkymo įmonėse, savivaldybių administracijose ir aplinkos apsaugos departamentuose.

VDU ŽŪA studijų programos Vandens inžinerija absolventai galės užsiimti konsultaciniu darbu ar tęsti studijas magistrantūroje. Sukaupę reikiamą darbo patirtį vandens inžinerijos specialistai gali užsiimti   statybos ir statybos projekto vadovo, melioracijos statybos vadovo veiklomis. Baigus magistrantūros studijas atsiveria galimybė tapti projekto ir/ar ekspertizės vadovu.

„Studijos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Studentai turi galimybę lankytis įmonėse, susipažinti su studijuojama sritimi ne tik studijų, mokslo, bet ir verslo aplinkoje, realiai pamatyti studijų praktinį pritaikomumą ir karjeros perspektyvas“, – priduria studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. I. Adamonytė.

Inžinerijos krypties studijos – vienos perspektyviausių

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis atkreipia dėmesį į regionams reikalingų kvalifikuotų specialistų poreikį. „Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.

A. Klišonio teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis

Tvarus vandens išteklių naudojimas: ką gali visuomenė?

Viena iš tvaraus vandens naudojimo strategijų – efektyvumo didinimas ir švaistymo mažinimas. Tai apima inovatyvių technologijų diegimą, leidžiančių mažinti vandens suvartojimą žemės ūkyje, pramonėje ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, drėkinimo sistemų modernizavimas, lietaus vandens surinkimo sistemos, nuotekų valymo ir perdirbimo technologijos padeda sumažinti vandens poreikį ir didina jo panaudojimo efektyvumą.

„Tvarus vandens išteklių naudojimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą ir žmonių gerovę. Vanduo yra ne tik būtinas žmogaus gyvenimui, bet ir svarbus daugelio pramonės šakų veiklai. Tvarus vandens valdymas apima atsakingą vandens išteklių naudojimą, užtikrinant jų ilgaamžiškumą ir minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai“, – teigia doc. dr. I. Adamonytė.

Visuomenės indėlis saugant vandens išteklius – itin reikšmingas, nes net ir maži kasdieniai veiksmai gali turėti svarų poveikį, ypač kuriant tvarią ateitį. Atsakingas vandens naudojimas prasideda nuo asmeninių įpročių.

„Vandens ištekliai, kad ir kokia jų gausa pasižymi Lietuva, nėra begaliniai. Visuomenės indėlis saugant šį gamtos turtą – taip pat labai svarbus: galime racionaliau ir tvarkingiau naudoti vandens išteklius, pavyzdžiui, sausrų metu mažiau laistyti žaliąsias pievas, rečiau pjauti vejas – ir saulė ne taip greitai jas išdegintų. Taip pat labai svarbus vandens inžinierių darbas – duomenų apie vandens suvartojimo ir kokybės analizavimas, kuris gali padėti priimti sprendimus vandens išteklių valdymo strategijoms. Vandens inžinieriai per tam tikras iniciatyvas ar projektus gali prisidėti prie visuomenės švietimo ir informavimo“, – teigia dr. J. Matulevičius ir priduria, kad itin svarbu ugdyti atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką.

Geriausiai 2024–2025 m. m. rudens semestre įvertinti VDU ŽŪA dėstytojai

2024–2025 m. m. rudens semestre vykdytoje apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę išrinkti geriausiai studentų įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) dėstytojai. Šiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje bus suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2024 ruduo“. Didžiuojamės ir sveikiname kviesdami pasidalinti savo geraisiais dėstymo pavyzdžiais su kolegomis.

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto dėstytojai:

  • lekt. dr. Edita Mažuolytė-Miškinė
  • asist. dr. Ramunė Masienė
  • doc. dr. Nijolė Vaitkevičienė
  • doc. dr. Robertas Kosteckas
  • doc. dr. Povilas Mulerčikas
  • prof. dr. Kęstutis Romaneckas
  • doc. dr. Dovilė Levickienė
  • prof. dr. Aušra Blinstrubienė
  • prof. dr. Aušra Marcinkevičienė
  • doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius
  • doc. dr. Nobertas Uselis
  • lekt. Karolis Grušas
  • doc. dr. Ilona Vagusevičienė
  • doc. dr. Vytautas Liakas
  • dokt. Mindaugas Dorelis
  • jaunesn. m. d. Jovita Balandaitė
  • asist. dr. Aloyzas Velička
  • doc. dr. Darija Jodaugienė
  • doc. dr. Rita Pupalienė
  • prof. dr. Stanislavas Mostauskis
  • prof. dr. Zita Kriaučiūnienė
  • lekt. Aurelija Šaluchaitė
  • doc. dr. Jolanta Sinkevičienė
  • doc. dr. Lina Marija Butkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytojai:

