Miško genetikos ir fiziologijos laboratorija
Laboratorijos tyrimų kryptis yra miško ekosistemos sudėtinių dalių ir jų tarpusavio sąveikos genetiniai tyrimai ir genetinių veiksnių fiziologinis atsakas. Ši tema tampa ypač aktuali klimato kaitos kontekste, siejant ją su rūšių genetiniu tvarumu, adaptabilumu bei naujų gyvūnų, medžių, kitų augalų rūšių atėjimu. Kitos tyrimų kryptys yra biotechnologijos- biologinių procesų taikymas technologijoms kurti, tokios kaip genų redagavimas ir molekulinė selekcija. Laboratorijoje turime visą naujausią DNR tyrimų įrangą, įskaitant ir DNR sekų nustatymo analizatorių ir DNR žymenų nustatymo įrangą. Tyrimai vykdomi per mokslinius projektus, tokius kaip Horizon, INTERREG kiti tarptautiniai, LR aplinkos ministerijos užsakomi projektai, Mokslo tarybos mokslininkų grupių projektai. Visi šie naujausi atradimai eina kartu su studijomis, kartais su studentais nagrinėjame dar „karštus“ DNR tyrimo rezultatus, ką tik gautus iš DNR sekvenatoriaus. Pavyzdžiui, galime išaiškinti pušies ar vilko populiacijos evoliucinę kilmę, t.y iš kur po paskutinio ledynmečio atkeliavo genotipas ar populiacija. Gal ji išsaugojo unikalias savybes? Kokia populiacijų genetinė struktūra, kur jų ribos? Kokia populiacijų genetinė įvairovė ir koks jos geografinis pasiskirstymas ir šios įvairovės pakanka aplinkos stresorių poveikiams atlaikyti? Medžių, gyvūnų giminystės ryšiai, šeimų struktūra ir skaičius. Ar formuojasi rūšių hibridai? Mūsų naudojamos DNR žymenų sistemos leidžia sudaryti individo DNR pirštų anspaudus (vad. DNA fingerprinting technologija), kas leidžia atpažinti visus individų gimines tėvus prosenelius.
Tyrėjų grupė: vadovas – darius.danusevicius@vdu.lt, mokslininkai: dr. Darius Kavaliauskas, dr. Rūta Kembrytė-Ilčiukienė, dr. Jūrata Buchovska, dokt. Ilona Kavaliauskienė, Mindaugas Ilčiukas, Darius Raudonius.
Detaliau: https://www.facebook.com/geneticalt/
Ąžuolų senolių DNR sekoskaita
Pagrindinės išvados, gautos atlikus didelio masto DNR genotipų nustatymą šiauriniuose paprastosios pušies miškuose, atskleidžia stiprias genetines giminaičių struktūras populiacijų viduje. Šios genetinės struktūros populiacijų viduje yra 10 kartų stipriau diferencijuotos nei populiacijos adaptyviai tolygiame kraštovaizdyje, pavyzdžiui, Lietuvoje. Genų srautas maitina genetinius ryšius ne atsitiktinai, o tarp tam tikrų genetinių grupių
Medžiai funkcionuoja kaip sudėtinga šeimininko genotipo ir susijusių mikrodalelių, mikroorganizmų, grybų ir vabzdžių karalysčių taprusavio sąveika
