Miškininkystės sektoriuje – inovacijų ir šiuolaikinių technologijų proveržis
Šiuolaikinės technologijos ir inovacijos skverbiasi į visus miškininkystės sektoriaus veiklos procesus – nuo sėklų sodinimo iki itin tikslios nupjautos medienos fotogrametrinės apskaitos. Ateityje vykdant miškų priežiūros ir tvarkymo darbus, planuojama, atkeliaus ir mažagabaritė technika bei robotizuotos technikos priemonės. Apie naująsias technologijas ir iššūkius miškininkystės sektoriuje – VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovo Valdo Kaubrės ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) prof. dr. Gedimino Brazaičio įžvalgos.
Inovacijos miškininkystėje – racionaliam išteklių naudojimui ir tvarumui
Šiuolaikinėje miškininkystėje technologijos pasitelkiamos įvairiose srityse, robotams jau patikimas medžių sėklų atrinkimas ir sėjimas. VMU vadovas V. Kaubrė pasakoja, kad anksčiau iš sėklos, sėtos atvirame dirvožemyje, išaugdavo neapskaičiuojamas medelių kiekis, juos tekdavo retinti, kad užaugtų tinkami sodinimui miške medeliai. Dabar šiltnamiuose sėjamos atrinktos sėklos, per trumpą laiką paruošiami kokybiški sodmenys.
„Sėklos brangios, norint racionaliai jas panaudoti sukurtas visas technologinis procesas, kai sėklos rūšiuojamos pagal kokybinius parametrus, automatizuota linija jas pasėja į konteinerius, kurie talpinami šiltnamyje. Atėjus rudeniui medeliai gali būti dedami į šaldytuvus ir pavasarį sodinami miške. Anksčiau sodmenį užauginti iki tinkamo sodinimui miške reikėdavo ketverių–penkerių metų, šiandien laikas sutrumpėjo daugiau nei per pusę. Technologijų dėka sutaupome ploto, mažiname sąnaudas, geriname medynų ekologinę būklę“, – pasakoja VMU vadovas V. Kaubrė.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad technologijos pasitelkiamos ir siekiant kuo labiau sumažinti žmonių veiklos keliamą neigiamą poveikį miškams: „Skandinavijos šalyse vystomos ir praktiškai bandomos naujos technologijos – mažagabaritė technika, skirta miškų priežiūros ir atkūrimo darbams. Tai ypač svarbu šiuolaikinių pokyčių kontekste – mažėjant tiesiogiai miškuose dirbančių žmonių skaičiui, ši technika įgalins įmonę efektyviau atlikti miškų tvarkymo, priežiūros ir atkūrimo darbus“.
Kaubrė akcentuoja, kad ir iki šiuolaikinių technologijų atėjimo į sektorių, miškininkų tikslas buvo miškams padėti išlikti ir plėstis, miškininkai niekada nebuvo medžių kirtėjai. Priešingai – ši profesija atsirado tuomet, kai Europoje miškų ištekliai buvo pereikvoti. Lietuvoje po Pirmojo pasaulinio karo miškingumas siekė tik 12–16 proc. Šiuo metu miškai užima beveik 34 proc. mūsų šalies teritorijos. Pasak pašnekovo, tai – jau ne vienos miškininkų kartos aukšto profesionalumo įrodymas.
Šiuolaikinėje miškininkystėje – fotogrametrinė apskaita ir lazerinis skenavimas
VMU vadovas V. Kaubrė atkreipia dėmesį, kad inovacijas stengiamasi pasitelkti kiekviename procese, ieškoma, kas naujausio sukurta pasaulyje ir gali būti pritaikyta Lietuvos miškininkystėje: „Sparčiai žengiame į priekį diegiant naujausias technologijas medienos matavimui ir apskaitai veikloje diegdami fotogrametrinį žaliavinės medienos matavimo metodą, leisiantį medieną pamatuoti greičiau, patikimiau, kartu sumažinti darbo sąnaudas ir išvengti galimų žmogiškojo faktoriaus matavimo klaidų. Prieš kelerius metus šis būdas Lietuvoje buvo testuojamas, dabar šios technologijos vystytojai teigia, kad mediena jau gali būti pamatuojama net 97 proc. tikslumu. Miško išteklių apskaitoje taip pat pradedame naudoti lazerinį medynų skenavimą. Miško išteklių valdymo skaitmenizavimas prisidės prie miško žemėlapių tobulinimo, miškų planavimo ir miškų inventorizacijos tikslumo. Lazerių panaudojimas, mobilūs įrenginiai ir debesies technologija paremtos paslaugos padės efektyviau tvarkyti mišką bei mažinti poveikį aplinkai, informacijos perdavimo realiu laiku galimybės leidžia užtikrinti aukštą veiklos kontrolę bei palengvina valdymo sprendimų priėmimą“.