  • vyr. lekt. dr. Aurelija Kustienė
  • doc. dr. Gintarė Vaznonienė
  • doc. dr. Valdemaras Makutėnas
  • doc. dr. Jurgita Zaleckienė
  • doc. dr. Jūratė Savickienė
  • doc. dr. Dalia Perkumienė
  • prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
  • prof. dr. Danutė Zinkevičienė

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto dėstytojai:

  • doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius
  • lekt. Ramūnas Mieldažys
  • lekt. dr. Vaidas Bivainis
  • asist. dr. Dainius Savickas
  • lekt. dr. Antanas Kavolynas
  • prof. dr. Dainius Steponavičius
  • doc. dr. Antanas Juostas
  • lekt. dr. Kristina Lekavičienė
  • doc. dr. Egidijus Zvicevičius
  • prof. dr. Eglė Jotautienė
  • doc. dr. Daiva Juknelienė
  • prof. dr. Rolandas Bleizgys
  • doc. dr. Rolandas Domeika
  • lekt. Otilija Miseckaitė
  • lekt. Albinas Andriušis
  • doc. dr. Jonas Čėsna

Geriausiai įvertinti VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojai:

  • prof. dr. Virginija Dulskienė
  • doc. dr. Anželika Dautartė
  • prof. dr. Laima Česonienė
  • lekt. dr. Žydrūnas Preikša

VDU ŽŪA Karjeros diena „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) vasario 26 d. 13:00–15.00 val. kviečia studentus, vyresniųjų klasių moksleivius, absolventus ir kitus interesantus dalyvauti VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“.

Renginio dalyvius pakviesime į mugę/gyvus susitikimus ir pokalbius su agrosektoriaus lyderiais apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas.

VDU ŽŪA Karjeros dienoje’25 „Tavo rankose karjera, keičianti pasaulį“ šiais metais dalyvauja net 29 įmonės!

Naujovės skatina pažangą ir įkvepia kurti ekologišką, žalią ir tvarią ateitį mūsų vaikams. Išmaniosios technologijos, inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas, sumanūs sprendimai agrosektoriuje – tai nebe ateitis, bet šiandiena. Pažangių sprendimų kūrimui ir procesų valdymui reikalingi aukštos kompetencijos specialistai, savo srities profesionalai. Apie pažangą ir inovacijas, iššūkius ir galimybes, profesionalui reikalingas kompetencijas ir ateities perspektyvas agrosektoriaus atstovų mugėje patirtimi dalinsis žemės ūkio sektoriaus lyderiai – įmonių atstovai specialiai šiam renginiui atvyksta gyvam susitikimui su VDU ŽŪA studentais.

VDU ŽŪA Karjeros dienos’25 metu vyks žaidimas „Susitikimai, kurie atsiperka“, kuriame renginio dalyviai turės galimybę laimėti smagius prizus.

Agroverslo, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės, maisto pramonės, finansų, išmaniųjų technologijų sričių profesionalai, kuriems reikalingi įvairių ŽŪA studijų programų atstovai, pateiks vertingų patarimų ir įžvalgų tiek studentams, siekiantiems realizuoti save profesinėje srityje, tiek moksleiviams, jau dėliojantiems žingsnius profesijos pasirinkimui ir perspektyviai ateičiai, tiek kitiems interesantams, norintiems pažinti pažangą kuriantį agrosektorių ir neribotas perspektyvas jame.

Renginys bus naudingas studentams, siekiantiems sužinoti, kokios kompetencijos šiandienos ir ateities darbo rinkoje yra svarbiausios, susirasti praktikos vietą ar gauti darbo pasiūlymą, norintiems rasti naujų idėjų baigiamojo darbo temai, susipažinti su agrosektoriaus įmonių ir įstaigų pažanga, inovacijomis ir darbo kultūra, moksleiviams, besidomintiems ateities darbo rinkos tendencijomis, specialistų poreikiu, perspektyviomis VDU Žemės ūkio akademijos studijų programomis ir specialybėmis bei ateities profesinėmis galimybėmis moderniame agrosektoriuje ir kitiems interesantams, norintiems pažinti agrosektoriaus pažangą, darbo rinkos tendencijas bei pamatyti neribotas karjeros galimybes.

