VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė: daug nuveikę esame per kuklūs
Ekspertinės veiklos produktyvumu išsiskirianti mokslininkė, beveik dešimtmetį studijų ir mokslo progresą skatinusi VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, aktyvi savosios Alma Mater ambasadorė agroverslo sektoriuje, o nuo gruodžio 1 d. oficialiai VDU ŽŪA kanclerės pareigas pradėjusi eiti profesorė Astrida Miceikienė sutiko pasidalyti įžvalgomis apie akademijos raidos kryptį artimiausius kelerius metus bei savuoju išskirtinio darbingumo receptu.
Iki šiol sėkmingai užsiėmėte tuo, ką puikiai išmanote bei gebate. Tad, rodos, būtų galima tiesiog ramiai gyventi skinant savo darbo vaisius. Kodėl ryžotės naujam iššūkiui tapti VDU Žemės ūkio akademijos kanclere?
Ryžausi dėl dviejų priežasčių. Tikiu akademijos žmonėmis ir manau, kad kartu mes galime nuveikti labai daug. Visų pirma šiam žingsniui mane aktyviai skatino Bioekonomikos plėtros fakulteto bendruomenė, įvertinusi mano veiklą dekanės pareigose. Taip pat visada jaučiau žemės ūkio verslo ir kitų socialinių partnerių palaikymą. Sakyčiau, verslas mane netgi pastūmėjo į šias pareigas.
Kai pasiryžau pretenduoti į kanclerės pareigas, VDU ŽŪA Taryba gavo praktiškai visų verslo organizacijų, veikiančių žemės ūkyje, pritarimą ir raginimą už mano kandidatūrą balsuoti teigiamai. Tokią nuomonę raštu pareiškė Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti 80 proc. šalies ūkininkų, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Absolventų klubo „ŽŪA alumni“ nariai irgi nuolat ragina imtis lyderystės bei žada savo paramą. Iš tiesų tai yra tie žmonės, kurie gali paskatinti jaunimą rinktis žemės ūkio, kaimo plėtros krypčių studijų programas.
Labai tikiuosi, kad dirbdami išvien su alumnais, galėsime dar plačiau paskleisti žinią apie ŽŪA misiją ir mūsų studijų programas, kurias baigusiesiems specialistams nekyla problemų rasti gerai apmokamą darbą ar vystyti nuosavus verslus.
Kokia būtų pirmoji naujosios kanclerės žinutė VDU ŽŪA bendruomenei?
Svarbiausia žinutė – suprasti, kad nei vienas kancleris, nei kancleris drauge su vicekancleriais ar dekanais nepadarys nieko už mus visus. Tik mūsų visų sutelktas darbas, pagarba vienas kitam, bendradarbiavimas, įsiklausymas ir susiklausymas gali akademiją vesti į priekį. Vadovybės užduotis – sudaryti jaukią, palankią darbui aplinką ir kiekviename žmoguje atrasti tai, ką jis sugeba geriausiai ir paraginti, paskatinti jį tai daryti. Tačiau žmonės turi norėti dirbti.
Esate VDU ŽŪA bendruomenės narė nuo savo pačios studijų laikų. Vadovui tai privalumas ar trūkumas? Ar „iš šono“ atėjusiam žmogui tokiu atveju nėra lengviau, nes jo niekas nevertina kaip savo buvusio studento, aspiranto, pavaldinio?
Manau, kad kiekvienas žmogus vertinamas pagal jo atliktus darbus. Aš nebijau kritikos, jei tik kritika yra argumentuota. Nebijau pripažinti savo klaidų. Visais atvejais esu linkusi atvirai diskutuoti ir kalbėti faktų bei argumentų kalba. O tai, kad visą savo sąmoningą gyvenimą esu praleidusi VDU ŽŪA ir perėjusi visas pakopas nuo žemiausio laiptelio, man suteikė galimybę akademiją labai gerai pažinti iš vidaus. Man aiškios visos grandys, nes pati buvau ir dėstytoja, ir projektų vykdytoja, ir jų vadovė, galiausiai prodekanė ir dekanė. Tad bet kokią situaciją šiandien galiu vertinti kompleksiškai. Taip pat šiandien labai gerai žinau, kuo esame stiprūs ir išskirtiniai, tik viso to kažkodėl pasauliui neparodome.