Miškininkystės iššūkius padeda įveikti dronų technologijos
Anot V. Kaubrės, anksčiau po vėjovartų, vėjolaužų ar esant kitiems pažeidimams, žmonės skirdavo daug laiko miškų inspektavimui, dabar monitoringas atliekamas pasitelkus dronus. „Dronai skrenda virš miškų ir fiksuoja pažeistus plotus. Identifikavus tokias vietas, įvertinti konkrečią žalą vyksta miškininkai. Prieš keletą metų Kuršių Nerijoje dronų pagalba pavyko nustatyti pažeistus plotus ir juose plintančius kenkėjų židinius, visi darbai atlikti operatyviai ir kenkėjų židiniai suvaldyti“, – pasakoja VMU vadovas.
VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. Gediminas Brazaitis, dirbantis su miško ekosistemose gyvenančių gyvūnų apskaitos metodais, atskleidžia, kad miškininkai dronus pasitelkia ir miško faunos apskaitai. „Svarbu žinoti, kiek turime paukščių, medžiojamų gyvūnų rūšių, tam pasitelkiami dronai su termokameromis. Paukščių apskaitai taip pat kuriamos automatinės ir autonominės paukščių balsų įrašymo technologijos. Programinės įrangos pagalba, analizuodami terabaitus surinktų duomenų, labai greitai surandame ieškomas paukščių rūšis“, – apie inovatyvias paukščių apskaitos priemones pasakoja VDU ŽŪA prof. dr. G. Brazaitis.
Bendradarbiavimas – efektyviai mokslo ir praktinės miškininkystės sintezei
Vytauto Didžiojo universitetas ir VĮ Valstybinių miškų urėdija šiemet pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria remiantis bus skatinamas aukštos kvalifikacijos miškininkų rengimo procesas, vyks esamų šios profesijos atstovų kvalifikacijos tobulinimas, bus inicijuojami verslui aktualūs mokslo projektai.
Universiteto vardu bendradarbiavimo sutartį su urėdija pasirašiusi VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipia dėmesį, kad abi šios institucijos visada turėjo platų bendrų interesų lauką ir kad tai taps žingsniu į naujas iniciatyvas bei naują partnerystės etapą, kurį skatina spartūs gyvenimo pokyčiai bei pastarojo laikotarpio iššūkiai.
Prof. dr. A. Miceikienė pastebi, kad miškininkams, norintiems tobulinti profesinį meistriškumą, universitetas jau dabar siūlo atskirų dalykų studijas, kurios skirtos siekiantiems žinių, įsitvirtinusiems darbo rinkoje asmenims ir ketinantiems dirbti šioje srityje. VDU ŽŪA siūlo 12 studijų dalykų bioekonomikos, inžinerijos, agronomijos, miškininkystės ir ekologijos srityse. Balandžio mėnesį paskelbtame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2022“, kuriame geriausi pasaulio universitetai vertinami pagal atskiras dalykų sritis, Vytauto Didžiojo universitetui jau antrus metus skirta 300–350 vieta pasaulyje žemės ūkio ir miškininkystės srityje.
VMU vadovas V. Kaubrė džiaugiasi pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi, padėjusia pagrindą glaudesniam bendradarbiavimui keičiantis patirtimi, organizuojant bendrus mokslinės ir praktinės miškininkystės renginius ir siekiant bendrų tikslų: „VDU Žemės ūkio akademija yra pagrindinė mūsų specialistų kalvė, todėl bendradarbiaujame nuolat. Kartu siekiame didinti susidomėjimą miškininkystės mokslu ir ugdome naujus, perspektyvius šios srities specialistus. VDU turi stiprią komandą bei pažangią mokslinę bazę, o mes mokslines žinias galime įgyvendinti praktikoje ir abipusiai džiaugtis mokslo ir praktinės miškininkystės pasiekimais. Norime prisidėti prie studentų ugdymo ir mokslinės veiklos, kuri padėtų tvariai ugdyti Lietuvos miškus“.
Klimato pokyčius išgyvenantiems miškams – šiuolaikiniai sprendimai
Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu reikalingų šiuolaikinių sprendimų paieškos. VDU ŽŪA profesorius G. Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą. Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.
Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai. Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.
Anot profesoriaus G. Brazaičio, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.
Prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai. „Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.
Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.
Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui
Profesorius G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.
„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi VDU ŽŪA prof. dr. G. Brazaitis.
Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – tai rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies. Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja prof. dr. G. Brazaitis.