Renginys vyks VDU ŽŪA Centrinių rūmų V aukšte (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.)

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Laužome stereotipus! VDU ŽŪA studentė Agnė: būkite drąsūs ir nepamirškite savo svajonių

Ar Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijos – tik ūkininkų vaikams? Ar baigęs VDU ŽŪA gali būti vien tik ūkininku? Įgytas išsilavinimas gali būti naudingas tik siauroje srityje? Ar darbas agrosektoriuje – nepelningas ir neperspektyvus?

VDU ŽŪA kasmet papildo būrys veržlių, smalsių jaunuolių, siekiančių kokybiško aukštojo išsilavinimo, turiningo, produktyvaus, galimybes atveriančio studijų laiko, užtikrintos profesinės ateities. Jie – stereotipų laužytojai, drąsius sprendimus priėmę asmenys, kurie yra pavyzdys, kad VDU ŽŪA įgytas išsilavinimas ir perspektyvos agrosektoriuje gali atverti kur kas daugiau savęs realizavimo ir profesinių galimybių, negu teigia vis dar sutinkami stereotipai.

Pirmuoju numeriu VDU ŽŪA pasirinkę studentai dalijasi patirtimi, kuri galbūt padės apsispręsti būsimam studentui priimti drąsius sprendimus ir užsitikrinti sau modernią, pažangią, perspektyvią ir pelningą ateitį.

Agnė Kasputytė, VDU ŽŪA bakalauro studijų programos Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas pirmo kurso studentė, dalijasi mintimis, kas paskatino pasirinkti šį kelią ir kaip buvo sulaužyti visi kada nors girdėti stereotipai apie agrosektorių.

Agnė pasidalijo, kas lėmė jos pasirinkimą studijuoti VDU ŽŪA ir kokios jos mintys dabar – būnant studente.

– Kas paskatino domėtis studijuojama sritimi?

– Iš tikrųjų buvo labai sunku nuspręsti, kokią studijų programą pasirinkti, buvau pasimetusi ir ieškojau savęs įvairiose srityse. Priimti sprendimą studijuoti VDU Žemės ūkio akademijoje paskatino šeima.

– Iš kur sužinojai apie VDU Žemės ūkio akademiją, čia siūlomas studijas?

– Daug domėjausi pati, apie norimą studijuoti sritį skaičiau ir socialiniuose tinkluose, konsultavausi su mokyklos karjeros specialiste.

– Kas paskatino pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Pasirinkti studijas VDU Žemės ūkio akademijoje paskatino būtent tai, kad tokios studijų programos – Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas – jokioje kitoje aukštojoje mokykloje nėra. Taip pat visada jaučiau trauką šiam universitetui.

– Ar studijos VDU Žemės ūkio akademijoje buvo Tavo pasirinkimas numeris vienas?

– Tikrai taip, studijas VDU Žemės ūkio akademijoje rinkausi pirmuoju pasirinkimu.

– Kokius stereotipus apie žemės ūkį ar VDU Žemės ūkio akademiją teko girdėti savo aplinkoje prieš stojant į Akademiją?

– Turbūt kaip ir daugeliui, prieš pradedant studijuoti Akademijoje, teko girdėti stereotipų, kad VDU ŽŪA – viskas apie ūkį ir čia daugiausia studijuoja norintys būti ūkininkais.

– Kokius stereotipus pradėjus studijuoti jau pavyko paneigti sau pačiai ir aplinkiniams?

– Būtent minėtą stereotipą galėjau paneigti vos įstojusi.

– Kas labiausiai nustebino studijuojant VDU Žemės ūkio akademijoje?

– Maloniai nudžiugino tai, kad VDU ŽŪA vyksta daug skirtingų paskaitų įvairiomis temomis. Bendrabučiuose gyvenantiems studentams tai yra labai patogu, kadangi dažnai nereikia vykti į miesto centre esančius fakultetus. Taip pat nustebino, kad VDU ŽŪA fakultetai yra labai arti vienas kito, o ir autobusų stotelės – net kelios aplink.

– Kokiais trimis žodžiais apibūdintum VDU Žemės akademiją – su kuo Tau asocijuojasi Akademija?

– Mano požiūriu, VDU Žemės ūkio akademija – jaukumas, supratingumas, draugiškumas.