Jūsų prognozėmis, kokia kryptimi per ateinančius penkerius metus vystysis VDU ŽŪA studijų programos ir mokslo tyrimai?
Matau VDU ŽŪA studijų programas, reikalingas žemės, miškų ir vandens ūkiui, bioekonomikos sektoriaus verslams, ir esu įsitikinusi, kad šiandien turime rengti specialistus ne dabarčiai, o ateičiai. Į kiekvieną ŽŪA studentą privalome žiūrėti ne kaip į dabarties, o kaip į ateities specialistą. Pastarojo meto iššūkiai – ketvirtoji pramonė revoliucija, Europos žaliasis susitarimas, galiausiai COVID-19 pandemija pasaulį padarys kitokį. Ir mes tame pasaulyje būsime stiprus, tarptautiniu mastu pripažintas, žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitų su bioekeonomika susijusių verslo sričių lyderis. Esame daug veikiantys, daug kame stiprūs, bet per daug kuklūs, ir tai, mano galva, nėra teisinga.
Europai pasirinkus žaliąjį kursą atsiveria ypatingai palankios galimybės plėtoti mūsų srities studijas ir mokslą. Atsiranda papildomų paramos formų iš įvairių ES fondų, programų, ir visu tuo reikia stengtis pasinaudoti. Taip pat ne mažiau svarbu spausti valdžią keisti universitetinių studijų finansavimo modelį. Valstybės valdžia galiausiai turi suvokti, kad Lietuva – ne tik Vilnius ir Kaunas, bet ir regionai.
Mes turime siekti, kad jau 2021 m., prasidedant naujam finansiniam ES laikotarpiui, galėtume priimti daugiau abiturientų, kurie studijuotų žemės ūkio verslui aktualias programas.
Kaip Jūsų namiškiai reagavo į žinią, kad būsite dar labiau užsiėmusi?
Mano apsisprendimą kandidatuoti į VDU ŽŪA kanclerės pareigas šeima labai skatino, nes su šia Alma Mater susiję net keturi mūsų šeimos nariai – mama, sesuo ir aš esame absolventės, sūnus šiuo metu čia studijuoja. Todėl visiems namiškiams labai rūpi akademijos ateitis. Mūsų šeimoje visi esame užsiėmę, bet kartu ir sutarę, kad namuose dalijamės pareigomis ir būtinai randame laiko pabūti drauge.
Esate, regis, neišsenkančios energijos žmogus. Gal turite kokį ypatingą receptą?
Labai atsakingai planuoju savo laiką ir stengiuosi jį išnaudoti racionaliai. Rutininius ruošos darbus, kiek tai įmanoma, „deleguoju“ profesionaliai juos atliekantiems žmonėms. Tai išlaisvina nuo rutinos ir leidžia susitelkti ties svarbesniais tikslais.
Mūsų šeimos laisvalaikio tradicija – drauge su artimiausiais žmonėmis šeštadienio vakarus praleisti šnekučiuojantis prie židinio savuose namuose. Visi laukiame ir mėgaujamės šiomis akimirkomis. Taip pat labai mėgstame keliauti po Lietuvą bei užsienio šalis, ir stengiamės tokių kelionių metu įgyti kuo daugiau patirčių. Net ir trejetui dienų kur nors išvykus, tarsi „persiprogramuoja“ mintys, ir į įprastą darbo ritmą grįžti jau su naujomis idėjomis. Stengiuosi savo gyvenime vadovautis filosofine nuostata, kad harmonija yra tada, kai ryte žmogui norisi eiti į darbą, o vakare grįžti namo.