– Kokius išskirtinumus/privalumus įvardytum kalbant apie savo studijuojamą studijų programą Žemėtvarka ir nekilnojamojo turto vertinimas?

– Ši studijų programa išties patraukli ir išskirtinė. Studijų metu – ne tik teorija, bet ir daug praktikos. Taip pat plačios karjeros galimybės, o darbas – ne monotoniškas ir ne visos darbo dienos praleidžiamos tik biure.

– Ką palinkėtum moksleiviui, kuris dvejoja, ką rinktis studijuoti?

– Moksleiviui palinkėčiau nebijoti pasitarti su šeimos nariais, su jau studijuojančiais žmonėmis, taip pat apsilankyti aukštųjų mokyklų mugėje ir pasikalbėti su studentais. Kad ir kokį sprendimą priimtumėte, svarbu nepamiršti, kad visada yra galimybė perstoti, tad rizikuoti nereikia bijoti. Taip pat nepamirškite savo svajonių – eikite drąsiai ir jas pildykite.

Agnė mielai atsakys į klausimus apie studijas, laisvalaikį ir kitas galimybes VDU Žemės ūkio akademijoje. Drąsiai susisiek su ja:

„Facebook“

AB „East West Agro“ vienkartinės vardinės stipendijos

AB „East West Agro“ skiria dvi vienkartines vardines stipendijas Inžinerijos fakulteto pirmosios pakopos nuolatinių studijų trečio ir ketvirto kurso studentams.

Vienkartinės vardinės stipendijos dydis 290 Eur. Stipendija skiriama vienam trečio kurso ir vienam ketvirto kurso Žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programos studentui.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse vienkartinei vardinei stipendijai gauti, iki 2025 metų vasario 28 dienos elektroniniu paštu atrankos@ewa.lt pateikia:

–  paraišką (prašymą) stipendijai gauti (pildoma INŽF dekanate), informacija tel. (+370 37) 752 260 arba el. paštu inzf@vdu.lt;
–  motyvacinį laišką;
– Papildomai gali atsiųsti katedros vedėjo pasirašytą rekomendaciją.

Kandidatai vertinami pagal paskutinės sesijos specialybės dalykų vidurkį bei paskutinį užsienio kalbos egzamino įvertinimą. Pirmenybė teikiama studentams, kilusiems iš kaimo vietovės. Svarbiausias kriterijus – motyvacija. Vardinės stipendijos gavėjas nepraranda teisės gauti valstybės biudžeto lėšų ar kitokių stipendijų.

Jei turėsite klausimų – kreipkitės tel. +370 614 39784 arba el. paštu: atrankos@ewa.lt

 

VDU ŽŪA langas. Tvarioji inžinerija didina pieno gamybos ūkių tvarumą

Lietuvoje yra visos sąlygos sėkmingai plėtoti gyvulininkystę, pieno produktai gali būti sėkmingai pristatomi kaip šalies vizitinė kortelė. Mes turime susigrąžinti pasitikėjimą pieno sektoriaus sėkme ir sėkmingai plėtoti šį sektorių modernizuojant senus ir kuriant naujus tvarius pieno gamybos ūkius. Lietuvoje yra visos sąlygos padidinti pieno gamybą bent 2–3 kartus. Tačiau karvių laikoma vis mažiau, nors hektarui tenkantis gyvulių tankis yra kelis kartus mažesnis nei kitose ES šalyse.

Reikia sudaryti sąlygas ateities ūkį kurti jaunimui, kuriam yra patrauklus modernus ūkis su sumaniomis technologijomis, kuriame dirbdamas gali turėti pilnavertį gyvenimą. Keičiasi ne tik klimatas, bet ir pieno gamybos ekonominė aplinka. Keičiasi ir žmonių požiūris į darbą. Tvartuose reikia ne tik sudaryti geras galvijų laikymo sąlygas, sukuriant tvarte gerą fizinę, psichinę, biologinę ir cheminę aplinką, bet ir mažinti darbo sąnaudas, sukuriant geras darbo sąlygas, mažinti oro taršą ir poveikį klimatui.

Pieno gamybos ūkio tvarumą galima pasiekti diegiant inovacijas bei gaminant produkciją už nedidelius kaštus ir laikantis aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų. Iššūkių pieno gamybos sektoriui buvo ir bus, todėl jis turi tapti atsparesnis ir tvaresnis. Susiduriant su dideliu kainų svyravimu ir rinkos netikrumu bei norint pagerinti konkurencingumą, būtina sumažinti gamybos sąnaudas, taip pat padidinti pieno ūkių ekonominį atsparumą. Taip pat reikia efektyviau naudoti gamtos išteklius, pvz., vandenį ir pašarus, labiau kontroliuoti poveikį aplinkai (mažinti ŠESD emisiją, vandens taršą ir kt.). Tvari pieninkystės sistema turi užtikrinti, kad pieno gamybos grandinėje būtų kuo mažiau atliekų.

Ūkiams svarbu gebėti įveikti iškylančius sunkumus, o tai gali būti sausros ar liūčių padariniai, didėjantis visuomės dėmesys gyvulininkystei ir raginimas mažinti poveikį klimato kaitai, oro taršai, spaudimas dėl tvaresnio gamtos išteklių panaudojimo, o taip pat ir vis aktualesniu tampantis darbuotojų trūkumas. Didėjant reikalavimams pieno gamybai, ateityje bus reikalaujama gaminti daugiau  gyvulininkystės produkcijos. Todėl ateities ūkiai turės mažesnėmis sąnaudomis pagaminti daugiau. To tikimasi pasiekti naudojantis tokiomis priemonėmis kaip „inovacijų partnerystė“ ir skatinant diegti inovacijas žemės ūkyje, mažinant atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir ūkininkavimo metodų. Pavyzdžiai rodo, kad tvarūs ūkiai modernizuoja fermas taip, kad užtikrintų komfortiškas gyvulių laikymo sąlygas. Gyvuliai būna sveikesni ir produktyvesni, tokių gyvūnų poveikis aplinkai mažesnis. Labai svarbu didinti karvių produktyvumą nekenkiant karvės sveikatingumui ir gerovei. Atspari pienininkystė – tai geras rūpinimasis gyvūnais.

Lietuvoje yra geros galimybės kurti modernų ir konkurencingą pieno gamybos ūkį, užtikrinant jo tvarumą ekonominėje, socialinėje ir aplinkos dimensijoje. Socialinėje dimensijoje tvarumas didinamas gerinant darbo sąlygas, mažinant darbo sąnaudas, didinant darbo patrauklumą bei darbo našumą. Ekonominėje – didinant pieno gamybos ekonominį efektyvumą (gerinant gyvūnų laikymo sąlygas, produktyvumą, produkcijos kokybę), mažinant produkcijos savikainą. Aplinkos – taikant kompleksines priemones mažinti oro, vandens ir dirvos taršą bei ŠESD emisiją.

Geras mikroklimatas tvarte – sveikesni, produktyvesni gyvuliai

Didinant pieno gamybos tvarumą, labai svarbu palaikyti tvartuose gerą mikroklimatą. Gyvuliai bus sveiki ir produktyvūs, kai tvartuose visais metų laikais užtikrinsime optimalų mikroklimatą. Būtina juose kontroliuoti svarbiausius mikroklimato veiksnius: oro temperatūrą ir drėgmę, kurie taip pat įtakoja ir kitus veiksnius (amoniako, sieros vandenilio dujų koncentraciją ir kt.). Optimali oro temperatūra karvei yra nuo -7oC iki 24oC. Karščio stresas tampa vis aktualesne problema ir Lietuvos karvidėse. Karvidėse, kuriose įrengti ventiliatoriai oro judėjimui suintensyvinti, temperatūra nenukrenta žemiau oro temperatūros lauke. Tvartuose karščių metu karvės patiria vidutinio sunkumo šiluminį stresą, kuris  neigiamai veikia pašarų suvartojimą ir melžiamų karvių produktyvumą. Todėl reikalingos vėdinimo valdymo strategijos sumažinti karščio poveikį karvėms. Karvidės gali būti vėsinamos su oro srautu purškiamu vandeniu. Toks tvarto aušinimas yra gera apsauga nuo aukštos temperatūros streso. Drėkinamose karvidėse oro temperatūra sumažėja 3,2–3,9oC lyginant su karvidėmis, kuriose neįrengta oro drėkinimo-vėsinimo sistema.

Galimybės mažinti darbo sąnaudas fermose

Labai svarbu mažinti darbo sąnaudas fermose: pasiekti mažiau kaip 70 žmogaus darbo valandų karvei per metus. Tokios darbo sąnaudos atitinka apie 3,0 darbo vietas 100 vietų karvidėje. Tik našus ūkis gali būti konkurencingas, todėl šis kriterijus svarbus tvariam pieno ūkiui. Daugiausia laiko sugaištama karvidėse melžimui, tai sudaro apie pusę viso darbo laiko. Šėrimas sudaro apie 12 %, mėšlo šalinimas – apie 9 % visų darbo sąnaudų. Nauji techniniai sprendimai karvidėse labai mažina darbo sąnaudas.

Išlaidos pašarams dažnai sudaro iki 40 % gamybos išlaidų. Sumanioji/tvarioji pašarų dalijimo technika suteikia galimybes žymiai palengvinti darbą tvarte bei šerti gyvulius atskirais racionais pagal jų produktyvumą. Šėrimo robotai išvaduoja darbuotojus iš griežtos darbotvarkės, keičia darbo procesus, darbo sąnaudas, darbo jėgos poreikį, darbuotojų gyvenimo kokybę, darbų organizavimą ir t.t. Automatizuota sistema ruošia ir dalija pašarus visą parą, taip pat šėrimo take pristumia pašarą arčiau karvių. Karvės šeriamos dažniau (iki 8–10 kartų per parą), todėl ėdžiose visada yra šviežias pašaras, gyvuliai geriau įsisavina pašarą, nėra konkurencijos tarp gyvulių dėl pašaro, efektyviau panaudojami kombinuoti pašarai ir silosas. Dažnesnis šėrimas sąlygoja didesnį karvių produktyvumą, geresnį jų sveikumą, o taip pat ir mažesnę oro taršą. Robotizuotos sistemos dažniausia šeria dideles karvių bandas: įvairių firmų gaminamos automatizuotos šėrimo sistemos skirtos šerti iki 400–500 karvių, arba net iki 1200 karvių. Šios šėrimo sistemos taip pat gali būti pritaikytos ir mažesnėms grupėms (50–90 karvių). Šėrimą galima organizuoti šeriant iki 15 grupių karvių.

Melžimo robotas yra automatizuota sistema, skirta valdyti karvių melžimo procesą su minimaliu žmogaus įsikišimu. Robotas prisitaiko prie kiekvienos karvės specifinių poreikių, reguliuodamas melžimo intensyvumą ir melžia karves bet kuriuo paros metu. Automatizavus melžimą ne tik sumažinamos darbo sąnaudos karvidėje, išvaduojamas  darbuotojas iš griežto darbo ritmo ir gali daugiau laiko skirti laisvalaikiui, gyvulių priežiūrai. Robotais melžiamų karvių produktyvumas padidėja iki 20 %, gerėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai, taip pat yra tendencija mažėti somatinių ląstelių skaičiui piene. Įdiegus automatizuotą melžimą, keičiasi žmonių darbotvarkė, rankų darbas pakeičiamas valdymo ir kontrolės veikla, vykdomas automatizuotas stebėjimas naudojant pažangią jutiklio technologiją. Robotizuotuose tvartuose karvės melžiamos labai įvairiai: nuo 2 iki 4 kartų, tačiau daugelyje ūkių karvė per parą melžiama vidutiniškai 2,6–3,0 karto. Kiekviena karvė gali būti melžiama pagal jai palankiausią grafiką. Taip melžiamos karvės būna ramesnės, patiria mažiau stresų, pieno kokybė būna geresnė negu melžiamų neautomatizuotomis sistemomis. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, pagerėja robotais melžiamų karvių sveikata, sumažėja hierarchinė kova tarp gyvūnų, jie tampa ramesni ir meilesni. Sėkmė ir darbo laiko taupymas automatinėje melžimo sistemoje labai priklauso nuo to, ar visos karvės reguliariai ateis į melžimo boksus. Automatizuoto melžimo sistema grindžiama gyvulių noru paėsti. Norint gyvulį pripratinti prie melžimo roboto, reikia nedaug pastangų. Karvės prisitaiko prie naujausių melžimo technologijų per 4–7 dienas, tik kai kurioms reikia  2 savaičių.

Optimalaus mikroklimato formavimo sistemos tvarte, melžimo robotai, pašarų ruošimo ir šėrimo automatinės sistemos, automatizuotos karvių bandos ir technologinių procesų valdymo sistemos – tai tik keli tvariosios inžinerijos pavyzdžiai, kurie padeda kurti konkurencingą ateities ūkį.

VDU ŽŪA langas pranešimą parengė – VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Mechanikos, energetikos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Bleizgys. 

Partnerio turinys: